Civilinė byla Nr. 2S-942-440/2017

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05977-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.1.12.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus J. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-8577-641/2017 pagal kreditoriaus J. R. pareiškimą skolininkui J. R. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
2. Kreditorius J. R. 2017 m. liepos 3 d. kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo prašydamas išieškoti iš skolininko J. R. 12 598,47 Eur skolos ir 94 Eur žyminio mokesčio (b. l. 1). Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. tenkino kreditoriaus J. R. pareiškimą ir išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-8577-641/2017 (b. l. 4).
3. 2017 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas kreditoriaus J. R. ir skolininko J. R. prašymas rašytinio proceso patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. L2-8577-641/2017 nutraukti, grąžinti kreditoriui 75 procentus žyminio mokesčio (b. l. 9). Kartu su prašymu pateikė rašytinę 2017 m. liepos 27 d. taikos sutartį (b. l. 10–11).

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi netenkino kreditoriaus J. R. ir skolininko J. R. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo (b. l. 12–13).
5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio 8 dalį jeigu kreditorius ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, ta pačia nutartimi teismo įsakymas panaikinamas. Nors šalys gali disponuoti ir ginčo objektu ir procesinėmis priemonėmis, t. y. turi teisę bylą baigti taikos sutartimi, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad šalių veiksmai, taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
6. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl teismo įsakymu priteistos skolos dydžio, skolininkas J. R. siekdamas padengti turimus įsiskolinimus kreditoriui J. R. perleidžia nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypus.
7. Teismas padarė išvadą, kad šalys siekia sudaryti ne taikos, o daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.436 straipsnyje numatytą sutartį.
8. Įvertinęs aplinkybę, kad turto perleidimo sutartys turi būti sudaromos notarine tvarka (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas), konstatavo, kad teismas negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai). Nagrinėjamu atveju patvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį teismas pakeistų notarą, atliekantį jam įstatymo priskirtas funkcijas, todėl tai sutartį darytų negaliojančia, prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.984 straipsnis), todėl netenkino prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pasiūlė kreiptis į notarą, kaip valstybės įgaliotą asmenį, dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sutarties patvirtinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu kreditorius J. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti taikos sutartį (b. l. 20–21). Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu:

9.1.              Teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartį, nes siekiant išspręsti civilinėje byloje kilusį ginčą šalys sudarė sutartį, kuria skolininkas sutiko perleisti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą kreditoriui, nes neturi piniginių lėšų sumokėti 12 598,47 Eur dydžio skolą, o kreditorius sutiko priimti žemės sklypus kaip piniginės prievolės įvykdymą. Įstatymai nedraudžia skolininkui įvykdyti prievolę natūra, todėl nėra aišku, kodėl teismas vertino, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyvios įstatymo normoms.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
12. Pažymėtina, kad CPK XXIII skyriuje „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepateikia prieštaravimų arba įvykdo teismo įsakymą (CPK 436 straipsnio 7 dalis). CPK 436 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai kreditorius ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas.
13. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pradėta pagal kreditoriaus J. R. pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko J. R. išduodant teismo įsakymą (b. l. 1). Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-8577-641/2017 (b. l. 4). Teismo įsakymas, pranešimas bei minėtas kreditoriaus pareiškimas 2017 m. liepos 19 d. įteiktas skolininko žmonai V. R.. Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 1 d. gautas kreditoriaus J. R. ir skolininko J. R. prašymas patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. L2-8577-641/2017 nutraukti (b. l. 9), kartu su prašymu pateikė rašytinę 2017 m. liepos 27 d. taikos sutartį (b. l. 10–11). Taigi per CPK 439 straipsnio 2 dalyje numatytą dvidešimties dienų terminui nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos skolininkui buvo gautas prašymas patvirtinti taikos sutartį.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditoriaus ir skolininko 2017 m. liepos 27 d. sudarytos taikos sutarties preambulės matyti, kad sutartis sudaroma siekiant išspręsti civilinėje byloje Nr. L2-8577-641/2017 kilusį ginčą dėl 12 598,47 Eur skolos. Taikos sutarties 1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad J. R. (skolininkas) pripažįsta ir sutinka su J. R. (kreditoriaus) 12 598,47 Eur dydžio reikalavimu. Skolininkas J. R. sutinka skolą padengti perduodamas tris žemės sklypus, kurių vertė nustatyta šalių susitarimu ir yra lygi J. R. reikalavimo sumai (Taikos sutarties 1.1 punktas). Pagal taikos sutarties 2 punktą laikoma, kad žemės sklypus skolininkas perdavė, o kreditorius juos priėmė taikos sutarties pasirašymo metu, ši sutartis laikoma žemės sklypų perdavimo – priėmimo aktu. Ši taikos sutartis yra Juridinis pagrindas patvirtinantis nuosavybės teisės perdavimo į taikos sutarties 1.1.1 – 1.1.3 punktuose nurodytus žemės sklypus. Taikos sutarties 7, 8 ir 15 punktuose sutarties šalys patvirtino, kad sutartis atitinka jų valią, kad joms yra žinomos teismo patvirtintos taikos sutarties teisinės pasekmes, todėl prašo rašytinio proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. L2-8577-641/2017 nutraukti (taikos sutarties 14.1 punktas), grąžinti kreditoriui 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 70,50 Eur (Taikos sutarties 14.2 punktas).
15. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsisakyti reikalavimų (ar jo dalies), baigti bylą taikos sutartimi yra šalių teisė, numatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 439 straipsnio 8 dalyje. Visais atvejais, teismas spręsdamas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo turi įvertinti ar šalių taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui. Nagrinėjamu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kreditoriaus J. R. ir skolininko J. R. sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms normoms, nes sutarties sąlygos yra susijusios su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimu, o tokie sandoriai gali būti sudaromi tik notarine forma ir teismas negali perimti notaro funkcijų. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
16. Pagal CK 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį turi būti išreikšta abiejų sutarties šalių suderinta valia, todėl pateikus bendrą prašymą tai patvirtina, kad tarp taikos sutarties šalių nėra ginčo dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama, pavyzdžiui, CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma, pavyzdžiui, daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris, tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis).
17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
18. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, daroma išvada, kad teismas gali atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, kuri yra daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartis, tik tuo atveju, jei prašymas dėl tokios sutarties būtų pareikštas supaprastinto proceso tvarka (CPK 579–582 straipsniai), o ne nagrinėjant ginčą civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. L2-8577-641/2017 kilo ginčas dėl 12 598,47 Eur dydžio piniginės prievolės, t. y. skolininkas gera valia neįvykdė prievolės, todėl kreditorius kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, kad kilusį ginčą kreditorius ir skolininkas nusprendė išspręsti perduodant 12 598,47 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti tvirtinti tokios taikos sutarties vien todėl, kad nekilnojamojo turto perleidimo sutartims numatyta privaloma notarinė forma, todėl yra pagrindas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.
19. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ar skolininkui J. R. priklauso nuosavybės teisės į taikos sutarties 1.1.1 – 1.1.3 punktuose nurodytus žemės sklypus, ar žemės sklypai nėra areštuoti, dėl jų nevyksta teisminiai ginčai, ar nuosavybės teisės perleidimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30-31 straipsnių normoms, neįsitikino ar taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl klausimas dėl kreditoriaus J. R. ir skolininko J. R. taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. L2-8577-641/2017 perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
20. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti kreditoriaus J. R. ir skolininko J. R. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos Nr. L2-8577-641/2017 nutraukimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja                                                                                    Vilija Valantienė