ATP byla Nr. A2.6.-7146-540/2014

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06241-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m. rugsėjo 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. N., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią veiklą, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 1 d., 1241 str. 7 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

n u s t a t ė :

2014 m. rugpjūčio 24 d., apie 15 val., Kaune, Veiverių gatvėje, prie namo Nr. 50, J. N., vairuodamas transporto priemonę VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) ir įvykus eismo įvykiui, su kuriuo jis tiesiogiai susijęs ir buvo jo eismo dalyvis, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16; 232; 233 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. N. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir paaiškino, kad jis važiavo Veiverių plentu nuo Aleksoto kalno antra eismo juosta. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, J. N. pradėjo važiuoti per sankryžą ir staiga pajuto smūgį į jo automobilio dešinės pusės priekinį kampą. Sustojo ir išlipęs iš automobilio pradėjo kalbėti su į jį atsitrenkusio automobilio vairuotoju, kuris iš pradžių pripažino savo kaltę, žadėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau netrukus pradėjo kaltę  neigti, dėl ko J. N. susinervino, pasimetė ir išvažiavo iš įvykio vietos. Grįžęs namo, išgėrė brendžio. Netrukus pas jį atvažiavo policijos pareigūnai. Jiems pateikė vairuotojo pažymėjimą, tačiau nebuvo apsižiūrėjęs, kad yra pasibaigęs jo galiojimo laikas. Labai gailisi ir pergyvena dėl savo elgesio.

Liudytojas V. S. parodė, kad jis 2014 m. rugpjūčio 24d. važiavo iš Minkovskių gatvės ir suko į Veiverių plentą. Įvažiuodamas į sankryžą, pažiūrėjo ne į tą šviesoforą ir į įvažiavus į sankryžą, jam užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Matė, kad toje sankryžos dalyje, kur užsidegė žalias šviesoforo signalas, pirmoje eismo juostoje stovėjo automobilis, todėl manydamas, kad spės užbaigti manevrą, važiavo per sankryžą toliau ir tuo metu susidūrė su kitu automobiliu, važiavusiu nuo Aleksoto kalno antra eismo juosta.  Mano, kad J. N. važiavo per žalią šviesoforo signalą, o dėl eismo įvykio V. S. savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes baiginėjo manevrą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui.

Liudytojas M. G. parodė, kad jis matė įvykį, nes tuo metu važiavo nuo Aleksoto kalno bei važiavo pirma eismo juosta. Šalia jo antra eismo juosta važiavo VW Passat automobilis.  Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam jų eismo juostose stovintiems automobiliams važiuoti, pamatė kaip iš jo dešinės pusės iš kitos sankryžos pusės į sankryžą važiuoja VW Jeta automobilis, kuriam jau degė raudonas šviesoforo signalas. Tuo pačiu matė, kad šalia stovėjęs VW Passat automobilis iš lėto taip pat pradėjo važiuoti į sankryžą. Tuoj pat įvyko automobilių VW Passat ir VW Jeta susidūrimas. M. G. pro savo automobilio langą VW Passat automobilio vairuotojui padavė savo telefono numerį, jei reiktų paliudyti dėl eismo įvykio, ir nuvažiavo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas  2014 m. rugpjūčio 24 d., apie 15 val., Kaune, Veiverių gatvėje, prie namo Nr. 50, J. N., vairuodamas transporto priemonę VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) ir įvykus eismo įvykiui, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas į sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, nedavė kelio kitai transporto priemonei, važiuojančiai sankryžoje leistinam žaliam šviesoforo signalui ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokia J. N. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d., 1241 str. 1 d.

Iš byloje esančių eismo įvykio schemos (b. l. 5), J. N. paaiškinimų, liudytojų M. G., V. S. parodymų matyti, kad J. N., vairuodamas transporto priemonę VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, tuo tarpu V. S. sankryžoje važiavo užsidegus draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę. Įvertinus surinktus įrodymus, matyti, kad dėl 2014 m. rugpjūčio 24 d., apie 15 val., Kaune, Veiverių gatvėje, prie namo Nr. 50 eismo įvykio J. N. kaltė nėra nustatyta, o liudytojo V. S. veiksmai galimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, dėl ko galimai yra pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d. Tuo remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 1 d., 127 str. 2d. J. N. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose pažeidimų įvykio bei sudėties. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1d. 1 p.

             Byloje nustatyta, jog 2014 m. rugpjūčio 24 d., apie 15 val., Kaune, Veiverių gatvėje, prie namo Nr. 50 įvykus eismo įvykiui, J. N., suvokdamas, jog jis su įvykiu tiesiogiai susijęs ir buvo jo eismo dalyvis, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato esantis eismo įvykio dalyvis ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos.

Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Kelių eismo taisyklių 232 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar buvo eismo įvykis, ar iškilo pareiga pranešti policijai, ar asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos suvokdamas, kad jis susijęs su eismo įvykiu.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. N. paaiškinimų, liudytojų M. G., V. S. parodymų matyti, kad  J. N. suprato, kad susidūrė su kitu automobiliu, po susidūrimo sustojo, išlipęs iš automobilio pradėjo kalbėtis su į jį atsitrenkusio automobilio vairuotoju, kuris iš pradžių pripažino savo kaltę, žadėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau netrukus pradėjo kaltę  neigti, dėl ko J. N. susinervino, pasimetė ir išvažiavo iš įvykio vietos. Tokiu būdu yra pilnai įrodyta, jog J. N. suprato, jog įvyko eismo įvykis.

Įvertinus visus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad J. N. žinojo ir suprato, kad įvyko eismo įvykis, suprato, kad jis yra su juo susijęs, nes buvo apgadintas jo automobilis bei kitas automobilis, tačiau neužpildė eismo įvykio deklaracijos bei nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, nekvietė policijos pareigūnų, nors, būdamas susijęs su eismo įvykiu, jis  turėjo pareigą nepasišalinti iš eismo įvykio vietos ir pranešti apie įvykį policijai.

Byloje esančių bei teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. 

KET 233p. numatyta, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Iš J. N. paaiškinimų, tarnybinių pranešimų (b. l. 3-4),  asmens blaivumo testo (b. l. 6) matyti, kad po eismo įvykio padarymo iki jo aplinkybių nustatymo J. N. vartojo alkoholį, jam buvo nustatytas 1,38 promilių girtumas. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir yra įrodyta.

             Iš J. N. paaiškinimų bei tarnybinių pranešimų matyti, kad po įvykio J. N. policijos pareigūnams pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą ir tuo pažeidė KET 16 p. reikalavimus. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 7 d. ir yra įrodyta.

              Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

  J. N. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 7 d. sankcijoje bei bauda ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. sankcijoje.  

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodamas skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog dėl eismo įvykio J. N. kaltė nėra nustatyta, o jis kilo galimai dėl V. S. veiksmų. Be to kaip nustatyta, J. N. neturėjo pareigos atlyginti V. S. jo automobiliui padarytą žalą, todėl J. N. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos, nepranešus policijai, iš esmės nelaikytini visuotinai pavojingais. Yra nustatyta viena J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad J. N. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais bei įvertinus byloje surinktus duomenis, taip pat J. N. asmenybę, įvykio aplinkybes, teismas mano, kad byloje yra nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai ir šiuo atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas bei paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda- bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį  (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d.). Kadangi  J. N. prašo paskyrus baudą, dėl jo sunkios materialinės padėties jos mokėjimą išdėstyti kuo ilgesniam laikotarpiui, nes per mėnesį galėtų mokėti apie 500 Lt, todėl jo prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 4 mėn. laikotarpiui.

              Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas.  Nors nagrinėjant bylą, buvo nustatyta, jog V. S. galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau byloje nesant suformuluoto kaltinimo, teismas savo iniciatyva negali asmens patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismas, pats inkriminuodamas bei kvalifikuodamas veiką, ir priimdamas nutarimą skirti jam nuobaudą, apribotų jo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, pažeistų proceso staigmenų negalimumo principą.

            Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N575-3007/2011). Iš to kyla, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama tik to asmens, ir dėl to teisės pažeidimo, kurio atžvilgiu ir dėl kokios priežasties buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Įvertinus išdėstytą, klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d. teisenos pradėjimo V. S. atžvilgiu perduotinas organui (pareigūnui), įgaliotam ją nagrinėti ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą-Kauno apskrities Policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 302 str., 286 str., 287 str., 250 str. 1d. 1p. teismas

n u t a r i a :

J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 1241 str. 7 d. ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 7 d., skirti 30,00 Lt (trisdešimties litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., skirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams mėnesiams;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., skirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 1 d., 127 str. 2d. J. N. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimų įvykio bei sudėties.

             Išdėstyti J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudos mokėjimą 4 mėn. (keturių mėnesių) laikotarpiui ir baudos dalis mokėti sekančiai: iki 2014 m. spalio 31d. sumokėti 500 Lt (penkių šimtų litų)  baudos dalį, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 31 d. sumokėti 500 Lt (penkių šimtų litų), nuo 2014 m. gruodžio 1d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. sumokėti 482 Lt ( keturių aštuonių šimtų dviejų litų)  baudos dalį, nuo   2015 m. sausio 1d. iki 2015m. sausio 31d. sumokėti 150 EUR (šimto penkiasdešimties eurų) baudos dalį.

           Spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d., teisenos pradėjimo V. S., a. k.  (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu perduoti organui (pareigūnui), įgaliotam ją nagrinėti ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą-Kauno apskrities Policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

            Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                     Violeta Miceikienė

Paskirtoji bauda (jos dalys) turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, priešingu atveju ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Kaunas, Chemijos g. 4B).