VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva (Vilija Badaraitė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. D., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. Z. priėmė E. Z. palikimą – butą (duomenys neskelbtini), ir kitą paveldimą turtą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad 2014 m. gegužės 15 d. mirė jo sutuoktinė E. Z.. Pareiškėjas tvirtina, kad priėmė palikimą po žmonos mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nurodo, jog pareiškėjas su žmona E. Z. 2014 m. balandžio 24 d. sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, kuriame nurodė, jog sutuoktiniui, pergyvenusiam kitą, atitenka visas turtas bei turtinės ir asmeninės neturtinės teisės, todėl pareiškėjas manė, kad daugiau nereikia tvarkyti jokių dokumentų dėl turto, kuris perėjo jo valdymui po žmonos mirties pagal bendrą sutuoktinių testamentą. Po E. Z. mirties į notarą niekas nesikreipė, turto paveldėjimo byla neužvesta.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei. Nurodo, kad visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus, kad pareiškėjas G. Z. priėmė palikimą, atsiradusį po žmonos E. Z. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Ž. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. Z. mirė 2014 m. gegužės 15 d. būdama santuokoje su pareiškėju G. Z. (e. b. l. 4, 6). Pareiškėjas santuoką su E. Z. sudarė 1979 m. spalio 6 d. (e. b. l. 4, 13). Iš Gyventojų registro pažymos apie G. Z. asmens duomenis matyti, kad pareiškėjas turi vieną vaiką Ž. D. (e. b. l. 13). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. vasario 22 d. duomenis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku registruotas pareiškėjas G. Z.. Turtas įsigytas 1992 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 16-142 pagrindu (e. b. l. 5). Kadangi šis turtas įgytas santuokos metu, jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro 2019 m. vasario 25 d. pažymos (liudijimo) duomenimis po E. Z. mirties registruotų jos palikimo priėmimo faktų nėra (e. b. l. 8).

Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėjas G. Z. nuo 1981 m. rugsėjo 7 d. gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13). Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys įmokų už butui teiktas paslaugas mokėjimus – už elektros energiją, už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas, už šilumą, šaltą ir karštą vandenį už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9–12, 26–28).

Teismui pateiktas pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2014 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto 16-ajame notaro biure patvirtintas bendras sutuoktinių testamentas patvirtina tą aplinkybę, kad palikėja E. Z. jai nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat turtines ir asmenines neturtines (kurios įstatymų nustatytais atvejais gali būti paveldimos) teises paliko sutuoktiniui G. Z. (e. b. l. 7).

Byloje pateikti AB „Lietuvos paštas“ kvitai patvirtina, kad pareiškėjas iš karto po sutuoktinės mirties (per trijų mėnesių terminą) mokėjo komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 26–28). Pareiškėjas nurodė, jog šiame bute po E. Z. mirties liko gyventi pareiškėjas. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties rūpinasi palikimą sudarančiu turtu, jį išlaiko, moka mokesčius.

Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas po savo žmonos E. Z. mirties likusį palikimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė aktyviais veiksmais, faktiškai jį pradėdamas valdyti – pareiškėjas turtą, likusį po žmonos mirties, prižiūri, moka mokesčius. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas yra palikėjos E. Z. įpėdinis CK 5.1 straipsnio, 5.2 straipsnio, 5.43 straipsnio prasme, po jos mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai palikimą valdyti (CK 5.50 ir 5.51 straipsniai). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškimas tenkintinas ir nustatytina, kad po E. Z. mirties jos palikimą priėmė vyras G. Z..

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsniu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po žmonos E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2014 m. gegužės 15 d., mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                 Vilija Ranceva