Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [A-662-1285-10].doc
Bylos nr.: A-662-1285-10
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1285/2010

Procesinio sprendimo kategorija 17.2 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. kovo 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Deividui Poškai,

atsakovų atstovėms Eglei Jonilaitei ir Daivai Zūbytei,

trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui Mindaugui Pakalniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Palangos miesto savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1)       panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“;

2)       panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“;

3)       įpareigoti atsakovą (planavimo organizatorių) – Palangos miesto savivaldybės administraciją pakoreguoti Palangos miesto bendrojo plano sprendinius pagal pareiškėjo pateiktus pasiūlymus ir pastabas bei teikti juos tvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybai;

4)       panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-589-(14.16).

Pareiškėjas taip pat prašė ištirti, ar 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 8 dalį, 9 dalį, 11 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 5 dalį.

Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu numatytam vienam iš bendrųjų teritorijų planavimo tikslų – suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų, o taip pat ir Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 priėmė neatsižvelgusi į pakartotinai teiktus argumentuotus ir pagrįstus pareiškėjo UAB „Energetikas“ pasiūlymus ir pastabas dėl Palangos miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nesuderino Palangos miesto bendrojo plano sprendinių su UAB „Energetikas“ interesais. Palangos miesto savivaldybės taryba, nustatydama Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo tikslus, neatsižvelgė į visuomenės poreikius, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų teises, todėl visas Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo procesas, tarp jų – atsakovės 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317, taip pat jį keičiantis sprendimas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai.

Bendruoju planu numatytos dviejų lygių sankryžos, sankirtos, tiltų, tramvajaus linijos, nauji magistraliniai keliai virš sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, taip pat Šventosios uosto teritorijos praplėtimas, ypač pagal uosto jūros pakrantės ruožą dešiniajame Šventosios jūros krante, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu įtvirtintos optimizavimo užduoties, todėl prieštarauja šiam norminiam reglamentavimui. Tokie bendrojo plano sprendiniai nesuderinami su UAB „Energetikas“, kaip sanatorinio gydymo veiklą vykdančio subjekto, veikla, esama infrastruktūra, jos vystymu, teritorijos tikslais, visuomenės interesais.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad minėtais norminiais aktais buvo pažeisti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, tvirtinimo ir galiojimo reikalavimai, t. y. pirma, bendrasis planas, jo sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms (Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalis); antra, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija šioje byloje deklaravo, jog UAB „Energetikas“ teritorijos dalies, patenkančios į bendrojo plano sprendinius, netyrė, tačiau bendrasis planas pažeidžiant teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus buvo pateiktas tvirtinti visa apimtimi, visa apimtimi pateikta ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teigiama išvada (Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalis); trečia, bendrasis planas buvo patvirtintas pažeidžiant ABTĮ reikalavimus, o todėl toks veiksmas prieštarauja ir teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, juo labiau – dirbtinis bendrojo plano dalies išskyrimas ir tvirtinimas yra negalimas (Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis); ketvirta, bendrojo plano keitimai turi būti rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir bendrasis planas, tačiau 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ buvo parengtas ir patvirtintas akivaizdžiai pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymu įtvirtintas procedūras (Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 prieštarauja ir ABTĮ 14 straipsnio 1 daliai, ir 71 straipsnio 5 daliai. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2008 m. birželio 3 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nurodant, kad laikinai, iki įsiteisės Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje, uždrausta atsakovėms – Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai – atlikti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalies, apimančios UAB „Energetikas“ 148433 kv. m. teritoriją, dėl kurios kyla ginčas, teisės aktų nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikdama bendrojo planavimo sprendinių tikrinimo procedūras, Palangos miesto savivaldybės administracija, atlikdama Palangos miesto bendrojo plano rengimo veiksmus, Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 ir jį keičiantį sprendimą, akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė 2008 m. birželio 3 d. LVAT nutartį, nustatančią atsakovėms reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, kol neįsiteisės Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje, uždrausti atsakovėms – Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano teisės aktų nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras.

Pareiškėjas padarė išvadą, kad ginčijami Palangos miesto savivaldybės taryboje galutinai patvirtinti teisės aktai buvo parengti ir priimti pažeidžiant ABTĮ 14 straipsnio 1 dalį, todėl neteisėti ir naikintini. Todėl darytina išvada, kad visi neteisėtą teisės aktą keičiantys ar naikinantys aktai neturi teisinės galios ir teisinių pasekmių nesukelia, todėl Palangos miesto savivaldybės sprendimai, kurie keičia, naikina ar kitaip daro įtaką 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimui Nr. T2-317 (šiuo atveju – 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20) yra taip pat neteisėti ir jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Atsakovai – Palangos miesto savivaldybė ir Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (t. II, b. l. 1-5) su prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas savo prašymą grindžia tik bendrojo pobūdžio teisės normomis, nepaaiškindamas ir neminėdamas jokių konkrečių jos teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių teisės normų. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašyme nurodytu teiginiu, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktui ir 2 daliai, nes išnagrinėjus pareiškėjo pasiūlymus ir pastabas, kurie pateikti be jokių pagrindžiančių juos argumentų, Palangos miesto savivaldybės administracija 2007 m. spalio 4 d. pateikė motyvuotus atsakymus Nr. (4.17.)-D3-3055. Taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu dėl Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, 9 dalies ir 11 dalies bei 12 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo, nes Palangos bendrasis planas neprieštarauja nei apskrities lygmens, nei specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Tai patvirtino ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teigiama išvada dėl Palangos bendrojo plano tvirtinimo. Atsakovai taip pat nesutiko, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 yra keičiamas Palangos bendrasis planas, nes minėtas sprendimas tik sustabdo tam tikrą jo dalies galiojimą, todėl negali būti reikalaujama išlaikyti atitinkamas procedūras.

Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr.  T2-317 prieštaravimo ABTĮ 14 straipsnio 1 daliai ir 71 straipsnio 5 daliai atsakovai nurodė, kad LVAT nutartis, kuria nustatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, priimta kitoje administracinėje byloje Nr. 1-168-386/2008 (AS63-337/2008). Nurodė, kad klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidimo turi būti sprendžiamas byloje, kurioje tos reikalavimo užtikrinimo priemonės nustatytos. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr.  T2-20 priėmimas, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimo būdas, nepažeidė UAB „Energetikas“ teisių bei teisėtų interesų, kadangi Palangos bendrasis planas yra vientisas dokumentas. Atsižvelgiant į LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-168-386/2008 (AS63-337/2008), kuria uždrausta atlikti tvirtinimo procedūras tik ginčo teritorijoje, teigė, jog kitoks reikalavimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimo būdas pažeistų daugelio kitų asmenų, kurių teises gali įtakoti Palangos bendrojo plano tvirtinimas, interesų pusiausvyrą bei apsaugą, ypač, kai ir LVAT minėtoje nutartyje išreiškė aiškią poziciją, kad „<...> uždraudimas atlikti viso Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano tvirtinimo procedūras ginčo situacijoje, įvertinus pareikšto reikalavimo apimtį, būtų neproporcinga pareiškėjo siekiamiems tikslams <...>“.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į prašymą (t. II, b. l. 52-54) nesutiko su prašyme išdėstytais motyvais. Nurodė, kad Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai, kurie tariamai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius, yra negaliojantys, todėl ir pačio ginčo dėl negaliojančios norminio administracinio akto dalies nagrinėjimas yra negalimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl galiojančios Palangos miesto bendrojo plano dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pareiškėjo prašyme išdėstyti teiginiai, kad teisės aktą keičiantys ar naikinantys aktai neturi teisinės galios ir teisinių pasekmių nesukelia, yra visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti jokiomis konkrečiomis teisės aktų normomis. Nepagrįsta pareiškėjo nuomonė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 yra keičiamas Palangos bendrasis planas, nes bendrojo plano sprendiniai nebuvo keičiami, o tik vykdant teismo nutartį, netvirtintas 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ tam tikra apimtimi.

Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pateiktas bendrojo teritorijų planavimo dokumentas – Palangos miesto bendrojo plano patikrinimo aktas atitinka visus teisės aktų reikalavimus ir yra teisėtas. Vykdydama LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-337/2008, Klaipėdos apskrities viršininko administracija visai netikrino Palangos miesto bendrojo plano dalies sprendinių, apimančių UAB „Energetikas“ 148 433 kv. m. teritorijos, dėl kurios kyla ginčas, tačiau vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. Dl-200, 14.2 punktu, neigiamos patikrinimo išvados atveju patikrinimo akte gali būti surašomos motyvuotos pastabos ir pasiūlymas planavimo organizatoriui. Klaipėdos apskrities viršininko administracija negalėjo patikrinimo akte surašyti motyvuotų pastabų ar pasiūlymų tvirtinančiai institucijai dėl Palangos miesto bendrojo plano tvirtinimo tik tam tikra dalimi, kadangi teigiamos patikrinimo išvados atveju jų surašymas teisės aktuose nėra numatytas. Tokių pastabų surašymas taip pat būtų nepagrįstas ir dėl to, kad LVAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis, kuria buvo palikti apribojimai dėl bendrojo plano tvirtinimo ir taip jau LVAT buvo pateikta vykdyti Palangos miesto savivaldybės tarybai.

Pažymėjo, kad LVAT 2008 m. birželio 30 d. nutartimi buvo panaikintas draudimas tvirtinti ar tikrinti Palangos miesto bendrąjį planą visa apimtimi, todėl teigiama patikrinimo išvada galėjo būti teikiama ir nepatikrinus tam tikros plano dalies sprendinių.

 

II.

 

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo UAB „Energetikas“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, kol bus išnagrinėta bylos dalis dėl norminio teisės akto teisėtumo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu ištyrė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 teisėtumą ir pripažino, kad Palangos bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 19 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. T2-20, sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo etapo įstatyminį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo etapas yra forminamas ataskaitoje, kurioje planų rengėjų paruošiama rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio analizė, kurioje numatytos galimą neigiamą poveikį pašalinančios ar mažinančios priemonės. Minėta ataskaita nebuvo pateikta nei prie bylos medžiagos, nei prie bendrojo plano ar jo sprendinių, todėl teismas padarė išvadą, kad rengiant Palangos miesto bendrąjį planą nebuvo atliktas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas, kai tai privaloma atlikti – tokiu būdu pažeista miesto teritorijų bendrųjų planų rengimo procedūra. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 punkto, 10 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatoms bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 patvirtintoms Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintam Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos aprašui, todėl yra neteisėtas. Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas negalėjo būti tvirtinamas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Palangos miesto savivaldybė, patvirtinusi minėtą planą, pažeidė teisėtumo principą, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei, kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Dėl Palangos miesto bendrojo plano sprendinių atitikties ABTĮ 14 straipsnio 1 daliai, 71 straipsnio 5 daliai, teismas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Palangos miesto savivaldybės administracija nepaisė 2008 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, nustatančios atsakovams reikalavimo užtikrinimo priemones (laikinai, kol neįsiteisės Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje, uždrausti atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano teisės aktų nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras) ir atliko bendrojo plano tikrinimo, tvirtinimo ir rengimo procedūras. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, teikdama siūlymą dėl Palangos miesto bendrojo plano tvirtinimo visa apimtimi veikė neteisėtai, t. y. nesilaikė ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Palangos miesto savivaldybės taryba, atsižvelgusi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktą Nr. PL-589-(14.16), 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu taip pat patvirtino visą Palangos miesto bendrąjį planą. Tokius atsakovo veiksmus teismas taip pat pripažino neteisėtais, prieštaraujančiais ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

Teismas padarė išvadą, jog konstatavus, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ prieštarauja ABTĮ teisės normoms, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas, kuris papildo neteisėtu pripažintą tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą, taip pat laikytinas neteisėtu ir prieštaraujančiu aukščiau nurodytoms teisės normoms.

Teismas taip pat pažymėjo, jog konstatavus, kad rengiant Palangos miesto savivaldybės miesto bendrąjį planą buvo pažeista jo planavimo procedūra ir pripažinus Palangos miesto savivaldybės bendrąjį planą neteisėtu, nėra pagrindo nagrinėti šių norminių aktų atitikimo pareiškėjo prašyme nurodytoms kitoms teisės normoms.

 

III.

 

Atsakovai Palangos miesto savivaldybė ir Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą.

Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr.  T2-317 prieštaravimo ABTĮ 14 straipsnio 1 daliai ir 71 straipsnio 5 daliai apeliantai nurodo, kad administracinėje byloje Nr. 1-168-386/2008 (AS63-337/2008) atsakove yra Palangos miesto savivaldybės administracija. Mano, kad remiantis ABTĮ 71 straipsnio 6 dalimi, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidimo turi būti sprendžiamas byloje, kurioje tos reikalavimo užtikrinimo priemonės nustatytos. Pažymi, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 buvo priimtas siekiant įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-168-386/2008 (AS63-337/2008). LVAT uždraudė atlikti tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras tik ginčo teritorijoje. Mano, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo pažeistos. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 priėmimas, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimo būdas, nepažeidė UAB „Energetikas“ teisių bei teisėtų interesų, kadangi Palangos bendrasis planas yra vientisas dokumentas. Mano, jog kitoks reikalavimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimo būdas pažeistų daugelio kitų asmenų, kurių teises gali įtakoti Palangos bendrojo plano tvirtinimas, interesų pusiausvyrą bei apsaugą.

Taip pat nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime padaryta išvada, jog rengiant Palangos miesto bendrąjį planą nebuvo atliktas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas. Teigia, jog teismas, nagrinėjant administracinę bylą, Palangos miesto savivaldybę buvo įpareigojęs pateikti Palangos bendrąjį planą. Sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, remiantis minėtų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-263 patvirtintų Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių 39 punktu, yra bendrojo plano rengimo vienas iš procedūrinių dokumentų, kurių teismas nereikalavo pateikti. Pareiškėjui teismo posėdžio, vykusio 2009 m. rugsėjo 23 d., metu papildomai nurodžius, jog rengiant Palangos bendrąjį planą buvo pažeista bendrojo plano rengimo procedūra, t. y. neatliktas sprendinių pasekmių vertinimo etapas, apeliantui nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai atsikirsti į naujai pareikštą argumentą. Mano, kad teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu pripažinęs, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, rėmėsi teismo posėdyje netirtais duomenimis, kas neabejotinai sąlygojo proceso šalių, taip pat ir apelianto, procesinių teisių pažeidimą.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasis ABTĮ 131 straipsniu, pateikė teismui prašymą dėl prisidėjimo prie atsakovų Palangos miesto savivaldybės ir Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1)         Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikdama bendrojo planavimo sprendinių tikrinimo procedūras, Palangos miesto savivaldybės administracija, atlikdama Palangos miesto bendrojo plano rengimo veiksmus, Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317, jį keičiantį sprendimą, akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė 2008 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nustatančią atsakovams reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismai uždraudė atlikti bendrojo plano rengimo baigiamojo etapo paskutinės stadijos veiksmus, t. y. tuos veiksmus, kurių pasekmė yra bendrojo plano galutinis patvirtinimas.

2)         Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi Palangos miesto bendrojo plano tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūros buvo atliktos neteisėtai ir dėl to nesukūrė bei negalėjo sukurti jokių teisėtų pasekmių. Esant neteisėtai priimtam Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimui Nr. T2-317, negalėjo teisėtai būti priimtas ir šį sprendimą papildantis ir/ar pakeičiantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20.

3)         Priimant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20 buvo pažeistas Savivaldybės teritorijos bendrojo plano renginio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. Dl-354, 58.1 punktas, o taip pat Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir šios bylos nagrinėjimo metu deklaravo, jog UAB „Energetikas“ teritorijos dalies, patenkančios į bendrojo plano sprendinius, netyrė, tačiau akivaizdu, kad bendrasis planas, pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo ir ABTĮ reikalavimus, buvo pateiktas tvirtinti visa apimtimi, visa apimtimi pateikta ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teigiama išvada (pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalis). Be to, dirbtinis bendrojo plano dalies išskyrimas ir tvirtinimas yra negalimas, nes Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis kalba tik apie savivaldybės teritorijos dalies plano parengimą ir patvirtinimą, tačiau ne teritorijos dalies išskyrimą iš jau rengiamo miesto bendrojo plano. Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas patikslina, kad Teritorijų planavimo įstatymo kontekste savivaldybės teritorijos dalis yra suprantama kaip savivaldybės miestas ir miesteliai.

4)         Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentuotus ir pagrįstus pasiūlymus, nesuderino Palangos miesto bendrojo plano sprendinių su UAB „Energetikas“ interesais, ignoravo dėl šių klausimų vykstantį teisminį procesą, todėl minėtas atsakovo sprendimas Nr. T2-317 pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Palangos miesto savivaldybės taryba, nustatydama Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo tikslus neatsižvelgė į visuomenės poreikius, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų teises, todėl visas Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo procesas, tame tarpe atsakovo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317, o taip pat jį keičiantis sprendimas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai.

5)         Bendruoju planu numatytos dviejų lygių sankryžos, sankirtos, tiltų, tramvajaus linija ant pajūrio juostos ribos visai šalia jūros, nauji magistraliniai keliai virš sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, visai šalia pajūrio juostos ribos, o taip pat Šventosios uosto teritorijos praplėtimas, ypač pagal uosto jūros pakrantės ruožą dešiniajame Šventosios jūros krante, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu įtvirtintos optimizavimo užduoties, todėl prieštarauja šiam norminiam reglamentavimui. Tokie bendrojo plano sprendiniai nesuderinami su UAB „Energetikas“, kaip sanatorinio gydymo veiklą vykdančio subjekto, veikla, esama infrastruktūra, jos vystymu, teritorijos tikslais, o taip pat visos visuomenės interesais, viešuoju interesu.

6)         Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalis pažeista, nes teigiama išvada dėl bendrojo plano tvirtinimo visa apimtimi buvo išduota nepatikrinus viso bendrojo plano sprendinių. Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis pažeista, nes esamas reglamentavimas neleidžia tvirtinti miesto bendrojo plano iš dalies ar su sąlygomis, išimtimis, ypač išimtimis tokio pobūdžio, kokios buvo įgyvendintos atsakovų. Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis buvo pažeista, nes bendrojo plano keitimai turi būti rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir bendrasis planas, tačiau atsakovo sprendimas Nr. T2-20 buvo parengtas ir patvirtintas akivaizdžiai pažeidžiant teritorijų planavimo įstatymu įtvirtintas procedūras – be jokių teisės aktais imperatyviai nurodytų suderinimų ir svarstymų.

7)         Patvirtinus bendrąjį planą buvo ignoruota Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151 patvirtinta kodavimo, o taip pat spalvinė sistema. Tai vienas iš esmingiausių pažeidimų rengiant ir tvirtinant bendrąjį planą, todėl pagrįsta ir teisėta pirmos instancijos teismo išvada, kad ginčijami norminiai teisės aktai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai.

8)         Pažeisti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti 1996 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija), nes: 1) visuomenės supažindinimo procedūra su bendrojo plano projektu truko mažiau nei mėnesį; 2) bendrojo plano projektas buvo eksponuojamas tris, o ne 15 dienų kaip privaloma pagal Nuostatus; 3) bendrojo plano sprendiniai nebuvo pristatyti visuomenei viešame susirinkime, nors toks veiksmas pagal Nuostatus privalomas, atitinkamai nebuvo surašytas viešo susirinkimo protokolas. Taip pat buvo pažeisti Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 40 – 42.5 punktai. Bendrojo plano pateikimo Palangos miesto savivaldybei, sprendinių patikrinimo veiksmai parodo, kad viešojo administravimo institucijos ypatingai skubėjo patvirtinti bendrąjį planą 2008 metais, todėl ir ignoravo svarstymo su visuomene ir derinimo procedūras.

9)         Pažeisti 2004 m. liepos 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo normos, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 44 punktas. Apeliantas piktnaudžiauja procesu. Apeliacinio skundo teiginys, kad bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaitos atsakovai neprivalėjo pateikti teismui, nes ataskaita yra procedūrinis bendrojo plano rengimo dokumentas, o procedūrinių bendrojo plano dokumentų teismas pateikti nepareikalavo, yra nepagrįstas. Bendrojo plano procedūrinius dokumentus sudaro ne tik sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, tačiau ir visi kiti dokumentai, kurie buvo pateikti į bylą. Be kita ko, Klaipėdos apygardos administracinis teismas įpareigojo pateikti ne tik bendrojo plano sprendinius, tačiau ir su bendrojo plano rengimu susijusią medžiagą. Bylos nagrinėjimo metu tiek Palangos miesto savivaldybės atstovas, tiek ir SĮ „Vilniaus planas“ atstovas žodžiu pripažino aplinkybę, kad bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita nebuvo parengta, tačiau teigė, kad tokios ataskaitos parengimo nereikalavo tuo metu galioję teisės aktai. Bendrojo plano rengimo medžiagos Viešojo svarstymo su visuomene procedūrų ataskaita patvirtina, kad bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita nebuvo rengta.

10)     Pažeisti Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-591 (įvertinant ir 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. Dl-591 redakciją) redakcijos, 33.3.3 punkto, 34.1 punkto, 34.2 punkto, galiojančių Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių reikalavimai. Nebuvo parengti šie darbų programoje numatyti brėžiniai: erdvinės struktūros vystymo, aukštybiniu pastatų ir didžiųjų prekybos centrų išdėstymo ir miesto įtakos brėžiniai. Be to, dauguma bendrojo plano brėžinių parengti masteliu 1:25000, kai tuo tarpu galiojančios Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių nuostatos reikalauja rengti brėžinius masteliu 1:50000, brėžinių pavadinimai ir turinys daugeliu atvejų neatitinka nei Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių ankstesnės redakcijos, nei Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių redakcijos suformuluotų reikalavimų (pavyzdžiui, nėra žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinio, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo, ekologinės apsaugos zonų nustatymo brėžinių ir kita).

Tretysis suinteresuotasis asmuo SĮ „Vilniaus planas“ nurodo, jog pritaria Palangos miesto savivaldybės ir Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktam apeliaciniam skundui bei nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Pareiškėjas UAB „Energetikas“ į teismą kreipėsi su prašymu ištirti, ar 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“, atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 8 dalį, 9 dalį, 11 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 5 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendime visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, kad bendrasis planas yra norminis teisės aktas. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (pvz., LVAT 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005; LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007; LVAT 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007).

Administracinių bylų teisenos įstatymas numato specialią procesinę norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarką, kuri įtvirtinta ABTĮ 16 skirsnyje. Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika be kita ko pasireiškia tuo, kad ne bet kuris suinteresuotas asmuo (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), o tik ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai gali inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą administraciniame teisme, t. y. kreipimosi teisę dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turi ribotas subjektų ratas. Be to, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje A556-1333/2008).

ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalys numato subjektus, turinčius teisę pateikti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai; dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) – ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai). Pareiškėjas UAB „Energetikas“ nėra tinkamas subjektas paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ABTĮ 110 straipsnio prasme.

ABTĮ 111 straipsnis numato teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams prašyti administracinį teismą ištirti, ar norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Taigi pareiškėjo prašymas ištirti 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ teisėtumą turi būti siejamas su teisme nagrinėjama konkrečia individualia byla.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra pateikęs skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašydamas panaikinti 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ bei įpareigoti atsakovą pakeisti bendrojo plano sprendinius, taip pat panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-589-(14.16). Tačiau reikalavimas panaikinti sprendimą, kuriuo patvirtintas bendrasis planas (norminis administracinis teisės aktas), remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007; LVAT 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007), iš esmės laikytinas prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nors toks reikalavimas tiesiogiai ir nebuvo suformuluotas. Tokio reikalavimo pareiškimas reikštų, jog teismas turi pasisakyti dėl bendrojo plano (norminio administracinio akto) teisėtumo, nes tik konstatavus sprendimo neteisėtumą būtų galima jį panaikinti ar įpareigoti pakeisti.

Dėl individualioje byloje pateikto skundo reikalavimo panaikinti Patikrinimo aktą, pastebėtina, jog remiantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, teritorijų planavimo dokumentų tikrinimas yra bendrojo teritorijų planavimo proceso dalis (baigiamasis etapas), reikšminga tolesnei planavimo procedūros eigai. Tai reiškia, kad bendrojo planavimo dokumento tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje yra vientiso bendrojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis, todėl atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas dėl Patikrinimo akto panaikinimo negali būti reiškiamas (galėtų būti kaip motyvas). Šiuo aktu nėra formuluojamas valdingas ir vienašališkas nurodymas teisinių santykių dalyviams, juo nenustatomos konkrečios administracinės teisės normos bei teisinių santykių dalyvių teisės ir pareigos, nėra reguliuojami jokie visuomeniniai santykiai viešojo administravimo srityje. Taigi nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pateiktas ryšium su individualia byla (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-12-18 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akro Nr. Pl–589–(14.16) panaikinimo), t. y. pareiškėjas nėra iškėlęs kito savarankiško reikalavimo dėl jo teisių pažeidimo. Be to, nagrinėjamoje byloje bendrasis planas jau yra patvirtintas, bendrojo teritorijų planavimo procesas yra pasibaigęs.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija, sprendžia, jog pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pagal ABTĮ 110 straipsnį, pareiškėjo prašymas nebuvo susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjas neturėjo teisės pateikti prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas prašymą ištirti 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ teisėtumą bei nagrinėdamas norminę administracinę bylą, neatsižvelgė į ABTĮ 110 bei 111 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas atmetamas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi,  

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo UAB „Energetikas“ prašymą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

 

Teisėjai

               Audrius Bakaveckas

 

 

 

 

                  Laimė Baltrūnaitė

 

 

 

 

                Arūnas Sutkevičius