Civilinė byla Nr. e2S-1064-580/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03577-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.8.1.; 3.3.2.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. G. (N. G.) ir O. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų K. S., O. S., T. P. ieškinį atsakovams O. F. ir N. G., tretieji asmenys T. V., S. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus 37-ojo notarų biuro notarė S. K. dėl servituto nustatymo ir atsakovų O. F. ir N. G. priešieškinį dėl servituto nustatymo ir sandorio panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovai K. S., O. S., T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams O. F. ir N. G., kuriuo prašė: 1) nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku per atsakovams priklausantį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal matininko R. G. 2018-09-07 parengtą servitutų išdėstymo planą, pažymėtą indeksu „S2” taškais 1-2-3-4 , sudarantį 128 kv. m plotą (tarnaujantis daiktas), žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (viešpataujantis daiktas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1.                      žemės sklypas, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sudarantis 0,4733 ha ploto, nuosavybės teisėmis priklausė N. B., I. B. ir T. P.;

1.2.                      N. B., I. B. ir T. P. 2014-07-02 sudarė Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės plane pažymėtos naudojamos sklypų dalys bei servitutai – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus per žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais „A“, „B“ ir „C“;

1.3.                      T. P. 2014 m. liepos mėnesį inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-10-15 įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas. Įsakyme nurodyti naujai siūlomi nustatyti servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Pertvarkomą žemės sklypą buvo siekiama padalinti į keturis žemės sklypus, pažymėtus indeksais „A“ (1 183 kv. m); “B” (1 047 kv. m); “C” (1 251 kv. m); “D” (1 252 kv. m). Šio įsakymo pagrindu buvo suformuoti žemės sklypai nuosavybės teise priklausantys ieškovams, atsakovams bei tretiesiems asmenims T. V. ir S. V.;

1.4.                      sklypas, projekte pažymėtas indeksu „A“, yra (duomenys neskelbtini)., jis nuosavybės teise priklauso T. V. ir S. V., jo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

1.5.                      sklypas, projekte pažymėtas indeksu „B“, yra (duomenys neskelbtini), jis nuosavybės teise priklauso atsakovams N. G. ir O. F., sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šį sklypą atsakovai įsigijo iš T. P. 2016-02-02. Prie pirkimo-pardavimo sutarties atsakovams buvo pridėtas žemės sklypo planas, pagal kurį atsakovų žemės sklype buvo pažymėtas kelio servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku;

1.6.                      sklypas, projekte pažymėtas indeksu „C“, yra (duomenys neskelbtini), jis nuosavybės teise priklauso K. S. ir O. S., jo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šį sklypą ieškovai K. S. ir O. S. 2015-11-09 įsigijo iš T. P., prie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pridėtame žemės sklypo plane buvo nurodytas kelio servitutas pažymėtas indeksu „S4”, kuriuo suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, privažiavimui į žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį T. P., kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 

1.7.                      sklypas, projekte pažymėtas indeksu „D“, yra (duomenys neskelbtini), jis nuosavybės teise priklauso T. P., jo kadastro Nr. 4162/0100:1053;

1.8.                      T. V. ir S. V., N. G. ir O. F. bei K. S. ir O. S. priklausančiuose sklypuose žemės sklypų planuose nurodytų planuojamų kelio servitutų vietoje buvo įrengta trinkelėmis klota kelio danga ir visi žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai, naudojosi šia sklypo dalimi, kaip įvažiavimu į savo namų valdas. Patvirtintame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte naujai suprojektuoti servitutai nebuvo nustatyti notaro patvirtinta sutartimi;

1.9.                      2018 m. sausio mėnesį atsakovas N. G. informavo K. S., kad neleidžia pastarajam naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, kaip įvažiavimu, nes kelio servitutas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. N. G. 2018-03-04 tvora užtvėrė įvažiavimo kelią į K. S. ir O. S. priklausančią namų valdą;

1.10.                      atsakovai atsisako nustatyti servitutą sutartimi, taip pat užtvėrę pravažiavimą neleidžia juo naudotis. Atsakovai įsigydami jiems priklausantį žemės sklypą žinojo apie šį kelio servitutą, visų trijų sklypų dalys buvo įrengtos siekiant jų panaudojimo privažiavimams, taip sklypais buvo naudojamasi iki 2018 m. žiemos. Nenustačius kelio servituto per atsakovams priklausantį žemės sklypą, ieškovai negali patekti į jiems priklausančius namų valdų žemės sklypus įrengtu privažiavimo keliu. Egzistuojanti teorinė galimybė patekti į namų valdos sklypus per K. S. ir O. S. žemės sklypą iš kito privažiavimo kelio lemtų nepagrįstai dideles kelio įrengimo sąnaudas;

1.11.                      matininkas R. G. 2018-09-07 parengė servituto išdėstymo planą, kuriuo nurodomas prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovams N. G. ir O. F. priklausančiame žemės sklype. Prašomo nustatyti kelio servituto plotą sudaro 128 kv. m, jis pažymėtas indeksu „S2“, apibrėžtas koordinatėmis, pažymėtomis taškais 1-2-3-4. Parengtas servituto nustatymo planas mažiausiai apribojantis atsakovų nuosavybės teisę, kadangi servitutas apima 128 kv. m, o ne 153 kv. m, kaip buvo nurodyta atsakovams parduodamo žemės sklypo plane bei patvirtintame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte;

1.12.                      ieškovai K. S. ir O. S. dėl atsakovų veiksmų patiria didelių nepatogumų. Alternatyvaus privažiavimo kelias į jų namų valdos žemės sklypą yra išvažinėtas laukas, kuris palijus tampa sunkiai pravažiuojamas, jame buvo užklimpę automobiliai. Ieškovai augina tris nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia nuvežti į darželius, mokyklas. Šiukšlių surinkimo konteineriai stovi ties įvažiavimu į trečiųjų asmenų žemės sklypą, todėl siekiant išmesti šiukšles ieškovai K. S. ir O. S. turi jas nešti apeinat visą kvartalą.

2.       Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

2.1.                      įpareigoti atsakovus laikinai leisti K. S. ir O. S. naudotis atsakovams priklausančia žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 4162/0100:1043, dalimi pažymėta indeksu „S2” taškais 1-2-3-4 matininko R. G. 2018-09-07 parengtame servitutų išdėstymo plane, sudarančia 128 kv. m plotą, siekiant transporto priemonėmis ir pėsčiomis patekti į ieškovų namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini).

3.       Atsakovai O. F. ir N. G. atsiliepimu su ieškovų ieškiniu nesutiko. Atsakovai pateikė priešieškinį dėl servituto nustatymo ir sandorio panaikinimo, kuriuo prašo:

3.1.                      nustatyti kelio servitutą – suteikti O. F. ir N. G. teisę naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis per atsakovams T. V. ir S. V. priklausančią 133/1183 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pagal matininko R. G. 2018-09-07 parengtą nustatomų servitutų išdėstymo planą, kuriame servitutas pažymėtas indeksu „S1“ taškais 1-2-3-9;

3.2.                      panaikinti T. V., S. V., T. P., O. S., K. S. 2019-03-14 sudarytą servituto žemės sklypui nustatymo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarės S. K.;

3.3.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Priešieškinyje nurodo, kad:

4.1.                      pagal Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015-10-15 įsakymu patvirtintą projektą, naujai suprojektuoti servitutai nebuvo nustatyti notaro patvirtinta sutartimi;

4.2.                      atsakovai, 2016-02-02 sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėju T. P., buvo patikinti, kad per jų žemės sklypą kiti projekte pažymėtų sklypų savininkai nevažinės, kadangi jie turi atskirą privažiavimą;

4.3.                      2019-03-14 servituto žemės sklypo nustatymo sutartimi T. bei S. V. suteikė teisę servituto turėtojams T. P., K. S., O. S. naudotis T. ir S. V. 133/1183 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šiame susitarime atsakovai nedalyvavo, o nustačius šį servitutą nebuvo užtikrinta teisinga viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų interesų pusiausvyra;

4.4.                      atsakovai ketino taikiu būdu išspręsti konfliktinę situaciją, kreipdamiesi į T. ir S. V. bei prašydami leisti jiems prisijungti prie susitarimo dėl servituto, tačiau T. ir S. V. atsisakė pasirašyti notarinį susitarimą, uždraudė atsakovams eiti ir važiuoti jų žemės sklypu iki atsakovų namų valdos;

4.5.                      atsakovams artimiausia galimybė patekti į savo namų valdą yra servitutinis kelias, einantis per T. ir S. V. žemės sklypą, kuriuo faktiškai atsakovai naudojosi nuo savo žemės sklypo įsigijimo iki šiol. Servituto nustatymas atsakovams yra objektyviai būtinas, kadangi nėra kitos galimybės patekti į jų namų valdą. Atsakovai patiria materialinius nuostolius: teko išardyti tvorą, per kurios tarpą patenka į savo namus, prie jų namo negali privažiuoti nei jie patys, nei O. F. neįgalūs tėvai, nėra palikta galimybė išvežti šiukšlių konteinerius, privažiuoti prie namo greitosios pagalbos ir gaisrinės automobiliams. Atsakovai negali tinkamai naudotis gyvenamuoju namu, taip menkinama atsakovų nekilnojamojo turto vertė bet ir žeminamas atsakovų orumas;

4.6.                      atsakovams aptvėrus savo sklypą tvora ir uždraudus K. ir O. S. naudotis neįteisintu privažiavimu, ieškovai pradėjo važinėti privažiavimo keliu, pažymėtu projekte S5/37 ir S6/383. Ieškovas T. P. taip pat naudojosi šiuo privažiavimu bei privažiavimu per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovai, tiek atsakovai T. bei S. V., ignoruodami atsakovų interesus daro jiems ekonominį spaudimą ir siekia, kad atsakovų sklype būtų įregistruotas servitutinis kelias, kuris yra patogus tik ieškovams.

5.       Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui, atsakovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti T. V. ir S. V. leisti N. G. ir O. F. patekti pėsčiomis, važiuoti transporto priemonėmis su ieškovais K. S., O. S., T. P. 2019-03-14 nustatytu servitutu, esančiu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi tenkino ieškovų K. S. ir O. S. bei atsakovų N. G. ir O. F. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir:

6.1.                      priešieškinio reikalavimų užtikrinimui laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, įpareigojo T. V. ir S. V. leisti N. G. ir O. F. patekti pėsčiomis, važiuoti transporto priemonėmis su ieškovais K. S., O. S., T. P. 2019-03-14 nustatytu servitutu, esančiu žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini);

6.2.                      ieškinio reikalavimų užtikrinimui laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, įpareigojo O. F. ir N. G. leisti ieškovams K. S. ir O. S. naudotis atsakovams priklausančia žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, pažymėta matininko R. G. 2018-09-07 parengtame servitutų išdėstymo plane indeksu „S2” taškais 1-2-3-4 , sudarančia 128 kv. m plotą, siekiant transporto priemonėmis ir pėsčiomis patekti į ieškovų K. S. ir O. S. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

7.       Teismas nurodė, kad:

7.1.                      pagal ieškovų prašymą, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo principą, į faktinį proceso dalyvių naudojimąsi ginčo asmeninėmis namų valdomis iki teisminio ginčo iškėlimo bei į tai, jog proceso eigoje buvo sudaryta ieškovų su trečiaisiais asmenimis servituto žemės sklypo nustatymo sutartis;

7.2.                      pagal atsakovų prašymą, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsižvelgiant į tai, jog atsakovai N. G. ir O. F. faktiškai naudojosi T. V. ir S. V. priklausančia 133/1183 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini). Atsakovai N. G. ir O. F. pagal susidariusią ginčo faktinę padėtį neturi galimybės patekti į savo namų valdą.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Atsakovai N. G. ir O. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį dalyje, kuria teismas nustatė laikiną teisę ieškovams K. S. ir O. S. naudotis servitutiniu keliu per atsakovams priklausantį žemės sklypą. Nurodo, kad:

8.1.                      laikinas priverstinis servitutinio kelio per atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatymas nėra objektyviai būtinas. Ieškovai turi galimybę naudotis savo žemės sklypu nepažeidžiant atsakovų interesų, nes privažiamui prie savo sklypo gali naudotis ir faktiškai naudojasi atskiru keliu. Kelias, vedantis prie ieškovams K. S. ir O. S. priklausančio žemės sklypo, yra tinkamas privažiavimui, jame nėra akmenų, kelmų, piktžolių ir kt.;

8.2.                      pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams laikiną leidimą naudotis atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi, nesilaikė tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Teismas turėjo įsitikinti, ar ieškovai, reikalaudami teisės laikinai naudotis svetimu daiktu, išnaudojo visas galimybes įgyvendinti savo teises neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų, ir kad tai yra vienintelis būdas išspręsti daikto savininkų teisių įgyvendinimą;

8.3.                      matininko R. G. 2018-09-07 sudarytas nustatomų servitutų planas nėra suderintas su valstybės žemėtvarkos institucijomis, lentelė nėra tinkamai užpildyta;

8.4.                      atsakovai pašalino tvorą savo žemės sklype ir leido ieškovams laikinai naudotis matininko R. G. plane pažymėtu keliu, tačiau ieškovai bei jų šeimos nariai nepaiso jiems laikinai nustatyto kelio ribų, naudojasi visu kiemu prie atsakovams priklausančio namo. Taip pažeidžiamas atsakovų gyvenimo privatumas, atsakovams sukeliami dideli nepatogumai ir nesaugumo jausmas;

8.5.                      ieškovai K. S. ir O. S. nesiūlo atlyginimo atsakovams už naudojimąsi trinkelėmis išgrįstu servitutiniu keliu, nors atsakovai pirkdami savo žemės sklypą bei gyvenamąjį namą savo lėšomis sumokėjo pardavėjui už šią kiemo grindinio dalį.

9.       Ieškovai K. S. ir O. S. atsiliepimu su atsakovų atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad:

9.1.                      pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino abiejų šalių prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo teisme, suteikiant teisę naudotis sklypų dalimis, kurios iki teisminio ginčo iškėlimo ir buvo naudojamos visų šalių susisiekimui su savo namų valdos sklypais;

9.2.                      gindami savo teises atsakovai nesivadovauja lygiateisiškumo principu bei išimtinai vertina savo interesus;

9.3.                       pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti matininko R. G. 2018-09-07 parengto nustatomų servitutų plano atitikties teises aktų reikalavimams, kadangi nesprendė šalių ginčo iš esmės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovų K. S. ir O. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovams K. S. ir O. S. suteikta teisė naudotis servitutiniu keliu per atsakovams N. G. ir O. F. priklausantį žemės sklypą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.

14.       Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

15.       Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Šiuo atveju ieškovų pareikšto ieškinio, kuriame pareikštų reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas nėra ginčijamas, todėl plačiau šis klausimas neanalizuojamas.

16.       Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovai Kazimieras ir O. S. prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovus N. G. ir O. F. laikinai leisti K. S. ir O. S. naudotis atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi, sudarančia 128 kv. m plotą, tam, kad transporto priemonėmis ir pėsčiomis būtų galima patekti į ieškovų namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovų teigimu, atsakovams neleidžiant ieškovams naudotis atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi kaip pravažiavimu, ieškovai negali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą. 

17.       CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taikant ekonomiškumo, teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Taigi taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis turi būti parenkama ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus byloje pareikšto ieškinio dalyko pobūdį ir aplinkybes, keliančias grėsmę galimai tenkintino ieškinio reikalavimo įvykdymui.

18.       Ginčas byloje yra kilęs dėl kelių servitutų nustatymo atsakovams N. G. ir O. F., T. V. ir S. V. priklausančioms žemės sklypų dalims bei 2019-03-14 servituto žemės sklypui nustatymo sutarties panaikinimo.

19.       Nustatyta, jog T. V. ir S. V. priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). K. S. ir O. S. priklauso vienbutis gyvenamasis namas ir žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). N. G. ir O. F. priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). T. P. priklauso vienbutis gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal byloje pateiktus žemės sklypų planus matyti, jog atsakovų N. G. ir O. F. žemės sklypas yra tarp tretiesiems asmenims T. V. su S. V. ir ieškovams K. S. su O. S. priklausančių žemės sklypų. Įvažiavimas į atsakovams priklausantį sklypą iš abiejų pusių ribojasi su ieškovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypais.

20.       Byloje pateiktas matininko R. G. 2018-09-07 nustatomų servitutų išdėstymo planas, kuriame nurodytas ieškovų Kazimiero ir O. S. ieškiniu prašomas nustatyti kelio servitutas (pažymėtas „S2“) atsakovams N. G. ir O. F. priklausančiame žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. balandžio 19 d. nutarties dalimi įpareigojo atsakovus O. F. ir N. G. leisti ieškovams K. S. ir O. S. naudotis atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi, pažymėta „S2“, siekiant transporto priemonėmis ir pėsčiomis patekti į ieškovų K. S. ir O. S. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini).

21.       Visų pirma, pažymėtina, jog nepagrįsti atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog naudojimasis atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi, kaip privažiavimu į ieškovų namų valdą, nėra objektyviai būtinas, kadangi ieškovai K. S. ir O. S. gali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą kitu keliu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas dėl servituto atsakovų žemės sklype nustatymo, t. y. ar reikia, ar nereikia nustatyti servitutą, bei kokio masto jis turi būti, yra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones, ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, atskirojo skundo argumentai, jog ieškovai K. S. ir O. S. gali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą ir kitu keliu, nėra reikšmingi sprendžiant, ar skundžiama apylinkės teismo nutarties dalis yra teisėta bei pagrįsta.

22.       Pažymėtina, jog nors laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, tačiau tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis neturi būti suabsoliutinama ir neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu, šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Vilniaus apygardos teismo 2017-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1306-340/2017).

23.       Tiek ieškovai ieškinyje, tiek atsakovai priešieškinyje yra nurodę ir neginčija aplinkybės, jog atsakovų žemės sklypo dalimi, kuriai ieškovai ieškiniu prašo nustatyti kelio servitutą, faktiškai buvo naudojamasi ilgą laiką gretimų sklypų savininkų susisiekimui su savo žemės sklypų namų valdomis. Šia sklypo dalimi kaip privažiavimu buvo nustota naudotis tik tuomet, kai atsakovas N. G. savo žemės sklypą aptvėrė tvora.

24.       Pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, kai ieškovų ir atsakovų žemės sklypai ribojasi vieni su kitais, ieškovams įrodinėjant, jog nesinaudojant nurodyta atsakovų žemės sklypo dalimi kaip privažiavimo keliu, jie negali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, atsakovams atitinkamai šį ieškovų teiginį ginčijant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu buvo taikytos laikinam ginčo situacijos sureguliavimui. Pažymėtina, jog šiuo atveju teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. suteikiant ieškovams K. S. ir O. S. teisę naudotis atsakovų žemės sklypo dalimi kaip pravažiavimu į ieškovų žemės sklypą, nesiekiama apriboti atsakovų teisės naudotis jiems priklausančia nuosavybės dalimi, tačiau yra prašoma atsakovus nesiimti veiksmų, t. y. užtverti pravažiavimą ar kitomis priemonėmis trukdyti naudotis šia sklypo dalimi siekiant, jog ieškovai K. S. ir O. S. galėtų patekti į jiems priklausantį žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai rėmėsi faktiniu proceso dalyvių naudojimusi ginčo asmeninėmis namų valdomis, o skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismo atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro sąlygas užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų teisių apsaugą ir ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai nepagrįstai nurodo, jog dėl skundžiama teismo nutartimi jų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai patiria didelių nepatogumų, o ieškovai nesiūlo atlyginimo už naudojimąsi trinkelėmis išgrįstu keliu. Pažymėtina, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo išlaikyti tiek ekonomiškumo, tiek šalių interesų pusiausvyros principai. Atsakovų žemės sklypo dalimi šalių susisiekimui su savo namų valdos sklypais buvo naudojamasi visą laiką iki bylos iškėlimo teisme, dėl tokio atsakovų žemės sklypo dalies naudojimo atsakovai reikalavimų nereiškė, dėl kompensacijos nesikreipė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais asmens teisių ribojimais. 

26.       Įstatymų leidėjas proceso įstatyme yra įtvirtinęs priemones, skirtas žalos, sukeltos taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės, kompensavimui. Jeigu atsakovai patirs realių ir pagrįstų nuostolių dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, galės kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Taip pat atsakovai gali prašyti teismo įpareigoti ieškovus pateikti jiems dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kylančių nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis).

27.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirajame skunde atsakovų nurodyto argumento dėl matininko R. G. 2018-09-07 parengto nustatomų servitutų plano atitikties teises aktų reikalavimams, kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinyje nurodytos aplinkybės nenustatomos ir nevertinamos, o ieškinio pagrįstumas ir teisėtumas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės.

28.       Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovų N. G. ir O. F. atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a :

atsakovų atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkintas ieškovų K. S. ir O. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

Teisėja                                                     Jūra Marija Strumskienė