LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. birželio 29 d. gautu atsakovo įmonės AIG Europe Limited kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas įmonė AIG Europe Limited padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių Retal Germany GmbH, uždarosios akcinės bendrovės „Retal Lithuania“ ieškinį atsakovei AIG Europe Limited, veikiančiai per Suomijos filialą, dėl draudimo išmokos bei susijusių reikalavimų priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį, nes draudimo sutarties sąlygas, kuriuos nustato apdraustas ir neapdraustas žalos rūšis, aiškino atsietai nuo minėtos teisės normos turinio ir jos išaiškinimo, kuris pateiktas kasacinio teismo praktikoje. Teismai netinkamai kvalifikavo ginčo žalą bei iš esmės paneigė kasacinio teismo pripažįstamą draudikų teisę į ribotą rizikos prisiėmimą. Be to, teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje numatytas sutarčių aiškinimo taisykles – nesant pagrindo taikė contra preferentem taisyklę. Teismai pažeidė CK 6.1013 straipsnio 3 dalį bei draudimo santykiuose galiojantį principą, kad draudėjas privalo elgtis taip, kaip, būdamas neapsidraudęs, elgtųsi protingas ir apdairus asmuo, taip pat pažeidė proceso taisykles – CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą motyvuoti, kodėl atmetami įrodymai ir CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Į bylą buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovai nesiėmė pakankamų priemonių žalai sumažinti ar išvengti, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus atmetė formaliais argumentais, o apeliacinės instancijos teismas dėl to visai nepasisakė.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti už atsakovą žyminį mokestį sumokėjusiai advokatų kontorai Sorainen ir partneriai (į. k. 9400025) 11 250 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. birželio 25 d. SEB banke, mokėjimo Nr. 142238.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas