Administracinė byla Nr. I-5120-189/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03010-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 810 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K (b. l. 7).
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė kalint Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d., nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. kovo 5 d. ir nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. Nurodė, kad buvo patalpintas Lukiškių TI-K patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui plotas pagal teisės aktų reikalavimus, kamerose vyravo drėgmė ir šaltis, sienos, lubos ir kt. paviršiai buvo padengti pelėsiu, kai kuriose kamerose languose nebuvo stiklų arba langai neatsidarinėjo, apšvietimas ir vėdinimas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors jis pats 2010 m. buvo nerūkantis, oro temperatūra buvo žema, patalpose buvo parazitų, sanitarinių mazgų ir dušo patalpos įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir kt. Tokiu būdu atsakovė atstovė pažeidė jo kaip kalinčio asmens teises. Be to, nurodė, kad sanitarinis mazgas nėra uždaras ir prie durų, o tai pažeidžia jo kaip asmens privatumą, nes jį, esantį sanitariniame mazge, bet kada galėjo pamatyti budintis. Pareiškėjo teigimu, jis dėl šių pažeidimų jausdavo neigiamus išgyvenimus, psichologinį pažeidžiamumą (b. l. 1–3).
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime prašo pareiškėjo reikalavimas taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, skundą atmesti (b. l. 10–18).
Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d., nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi prašo pareiškėjo reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Lukiškių TI-K, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo, nurodo, kad kartais kameros būna perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, todėl esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos Lukiškių TI-K nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, todėl pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą žalos dydį nėra. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laiko nepagrįstu bei traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d., nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. kovo 5 d. ir nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gegužės 30 d.
Iš teismui atsakovės atstovo pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d., 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. kovo 5 d. ir nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. (b. l. 20–23).
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K laikotarpiu suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas skundu dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 1–3), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos laikant jį Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d., 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. kovo 5 d. ir nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gegužės 30 d.
Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 10–18). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015). Pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atnaujinti terminą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė (b. l. 24). Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo sveikatos būklė galėjo sukliudyti pateikti skundo teismui laiku, nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 3,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas.
Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 65 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 65 x 0,06, t. y. 3,90 Eur.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį (b. l. 7), kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnyje. Šiuo aspektu yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Bronius Januška