Administracinė byla Nr. eAS-444-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00242-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „P18“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „P18“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl potvarkio panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

              Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „P18“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2016 m. lapkričio 21 d. potvarkį Nr. P1-35 (toliau – ir Potvarkis).

                            Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Inspekcijos 2016 m. lapkričio 21 d. potvarkio Nr. P1-35 galiojimą. Prašymą pareiškėjas grindžia tuo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nesustabdžius Potvarkio galiojimo, įpareigotas asmuo V. N. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruotą aktą pažymės negaliojančiu, atsakovo dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ susies 2016 m. lapkričio 3 d. tarnybinį pranešimą su šiuo potvarkiu, informuos apie šį potvarkį atsakovo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrį, pateikiant jo kopiją. Mano, kad atlikus skundžiamame Potvarkyje nurodytus veiksmus bus priimti kiti administraciniai aktai, susiję su 2015 m. birželio 12 d. patikrinimo aktu, 2014 m. lapkričio 18 d. statybos leidimu, pagal kurį statomas daugiabutis gyvenamasis namas ir kt., galintys turėti reikšmės daugiabučio gyvenamojo namo statybų teisėtumui (taigi ir nugriovimui), tokiu būdu bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės padėtų išvengti eilės naujų teisminių ginčų kilimo ateityje, be to, būtina laikinai sureguliuoti susidariusią padėtį - 2015 m. birželio 12 d. priimtas patikrinimo aktas, o skundžiamu 2016 m. lapkričio 21 d. potvarkiu jį nusprendžiama pasinaikinti. Iki Potvarkio priėmimo patikrinimo aktas buvo laikomas pagrįstu, teisėtu ir galiojančiu, todėl jis turėtų galioti, iki bus išsiaiškintas jo panaikinimo pagrindas ir šio pagrindo pagrįstumas bei teisėtumas. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su skundo reikalavimu, adekvatus siekiamam tikslui bei nepažeis proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, kad jam bus padaryta neatitaisoma žala, kadangi atlikus skundžiamame Potvarkyje nurodytus veiksmus, bus priimti kiti administraciniai aktai, galintys turėti reikšmės daugiabučio gyvenamojo namo statybų teisėtumui (ir nugriovimui), tokiu būdu bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, pareiškėjas turės inicijuoti naujus teisminius ginčus, o taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė leistų šių procesų išvengti.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Teismas kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais. Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nemotyvuotas, t. y. nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas galėtų nuspręsti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Vien tik nurodymas, kad bus padaryta neatitaisoma didelė žala, galimai atsiras nauji teisminiai ginčai, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas nepagrindė, jog jam gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, ar nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

III.

Pareiškėjas UAB „P18“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį dalyje, kurioje netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės: taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Inspekcijos 2016 m. lapkričio 21 d. potvarkio Nr. P1-35 dėl 2015 m. birželio 12 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. LDIPA-00-150612-00104 panaikinimo, galiojimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjo teigimu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nesustabdžius skundžiamo Potvarkio galiojimo įpareigotas asmuo V. N. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruotą aktą pažymės negaliojančiu, atsakovo dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ susies 2016 m. lapkričio 3 d. tarnybinį pranešimą su šiuo potvarkiu, informuos apie šį potvarkį Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrį, pateikiant jo kopiją. Atlikus Potvarkyje nurodytus veiksmus bus priimti kiti administraciniai aktai, susiję su 2015 m. birželio 12 d. patikrinimo aktu, 2014 m. lapkričio 18 d. statybos leidimu, pagal kurį statomas daugiabutis gyvenamasis namas, galintys turėti reikšmės daugiabučio gyvenamojo namo ir jo statybų teisiniam statusui, tai reikštų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą pareiškėjui. Taip pat nesustabdžius Potvarkio galiojimo, pareiškėjas turės inicijuoti naujus teisminius ginčus, siekiant panaikinti naujai priimtus administracinius aktus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės padėtų išvengti eilės naujų teisminių ginčų kilimo ateityje. Taip pat pažymi, kad šiuo atveju būtina laikinai sureguliuoti susidariusią padėtį: 2015 m. birželio 12 d. priimtas patikrinimo aktas, o skundžiamu 2016 m. lapkričio 21 d. potvarkiu jį nusprendžiama pasinaikinti. Iki Potvarkio priėmimo Patikrinimo aktas buvo laikomas pagrįstu, teisėtu ir galiojančiu. Patikrinimo aktas turėtų galioti, kol bus išsiaiškintas jo panaikinimo pagrindas ir šio pagrindo pagrįstumas bei teisėtumas, juolab, kad skundžiamas potvarkis buvo pateiktas į civilinę bylą Nr. e2-548-595/2017 siekiant paneigti byloje esantį įrodymą - patikrinimo aktą. Nesustabdžius skundžiamo akto galiojimo bus sudaryta situacija, kai visiškai nemotyvuotu Potvarkiu panaikinamas pagrįsto ir teisėto patikrinimo akto galiojimas.

Atsakovas Inspekcija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas atskirojo skundo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Pareiškėjo teiginiai, kad Potvarkio pagrindu bus priimti kiti administraciniai sprendimai yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymi, kad pareiškėjui Potvarkiu nebuvo suteikta kokių nors teisių ar nustatyta pareigų, Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu, panaikino savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą, kurio panaikinimas taip pat nesukėlė jokių teisinių pasekmių nei pareiškėjui, nei tretiesiems asmenims. Todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kadangi pareiškėjas nei pradiniame prašyme, nei atskirajame skunde nepagrindė, kad jam gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, ar nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų, todėl atsižvelgiant į teismų praktiką, akivaizdu, kad galimas papildomas bylinėjimasis ateityje nėra ir negali būti ta aplinkybe, dėl kurios turėtų būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Nagrinėjamu atveju teismas tinkamai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, skundžiama nutartis yra teisėta, motyvuota ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014). Taigi šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas pirmosios instancijos teismo sustabdyti ginčijamo Potvarkio galiojimą, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą teisėtumą, toliau vertins, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrindė būtinybės taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė sustabdyti Inspekcijos 2016 m. lapkričio 21 d. potvarkio Nr. P1-35 galiojimą, kurio 1 punktu panaikintas 2015 m. birželio 12 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-00-150612-00104, o 2 punktu V. N. įpareigotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruotą aktą pažymėti negaliojančiu, Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ susieti 2016 m. lapkričio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. 4D-2918 su šiuo potvarkiu, informuoti apie šį potvarkį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrį, pateikiant jo kopiją.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė tuo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, atlikus Potvarkyje nurodytus veiksmus bus priimti kiti administraciniai aktai, galintys turėti reikšmės daugiabučio gyvenamojo namo ir jo statybų teisiniam statusui, reikalavimo užtikrinimo priemonės padėtų išvengti eilės naujų teisminių ginčų kilimo ateityje. Be to, šiuo atveju būtina laikinai sureguliuoti susidariusią padėtį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.). Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl žalos padarymo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokius nuostolius, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas ir pan. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad atlikus Potvarkyje nurodytus veiksmus bus priimti kiti administraciniai aktai, galintys turėti reikšmės daugiabučio gyvenamojo namo ir jo statybų teisiniam statusui, nukreipti į ateitį ir siejami galimai su ateityje priimamais administraciniais aktais, o ne su ginčijamu Potvarkiu.

Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su ginčijamo Potvarkio galiojimo laikinu nesustabdymu, ir kad būtent laikinas Potvarkio galiojimo sustabdymas užkirstų kelią tokiai žalai atsirasti. Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus situacijai, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje galėtų būti svarstomas iš naujo. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kartu pastebėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012 ir kt.).

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, yra pakankamai motyvuota, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „P18“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.