Civilinė byla Nr. e2A-1337-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01076-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.4.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-666-939/2022 pagal ieškovės M. B. patikslintą ieškinį atsakovui T. B. dėl servituto nustatymo bei atsakovo T. B. priešieškinį ieškovei M. B. dėl servituto nustatymo, , trečiasis asmuo byloje – Nacionalinė žemė tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama nustatyti 717 kv. m ploto kelio servitutą, pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 1, pagal geodezininko I. Ž. parengtą 2021 m. rugpjūčio 25 d. „Servituto nustatymo planą“ Nr. 2 – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti gyvulius (tarnaujantis), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), viešpataujančio daikto (pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini)) savininkės M. B. naudai, iš ieškovės priteisiant atsakovui T. B. 612,04 Eur vienkartinę kompensaciją už jau nustatytą ir prašomą nustatyti 717 kv. m. ploto kelio servitutą; arba nustatyti 789 kv. m. ploto kelio servitutą, pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 1, pagal geodezininko I. Ž. parengtą 2021 m. rugpjūčio 25 d. „Servituto nustatymo planą“ Nr. 1 – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti gyvulius (tarnaujantis), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), viešpataujančio daikto (pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) savininkės M. B. naudai, iš ieškovės priteisiant atsakovui 627,88 Eur vienkartinę kompensaciją už jau nustatytą ir prašomą nustatyti 789 kv. m ploto kelio servitutą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal 2001 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2869 nuosavybės teise jai priklauso veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį pastatą ieškovė pirko tuo metu valstybei priklausančioje žemėje. Perkant statinį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Birštono ir Prienų skyriaus specialistai patikino, kad žemė, kuri nuosavybės teisėmis priklausė J. R., bus atitinkamai perkelta po perkamu pastatu (veršidėmis) ir aplink jį. Mirus J. R., nuosavybės teisės į žemę ją paveldint perėjo ieškovei, tačiau žemė buvo „atkelta“ tik aplink pastatą, o žemė po pastatu ir aplink jį suformavo ir perleido kitam asmeniui. Žemės sklypo savininkai žadėjo žemės sklypą ieškovei parduoti, tačiau tai padaryta nebuvo. Žemės sklypą nuosavybės teisėmis valdo T. B. 2010 m. spalio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4095 pagrindu. Žemės sklypui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2)-367 nustatytas 0,2065 ha ploto kitas servitutas, kuriuo suteikta svetimo statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype. Šiuo metu statiniui eksploatuoti nustatytas 5 m pločio servitutas aplink statinį. Ieškovė negali tinkamai naudotis statiniu, kuris yra žemės paskirties, nes esamas 5 m servitutas yra per mažo pločio, jog ieškovė prie jo galėtų privažiuoti su žemės ūkio technika ir tinkamai eksploatuoti pastatą (laikyti galvijus, sandėliavimo patalpose – sandėliuoti grūdus ir pan.). Tam, jog ieškovė galėtų tinkamai naudotis pastatu, būtina žemės sklype nustatyti papildomą 717 kv. m arba 789 kv. m kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius. Nesant tinkamų galimybių patekti į ieškovės žemės ūkio paskirties pastatą yra apribota savininkės galimybė naudotis nekilnojamuoju turtu. Nustačius servitutą pagal vieną iš dviejų ieškovės teikiamų servitutų nustatymo planų, atitinkamai atsakovui priteistina vienkartinė kompensacija už servitutą (612,04 Eur arba 627,88 Eur).

3.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas T. B. nurodė, kad su reikalavimais nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal ieškovei priklausančio pastato išplanavimą jo eksploatacijai kelio servitutas nėra objektyviai būtinas, ieškovės prašomas nustatyti servitutas grindžiamas ne objektyviu būtinumu, o patogumu. Ieškovei įsigyjant pastatą jis stovėjo privačioje žemėje. Pagal 1999 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 8762 šį žemės sklypą paveldėjo B. O. V.. Ieškovė, įsigydama pastatą, privalėjo būti atidi ir rūpestinga, todėl negalėjo nežinoti, kad žemės sklypas priklauso privatiems asmenims ir statinio eksploatavimui nustatytas servitutas yra 5 metrų pločio aplink pastatą. Ieškovė neteisingai teigia, jog servitutas buvo nustatytas NŽT Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-367 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų patikslinimo“. Pastatas nuo rytinės iki vakarinės pusės yra bendra didelė patalpa, po kurią galima važinėti ir visas pastato dalis pasiekti įvažiavus pro vienus vartus, todėl tinkamą pastato eksploataciją visiškai užtikrina ir vienas įvažiavimas į pastatą. Atsakovas turi savo ūkinės veiklos planų, kuriuos apribotų didesnis servituto nustatymas ieškovės pastatui. Ieškovės prašomi nustatyti servitutai neatitinka teismų praktikoje nustatytų kriterijų būtinų servitutui nustatyti. Ieškovės siūlomas servitutas nėra vienintelis ir ekonomiškas bei įmanomas būdas patekti į pastatą. Ieškovė nesvarsto kitų būdų, kurie sudarytų sąlygas servitutą, esant objektyviai būtinybei, didinti minimaliai. Esamas servitutas egzistuoja nuo 1998 m. gruodžio 3 d., ieškovė pastatą įsigijo 2001 m. birželio 6 d., žinodama apie servitutą, jo dydį ir suteikiamas teises. Visą laiką iki 2021 m., t. y. 20 metų, servitutas ieškovei buvo tinkamas ir pakankamas. Servituto didinimas per visą perimetrą papildomai 2–5 metrus aplinkui pastatą neišvengiamai turės neigiamos įtakos atsakovo suplanuotoms statyboms. Padidinus servitutą tokiu būdu kaip prašo ieškovė nepagrįstai būtų apribotos atsakovo nuosavybės teises ir interesai, būtų pažeistas interesų derinimo, pusiausvyros ir proporcingumo principai. Atsakovas su kompensacijos dydžiu taip pat nesutinka. Atsakovo nuomone, papildomai gali būti nustatytas tik kuo mažiau jo nuosavybės teises ribojantis servitutas, t. y. variantas pateiktas su priešieškiniu – 367 kv. m ploto servitutas, o įvertinus tinkamą viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus užtikrintų vienkartinė 1 200 Eur piniginė kompensacija už 2 432 kv. m = 367 + 2 065 ploto servitutą.

4.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo NŽT Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius nurodė, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas suformuotas padalijus daiktą, t. y. 6,7900 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 07-7155 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo naudotis kaimo vietovėje (Prienų r.)“ bei 1998 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 69/7029 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei B. Z.“ atkurtos nuosavybės teisės B. Z. (mirusiai). Taigi ieškovė nepagrįstai ir neteisingai nurodo, kad pastatą pirko tuo metu valstybei priklausančioje žemėje. Ieškovė neteisingai teigia, jog servitutas buvo nustatytas NŽT Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-367 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų patikslinimo“. Šiuo įsakymu buvo patikslintas Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 07-7155 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo naudotis kaimo vietovėje (Prienų r.)“ nustatyto servituto plotas.

5.       Atsakovas T. B. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Matininkų kontora“ 2022 m. kovo 8 d. parengtą servitutų nustatymo planą teisminiams ginčams spręsti, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkės M. B. naudai nustatyti: a) 145 kv. m ploto kelio servitutą (214) „S1“ (tarnaujantis) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, apribotas posūkio taškais 9, 17, 18, 10; b) 222 kv. m ploto kelio servitutą (214) „S2“ (tarnaujantis) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, apribotas posūkio taškais 12, 19, 20, 13; 2) priteisti iš ieškovės atsakovui 1 200 Eur vienkartinę kompensaciją už: a) 2 065 kv. m ploto servitutą (7) (tarnaujantis) – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype; b) 145 kv. m ploto kelio servitutą (214) „S1“ (tarnaujantis) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius; c) 222 kv. m ploto kelio servitutą (214) „S2“ (tarnaujantis) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Priešieškinyje nurodė, kad atsakovo prašomas nustatyti kelio servitutas užtikrina savininkų interesų derinimo, pusiausvyros ir proporcingumo principus. Atsakovo žemės sklypui yra parengtas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, jį rengiant buvo vertinta tai, kad žemės sklype yra pastatas ir jam nustatytas konkretus 0,2065 ha ploto servitutas – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekte parinkta žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingų statinių statybos teritorijos riba, ją sudaro 0,5227 ha. Dalį šios teritorijos, kurioje galima statyba, jau užima ieškovės pastatas su servitutu – 0,2065 ha, tai reiškia, kad laisva užstatymo teritorija – 0,3162 ha. Ieškovės prašomas nustatyti 717 kv. m kelio servitutas dar papildomai sumažintų užstatymo teritoriją. Atsakovo prašomas nustatyti kelio servitutas mažiau ribotų atsakovo nuosavybės teises, taip pat būtų mažiau ribojamas atsakovo žemės sklypo užstatymo plotas, o ieškovė įgytų galimybę patogesniam žemės ūkio technikos manevravimui, įvažiavimui į jai priklausantį pastatą. Be to, atsakovo prašomas nustatyti kelio servitutas atitinka faktinį naudojimąsi. Įvertinus tinkamą viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus užtikrintų vienkartinė 1 200 Eur piniginė kompensacija.

7.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė M. B. nurodė, kad nesutinka, ir prašė priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė negali įvažiuoti su traktoriumi ir priekaba į pastatą. Pastatas – ferma – yra „T“ formos, turi įvažiavimus iš trijų pusių: vakarinės, rytinės ir pietinės. Pastato pietinis priestatas yra pagrindinė pastato dalis, kurioje yra treji vartai (durys) į tris atskiras patalpas, kurios viduje atskirtos kapitalinėmis sienomis. Visose įvažiavimo pusėse yra fermos durys, tačiau įvažiuoti su žemės ūkio technika į fermą nėra galimybės, nes nustatytas servitutas per mažas, t. y. neįmanomas traktoriaus su priekaba posūkis ir įvažiavimas per pastato duris. Dėl mažo servituto techniškai neįmanoma net tinkamai pristumti priekabos prie durų. Paskirtas 5 m pločio servitutas iš dalies tinkamas tik pastato priežiūrai, bet jokiu būdu nepakankamas pastato naudojimui pagal žemės ūkio paskirtį. Pagal atsakovo siūlomą planą kelio servitutams nustatyti, ieškovė pastatu galėtų naudotis tik atskiromis dalimis, tačiau nebūtų galimybės į pastatą patekti iš šiaurinės pusės. Tokiu būdu nebūtų tinkamai panaudojamas visas pastatas, pastato pastogė ir kitos dalys. Taip pat nebūtų galimybės pastatą rekonstruoti pagal poreikį, reikiamoje vietoje įrengiant duris (vartus), per kurias būtų sudaryta galimybė patekti į pastatą su žemės ūkio ar kita technika. Pabrėžtina, kad aptariamas pastatas buvo statytas ir skirtas žemės ūkio bendrovės poreikiams. Šis pastatas nebuvo ir nėra skirtas mažo ūkio poreikiams. Pagal pastatą matyti, kad šis pastatas skirtas didelio ūkio poreikiams. Atsakovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 520 Eur. Dėl to, reikalavimas mokėti periodinę kompensaciją už servitutą, neatitiktų jokių protingumo, sąžiningumo, proporcingumo kriterijų. Reikalavimas sumokėti 1 200 Eur kompensaciją taip pat neatitinka jokių protingumo, proporcingumo reikalavimų. Ieškovė yra pensinio amžiaus. Aptariamas pastatas negeneruoja jokių papildomų pajamų ieškovei. Priešingai, yra patiriamos išlaidos pastato išlaikymui. Tokiu būdu būtų sukuriama papildoma finansinė našta ieškovei.

8.       Atsiliepime į priešieškinį trečiasis asmuo NŽT Prienų ir Birštono skyrius nurodė, kad sprendimą šioje byloje prašo priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė – nustatė 717 kv. m ploto atlygintiną kelio servitutą, pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 1, pagal geodezininko I. Ž. parengtą 2021 m. rugpjūčio 25 d. „Servituto nustatymo planą“ – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti gyvulius (tarnaujantis), atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, viešpataujančio daikto savininkės M. B. naudai; priteisė iš ieškovės tarnaujančio daikto savininkui atsakovui 612,04 Eur vienkartinę kompensaciją už jau nustatytą 0,2065 kv. m ir šiuo sprendimu pagal geodezininko I. Ž. parengtą 2021 m. rugpjūčio 25 d. „Servituto nustatymo planą“ nustatomą 717 kv. m ploto kelio servitutą; priteisė ieškovei iš atsakovo 3 421,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.       Teismas nustatė, kad egzistuoja viena iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų servituto nustatymo sąlygų – ieškovės ir atsakovo nesutarimas dėl kelio servituto nustatymo atsakovui priklausančiame žemės sklype.

11.       Teismas, atsižvelgęs į faktinių aplinkybių konstatavimo metu naudotą žemės ūkio techniką, užsakovės atstovo teiginius bei inžinieriaus geodezininko atliktus matavimus, konstatavo, kad aplink pastatą esančiam kelio servitutui reikalingas nemažesnis kaip 7 m pločio kelio servitutas arba platesnis, o posūkių vietose nemažesnis kaip 9 m pločio kelio servitutas arba platesnis; aplink pastatą esančio 5 m pločio kelio servituto nepakanka tinkamam traktoriaus-frontalinio krautuvo naudojimui pagal paskirtį, kuomet neišvažiuojant už 5  m pločio kelio servituto ribų su šia žemės ūkio technika reikia pasisukti šonu į pastatą.

12.       Teismas nurodė, kad nors pastatas nuo rytinės iki vakarinės pusės yra bendra didelė patalpa, tačiau vien tai, priešingai nei nurodo atsakovas, neužtikrina tinkamos pastato eksploatacijos, nes, ieškovei pastate vykdant sandėliavimo ar kitokią veiklą, susiklostytų situacija, kuomet nebūtų galimybės pervažiuoti pastatą skersai, t. y. iš rytų į vakarus.

13.       Teismas sprendė, kad tinkamai naudotis pastatu yra būtina patekti su žemės ūkio technika prie šiaurinės pastato sienos; pastato priestato šonuose iš abiejų pusių yra durys-vartai, pro kuriuos telpa į pastato vidų priekaba, todėl reikalingas privažiavimas su žemės ūkio technika ir prie šoninių priestato durų-vartų, o taip pat ir prie įvažiavimo į pastatą iš priestato pietinės pusės.

14.       Teismas konstatavo, kad žemės sklypo, reikalingo ginčo pastatui eksploatuoti, naudojimo klausimas nebuvo tinkamai išspręstas, atkuriant nuosavybės teises į žemę, ieškovės prašomas nustatyti papildomas kelio servitutas aplink ginčo pastatą yra objektyviai būtinas, nenustačius servituto neįmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis ginčo pastatu pagal paskirtį, ieškovė neturi jokio kito priimtino alternatyvaus būdo tinkamai naudotis pastatu.

15.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo siūlomas nustatyti servitutas neužtikrina tinkamo naudojimosi pastatu, todėl nelaikytinas tinkama objektyvia galimybe tinkamai naudotis pastatu.

16.       Teismas, įvertinęs bylos duomenis, priėmė išvadą, kad tam, jog ieškovė šiuo metu galėtų tinkamai naudotis jai priklausančiu pastatu-veršide, pakanka nustatyti sklype 717 kv. m papildomą servitutą, o ieškovės prašomas 789 kv. m apimties kelio servituto nustatymas neatitinka proporcingumo reikalavimų.

17.       Teismas nurodė, kad atsakovo siūlomas kelio servitutas neužtikrina tinkamo privažiavimo prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato, taip pat neatitinka faktinės situacijos.

18.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės naudai nustatytas servitutas yra neterminuotas, jo turinys yra platus – nustatomas kelio servitutas, dėl jo atsakovas praranda realią galimybę tinkamai (pagal paskirtį) naudotis 0,2782 ha dydžio sklypo dalimi, į tai, jog viso atsakovui priklausančio žemės sklypo rinkos vertė yra – 1 520 Eur, bei tai, kad atsakovas dėl servitutų negalės naudotis 40 procentų (2 782 kv. m / 6 924 kv. m x 100 procentų) žemės sklypo, o nuostoliai nepagrįsti, atsakovo teiginiai dėl planuojamos vykdyti sklype veiklos yra deklaratyvaus pobūdžio, pastatas negeneruoja pajamų ieškovei, patiriamos išlaidos pastato išlaikymui, sprendė, kad atsakovo reikalavimas sumokėti 1 200 Eur kompensaciją, kuri beveik dvigubai viršija sklypo dalies, kuriai nustatytas esamas ir šiuo sprendimu nustatomas servitutas, vidutinę rinkos vertę, neatitinka protingumo, proporcingumo reikalavimų, todėl šio prašymo netenkino.

19.       Teismas sprendė, kad teisinga, sąžininga ir protinga kompensacija už esamą ir nustatomą servitutą apskaičiuotina taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, ir sudaro 612,04 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

20.       Apeliaciniu skundu atsakovas T. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi vien tik ieškovės pateiktais įrodymais, neteisingai atskleidė ieškovės pateiktų įrodymų turinį ir juos interpretavo išimtinai ieškovei naudinga linkme.

20.2.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo, reikalingo ginčo pastatui eksploatuoti, naudojimo klausimas nebuvo tinkamai išspręstas, atkuriant nuosavybės teises į žemę. Po pastato įsigijimo per 20 metų jokių naujų aplinkybių, apsunkinančių ieškovės galimybę naudotis pastatą, neatsirado, todėl vien tas faktas, kad ieškovė įsigijo pastatą esant Nekilnojamojo turto registre išviešintam 1998 m. nustatytam 5 m pločio servitutui, sudarė pagrindą ieškinį dėl naujo papildomo servituto nustatymo atmesti.

20.3.       Teismas priėmė nepagrįstas išvadas, jog papildomas kelio servitutas aplink ginčo pastatą yra būtinas ir, jo nenustačius, neįmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis ginčo pastatu pagal paskirtį. Teismas be pagrindo rėmėesi antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Atkreipė dėmesį į tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu fiksuojama situacija ieškovės buvo dirbtinai sumodeliuota, pasitelkiant kuo didesnių gabaritų seną traktorių su priekaba.

20.4.       Teismas pažeidė CPK 14 straipsnio 2 dalį, nes sprendime rėmėsi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedu Nr. 5, kurio nėra byloje. Kartu su ieškiniu pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kaip vientisas dokumentas, neturintis visų jo sudėtinėmis dalimis esančių priedų (priedo Nr. 5 ir dar vieno protokolo priedo lapo), negalėjo būti priimtas į bylą.

20.5.       Nustatytas servitutas neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo ir iš esmės pažeidžia atsakovo, kaip žemės savininko, teises tuo, jog yra padidintas servitutinis plotas, taip pat tuo, jog servituto nustatymas atsakovui užkerta kelią žemės sklype vystyti iš anksto suplanuotą ūkinę-komercinę veiklą. Teismas, nustatydamas ieškovės prašomą papildomą servitutą, pažeidė kasacinio teismo praktikoje akcentuojamą minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principą.

21.       Ieškovė M. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.       Atsakovas neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog žemės sklypo, reikalingo ginčo pastatui eksploatuoti, naudojimo klausimas nebuvo tinkamai išspręstas, atkuriant nuosavybės teises į žemę. Teismas sprendime išsamiai aprašė sklypo nuosavybės įgijimo klausimus, nustatytą ir vėliau pakeistą servitutą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

21.2.       Apeliaciniame skunde melagingai teigiama, kad ieškovė ar jos įgaliotas asmuo naudojosi 5 m pločio nustatytu servitutu nuo 2001 m. ir nereiškė jokių pretenzijų. Atsakovas 10 metų leido jam priklausantį žemės sklypą prižiūrėti ieškovės sūnui. Teiginys, kad nebuvo žodinio susitarimo dėl sklypo pardavimo, yra melagingas, nes priešingu atveju be susitarimo ieškovės sūnus nebūtų prižiūrėjęs ir nebūtų neatlygintinai tvarkęs svetimo sklypo. Be to, atsakovas trukdė naudotis statiniu. Pažymėtina, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų negalėjo pilnavertiškai naudotis pastatu, patyrė finansinę ir moralinę žalą.

21.3.       Nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo 2021 m. lapkričio 12 d. protokolu Nr. 182-21-198 ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog į pastatą negalima patekti su žemės ūkio technika. Ferma yra didelio dydžio ir jos naudojimui būtina galinga, didesnių gabaritų technika. Naudojant mažo galingumo ir mažų gabaritų techniką, neįmanoma pastato – veršidės naudoti pagal paskirtį. Atsakovas nekėlė klausimų dėl, neva, netinkamos technikos naudojimo, kai buvo fiksuojamos faktinės aplinkybės. Šie jo klausimai yra naujai keliami.

21.4.       Visiškai nesutinka su teiginiais, jog kartu su ieškiniu pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kaip vientisas dokumentas, neturintis visų jo sudėtinėmis dalimis esančių priedų, negalėjo būti priimtas į bylą. Per klaidą, teismui pateiktas protokolas, kurį sudaro 21 lapas. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 23 lapų protokolą ir nurodė, jog ši aplinkybė neturi jokios reikšmės teismo sprendimo teisėtumui, nes teismas vadovavosi protokole nurodyta tekstine medžiaga, ne tik nuotraukomis.

21.5.       Pirmosios instancijos teismas vadovavosi įrodinėjimo taisyklėmis, nustatytomis pozityviosios teisės normų ir laikėsi aiškiai bei nuosekliai suformuluotos kasacinio teismo praktikos.

21.6.       Atsakovas nepagrįstai ginčija servituto nustatymo būtinumą. Teismas visiškai teisingai ir pagrįstai sprendė, kad žemės sklypo, reikalingo ginčo pastatui eksploatuoti, naudojimo klausimas nebuvo tinkamai išspręstas anksčiau, atkuriant nuosavybės teises į žemę.

21.7.       Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas servitutas neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo ir iš esmės pažeidžia atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teises. Teismas įvertino proporcingumo principą ir nustatė tą servitutą, kuris būtinas ieškovei, bet mažiau apriboja atsakovo teises. Atsakovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų apie žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turimus planus, kuriems trukdytų didesnis servitutas. Atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs. Be to, visas šis sklypo planavimas nereiškia, kad ieškovei turi būti užkertamas kelias su technika patekti į jos pastatą ir pilnavertiškai naudotis statiniu.

21.8.       Teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad pagal atsakovo siūlomą planą kelio servitutams nustatyti, ieškovė pastatu galėtų naudotis tik atskiromis dalimis, tačiau nebūtų galimybės į pastatą patekti iš šiaurinės pusės. Tokiu būdu nebūtų tinkamai panaudojamas visas pastatas, pastato pastogė ir kitos dalys. Taip pat nebūtų galimybės pastatą rekonstruoti pagal poreikį, reikiamoje vietoje įrengiant duris (vartus), per kurias būtų sudaryta galimybė patekti į pastatą su žemės ūkio ar kita technika.

21.9.       Atsakovas nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde niekaip nepagrindė prašomos sumos už servitutą. Nepateikė nei skaičiavimų, nei vertinimo ar kitų duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima svarstyti jo prašomą priteisti sumą už servitutą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo, išsamiai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes, tinkamai vertino nustatytus faktus ir teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika.

22.       Trečiasis asmuo NŽT Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad neturi teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi, apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

23.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

25.       Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – 2022 m. liepos 2 d. prie ieškovės pastato esančios žemės ūkio technikos fotonuotrauka. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu negalėjo numatyti, kad teismas papildomam servitutui nustatyti laikys pakankamu įrodymu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, surašytą naudojant ieškovės specialiai šiam tikslui atgabentus traktorių Belarus ir priekabą, todėl šios nuotraukos, kaip įrodymo, pateikimo būtinybė atsirado po sprendimo priėmimo.

26.       Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė – fotonuotraukas (10 vnt.), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ieškovė nurodo, kad šios nuotraukos paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes ir jo nuotraukoje užfiksuotus faktus, neužvilkins bylos nagrinėjimo, tik suteiks aiškumo ir dar kartą patvirtins, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ieškovė pateikė su visais priedais, kurių nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui.

27.       Atsakovas taip pat 2022 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui prašymą nepriimti į bylą kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų (nuotraukų) ir nurodo, kad nuotraukas ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Tuo atveju, jei teismas ieškovės pateiktus naujus įrodymus (nuotraukas) priimtų į bylą, atsakovas taip pat teikia naujus įrodymus (skelbimus), patvirtinančius, kad ieškovė faktinių aplinkybių konstatavimo metu naudojo itin didelių gabaritų specialiai šiam tikslui parinktą traktorių-frontalinį krautuvą ir nufotografavo pačių įmanomai didžiausių gabaritų šieno rulonus.

28.       Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

29.       Teisėjų kolegija, susipažinusi šalių pateiktais naujais įrodymais (fotonuotraukomis; pažymėtina, kad 2021 m. lapkričio 12 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme be dviejų jo priedų – fotonuotraukų), konstatuoja, kad pateikti įrodymai yra susiję su apeliacijos objektu, todėl yra reikšmingi sprendžiant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo klausimą. Be to, bylos duomenimis nustačius, kad kitiems bylos dalyviams buvo suteikta teisė susipažinti su pateiktais įrodymais ir pareikšti dėl jų savo nuomonę, teisėjų kolegija priima abiejų šalių pateiktus naujus įrodymus (fotonuotraukas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su visais jo priedais) ir juos vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.

30.       Byloje nustatyta, kad 2001 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2869 iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ieškovė M. B. (toliau – ieškovė) nuosavybės teise įsigijo pastatą-veršidę, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės ūkio. Atsakovas T. B. (toliau – atsakovas arba apeliantas) 2010 m. spalio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4095 nuosavybės teise įsigijo 6,7900 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-367 patikslinti 6,7900 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, padalijant šį žemės sklypą į keturis žemės sklypus, vienas iš sklypų – 0,6924 ha žemės sklypas, kuriam Nekilnojamojo turto registre suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi ieškovei nuosavybės teise priklausanti veršidė. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2)-367 nustatytas 0,2065 ha ploto kitas servitutas (t. y. 5 m pločio aplink statinį), kuriuo suteikta teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype.

31.       Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl servituto nustatymą reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo, įrodymų vertinimo ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas, o ne pakartotinas bylos nagrinėjimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).

33.       CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

34.       Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo ir proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl pagal bendrą taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Ar laikytasi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso, ar nepažeistos tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, gali būti sprendžiama pagal servituto turinį įvertinant, kiek servitutu nustatytos teisės atitinkamai suvaržo nuosavybę.

35.       Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

36.       Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-118/2012; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

37.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas).

38.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; kt.).

39.       Išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojo parodymus, šalių paaiškinimus bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos servitutų nustatymo bylose.

40.       Teisėjų kolegija, ištyrusi bylai reikšmingas aplinkybes, vertina, kad nuo servituto nustatymo momento aplinkybės iš esmės nėra pasikeitusios, o ieškovės teiginiai, kad papildomas servituto plotas yra būtinas, siekiant užtikrinti jai priklausančios veršidės naudojimą pagal paskirtį, nėra įrodyti (CK 4.112 straipsnio 5 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad ieškovės reikalavimas ginti jos teises ir nustatyti papildomą servitutą, nes esamas 5 m servitutas yra per mažo pločio, kad prie veršidės pastato galėtų privažiuoti su žemės ūkio technika ir tinkamai eksploatuoti pastatą (laikyti galvijus, sandėliavimo patalpose – sandėliuoti grūdus ir pan.), yra formalus ir šiuo metu nelaikytinas proporcingu siekiant užtikrinti ieškovės teisę naudotis šiuo keliu.

41.       Iš esmės teisėjų kolegija pritaria atsakovo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog žemės sklypo, reikalingo ginčo pastatui eksploatuoti, naudojimo klausimas nebuvo tinkamai išspręstas atkuriant nuosavybės teises į žemę.

42.       Iš pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. lapkričio 19 d. išrašo su istorija matyti, kad Kauno apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 07-7155 pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 1999 m. vasario 8 d. buvo išviešintas įrašas apie nustatytą 0,17 ha ploto servitutą 6,79 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

43.       Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierius V. M.: 1) 1998 m. balandžio 23 d. parengė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo abrisą, kuriame aplink veršidės pastatą pažymėtas 5 m pločio servitutas, pažymėta, kad ūkinės-komercinės paskirties savininkas yra J. R.; 2) 1998 m. birželio 23 d. surašė grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo gretimybė yra su J. R. (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) žeme (2 punktas), kad veršidė priklauso J. R. (4 punktas), kaip kviestinis asmuo, dalyvavęs nustatant žemės sklypo ribas bei servitutus nurodyta A. R., kuri aktą suderino pasirašydama; 3) 1998 m. birželio 16 d. parengė žemės sklypo planą M 1:10000, kuriame aplink veršidę pažymėtas servitutas. Pastebėtina, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-159, nustatant kelio servitutą, naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4 iki 6 m pločio; kai kelio servitutu numatoma suteikti teisę naudotis esamu keliu, jo plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį (Metodikos 57 punktas).

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nesirėmė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, jog NŽT darbuotojas, nustatydamas pastatui eksploatuoti reikalingą servitutą, jo ribas derino ir davė pasirašyti A. R., kuri tuo metu pastatu nesinaudojo ir nebuvo jo savininkė, tačiau, nors pagal bylos duomenis negalima nustatyti ieškovės ir A. R. giminystės ryšio, J. R. yra ieškovės tėvas. Be to, kreipdamasi į teismą, kartu su ieškiniu ieškovė pateikė ir jau minėtą (nutarties 43 pastraipa) abrisą, kuriame aplink veršidės pastatą yra pažymėtas 5 m. pločio servitutas.

45.       Kauno apskrities viršininko administracija 1998 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 07-7155 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo naudotis kaimo vietovėje (Prienų r.)“ bei 1998 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 69/7029 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei B. Z.“ atkūrė B. Z. (mirusiai) nuosavybės teises į jos iki nacionalizacijos adresu: (duomenys neskelbtini), valdytus 12 ha žemės, grąžinant natūra turtinių teisių perėmėjams 6,55 ha žemės ir 0,24 ha miško (6,79 ha žemės sklypą), o už 5,21 ha žemės kompensuojant pinigais. Kauno apskrities viršininko administracija 1998 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 07-7155 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo naudotis kaimo vietovėje (Prienų r.)“ 5 priede nurodyta, jog 6,79 ha žemės sklypui nustatomas „<...> servitutas – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per naudojamo 0,17 ha žemės sklypo dalį prie nuosavybės teise priklausančių pastatų bei įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, prižiūrint bei remontuojant pastatus bei įrenginius. B. Z. turtinių teisių perėmėjams grąžintas natūra 6,79 ha žemės sklypas 1999 m. vasario 8 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-367 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų patikslinimo“ patikslinti 6,79 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, padalijant šį žemės sklypą į keturis žemės sklypus, pagal UAB „Georiba“ matininko G. U. parengtas kadastrinių matavimų bylas, vienas iš sklypų – 0,6924 ha žemės sklypas, kuriam Nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant 6,79 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus buvo patikslintas Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 07-7155 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo naudotis kaimo vietovėje (Prienų r.)“ nustatyto servituto plotas. Tačiau joks naujas servitutas Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-367 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų patikslinimo“ nustatytas nebuvo. 

46.       Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis ieškovei M. B. nuo 2001 m. rugpjūčio 30 d. nuosavybės teise priklauso pastatas – veršidė (1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Jau minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis atsakovui T. B. nuosavybės teise priklauso 0,6924 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu“ (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris suformuotas padalijus daiktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

47.       Iš pateiktos 2001 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė veršidės pastatą įsigijo iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, tačiau šioje sutartyje nėra jokių duomenų apie žemės sklypą, kuriame yra pastatas. Įsigydama pastatą, ieškovė turėjo pakankamą pagrindą suprasti, kad laisvai ir nevaržomai į jį patekti galės tik naudodami aplink pastatą esančiu žemės sklypu. Faktinės bylos aplinkybės leidžia teigti (nutarties 42, 43 pastraipos), kad įsigydama veršidės pastatą, ieškovė negalėjo nežinoti ir žinojo, jog įsigyjamas pastatas yra privačiame žemės sklype, kuriame aplink pastatą yra nustatytas 5 m pločio servitutas. Bandydama paneigti šias aplinkybes, ji remiasi 2001 m. rugpjūčio 30 d. žemės ir kito nekilnojamojo kadastro ir registro pažymos Nr. 20/236315 duomenimis, tačiau tokio dokumento byloje nėra. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateikta 2016 m. birželio 14 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma Nr. (3.11.4)KATS-5540, kurioje teigiama, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio banko 2016 m. birželio 7 d. duomenimis, adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruotų nekilnojamųjų daiktų–statinių, Nekilnojamojo turto registre nėra. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad išvados byloje daromos iš byloje esančių įrodymų visumos, o ne iš atskirame dokumente, nesutampančiame su kitais įrodymais, pateikiamų duomenų. Ieškovės argumentus, kad iki teismo proceso ji neturėjo jokio dokumento ir nežinojo apie sklype nustatytus servitutus, paneigia ieškovės sūnaus ir įgalioto asmens E. B. 2021 m. rugpjūčio 9 d. NŽT skundo / prašymo / pranešimo turinys. Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu aspektu savo išvadą grindė ne situacijomis, kurios užfiksuotos 1998 m. žemės sklypo formavimo dokumentuose, įsakymo ir sprendimo priėmimo metu, o vėliau – ir sklypo padalijimo metu 2011 m., tačiau remdamasis iš esmės vieninteliu rašytiniu įrodymu – 2021 m. lapkričio 12 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 182-21-198, apie kurį teisėjų kolegija pasisakys toliau.

48.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą, įrodymais nepagrįstą išvadą, jog žemės sklypo, reikalingo veršidės pastatui eksploatuoti, naudojimo klausimas nebuvo tinkamai išspręstas atkuriant nuosavybės teises į žemę.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino vieną iš alternatyvių ieškovės reikalavimų ir nustatė 717 kv. m ploto atlygintiną kelio servitutą pagal geodezininko I. Ž. parengtą 2021 m. rugpjūčio 25 d. „Servituto nustatymo planą“ – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti gyvulius (tarnaujantis), atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, adresu: (duomenys neskelbtini), viešpataujančio daikto (pastato-veršidės) savininkės (ieškovės) naudai. Tenkindamas minėtą reikalavimą, be ieškovės ir liudytojo E. B. paaiškinimų, teismas rėmėsi iš esmės vieninteliu įrodymu – 2021 m. lapkričio 12 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 182-21-198. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, įskaitant fotonuotraukas, iš esmės patvirtina apelianto argumentus, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu fiksuojama situacija ieškovės buvo dirbtinai sumodeliuota, o ieškovė šioje byloje, prašydama nustatyti papildomą servitutą, įrodinėjo ne negalėjimą naudoti veršidės pastatą pagal paskirtį, o įrodinėjo negalėjimą naudoti didelių gabaritų žemės ūkio transporto priemones. Ieškovė ypač akcentuoja didelį veršidės plotą, tačiau nieko neužsimena apie šio pastato aukštį. Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestato kadastro duomenys (bendras plotas 885,52 kv.m , tūris 2 399 kub. m,, aukštis 2,30 m) ir pateiktos fotonuotraukos rodo, kad tai yra žemas pastatas. Prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtose nuotraukose matyti, kad didelių gabaritų traktorius Belorus ir su tuščia didelių gabaritų priekaba (t. y. nepakrautas kitose ieškovės fotonuotraukose užfiksuotais šieno rulonais) sunkiai įsitenka pro duris. Faktinio aplinkybių konstatavimo metu naudojant kitą traktorių užfiksuota aplinkybė, kad frontalinį krautuvą aplink pastatą esančio 5 m pločio kelio servituto nepakanka tinkamam traktoriaus – frontalinio krautuvo naudojimui pagal paskirtį, taip pat neįrodo, kad esamo servituto nepakanka tinkamam veršidės pastato naudojimui. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede Nr. 5, dviejose fotonuotraukose yra užfiksuotas priekiu, bet ne šonu, į akliną pastato sieną, kurioje nėra langų, durų, stovintis frontalinis krautuvas. Atsakovo fotonuotraukose užfiksuota prie ieškovei priklausančių ūkinių laikoma jos naudojama žemės ūkio technika (šios aplinkybės atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė neginčija) leidžia teigti, kad konstatuojant faktines aplinkybes buvo pateikta ne ta technika, kurią ieškovė naudoja. Sprendžiant iš antstolio prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateiktų fotonuotraukų, nepaisant to, kad naudojant didelių gabaritų žemės ūkio techniką įvažiuoti į veršidės pastatą sudėtinga ar nėra galimybės, nes nustatytas servitutas per mažo pločio, tai netrukdė ieškovei naudotis šiuo pastatu 19 metų, o iš fotonuotraukose matomų išvažinėtų senų provėžų, jos išsitenka esamo servituto plotyje.  

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servitutas kaip teisė į svetimą daiktą nėra skirtas užtikrinti kito savininko, kuris siekia servituto, teisės naudotis svetimu daiktu remiantis naudingumo ar patogumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018). Taigi tokio servituto nustatymui nėra įstatyme (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnis) numatytų pagrindų, – toks servitutas nėra būtinas ieškovės pastato tinkamam naudojimui pagal paskirtį užtikrinti.

51.       Objektyviais įrodymais nepagrįstas ieškovės aiškinimas, jog padalijus žemės sklypą atsakovas jai žadėjo perleisti žemės sklypą, kuriame yra veršidė, nėra reikšmingas ir nesudaro teisėto pagrindo servituto ploto didinimui.

52.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu nustatytu servitutu yra pažeidžiama tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra (nutarties 36 pastraipa). Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Šiuo atveju tarnaujančio daikto savininkas (atsakovas) ir dėl esamo nustatyto servituto neabejotinai patiria savo nuosavybės teisių suvaržymus, t. y. netenka teisės vienas naudotis savo žemės sklypo dalimi, o turi suteikti galimybę juo naudotis ir kitiems asmenims; netenka teisės servitutiniame žemės sklypo plote laikyti tam tikrus daiktus, statyti statinius (pagal galimybes), kurie trukdytų kitiems asmenims (ieškovei, jos įgaliotam asmeniui) naudotis servitutu, ir pan. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo reikalavimais, darytina išvada, kad ieškovės prašomas nustatyti papildomas servitutas aplink veršidės pastatą nėra objektyviai būtinas ir siekiamas nustatyti remiantis patogumo kriterijais; padidinus servituto plotą, atsakovui šiame žemės sklype užkertamas kelias vystyti 2016 m. parengtame ir patvirtintame Žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projekte numatytą veiklą. Pažymėtina, kad minėto projekto parengimo ir patvirtinimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

53.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad esamas servitutas yra neatlygintinis ir esamo servituto atlygintinumo klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, o byloje buvo sprendžiamas kompensacijos už nustatomą (papildomą ir jau esamą) servitutą klausimas. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė servitutą, laikytinas nepagrįstu ir atlyginimo už nustatomą servitutą priteisimas.

54.       Apeliaciniu skundu atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nors jis ir nesutinka su papildomo servituto nustatymu, tačiau ieškodamas kompromiso, neprieštarauja, kad ieškovės naudai būtų nustatytas jo priešieškiniu pasiūlytas servitutas ir priteista jo nurodyta kompensacijos suma. Tačiau teisėjų kolegija konstatavusi, kad papildomo servituto nustatymui nėra numatytų pagrindų, neanalizuoja atsakovo siūlomo plano kelio servitutui nustatyti ir šiuo aspektu plačiau nepasisako.  

55.       Teisėjų kolegija nepasisako ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie yra išvestiniai iš pirmiau aptartų ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. 

56.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nustatyti 717 kv. m ploto atlygintiną kelio servitutą ir priteisti iš ieškovės atsakovui 612,04 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatomą 717 kv. m ploto kelio servitutą, todėl  skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – atmesti ieškinį (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

57.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

58.       Teisėjų kolegijai vertina, kad nors ir netenkina atsakovo pareiškimo dėl priešieškiniu pasiūlyto servituto, apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra tas materialinis teisinis rezultatas, kuriuo apeliaciniu skundu siekė atsakovas, todėl atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, taip pat ieškovei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant jos atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškinys, ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

59.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 421,93 Eur, atsakovas – 1 365 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 710,96 Eur (3 421,93 Eur x 50 proc. = 1 710,96 Eur), o atsakovui iš ieškovės – 682,50 Eur (1 365 Eur x 50 proc. = 682,50 Eur). Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 871 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 121 Eur žyminis mokestis ir 750 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.9 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant 58 pastraipoje nurodytą, atsakovui iš ieškovės priteistina 871 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 712,94 Eur (1 710,96 – 682,50 – 315,52 = 712,94) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas nusprendė:

-       nustatyti 717 kv. m ploto atlygintiną kelio servitutą, pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 1, pagal geodezininko I. Ž. parengtą 2021 m. rugpjūčio 25 d. „Servituto nustatymo planą“ – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti gyvulius (tarnaujantis), atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), viešpataujančio daikto (pastato-veršidės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) savininkės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai;

-        priteisti iš ieškovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tarnaujančio daikto savininkui atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 612,04 Eur (šešis šimtus dvylika eurų 04 ct) vienkartinę kompensaciją už jau nustatytą 0,2065 kv. m ir šiuo sprendimu pagal geodezininko I. Ž. parengtą 2021 m. rugpjūčio 25 d. „Servituto nustatymo planą“ nustatomą 717 kv. m ploto kelio servitutą;

ir priimti šiose dalyse naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 3 421,93 (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 93 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Kitą sprendimo dalį (kuria atmestas priešieškinis) palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 712,94 (septynis šimtus dvylika eurų 94 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.