Administracinė byla Nr. ATP-346-628/2013

Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-02357-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 45.4.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimo, kuriuo M. O. A. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausta 120 (vieno šimto dvidešimties) litų bauda;

n u s t a t ė :

M. O. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., už tai, kad ji 2012 m. gegužės 12 d., apie 6.56 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimą ir paskirti M. O. A. administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog M. O. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia, nesuvokdama, jog įvyko eismo įvykis. Nurodoma, kad policija apie eismo įvykį turi būti informuojama iš karto po įvykio, t.y. per protingą ir objektyviai šiems veiksmams atlikti reikalingą laiką, kuris nustatomas atsižvelgiant į konkrečias įvykio aplinkybes, kaltininko psichinę ir fizinę būklę, turimus techninius išteklius bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokia nuostata suteikia policijai galimybę kontroliuoti vairuotojo būseną, įvertinti eismo įvykį, pažeidimo pavojingumą bei sudaro kliūtis eismo įvykį sukėlusiam asmeniui išvengti galimos kitos rūšies teisinės atsakomybės.

Pabrėžiama, kad eismo įvykio liudytojas R. V., kurio suinteresuotumo bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas nenustatė, duodamas parodymus nurodė, jog 2012 m. gegužės 12 d. pro gyvenamojo buto langus aiškiai matė, kaip automobilis VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Smūgis buvo pakankamai stiprus, nes nuo smūgio sujudėjo VW Polo bei stovintis automobilis Audi., įsijungė automobilio Audi signalizacija. Atsižvelgiant į automobilių sugadinimus, akivaizdu, kad VW Polo po susidūrimo toliau judėti negalėjo, nes įsirėmė į stovintį automobilį Audi. VW Polo vairuotoja turėjo pavažiuoti į priekį ir pasirinkti kitą važiavimo trajektoriją, kad galėtų išvažiuoti iš kiemo. Be to, pažymima, kad VW Polo vairuotoja į kitą automobilį atsitrenkė priekine kairiąja puse., t.y. vairuotojo matomumo zonoje esančia vieta.

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. O. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimą nepakeistu ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nesutinkama su liudytojo R. V. parodymais, kad automobilių susidūrimo smūgis buvo pakankamai stiprus ir kad nuo smūgio stovintis automobilis sujudėjo bei įsijungė jo signalizacija. Taip pat nesutinkama su eismo įvykio vietos schemos ir transporto priemonių sugadinimų analize, iš kurios sprendžiama, kad norint po smūgio išvažiuoti iš kiemo, ji neva turėjo pavažiuoti į priekį. Šie apelianto teiginiai, pasak M. O. A., yra prieštaraujantys bylos medžiagai, tame tarpe, bylos nagrinėjimo metu tiesiogiai ištirtų įrodymų turiniui, be to, grindžiami apelianto spėjimais ir prielaidomis.

Pabrėžia, jog iš liudytojo parodymų matyti, kad, atsakydamas į klausimą apie pertraukos po kontakto iki išvažiavimo laiką, jis nurodė, kad galėjo praeiti 10 sekundžių, o tai objektyviai patvirtina, kad iš aptariamo eismo įvykio vietos ji išvažiavo nežinodama ir nesuprasdama, kad toks įvyko.

Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodama automobilį jokio automobilių susidūrimo ji nepajuto, neišgirdo jokio į automobilių susidūrimą panašaus garso, todėl iš tiriamo eismo įvykio vietos išvažiavo, objektyviai nežinodama ir nesuprasdama, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Be to, policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, sutiko, kad automobilių sugadinimai menkaverčiai, kad susidūrimo ji galėjo nepajusti ir nepastebėti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. nutarimu M. O. A. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., tačiau apeliaciniu skundu prašoma jos veiką papildomai kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., kadangi ji iš eismo įvykio ji pasišalino tyčia.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 257 str., administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.

Patikrinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. M. O. A. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai. Priimant skundžiamą nutarimą, tinkamai neįvertinti nuoseklūs liudytojo, tiesiogiai mačiusio eismo įvykį, t. y. liudytojo R.V. parodymai.

Administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kaltė šiuo atveju gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos jis pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai supranta ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalina iš įvykio vietos.

Nors M. O. A. neigia pasitraukusi iš jos veiksmais sukelto eismo įvykio tyčia, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. visiškai įrodo byloje esantys įrodymai: 2012 m. gegužės 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos policijos pareigūno D. J. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), liudytojo R. V. paaiškinimas (b. l. 9), fotolentelė (b. l. 11 – 12).

Iš liudytojo R. V. parodytų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, kad M. O. A. vairuojamas automobilis VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išsisukinėdamas iš stovėjimo vietos, važiuodamas atbuline eiga, suko link išvažiavimo iš kiemo, adresu Architektų g. 55, Vilnius, į dešinę pusę ir atsitrenkė priekiniu sparnu į automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinį sparną, šiek tiek pavažiavo į priekį, susuko vairą į kitą pusę ir atbulas išvažiavo iš kiemo, vos neužkabindamas dar kelių tame pačiame kieme stovėjusių automobilių. Liudytojas taip pat parodė, kad smūgis buvo gana stiprus, nes automobilis Audi A6 nuo smūgio sujudėjo, įsijungė šio automobilio signalizacija, be to, automobilis VW Polo, vairuojamas M. O. A., nuo smūgio taip pat sujudėjo. Tokias pačias įvykio aplinkybes R. V. nurodė ir paaiškinime, surašytame iškart po eismo įvykio, t.y. 2012 m. gegužės 21 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios liudytojo nurodytos aplinkybės visiškai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytus veiksmus. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą šio liudytojo parodymus vertino kaip subjektyvius, tačiau  Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrą įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Tokioje situacijoje svarbu išsiaiškinti šių šaltinių patikimumą ir objektyvumą. Pažymėtina, kad R. V. tiek automobilio VW Polo vairuotoją M. O. A., tiek automobilio Audi A6 savininką E. Ž. iki nagrinėjamo eismo įvykio dienos pažinojo tik iš matymo, su jais artimai nebendravo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nesiekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamos M. O. A., todėl netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, R. V. eismo įvykį matė per savo gyvenamojo buto langus, pro kuriuos aiškiai matosi aikštelė, kurioje ir įvyko eismo įvykis, pats iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė apie M. O. A. padarytą pažeidimą.

Akcentuotina ir tai, kad iš byloje pateiktų automobilių fotonuotraukų (b. l. 11 - 12) matyti, jog abiejų automobilių apgadinimai buvo gana stiprūs. Smarkiai apgadintas VW Polo automobilio priekinis kairės pusės bamperis (ant jo matyti įbrėžimai bei gana žymus įskilimas), Audi A6 automobilio apgadinimai taip pat ryškiai matomi, įbrėžimai tęsiasi nuo priekinio sparno ir apima automobilio kairės pusės dureles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie automobilių apgadinimai parodo gana stiprų slystamąjį kontaktą, todėl tokio susidūrimo nepastebėti nebuvo įmanoma. Pabrėžtina ir tai, kad iš policijos pareigūno D. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad pareigūnas negalėjo neabejotinai atsakyti, ar M. O. A. galėjo nepajusti buvusio kontakto, tačiau ir nepatvirtino fakto, kad automobilių apgadinimai buvo tokie nežymus, kad administracinėn atsakomybėn traukiama M. O. A. minėto kontakto tikrai nejuto.

Remiantis liudytojo R. V. parodymais, tiek M. O. A. vairuojamas automobilis VW Polo, tiek nukentėjusiojo automobilis Audi A6, minėto kontakto metu sujudėjo, įsijungė automobilio Audi A6 signalizacija. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, asmuo, vairuodamas automobilį, būdamas labai arti kito automobilio ir išgirdęs pastarojo veikiančią signalizaciją, įsijungusią dėl neaiškių priežasčių, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, galėjo suvokti, kad manevruodamas šalia kito automobilio, galėjo padaryti tam tikrus pažeidimus, dėl ko, turėjo išlipti ir patikrinti, ar manevruodamas neapgadino šalia stovinčio automobilio. Nors M. O. A. bei jos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, kad pastarosios veiksmuose tyčios nebuvimą įrodo tai, kad ji, atsitrenkusi į automobilį A6, nebuvo išlipusi iš savo automobilio, todėl iš to darytina išvada, kad minėto kontakto ji nepajuto, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neįrodo M. O. A. tyčios nebuvimo jos veiksmuose.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad iš byloje pateiktos eismo įvykio vietos schemos (b. l. 6) matyti, jog VW Polo vairuotoja, atsitrenkusi į Audi A6 automobilį, nebegalėjo toliau judėti, todėl turėjo pasirinkti kitą manevravimo trajektoriją, ką nagrinėjamu atveju M. O. A. ir padarė. Pabrėžtina ir tai, kad į automobilį Audi A6 ji atsitrenkė priekine savo automobilio dalimi, t.y. vairuotojo matomumo zonoje esančia vieta. Ši aplinkybė patvirtina, kad M. O. A. minėtą kontaktą, būdama atsakinga ir rūpestinga vairuotoja, turėjo pajusti.

Kritiškai vertinamas M. O. A. argumentas, kad minėto kontakto su automobiliu Audi A6 ji nepajuto dėl to, kad jos vairuojamame automobilyje garsiai grojo muzika, kurios garso sumažinti ji nemokėjo. Iš bylos medžiagos ir pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos M. O. A. parodymų matyti, kad automobilį ji vairuoja jau apie dvidešimt metų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejotina tai, kad vairuotoja, vairuojanti automobilį tiek laiko nemokėtų sumažinti automobilyje grojančios muzikos garso. Toks M. O. A. argumentas vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nors M. O. A. ir neigia tyčia pasišalinusi iš įvykio vietos, visgi vertinant liudytojų parodymus, byloje pateiktus kitus įrodymus, darytina išvada, kad M. O. A., kaip rūpestinga ir atsakinga vairuotoja turėjo pastebėti ir jausti kontaktą su kitu automobiliu, kuris, įvertinus byloje pateiktus duomenis, buvo pakankamai stiprus.

Tokiu būdu, byloje įrodyta, kad M. O. A. 2012 m. gegužės 12 d., apie 6.56 val. Vilniuje, Architektų g. 55, vairuodama automobilį VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p. ir 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Skiriant nuobaudą už padarytą pažeidimą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. M. O. A. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaip ji nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisė vairuoti automobilį jai būtina dėl anūko ir sodybos priežiūros. Tačiau LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje kartu su bauda už padarytą pažeidimą numatytas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, teismas gali skirti tik esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Taigi taikyti LR ATPK 301 str. teismas negali. Už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalus sankcijoje numatytas teisės atėmimo terminas. Skiriant galutinę nuobaudą už abu padarytus pažeidimus taikytinas Lietuvos Respublikos ATPK 33 str.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,

n u t a r ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimą dalyje dėl administracinės bylos pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukimo.

M. O. A. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir skirti jai 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., galutinę nuobaudą už abu pažeidimus nustatyti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

   Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                         Sigita Bieliauskienė