Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-09-14][nuasmenintas sprendimas byloje][I-2594-386-2016].docx
Bylos nr.: I-2594-386/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 191008577 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl ikiteisminio tyrimo, bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2594-386/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01347-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21

(S)

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,

sekretoriaujan Renatai Šarkauskienei,

            2016 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-4) prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad atskirais laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. (mėnuo nenurodytas) Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Pareiškėjo teigimu, buvo laikomas perpildytose kamerose neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų, kamerose buvo šalta, drėgna, o tualetai buvo atviri, be durų ir užuolaidų. Teigia, jog dėl kameros ploto trūkumo kildavo konfliktai. Neturtinė žala pasireiškė jo išgyvenimais, patirtais nepatogumais, dvasiniais ir emociniais sukrėtimais.

 

             Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 11-16) prašo pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikas teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2015-11-25 iki 2016-06-27. Pripažįsta, kad 2 paras iš 47 parų teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, buvo nežymiai pažeistas. Visais atvejais areštinės administracija stengiasi užtikrinti, kad asmeniui tektų ne mažesnis nei nustatytas minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas, o nesant realios galimybės to padaryti, stengiamasi veikti taip, kad asmens laikymo ankštoje kameroje trukmė būtų kaip įmanoma trumpesnė. Areštinės kamerose laikomi asmenys yra kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismus, todėl toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus. Tokios aplinkybės turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendro ploto. Įvertinant tai, teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, galimas pažeidimas yra nežymus ir neintensyvus.

Teigia, kad asmenys, laikomi areštinėje, patys dažnai tyčia niokoja patalpas, gadina inventorių. Siekiant, kad areštinės patalpos atitiktų keliamus reikalavimus atsakovo atstovas areštinės kamerose periodiškai atlieka einamuosius patalpų remonto darbus, t. y. perdažo nuniokotas lubas, sienas, grindis, atstato nugriautas pertvaras, remontuoja arba keičia kamerų inventorių. Klaipėdos AVPK areštinė atitinka visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei yra pripažinta tinkama eksploatacijai. Nurodo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimais Klaipėdos AVPK areštinės kamerose pažeidimų nenustatyta. Tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu. Pažymi, kad asmenims nėra uždrausta naudojantis tualetu naudoti kameroje esantį audinį, širmą, siekiant padidinti privatumo tualete lygį.

Teigia, kad neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų pareiškėjo teisių. Pareiškėjas neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Pareiškėjas neįrodė, kuo yra grindžiama reikalaujama suma (žala).

 

Pareiškėjas ar jo atstovas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsakovo atstovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Ši administracinė byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999-01-14 įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016-07-01, nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, atlyginimo priteisimo.

 

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

 

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

 

Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo

 

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Klaipėdos AVPK viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2016-06-28 tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-12302 (b. l. 17-18) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (vienam asmeniui plotas būdavo mažesnis nei 5 kv. m.) buvo laikomas nuo 2015-11-25 iki 2015-11-27 (kameroje Nr. 3, kurios bendras plotas 15,27 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, laikyti 3 asmenys, vienam asmeniui teko 4,69 kv. m.). Pareiškėjas nuo 2015-11-27 iki 2015-12-02 buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv. m., laikyti 3 asmenys. Iš šių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas mažiau nei 2 paras laikytas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m.), pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje viso buvo laikomas 47 paras. Pažymėtina, jog šis pažeidimas buvo ypač nežymus.

 

Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo

 

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu, ar kitu laiku kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis atsakovo atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų pareiškėjo teisių. Pareiškėjas apie jo nurodomus pažeidimus įrodymų nepateikia. Todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atstovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 29-37).

     Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinta higienos norma (toliau tekste - HN 134:2015), kuri nuo 2015-11-01 pakeitė HN:2009. Higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

     Klaipėdos AVPK areštinė (Jūros g. 1) atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-17 įsakymu Nr. 215 „Dėl Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 ”Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus, kurie Klaipėdos AVPK areštinėje taikomi ir pareiškėjo būvimo joje metu. 2009-09-29 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V- 820 „Dėl Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste - ir HN:2009) patvirtintos higienos normos 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos HN 37: 2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Klaipėdos AVPK areštinė atitiko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei veikė pripažinta tinkama eksploatacijai.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliko Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimus, surašė  2015-04-13, 2015-10-08 (dėl areštinės adresu Jūros g. 1, Klaipėda) ir 2016-04-11 (dėl areštinės adresu Kauno g. 6, Klaipėda) patikrinimo aktus. Patikrinimo aktais konstatuota, kad: nuo lubų tinkas nebyra, pelėsio nėra; natūrali, dirbtinė ir naktinė apšvieta neatitiko HN 37:2009 reikalavimų, tačiau natūralios apšvietos bei dirbtinio apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, todėl šios neatitiktys nevertintinos kaip pažeidimai; kamerose yra skaidraus stiklo langai, langai atidaromi, taip užtikrinama papildoma ventiliacija; kamerų grindų, sienų vidaus apdailai panaudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos; kamerose ir kitose areštinės patalpose yra įrengtas centrinis šildymas, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitinka galiojančių higienos normų reikalavimus; kameroje esantis sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara kaip ir reglamentuoja HN 37: 2009 20 punkto nuostata, tikrinimo metu buitiniu parazitu kamerose nepastebėta. Tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu (b.l. 29-32). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimų vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“  areštinėje adresu Kauno g. 6, Klaipėda nenustatyta (b.l. 36-37).

        2015-12-22 buvo patikrintos naujai pastatytos Klaipėdos AVPK areštinės patalpos Kauno g. 6, Klaipėda. Nustatyta, kad Klaipėdos AVPK naujosios areštinės patalpos atitinka keliamus reikalavimus ir gali būti eksploatuojamos (2015-12-22 aktas Nr. 30-IL-16783 „Dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai“). Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-12-28 įsakymu Nr. 5-V-1186 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę“, 2015-12-28 pradėtos eksploatuoti naujai pastatytos areštinės patalpos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas 2016-04-04 atliko patikrinimą ir 2016-04-11 patikrinimo akte Nr. PA.3-8 (18.4.1.3.12) konstatavo, kad Klaipėdos AVPK areštinėje, esančioje Kauno g. 6, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų (tikrinimo apimtyje) nenustatyta.

       Pareiškėjas skunde nenurodo kokioje areštinėje būnant buvo pažeidžiamos jo teisės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos AVPK areštinė Kauno g. 6 pradėta eksploatuoti 2015-12-28, prieš tai komisijai, kurios sudėtyje buvo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai, įvertinus jos atitikimą galiojančių teisės aktų reikalavimus bei 2016-04-04 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui atlikus patikrinimą, kurio metu pažeidimų (tikrinimo apimtyje) nenustatyta, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo teisės galėjo būti pažeistos jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje, esančioje Kauno g. 6, metu.

      Pagal higienos normos HN 37:2009 reikalavimus kamerose įrengti sanitariniai mazgai sudaro sąlygas jais nekliudomai naudotis, užtikrina privatumą, nežemina žmogaus garbės ir orumo. Tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas (sanitariniame mazge nesant pertvaros savo aukščiu siekiančios vidutinį žmogaus ūgį (180 cm) ir galimybę visiškai pasislėpti už durų, užuolaidos ar pan. yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu. Kiekvienam asmeniui, suabejojusiam dėl esamo privatumo naudojantis tualetu, nėra uždrausta tuo metu (esant tualete) panaudoti kameroje esantį audinį (širmą, užuolaidą 120-130 cm aukščio) galintį padidinti privatumo lygį, taip išlaikant subalansuotą Atsakovo atstovo teisių ir pareigų pusiausvyrą tarp pareigos užtikrinti saugų asmens buvimą areštinėje ir teisės vykdyti areštinėje esančio asmens elgesio kontrolę (Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 9 straipsnio 3 dalis, galiojusios Instrukcijos 39 punktas, 40 punktas, galiojančios Instrukcijos 37 punktas, 38 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad minimais teisės aktais yra nustatyta privaloma nuolatinė asmenų, laikomų areštinėje, priežiūra ir kontrolė, sanitarinio mazgo įrengimas negali užtikrinti visiško privatumo (2016-01-19 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-143/2016). Uždaro sanitarinio mazgo ne įrengimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga įrengti uždarą sanitarinį mazgą, todėl tokio neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime byloje Nr. A444-619/2008 yra pažymėjusi, kad teisės aktuose nesant nustatytos konkrečios pareigos, veikimas nepažeidžant teisės aktų pats savaime nėra neteisėtas veikimas.

      Pažymėtina, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti asmenys, nėra duomenų, kad jis būtų kankintas, būtų pablogintos jo buvimo areštinėje sąlygos, žeminama garbė ir orumas ir tai tiesiogiai nėra susiję su pareigūnų, dirbančių areštinėje, veiksmais.

Konstatuotina, jog šiais aspektais pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). EŽTT 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 8 € dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo mažiau nei dvi paras ir tik nežymiai trūkstant reikiamo ploto.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2016-07-01) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 8 (aštuonis) € neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

Teisėja                                                                                           Laimutė Jokubauskaitė