Lietuvos apeliacinis teismas

Nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2008 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Švaros era“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos administratorių biuras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos dėl trečiųjų asmenų (kreditorių) Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymų panaikinti kreditorių komiteto nutarimą, likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Švaros era“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-119-479/2008), ir

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutartimi iškelta UAB „Švaros era“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (b. l. 7, 8), o 2008 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Švaros era“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas (b. l. 22, 23).

LUAB „Švaros era” kreditorių komiteto narių susirinkimas 2008-05-16 patvirtino administravimo išlaidų sąmatą (b. l. 33, 34).

Tretysis asmuo (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyrius (toliau - VSDF Klaipėdos skyrius) 2008-06-18 pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti 2008-05-16 kreditorių komiteto nutarimą dėl administravimo sąmatos patvirtinimo ir pavesti bankroto administratoriui sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame patvirtinti naują administravimo sąmatą ir ištaisyti klaidą dėl VSDF Klaipėdos skyriaus kreditorinio reikalavimo dydžio (b. l. 35, 36). Nurodė, kad kreditorių komiteto nutarimas dėl administravimo sąmatos patvirtinimo yra neteisėtas, nes kreditorių komiteto nariai neįvertino administravimo išlaidų pagrįstumo, o patvirtinta administravimo sąmata akivaizdžiai pažeidžia įmonės kreditorių interesus. Be to, kreditorių komiteto protokole neteisingai nurodytas VSDF Klaipėdos skyriaus kreditorinio reikalavimo dydis, dėl ko buvo netinkamai apskaičiuoti balsai kreditorių komitete.

Tretysis asmuo (kreditorius) Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) 2008-07-01 pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti 2008-05-16 kreditorių komiteto nutarimo dalį dėl administravimo sąmatos patvirtinimo ir pavesti bankroto administratoriui sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą, kurio metu spręsti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą (b. l. 46, 47). Nurodė, kad kreditorių komiteto nutarimas dėl administravimo sąmatos patvirtinimo priimtas pažeidžiant įstatymo nuostatas, nes tokį klausimą privalėjo spręsti tik įmonės kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 2 d.), be to, patvitinta sąmata nepagrįstai padidinta.

Atsiliepime į skundus administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras” nurodė, kad kreditorių skundai yra nepagrįsti bei paduoti praleidus jų padavimo terminą (b. l. 51, 52).

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 4 d. nutartimi patenkino trečiųjų asmenų skundus bei panaikino LUAB ,,Švaros era” kreditorių komiteto 2008-05-16 nutarimą, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir šį klausimą perdavė spręsti įmonės kreditorių susirinkime. Teismas nurodė, kad kreditorių komiteto nariai, užtikrindami kreditorių interesų ir teisių gynybą, privalo dalyvauti komiteto posėdžiuose (ĮBĮ 25 str. 2 d., 4 d.). Kreditorių komiteto narių balsavimas raštu nepatvirtina kreditorių interesų atstovavimo, nes nevyksta faktinių aplinkybių tyrimas, diskusijos dėl priimamų nutarimų pagrįstumo. Įstatymas nustato teisę balsuoti raštu tik kreditorių susirinkimuose, nes visų įmonės kreditorių dalyvavimas susirinkimuose dažnai nėra galimas (ĮBĮ 24 str. 3 d.). Taigi 2008-05-16 UAB „Švaros era” kreditorių komiteto narių susirinkime kreditorių komiteto nariai nedalyvavo, balsuojant raštu nebuvo sprendžiama dėl admininstravimo išlaidų dydžio pagrįstumo pagal kiekvieną išlaidų straipsnį, nebuvo analizuojamos pateiktos 3 skirtingo dydžio administravimo sąmatos, todėl skundžiamas nutarimas pažeidžia įmonės kreditorių teises ir yra naikintinas. Be to, įstatymo leidėjui įtvirtinus kreditorių susirinkimo pareigą nustatyti administratoriaus atlyginimą, ši pareiga negali būti deleguojama kreditorių komitetui, nes administravimo išlaidų dydis tiesiogiai susijęs su kreditorių galimybe gauti kreditinių reikalavimų patenkinimą iš skolininko turto (ĮBĮ 36 str. 4 d.). Todėl 2008-05-16 kreditorių komiteto nariai neturėjo teisės spręsti dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo, priimto nutarimo nuostatos prieštarauja įstatymui, todėl yra pagrindas ginčijamą komiteto nutarimą panaikinti.

Dėl skundų padavimo terminų pažeidimo teismas nurodė, kad kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius 2008-05-16 protokolą gavo 2008-06-05, o jo skundas paduotas 2008-06-18, Klaipėdos AVMI protokolą gavo 2008-06-19, o skundas paduotas 2008-07-01, todėl tretieji asmenys nepraleido 14 dienų termino skundams paduoti (ĮBĮ 24 str.).

Atskiruoju skundu BUAB ,,Švaros era“ bankroto administratorius UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjų skundus ir priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas (b. l. 106 - 109). Savo skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad:

1. 2008 m. gegužės 7 d. BUAB ,,Švaros era“ kreditorių susirinkimo metu pagal ĮBĮ 23 straipsnio antrąją dalį kreditorių komitetui perduotos teisės nustatyti administratoriaus atlyginimo dydį.

2. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio pirmąją dalį, taikytiną pagal analogiją, kreditorių komiteto narys turi teisę raštu balsuoti kreditorių komitete.

3. Atsižvelgus į ĮBĮ 25 straipsnio ketvirtąją dalį teismas nepagrįstai nurodė, kad 2008 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimas neteisėtas, nes jame nedalyvavo daugiau kaip pusė komiteto narių.

4. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad komiteto nariai neįsigilino į administratoriaus parengtos sąmatos projektą. 

5. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog administravimo sąmata nepagrįstai didelė. Jie be pagrindo teigia, kad administratoriaus pateikta sąmata nepakankamai detali. BUAB ,,Švaros era“ vadovas neperduoda administratoriui dokumentų ir turto, neįmanoma pateikti teismui detalaus administratoriaus darbų sąrašo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo VSDF Klaipėdos skyrius prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodamas šiais argumentais:

1.    2008-04-25 įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu nebuvo patvirtintas administratoriaus atlyginimas, nes bankroto administratorius nepateikė visos informacijos apie BUAB ,,Švaros era“ turtą, debitorius bei sudarytus sandorius. Pakartotinio 2008-05-07 įvykusio susirinkimo metu kreditorių susirinkimas klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pavedė kreditorių komitetui, tačiau nei pakartotiniame kreditorių susirinkime, nei kreditorių komitetui nebuvo pateikta minėta informacija. Kreditorių komitete dalyvavo tik balsavimo raštu biuleteniai, todėl nebuvo užtikrintos sąlygos objektyviam sprendimui dėl administratoriaus atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų priimti. 

2.    Pagal ĮBĮ 36 straipsnio ketvirtąją dalį administratoriaus atlyginimą privalo nustatyti pirmasis kreditorių susirinkimas, o ši pareiga negali būti deleguota kreditorių komitetui.

3.    Kreditorių komitetas, nustatydamas mėnesinį administratoriaus atlyginimą, nenustatė visos sumos, mokėtinos už įmonės administravimą viso bankroto proceso metu, pažeisdamas ĮBĮ 36 straipsnio ketvirtąją dalį.

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). ĮBĮ suteikia teisę kreditoriams kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtų nutarimų ir apskųsti juos įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 str. 1 d. 2 p., 24 str. 5 d.). Teismų praktikoje pažymėta, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų būtina patikrinti, ar jie priimti nepažeidžiant įstatymu nustatytos jų priėmimo tvarkos. Kuriam nors kreditoriui manant, kad kitų kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia jo teises, šis gali tokį nutarimą ginčyti teismine tvarka (ĮBĮ 21 str. 1 d. 2 p.). Tokiu atveju pagal analogiją gali būti taikoma CK 2.82 straipsnio ketvirtoji dalis, pagal kurią bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad įstatymas nustato teisę balsuoti raštu tik kreditorių susirinkimuose, o kreditorių komiteto susirinkime balsavimas raštu nėra galimas  (ĮBĮ 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 4 d.). Taip pat nepagrįstas apygardos teismo argumentas, kad kreditorių susirinkimo pareiga nustatyti administratoriaus atlyginimą negali būti deleguojama kreditorių komitetui (ĮBĮ 36 str. 4 d.), dėl ko 2008-05-16 kreditorių komiteto nariai neturėjo teisės spręsti administratoriaus atlyginimo nustatymo. Tais atvejais, kai pirmasis kreditorių susirinkimas dėl objektyvių priežasčių nenustato sumos, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, šį klausimą gali išspręsti kiti kreditorių susirinkimai ar kreditorių komitetas, kuriam šią teisę perduoda kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 2, 5, 9 p., 36 str. 4 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-266/2007). Tokiomis objektyviomis priežastimis laikytinas informacijos apie bankrutuojančios įmonės veiklą ir jos apimtis trūkumas, dėl kurio neįmanoma nustatyti realias bankroto administratoriaus darbo sąnaudas. Šį faktą patvirtina ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad  BUAB ,,Švaros era“ vadovui neperdavus administratoriui dokumentų ir turto, neįmanoma pateikti teismui detalaus administratoriaus darbų sąrašo. Todėl kreditorių susirinkimas turėjo pagrindo 2008-04-25 Kreditorių komiteto darbo reglamentu ir 2008-05-07 protokolu perduoti kreditorių komitetui teisę spręsti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus, įskaitant administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo tvirtinimo klausimus (b. l. 30, 31, 68; ĮBĮ 23 str. 2, 5, 9 p., 36 str. 4 d.).

ĮBĮ 25 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, pagal kurią kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad nuomonės raštu atskirais planuojamos kreditorių komiteto darbotvarkės klausimais pareiškimas, kurią įskaitant kaip kreditoriaus komiteto nario balsą galima  interpretacijų įvairovė, negali būti vertinamas kaip kreditorių komiteto nario dalyvavimas posėdyje ir balsavimas klausimu, dėl kurio komiteto nario valia yra aiškiai išreikšta. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad alternatyvių bankroto administratoriaus pateiktai administravimo sąmatai raštiškų pasiūlymų pateikimas galėtų būti vertinamas kaip balsas ,,prieš”, o tokio pasiūlymo nepateikimas kaip balsas ,,už” (b. l. 33, 34).

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo teigti, kad 2008-05-16 kreditorių komiteto nutarimas dėl administravimo sąmatos patvirtinimo prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 1.64 str., 2.82 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį administratoriaus atlyginimo suma turi būti nustatoma, atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti įmonė tęsia veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį. Tačiau minėtu kreditorių komiteto nutarimu administravimo sąnaudos ir administratoriaus atlyginimas nustatytas neturint pakankamai informacijos apie bankrutuojančios įmonės veiklos aplinkybes ir realias galimas administravimo sąnaudas. Be to, administravimo išlaidų suma apskaičiuota ne konkrečia fiksuota verte, bet per mėnesį mokėtina suma. Todėl pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2008-05-16 kreditorių komiteto nutarimas dėl administravimo sąmatos patvirtinimo prieštarauja ne tik imperatyvioms įstatymo normoms, bet ir protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str., 2.82 str. 4 d., CPK 3 str. 1 d., 1.64 str., 2.82 str. 4 d., ĮBĮ 36 str. 5 d.).

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 338 str., 329 str., 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį.