Administracinio nusižengimo byla

                                                                                                Nr. ATP-425-312/2017

Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00246-2016-5

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10;

21.14.27.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

         2017 m. liepos 17 d.

             Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal V. B. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria netenkintas V. B. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, panaikinimo,

n u s t a t ė :

V. B. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 15 d., apie 13.38 val., Vilniaus r., 102 kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 29 kilometre, būdamas neblaivus (1,54 promilės) (su paklaida 1,51 promilės), vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo gautas V. B. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi šis prašymas buvo atmestas.

V. B. skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – jo prašymą tenkinti ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis surašyta moralizuojančiu tonu, t. y. koncentruojamasi į V. B. praeitį, ankstesnes nuobaudas, tačiau beveik nepasisakoma dėl naujai pateiktų duomenų (charakteristikų, baudos sumokėjimo, specialiųjų kursų išklausimo, darbo susiradimo fakto). Skundžiama nutartimi jis yra antrą kartą baudžiamas už anksčiau padarytus nusižengimus, kurie negali turėti jokios teisinės reikšmės, nes paskirtos baudos yra sumokėtos. V. B. asmenybė yra pasikeitusi – jis nedaro naujų teisės pažeidimų, susirado naują darbą, nori visiškai integruotis į darbo rinką, taigi, yra pakeitęs savo gyvenimo būdą. Pirmosios instancijos teismo pasisakymas, kad darbdavio charakteristikoje pateikti duomenys niekaip neatspindi V. B. elgesio pokyčių, nėra objektyvus, nes darbdavys objektyviai, visapusiškai ir išsamiai apibūdino asmenį, jo elgesį nuobaudos vykdymo metu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog prašyme nurodomos aplinkybės yra būdingos daugeliui tokio pobūdžio bylų, tačiau nepateikė duomenų apie tokių bylų statistiką, kitų asmenų prašymų motyvus ir jų išnagrinėjimo rezultatus.

Skunde pažymima, kad V. B. per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį nepadarė jokių administracinių teisės pažeidimų, yra praėję daugiau kaip pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo laiko, asmuo baigė papildomą vairuotojų mokymą, padarė atitinkamas išvadas dėl vairavimo esant neblaiviam, pateikė vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, patvirtinančią, jog pagal sveikatos būklę transporto priemones gali vairuoti be apribojimų, darbdavio (UAB „I“) charakteristiką, kurioje jis charakterizuojamas teigiamai, paskirta bauda sumokėta. Jeigu V. B. būtų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas, jis turėtų galimybę UAB „I“ užimti aukštesnę poziciją, gauti daugiau pajamų. Be to, jis slaugo senyvo amžiaus motiną. V. B. nėra linkęs daryti šiurkščių teisės pažeidimų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius neprieštaravo dėl teisės atėmimo termino sutrumpinimo ir paliko teismo nuožiūra spręsti šį klausimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. B. manymu, jau yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai, todėl egzistuoja objektyvus pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsiliepimas į skundą negautas.

V. B. skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta 2016 m. kovo 3 d., nuo šios dienos taip pat vykdoma paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą, vadovaujasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis (2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...> teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-8/2013, N575-1339/2012, N146-1311/2012 ir kt.).

Analizuojant administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad V. B. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė praėjus daugiau kaip pusei paskirtojo laiko. Administracinės nuobaudos vykdymo metu jis nepadarė naujų administracinių nusižengimų (b. l. 22-23), išklausė keturių akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 15), sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 18), pateikta vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (b. l. 17), papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma (b. l. 5). Nors iš šių aplinkybių matyti, kad V. B. atitinka visus ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formalius reikalavimus, tačiau konkrečios situacijos atitikimas šiame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, V. B. nubaustas už vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris kelia grėsmę tiek pačiam vairuotojui, tiek ir kitiems asmenims. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tą aplinkybę, kad 2003 m. rugpjūčio 18 d. V. B. jau buvo baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą, tuomet jam buvo paskirta bauda ir nors ji yra įvykdyta, tačiau akivaizdu, kad ši nuobauda teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi asmuo vėl nesilaikė įstatymo reikalavimų ir padarė naują analogišką teisės pažeidimą. Be šių pažeidimų, jis dar aštuonis kartus yra baustas administracine tvarka, taip pat už šiurkščių administracinių teisės pažeidimų padarymą (nustatyto greičio viršijimą), todėl, skirtingai nei nurodoma skunde, klaidinga kategoriškai teigti, kad asmuo nėra linkęs daryti šiurkščių teisės pažeidimų. Nors skunde V. B. nurodo, kad šios aplinkybės pakartotinai negali būti vertinamos, nes asmuo jau buvo nubaustas už praeityje padarytus pažeidimus ir įvykdė paskirtas nuobaudas, tačiau jos apibūdina pažeidėjo asmenybę ir jo požiūrį į transporto priemonių vairavimą, todėl visumoje yra reikšmingos. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo ir, apeliacinės instancijos teismo manymu, neleidžia taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatų ir trumpinti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

Pažymėtina, kad faktas, jog asmuo sumokėjo jam paskirtą baudą, laikytinas įstatyme numatytos pareigos, susijusios su kilusia administracine atsakomybe, įvykdymu, o ne teisinę padėtį švelninančia aplinkybe. Tai, kad asmuo susirado naują darbą, darbdavio yra charakterizuojamas teigimai, neleidžia daryti išvados, kad ateityje jis nedarys naujų administracinių nusižengimų, nes administracinio teisės pažeidimo, už kurį V. B. yra nubaustas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimu, padarymo metu jis taip pat turėjo darbą, tačiau tai jo nesulaikė nuo neteisėto elgesio. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius paliko teismo nuožiūra spręsti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, neišreiškia šios institucijos pozicijos ir negali nulemti sprendimo priėmimo V. B. naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę nepatogumai, vykstant į darbovietę ir iš jos, yra susiję su atitinkama sankcija – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, todėl tai nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju nėra aišku, kokiu būdu vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas tiesioginėms (sandėlininko) pareigoms vykdyti, nepateikiama jokių duomenų ir apie tai, kokią aukštesnę poziciją užimti galėtų padėti V. B. turima teisė vairuoti transporto priemones. Esminės įtakos nagrinėjamo klausimo kontekste neturi ir poreikis rūpintis senyvo amžiaus sergančia motina, nes darydamas pažeidimą V. B. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Atsižvelgiant į skundo argumentus svarbu pažymėti, kad neigiamai V. B. asmenybę apibūdinančių aplinkybių aptarimas nereiškia šio asmens moralizavimo ar teismo šališkumo, tiesiog šias aplinkybes būtina įvertinti, sprendžiant tokio pobūdžio klausimą. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. B. skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

   Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                        Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė