Administracinė byla Nr. A2.6-742-404/2014

                                                                                      Procesinis Nr. 4-33-3-00586-2014-9                                                  

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 60.  

(S)

PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. gruodžio 10 d.

Plungė

            Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,

sekretoriaujant Vilijai Budrikienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. I.,

atstovui advokatui Algiui Staškūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. I., gimusio 1992 m. gruodžio 3 d., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos pi­lie­čio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Telšių r. sav., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

n u s t a t ė:

2014 m. rugpjūčio 3 d., 410 val., Plungės rajone, Platelių miestelyje, Ežero gatvėje, ties statiniu pažymėtu Nr. 40, M. I. vairavo automobilį „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo, po to, kai 2013-08-27 teismo nutarimu jam buvo paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. I. duodamas parodymus teisme kaltės dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo nepripažino ir paaiškino, kad protokole nurodytą dieną jis poilsiavo su šeimos nariais Plateliuose, gyveno viešbutyje, prie jo laukė grįžtančių šeimos narių. Kai automobiliu grįžo mama ir brolis su drauge, moterys nuėjo į viešbutį prie 4-rių metų vaiko, kurį jis buvau paliktas prižiūrėti, o jis atsisėdo pas brolį į vairuotojo vietą automobilyje ir klausėsi muzikos. Kai mama nuėjo, policija atvyko po kelių minučių, jis jau sėdėjo automobilyje, kurio variklis nebuvo užvestas. Pareigūnui paprašius pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, jis atsakė, jog nevairavo automobilio, vairuotojo pažymėjimo neturi, pateikė savo tapatybę patvirtinantį dokumentą, rastus dėtuvėje automobilio dokumentus. Nesutiko su nepagrįstu kaltinimu dėl automobilio vairavimo, kadangi tuo metu gėrė alų atsisakė tikrintis blaivumą, nes buvo provokuojamas pareigūnų. Po to pareigūnų buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, kuriame jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jis atsisakė pasirašyti ant protokolo ir duoti paaiškinimus todėl, kad nevairavo automobilio, jį norėjo apkaltinti tuo, ko nepadarė. Pritaria savo atstovo nuomonei, kad byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nes šio administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė.

Pažeidėjo M. I. atstovas advokatas Algis Staškūnas prašo administracinę bylą nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teisme liudytojais buvo apklausti teisės pažeidimą nustatę ir tyrę policijos pareigūnai I. J. ir A. M..

Liudytoja I. J. teisme parodė, kad patruliuojant su kolega A. M. pagal darbo užduotį Platelių miestelyje, prie viešbučio pamatė įsukant automobilį, kuris staiga sustojo. Būdami su tarnybiniu automobiliu maždaug už 100 metrų, per kelias sekundes privažiavo prie sustojusio automobilio, prie kurio nuėjo A. M.. Per tas kelias sekundes niekas iš automobilio neišlipo, priešingu atveju būtų tai pastebėję. Išgirdusi konfliktą, prie automobilio atėjo ir ji, atėjusi matė du vyrus, kurie sėdėjo priekyje. Prie vairo sėdėjo M. I., kitas – keleivio vietoje. Abu buvo konfliktiški, keikėsi, nerišliai kalbėjo, jautėsi alkoholio kvapas, neįmanoma buvo susikalbėti, jie tiesiog klykė. M. I. atsisakė pūsti į alkotesterį, nuo pasiaiškinimo atsisakė, atsisakė pasirašyti protokolą ir kitus dokumentus. Su juo bendravo apie valandą, jis visą laiką labai garsiai šaukė, iš viešbučio atėję žmonės skundėsi, kad negali miegoti dėl triukšmo, jokių pažeidėjo artimųjų nebuvo. Teko uždėti antrankius nes jis stumdėsi, o protokolo už pasipriešinimą pareigūnams nesurašė, kadangi jie tarnyboje prie to pripratę.

Liudytojas A. M. duodamas parodymus teisme teigė smulkių įvykio aplinkybių neprisimenąs. Jo duoti parodymai iš esmės nesiskiria nuo liudytojos I. J. duotų parodymų teisme, tik šis liudytojas teigė, jog tarnybiniu automobiliu važiavo iš paskos pažeidėjo vairuojamo automobilio.

Pažeidėjo M. I. ir jo atstovo advokato Algio Staškūno iniciatyva teisme liudytojais buvo apklausti: E. I. – mama, S. Z. – sesuo, E. I. – brolis, J. G. – brolio draugė.

Liudytoja  E. I. teisme parodė, kad į Platelius su šeimos nariais buvo suvažiavę palydėti vasarą, apsigyveno viešbutyje prie ežero. Sūnaus šunų veislyne kalė „labradorė“ turėjo atsivesti šuniukų, todėl su jos vairuojamu automobiliu, kartu su J. ir E. buvo išvažiavę į jų namus kaime, o M. paliko prižiūrėti keturmetį J. sūnų M. Grįžus prie viešbučio pastebėjo M. rūkantį lauke, todėl ji su J. nuėjo prie vaiko. E. liko mašinoje, jie su M. turėjo iš bagažinės parnešti rankines, ten buvo ir M. rūbai. Apie atvykusius policijos pareigūnus sužinojo tik ryte, nes sūnūs buvo pasistatę palapinę lauke ir nesidomėjo kodėl jie neparėjo į viešbutį. Iš firmos mašiną perka dukra S. Z., sandoris dar nebaigtas, dukra mašiną paliko jai naudotis prieš išvykdama į užsienį, todėl ir į Platelius atvažiavo su tuo automobiliu.

              Iš vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad E. I. nuo 1987-04-01 yra įgijusi teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones. (b.l. 40).

Liudytoja S. Z. teisme parodė, kad automobilio savininkas yra firma, ji tik sumokėjo užstatą, sandoris iki galo dar nebaigtas. Kadangi ji dirba užsienyje, automobilį patikėjo mamai, jai leido naudotis, nes turi vairuotojo pažymėjimą.  

Liudytojas E. I. teisme parodė, kad jis suorganizavo giminių suvažiavimą Plateliuose, išnuomojo jachtklube kambarius mamai su M., draugui. Kai su sugyventine ir mama nuvyko pažiūrėti ar atsivedė kalė šunų veislyne jo namuose (duomenys neskelbtini) kaime, į viešbutį Plateliuose grįžo vėlai. Moterys skubėdamos nubėgo į viešbutį, nes M. lauke rūkė, o buvo paliktas prižiūrėti vaiką. Po to M. įsėdo į automobilį, jiedu kalbėjosi, klausėsi muzikos, tada už 2-3 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Prašė dokumentų ir kilo sąmyšis, nes jie nesuprato ko iš jų nori. Pareigūnai pradėjo šaukti, reikalauti dokumentų, ištraukė mašinos raktelius, sakė, kad jie su mašina atvažiavo. Triukšmas buvo ne M. iniciatyva, sąmyšis kilo dėl emocijų. Automobilį vairavo M. mama, nes ji negali alkoholio vartoti, todėl visur juos važinėjo. 

Liudytoja J. G. teisme parodė, kad jos verslas yra šunų veisimas, įvykio dieną kalė turėjo vesti vadą, todėl vis važiuodavo pažiūrėti šunų. Paskutinį kartą važiavo su E. ir E., vaiką prižiūrėti buvo paliktas M. Grįžus prie viešbučio apie 4 valandą, M. rūkė lauke, ją tai supykdė, todėl su E. nuskubėjo į kambarį, o E. liko su broliu. Kitą dieną sužinojo, kad prie jų buvo privažiavę policininkai ir M. buvo apkaltintas automobilio vairavimu.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. nuostatas, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad apie automobilį „VW CC“ vairavusį asmenį, iš įvairių šaltinių yra gauta skirtinga informacija, todėl, teismui priimant sprendimą, būtina nustatyti, kurie iš gautų duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi ir pirminę medžiagą rinkusi institucija M. I. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: patikslintu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3); policininkų I. J. ir A. M. tarnybiniais pranešimais apie nustatytą teisės pažeidimą ir jį padariusį M. I. (b.l. 8, 9); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 10); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 11, 12); duomenimis apie M. I. išduotą vairuotojo pažymėjimą (b.l. 14-15); duomenimis apie M. I. taikytą administracinę nuobaudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (b.l. 16-18). Teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai I. J. ir A. M. patvirtino, kad automobilį vairavo M. I.. Teismo vertinimu, policijos pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu M. I., todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jie atliko savo tarnybinę pareigą ir fiksavo eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų paaiškinimai yra pakankamai nuoseklūs, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojų E. I., S. Z., E. I., J. G. duoti parodymai teisme vertintini kritiškai, kaip giminyste susijusių asmenų siekimas padėti pažeidėjui išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės, todėl teismas jais nesiremia, nes juos paneigia anksčiau nutarime aptarti apklaustų liudytojais policininkų parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. Nenuoširdūs yra pažeidėjo M. I. parodymai, kuriuos teismas vertina siekimu išvengti administracinės atsakomybės.

Lietuvos Respublikos ATPK 1302 str. numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 str. pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 str. trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Kad M. I. vengė neblaivumo patikrinimo ginčo nėra, iš pažymos apie jam taikytas administracines nuobaudas matyti, jog 2013-08-27 Telšių rajono apylinkės teismo nutarimu, už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą, yra paskirta administracinė nuobauda – 2.000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, t. y. laikotarpiui iki 2015-08-26. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 36 str. nuostatas, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Kadangi M. I. teisės pažeidimą padarė 2014-08-03, t. y. nepasibaigus anksčiau paskirtos nuobaudos vykdymui, laikoma, kad jis 2014-08-03 pažeidimą padarė būdamas baustas ir turėdamas galiojančią nuobaudą pagal ATPK 126 str. 4 d. Pažymėtina, jog tokiu atveju, atsakomybė asmeniui, vengiančiam neblaivumo patikrinimo, tačiau neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, yra numatyta ATPK 1302 str., kaip specialioje teisės normoje.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta  

Vadovaujantis ATPK 302 str. 1 d. nuostatomis, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

            Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. nuostatas, konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 1302 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų.

             Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, bet teismų praktikoje vadovaujamasi įstatymo analogija ir teisės principais. Efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus. (LVAT nutartys Nr. N575-1742/2008, Nr. N444-8347/2009, Nr. N62-603/2010).

Teismo iniciatyva į posėdį iškviestas ir liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. S. paaiškino, kad teisės pažeidimo padarymo objektas – daužtas automobilis „VW CC“ į Lietuvą iš JAV yra įvežtas įmonės vardu, kuri užsiima prekyba automobiliais. Šią mašiną buvo planuota išvežti į kitą šalį, bet atsirado pirkėja S. Z., ji apmokėjo remontą ir paliko 5.000 Lt užstatą, sandoris dar nebaigtas, kadangi nesumokėjo visų sutartų pinigų. Mašina buvo suremontuota ir perduota S. Z. naudotis. Mašinos vertė apie 11.000 dolerių, jei teismas mašiną konfiskuos, įmonė patirs turtinių nuostolių. Liudytojas teismui pateikė su automobilio nuosavybe susijusias dokumentų kopijas (b.l. 43-63).

            2000-10-12 Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (su vėlesniais pakeitimais) 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.

           Nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, kad automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar teisėta valdytoja S. Z. nesirūpino transporto priemone. Nei savininkas, nei valdytoja neperdavė automobilio valdyti ar juo naudotis pažeidėjui M. I., bylos duomenimis nustatyta, kad S. Z. leidimą naudotis automobiliu buvo davusi savo mamai E. I., ir nėra duomenų, kad E. I. perdavė automobilį naudotis M. I., nors kaltę prisiima pati. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad transporto priemonės valdymo teisės savininkas neteko nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a:

M. I. pri­pa­žin­ti kal­tu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1302 str., ir jam paskirti baudą 4.500 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus litų) be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti M. I., kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos bet kuriame banke į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Plungės poskyrio sąskaitą (įmokos kodas 6030, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300), o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 str. 1 d.).

Įrodymą apie sumokėtą baudą, per pirmąsias 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, privalo pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 1 kabinetą (Laisvės al. 4, Plungės m.).

Vėliau įrodymas apie sumokėtą baudą turi būti pateikiamas institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 (keturiasdešimties) dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.

Neturint galimybės sumokėti baudą, turi teisę ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Automobilį „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), (saugomą aikštelėje UAB „Palska“, Stoties g. 19, Plungėje, pagal 2014-08-03 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 39O-16214138-14), grąžinti savininkui arba teisėtam jo valdytojui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     (parašas)                                             Virginijus Gedeikis