Administracinė
byla Nr. A662-1285/2010
Procesinio sprendimo kategorija 17.2 (S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko
(pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos
pirmininkas),
sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Deividui
Poškai,
atsakovų atstovėms Eglei Jonilaitei ir Daivai Zūbytei,
trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui Mindaugui
Pakalniui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų
Palangos miesto savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio
5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės
bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ prašymą atsakovams Palangos miesto
savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto
savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui
savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ dėl norminio administracinio akto
teisėtumo ištyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į Klaipėdos apygardos
administracinį teismą, prašydamas:
1)
panaikinti
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą
Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“;
2)
panaikinti
Palangos miesto savivaldybės tarybos
2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto
savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317
papildymo“;
3)
įpareigoti
atsakovą (planavimo organizatorių) – Palangos miesto savivaldybės
administraciją pakoreguoti Palangos miesto bendrojo plano sprendinius pagal
pareiškėjo pateiktus pasiūlymus ir pastabas bei teikti juos tvirtinti Palangos
miesto savivaldybės tarybai;
4)
panaikinti
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio
18 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-589-(14.16).
Pareiškėjas taip pat prašė ištirti, ar 2008 m.
gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas
Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir
2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas
Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio
30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ atitinka Lietuvos Respublikos
teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3 straipsnio
2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 8 dalį, 9 dalį,
11 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio
5 dalį.
Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d.
sprendimas Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20
prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu
numatytam vienam iš bendrųjų teritorijų planavimo tikslų – suderinti fizinių ir
juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus
dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje
teritorijoje sąlygų, o taip pat ir Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2
daliai. Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą
Nr. T2-317 priėmė neatsižvelgusi į pakartotinai teiktus argumentuotus ir
pagrįstus pareiškėjo UAB „Energetikas“ pasiūlymus ir pastabas dėl Palangos
miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nesuderino Palangos miesto
bendrojo plano sprendinių su UAB „Energetikas“ interesais. Palangos miesto
savivaldybės taryba, nustatydama Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo
tikslus, neatsižvelgė į visuomenės poreikius, žemės ir kito nekilnojamojo turto
savininkų teises, todėl visas Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo
procesas, tarp jų – atsakovės 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317, taip
pat jį keičiantis sprendimas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3
straipsnio 2 daliai.
Bendruoju planu numatytos dviejų lygių sankryžos, sankirtos, tiltų,
tramvajaus linijos, nauji magistraliniai keliai virš sklypo (duomenys
neskelbtini), Palangoje, taip pat Šventosios uosto teritorijos praplėtimas,
ypač pagal uosto jūros pakrantės ruožą dešiniajame Šventosios jūros krante,
neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu
įtvirtintos optimizavimo užduoties, todėl prieštarauja šiam norminiam
reglamentavimui. Tokie bendrojo plano sprendiniai nesuderinami su UAB
„Energetikas“, kaip sanatorinio gydymo veiklą vykdančio subjekto, veikla, esama
infrastruktūra, jos vystymu, teritorijos tikslais, visuomenės interesais.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad minėtais norminiais aktais buvo pažeisti
bendrojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, tvirtinimo ir
galiojimo reikalavimai, t. y. pirma, bendrasis planas, jo sprendiniai
prieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms
(Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalis); antra, valstybinę
teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija šioje byloje deklaravo,
jog UAB „Energetikas“ teritorijos dalies, patenkančios į bendrojo plano sprendinius,
netyrė, tačiau bendrasis planas pažeidžiant teritorijų planavimo įstatymo
reikalavimus buvo pateiktas tvirtinti visa apimtimi, visa apimtimi pateikta ir
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teigiama išvada (Teritorijų
planavimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalis); trečia, bendrasis planas buvo
patvirtintas pažeidžiant ABTĮ reikalavimus, o todėl toks veiksmas prieštarauja
ir teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, juo labiau – dirbtinis bendrojo
plano dalies išskyrimas ir tvirtinimas yra negalimas (Teritorijų planavimo
įstatymo 11 straipsnio 11 dalis); ketvirta, bendrojo plano keitimai turi būti
rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir bendrasis planas,
tačiau 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr.
T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d.
sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ buvo parengtas ir patvirtintas akivaizdžiai
pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymu įtvirtintas procedūras (Teritorijų
planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m.
gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 prieštarauja ir ABTĮ 14 straipsnio 1
daliai, ir 71 straipsnio 5 daliai. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2008 m. birželio 3 d. nutartimi
pakeitė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d.
nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nurodant, kad laikinai,
iki įsiteisės Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje,
uždrausta atsakovėms – Palangos miesto savivaldybės administracijai ir
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai – atlikti Palangos miesto
savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalies, apimančios UAB „Energetikas“
148433 kv. m. teritoriją, dėl kurios kyla ginčas, teisės aktų nustatytas
tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija,
atlikdama bendrojo planavimo sprendinių tikrinimo procedūras, Palangos miesto
savivaldybės administracija, atlikdama Palangos miesto bendrojo plano rengimo
veiksmus, Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama 2008 m. gruodžio 30 d.
sprendimą Nr. T2-317 ir jį keičiantį sprendimą, akivaizdžiai ir šiurkščiai
pažeidė 2008 m. birželio 3 d. LVAT nutartį, nustatančią atsakovėms reikalavimo
užtikrinimo priemones – laikinai, kol neįsiteisės Klaipėdos apygardos
administracinio teismo sprendimas byloje, uždrausti atsakovėms – Palangos
miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko
administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano teisės aktų
nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras.
Pareiškėjas padarė išvadą, kad ginčijami Palangos
miesto savivaldybės taryboje galutinai patvirtinti teisės aktai buvo parengti
ir priimti pažeidžiant ABTĮ 14 straipsnio 1 dalį, todėl neteisėti ir
naikintini. Todėl darytina išvada, kad visi neteisėtą teisės aktą keičiantys ar
naikinantys aktai neturi teisinės galios ir teisinių pasekmių nesukelia, todėl
Palangos miesto savivaldybės sprendimai, kurie keičia, naikina ar kitaip daro
įtaką 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimui Nr. T2-317 (šiuo atveju – 2009 m.
sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20) yra
taip pat neteisėti ir jokių teisinių pasekmių nesukelia.
Atsakovai – Palangos miesto savivaldybė ir
Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (t. II, b. l. 1-5)
su prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas savo prašymą grindžia tik bendrojo
pobūdžio teisės normomis, nepaaiškindamas ir neminėdamas jokių konkrečių jos
teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių teisės normų. Nurodė, kad nesutinka
su pareiškėjo prašyme nurodytu teiginiu, kad Palangos miesto savivaldybės
tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 ir 2009 m.
sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 prieštarauja Teritorijų planavimo
įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktui ir 2 daliai, nes išnagrinėjus
pareiškėjo pasiūlymus ir pastabas, kurie pateikti be jokių pagrindžiančių juos
argumentų, Palangos miesto savivaldybės administracija 2007 m. spalio 4 d.
pateikė motyvuotus atsakymus Nr. (4.17.)-D3-3055. Taip pat nesutiko su
pareiškėjo argumentu dėl Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies,
9 dalies ir 11 dalies bei 12 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo, nes
Palangos bendrasis planas neprieštarauja nei apskrities lygmens, nei
specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų planavimą
reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Tai patvirtino ir valstybinę
teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos, t. y. Klaipėdos
apskrities viršininko administracijos teigiama išvada dėl Palangos bendrojo
plano tvirtinimo. Atsakovai taip pat nesutiko, jog Palangos miesto savivaldybės
tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 yra keičiamas Palangos
bendrasis planas, nes minėtas sprendimas tik sustabdo tam tikrą jo dalies
galiojimą, todėl negali būti reikalaujama išlaikyti atitinkamas procedūras.
Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m.
gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 prieštaravimo ABTĮ 14 straipsnio
1 daliai ir 71 straipsnio 5 daliai atsakovai nurodė, kad LVAT nutartis, kuria
nustatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, priimta kitoje administracinėje
byloje Nr. 1-168-386/2008 (AS63-337/2008). Nurodė, kad
klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidimo turi būti
sprendžiamas byloje, kurioje tos reikalavimo užtikrinimo priemonės nustatytos.
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo
Nr. T2-20 priėmimas, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimo
būdas, nepažeidė UAB „Energetikas“ teisių bei teisėtų interesų, kadangi
Palangos bendrasis planas yra vientisas dokumentas. Atsižvelgiant į LVAT 2008 m.
birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-168-386/2008
(AS63-337/2008), kuria uždrausta atlikti tvirtinimo procedūras tik ginčo
teritorijoje, teigė, jog kitoks reikalavimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimo
būdas pažeistų daugelio kitų asmenų, kurių teises gali įtakoti Palangos
bendrojo plano tvirtinimas, interesų pusiausvyrą bei apsaugą, ypač, kai ir LVAT
minėtoje nutartyje išreiškė aiškią poziciją, kad „<...> uždraudimas
atlikti viso Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano tvirtinimo procedūras
ginčo situacijoje, įvertinus pareikšto reikalavimo apimtį, būtų neproporcinga
pareiškėjo siekiamiems tikslams <...>“.
Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko
administracija atsiliepimu į prašymą (t. II, b. l. 52-54) nesutiko su
prašyme išdėstytais motyvais. Nurodė, kad Palangos miesto bendrojo plano
sprendiniai, kurie tariamai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius,
yra negaliojantys, todėl ir pačio ginčo dėl negaliojančios norminio
administracinio akto dalies nagrinėjimas yra negalimas. Pažymėtina, kad
pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl galiojančios Palangos miesto bendrojo
plano dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pareiškėjo prašyme išdėstyti
teiginiai, kad teisės aktą keičiantys ar naikinantys aktai neturi teisinės
galios ir teisinių pasekmių nesukelia, yra visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti
jokiomis konkrečiomis teisės aktų normomis. Nepagrįsta pareiškėjo nuomonė, kad
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20
yra keičiamas Palangos bendrasis planas, nes bendrojo plano sprendiniai nebuvo
keičiami, o tik vykdant teismo nutartį, netvirtintas 2008 m. gruodžio 30 d.
Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto
bendrojo plano patvirtinimo“ tam tikra apimtimi.
Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko
administracijos pateiktas bendrojo teritorijų planavimo dokumentas – Palangos
miesto bendrojo plano patikrinimo aktas atitinka visus teisės aktų reikalavimus
ir yra teisėtas. Vykdydama LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje
byloje Nr. AS63-337/2008, Klaipėdos apskrities viršininko
administracija visai netikrino Palangos miesto bendrojo plano dalies
sprendinių, apimančių UAB „Energetikas“ 148 433 kv. m. teritorijos, dėl
kurios kyla ginčas, tačiau vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų
tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004
m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. Dl-200, 14.2 punktu, neigiamos patikrinimo
išvados atveju patikrinimo akte gali būti surašomos motyvuotos pastabos ir
pasiūlymas planavimo organizatoriui. Klaipėdos apskrities viršininko
administracija negalėjo patikrinimo akte surašyti motyvuotų pastabų ar
pasiūlymų tvirtinančiai institucijai dėl Palangos miesto bendrojo plano
tvirtinimo tik tam tikra dalimi, kadangi teigiamos patikrinimo išvados atveju
jų surašymas teisės aktuose nėra numatytas. Tokių pastabų surašymas taip pat
būtų nepagrįstas ir dėl to, kad LVAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis,
kuria buvo palikti apribojimai dėl bendrojo plano tvirtinimo ir taip jau LVAT
buvo pateikta vykdyti Palangos miesto savivaldybės tarybai.
Pažymėjo, kad LVAT 2008 m. birželio
30 d. nutartimi buvo panaikintas draudimas tvirtinti ar tikrinti Palangos
miesto bendrąjį planą visa apimtimi, todėl teigiama patikrinimo išvada galėjo
būti teikiama ir nepatikrinus tam tikros plano dalies sprendinių.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m.
gegužės 6 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo UAB „Energetikas“ skundą atsakovams Palangos
miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto
savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai,
trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ dėl
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d.
sprendimo Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimo panaikinimo ir
įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, kol bus išnagrinėta bylos dalis dėl
norminio teisės akto teisėtumo.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m.
spalio 5 d. sprendimu ištyrė Palangos miesto
savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr.
T2-317 ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m.
sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 teisėtumą ir pripažino, kad Palangos
bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės
tarybos sprendimu Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 19 d. Palangos miesto tarybos
sprendimu Nr. T2-20, sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies, 71
straipsnio 5 dalies nuostatoms.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs
teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo etapo įstatyminį
reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad teritorijų planavimo
dokumentų sprendinių poveikio vertinimo etapas yra forminamas ataskaitoje,
kurioje planų rengėjų paruošiama rengiamų teritorijų planavimo dokumentų
sprendinių poveikio analizė, kurioje numatytos galimą neigiamą poveikį
pašalinančios ar mažinančios priemonės. Minėta ataskaita nebuvo pateikta nei
prie bylos medžiagos, nei prie bendrojo plano ar jo sprendinių, todėl teismas
padarė išvadą, kad rengiant Palangos miesto bendrąjį planą nebuvo atliktas
teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas, kai tai
privaloma atlikti – tokiu būdu pažeista miesto teritorijų bendrųjų planų
rengimo procedūra. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo praktika, konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m.
gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 prieštarauja Teritorijų
planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 punkto, 10 straipsnio 1 ir 4 punktų
nuostatoms bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.
įsakymu Nr. D1-263 patvirtintoms Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų
planų rengimo taisyklėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos
16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintam Teritorijų planavimo dokumentų
sprendinių poveikio tvarkos aprašui, todėl yra neteisėtas. Palangos miesto
savivaldybės teritorijos bendrasis planas negalėjo būti tvirtinamas, nes
prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Palangos miesto savivaldybė,
patvirtinusi minėtą planą, pažeidė teisėtumo principą, kuris reikalauja, kad
viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų
bei, kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys
atitiktų teisės normų reikalavimus.
Dėl Palangos miesto bendrojo plano sprendinių
atitikties ABTĮ 14 straipsnio 1 daliai, 71 straipsnio 5 daliai, teismas nurodė,
kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Palangos miesto
savivaldybės administracija nepaisė 2008 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutarties, nustatančios atsakovams reikalavimo
užtikrinimo priemones (laikinai, kol neįsiteisės Klaipėdos apygardos
administracinio teismo sprendimas byloje, uždrausti atsakovams Palangos miesto
savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
atlikti Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano teisės aktų nustatytas
tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras) ir atliko bendrojo
plano tikrinimo, tvirtinimo ir rengimo procedūras. Klaipėdos apskrities
viršininko administracija, teikdama siūlymą dėl Palangos miesto bendrojo plano
tvirtinimo visa apimtimi veikė neteisėtai, t. y. nesilaikė ABTĮ 14
straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Palangos miesto
savivaldybės taryba, atsižvelgusi į Klaipėdos apskrities viršininko
administracijos 2009 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktą Nr. PL-589-(14.16), 2009
m. gruodžio 30 d. sprendimu taip pat patvirtino visą Palangos miesto bendrąjį
planą. Tokius atsakovo veiksmus teismas taip pat pripažino neteisėtais,
prieštaraujančiais ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5
dalies nuostatoms.
Teismas padarė išvadą, jog konstatavus, kad
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr.
T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ prieštarauja ABTĮ
teisės normoms, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d.
sprendimas, kuris papildo neteisėtu pripažintą tarybos 2008 m. gruodžio 30 d.
sprendimą, taip pat laikytinas neteisėtu ir prieštaraujančiu aukščiau
nurodytoms teisės normoms.
Teismas taip pat pažymėjo, jog konstatavus, kad
rengiant Palangos miesto savivaldybės miesto bendrąjį planą buvo pažeista jo
planavimo procedūra ir pripažinus Palangos miesto savivaldybės bendrąjį planą
neteisėtu, nėra pagrindo nagrinėti šių norminių aktų atitikimo pareiškėjo
prašyme nurodytoms kitoms teisės normoms.
III.
Atsakovai Palangos
miesto savivaldybė ir Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė
apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio
teismo 2009 m. spalio 5 d.
sprendimą.
Dėl Palangos miesto savivaldybės
tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317
prieštaravimo ABTĮ 14 straipsnio 1 daliai ir 71 straipsnio 5 daliai apeliantai nurodo,
kad administracinėje byloje Nr. 1-168-386/2008 (AS63-337/2008)
atsakove yra Palangos miesto savivaldybės administracija. Mano, kad remiantis
ABTĮ 71 straipsnio 6 dalimi, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
pažeidimo turi būti sprendžiamas byloje, kurioje tos reikalavimo užtikrinimo
priemonės nustatytos. Pažymi, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m.
sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 buvo priimtas siekiant įgyvendinti Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. 1-168-386/2008 (AS63-337/2008). LVAT uždraudė
atlikti tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras tik ginčo
teritorijoje. Mano, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo pažeistos.
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20
priėmimas, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimo būdas, nepažeidė
UAB „Energetikas“ teisių bei teisėtų interesų, kadangi Palangos bendrasis
planas yra vientisas dokumentas. Mano, jog kitoks reikalavimo užtikrinimo
priemonių įgyvendinimo būdas pažeistų daugelio kitų asmenų, kurių teises gali
įtakoti Palangos bendrojo plano tvirtinimas, interesų pusiausvyrą bei apsaugą.
Taip pat nurodo,
kad nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime padaryta
išvada, jog rengiant Palangos miesto bendrąjį planą nebuvo atliktas teritorijų
planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas. Teigia, jog teismas,
nagrinėjant administracinę bylą, Palangos miesto savivaldybę buvo įpareigojęs
pateikti Palangos bendrąjį planą. Sprendinių poveikio vertinimo ataskaita,
remiantis minėtų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.
įsakymu Nr. Dl-263 patvirtintų Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų
rengimo taisyklių 39 punktu, yra bendrojo plano rengimo vienas iš procedūrinių
dokumentų, kurių teismas nereikalavo pateikti. Pareiškėjui teismo posėdžio,
vykusio 2009 m. rugsėjo 23 d., metu papildomai nurodžius, jog
rengiant Palangos bendrąjį planą buvo pažeista bendrojo plano rengimo
procedūra, t. y. neatliktas sprendinių pasekmių vertinimo etapas, apeliantui
nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai atsikirsti į naujai pareikštą argumentą. Mano,
kad teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu pripažinęs, kad Palangos
miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317
ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 prieštarauja
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies
nuostatoms, rėmėsi teismo posėdyje netirtais duomenimis, kas neabejotinai
sąlygojo proceso šalių, taip pat ir apelianto, procesinių teisių pažeidimą.
Atsakovas Klaipėdos
apskrities viršininko administracija, vadovaudamasis ABTĮ 131 straipsniu,
pateikė teismui prašymą dėl prisidėjimo prie atsakovų Palangos miesto
savivaldybės ir Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio
skundo.
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį
skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos
teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1)
Klaipėdos
apskrities viršininko administracija, atlikdama bendrojo planavimo sprendinių
tikrinimo procedūras, Palangos miesto savivaldybės administracija, atlikdama
Palangos miesto bendrojo plano rengimo veiksmus, Palangos miesto savivaldybės
taryba, priimdama 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317, jį
keičiantį sprendimą, akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė 2008 m. birželio 3 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nustatančią atsakovams
reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismai uždraudė atlikti bendrojo plano
rengimo baigiamojo etapo paskutinės stadijos veiksmus, t. y. tuos
veiksmus, kurių pasekmė yra bendrojo plano galutinis patvirtinimas.
2)
Palangos
miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo
Nr. T2-317 papildymo“ buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi
Palangos miesto bendrojo plano tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo)
procedūros buvo atliktos neteisėtai ir dėl to nesukūrė bei negalėjo sukurti
jokių teisėtų pasekmių. Esant neteisėtai priimtam Palangos miesto savivaldybės
tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimui Nr. T2-317, negalėjo teisėtai būti
priimtas ir šį sprendimą papildantis ir/ar pakeičiantis Palangos miesto
savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20.
3)
Priimant
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20
buvo pažeistas Savivaldybės teritorijos bendrojo plano renginio taisyklių,
patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio
22 d. įsakymu Nr. Dl-354, 58.1 punktas, o taip pat Teritorijų planavimo
įstatymo 12 straipsnio 3 dalis. Klaipėdos apskrities viršininko administracija
ir šios bylos nagrinėjimo metu deklaravo, jog UAB „Energetikas“ teritorijos
dalies, patenkančios į bendrojo plano sprendinius, netyrė, tačiau akivaizdu,
kad bendrasis planas, pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo ir ABTĮ
reikalavimus, buvo pateiktas tvirtinti visa apimtimi, visa apimtimi pateikta ir
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teigiama išvada (pažeista
Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalis). Be to, dirbtinis bendrojo
plano dalies išskyrimas ir tvirtinimas yra negalimas, nes Teritorijų planavimo
įstatymo 11 straipsnio 11 dalis kalba tik apie savivaldybės teritorijos
dalies plano parengimą ir patvirtinimą, tačiau ne teritorijos dalies išskyrimą
iš jau rengiamo miesto bendrojo plano. Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio
1 dalies 3 punktas patikslina, kad Teritorijų planavimo įstatymo kontekste
savivaldybės teritorijos dalis yra suprantama kaip savivaldybės miestas ir
miesteliai.
4)
Palangos
miesto savivaldybės taryba, priimdama 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr.
T2-317 neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentuotus ir pagrįstus
pasiūlymus, nesuderino Palangos miesto bendrojo plano sprendinių su UAB
„Energetikas“ interesais, ignoravo dėl šių klausimų vykstantį teisminį procesą,
todėl minėtas atsakovo sprendimas Nr. T2-317 pažeidžia Teritorijų planavimo
įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Palangos miesto savivaldybės taryba,
nustatydama Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo tikslus neatsižvelgė
į visuomenės poreikius, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų teises,
todėl visas Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo procesas, tame tarpe
atsakovo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317, o taip pat jį keičiantis
sprendimas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai.
5)
Bendruoju
planu numatytos dviejų lygių sankryžos, sankirtos, tiltų, tramvajaus linija ant
pajūrio juostos ribos visai šalia jūros, nauji magistraliniai keliai virš
sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, visai šalia pajūrio juostos ribos, o
taip pat Šventosios uosto teritorijos praplėtimas, ypač pagal uosto jūros
pakrantės ruožą dešiniajame Šventosios jūros krante, neatitinka Teritorijų
planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu įtvirtintos optimizavimo
užduoties, todėl prieštarauja šiam norminiam reglamentavimui. Tokie bendrojo
plano sprendiniai nesuderinami su UAB „Energetikas“, kaip sanatorinio gydymo
veiklą vykdančio subjekto, veikla, esama infrastruktūra, jos vystymu,
teritorijos tikslais, o taip pat visos visuomenės interesais, viešuoju
interesu.
6)
Teritorijų
planavimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalis pažeista, nes teigiama išvada dėl bendrojo
plano tvirtinimo visa apimtimi buvo išduota nepatikrinus viso bendrojo plano
sprendinių. Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis pažeista, nes
esamas reglamentavimas neleidžia tvirtinti miesto bendrojo plano iš dalies ar
su sąlygomis, išimtimis, ypač išimtimis tokio pobūdžio, kokios buvo
įgyvendintos atsakovų. Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis buvo
pažeista, nes bendrojo plano keitimai turi būti rengiami, derinami ir
tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir bendrasis planas, tačiau atsakovo sprendimas
Nr. T2-20 buvo parengtas ir patvirtintas akivaizdžiai pažeidžiant
teritorijų planavimo įstatymu įtvirtintas procedūras – be jokių teisės aktais
imperatyviai nurodytų suderinimų ir svarstymų.
7)
Patvirtinus bendrąjį
planą buvo ignoruota Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d.
įsakymu Nr. Dl-151 patvirtinta kodavimo, o taip pat spalvinė sistema. Tai
vienas iš esmingiausių pažeidimų rengiant ir tvirtinant bendrąjį planą, todėl
pagrįsta ir teisėta pirmos instancijos teismo išvada, kad ginčijami norminiai
teisės aktai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai.
8)
Pažeisti
Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti
1996 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d.
Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija), nes: 1) visuomenės supažindinimo
procedūra su bendrojo plano projektu truko mažiau nei mėnesį; 2) bendrojo plano
projektas buvo eksponuojamas tris, o ne 15 dienų kaip privaloma pagal
Nuostatus; 3) bendrojo plano sprendiniai nebuvo pristatyti visuomenei viešame
susirinkime, nors toks veiksmas pagal Nuostatus privalomas, atitinkamai nebuvo
surašytas viešo susirinkimo protokolas. Taip pat buvo pažeisti Savivaldybės
teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 40 – 42.5 punktai. Bendrojo plano
pateikimo Palangos miesto savivaldybei, sprendinių patikrinimo veiksmai parodo,
kad viešojo administravimo institucijos ypatingai skubėjo patvirtinti bendrąjį
planą 2008 metais, todėl ir ignoravo svarstymo su visuomene ir derinimo
procedūras.
9)
Pažeisti 2004
m. liepos 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo
dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo normos, Savivaldybės
teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 44 punktas. Apeliantas
piktnaudžiauja procesu. Apeliacinio skundo teiginys, kad bendrojo plano
sprendinių poveikio vertinimo ataskaitos atsakovai neprivalėjo pateikti
teismui, nes ataskaita yra procedūrinis bendrojo plano rengimo dokumentas, o
procedūrinių bendrojo plano dokumentų teismas pateikti nepareikalavo, yra
nepagrįstas. Bendrojo plano procedūrinius dokumentus sudaro ne tik sprendinių
poveikio vertinimo ataskaita, tačiau ir visi kiti dokumentai, kurie buvo
pateikti į bylą. Be kita ko, Klaipėdos apygardos administracinis teismas įpareigojo
pateikti ne tik bendrojo plano sprendinius, tačiau ir su bendrojo plano rengimu
susijusią medžiagą. Bylos nagrinėjimo metu tiek Palangos miesto savivaldybės
atstovas, tiek ir SĮ „Vilniaus planas“ atstovas žodžiu pripažino aplinkybę, kad
bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita nebuvo parengta, tačiau
teigė, kad tokios ataskaitos parengimo nereikalavo tuo metu galioję teisės
aktai. Bendrojo plano rengimo medžiagos Viešojo svarstymo su visuomene procedūrų
ataskaita patvirtina, kad bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo
ataskaita nebuvo rengta.
10) Pažeisti Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų
planų rengimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-591 (įvertinant ir 2006 m. gruodžio 14 d.
įsakymo Nr. Dl-591 redakciją) redakcijos, 33.3.3 punkto, 34.1 punkto, 34.2
punkto, galiojančių Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių
reikalavimai. Nebuvo parengti šie darbų programoje numatyti brėžiniai: erdvinės
struktūros vystymo, aukštybiniu pastatų ir didžiųjų prekybos centrų išdėstymo
ir miesto įtakos brėžiniai. Be to, dauguma bendrojo plano brėžinių parengti
masteliu 1:25000, kai tuo tarpu galiojančios Savivaldybės teritorijos bendrojo
plano rengimo taisyklių nuostatos reikalauja rengti brėžinius masteliu 1:50000,
brėžinių pavadinimai ir turinys daugeliu atvejų neatitinka nei Miestų ir
miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių ankstesnės redakcijos,
nei Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių redakcijos
suformuluotų reikalavimų (pavyzdžiui, nėra žemės naudojimo ir apsaugos
reglamentų brėžinio, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo, ekologinės
apsaugos zonų nustatymo brėžinių ir kita).
Tretysis
suinteresuotasis asmuo SĮ „Vilniaus planas“ nurodo, jog pritaria Palangos
miesto savivaldybės ir Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktam
apeliaciniam skundui bei nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio
teismo 2009 m. spalio 5 d.
sprendimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėjas UAB „Energetikas“ į teismą kreipėsi su prašymu ištirti, ar 2008
m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317
„Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos
miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto
savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“,
atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3
straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 8 dalį, 9
dalį, 11 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 14
straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 5 dalį.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendime visiškai pagrįstai
ir teisingai nurodė, kad bendrasis planas yra norminis teisės aktas. Teritorijų
planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad bendrasis planas –
teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į
teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos
vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai.
Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje
teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar
naudotojams. Taigi bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo,
naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi
atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys
nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais
požymiais neapibūdinti subjektai). Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo ne kartą
yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13
dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu
teisės aktu (pvz., LVAT 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS8-115/2005; LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007; LVAT 2007 m. rugsėjo
6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007).
Administracinių bylų teisenos įstatymas numato specialią procesinę norminių
teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarką, kuri įtvirtinta ABTĮ 16 skirsnyje. Norminio
administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika be kita ko pasireiškia tuo, kad
ne bet kuris suinteresuotas asmuo (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), o tik ABTĮ 110
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai gali inicijuoti norminio
administracinio akto teisėtumo patikrą administraciniame teisme, t. y. kreipimosi
teisę dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turi ribotas
subjektų ratas. Be to, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra
sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama
išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar
Vyriausybės norminiam aktui. Taigi bylų dėl norminių administracinių aktų
nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o
abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius
administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties
administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių
administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai
neaiškintina (LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje A556-1333/2008).
ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalys numato subjektus, turinčius teisę pateikti
abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Seimo
nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Valstybės
kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir
specializuoti teismai, taip pat prokurorai; dėl savivaldybių administravimo
subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) – ir savivaldybių
veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai). Pareiškėjas UAB
„Energetikas“ nėra tinkamas subjektas paduoti abstraktų prašymą ištirti
norminio administracinio akto teisėtumą ABTĮ 110 straipsnio prasme.
ABTĮ 111 straipsnis numato teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje
nurodytiems subjektams prašyti administracinį teismą ištirti, ar norminis administracinis
aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme
yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Taigi pareiškėjo
prašymas ištirti 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos
sprendimo Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009
m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-20 „Dėl
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr.
T2-317 papildymo“ teisėtumą turi būti siejamas su teisme nagrinėjama konkrečia individualia
byla.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra pateikęs skundą Klaipėdos apygardos administraciniam
teismui prašydamas panaikinti 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto
savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano
patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos
sprendimą Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m.
gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ bei įpareigoti atsakovą pakeisti
bendrojo plano sprendinius, taip pat panaikinti
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio
18 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-589-(14.16).
Tačiau reikalavimas panaikinti sprendimą, kuriuo patvirtintas bendrasis planas
(norminis administracinis teisės aktas), remiantis Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktika (pvz. LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007; LVAT 2007 m.
rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007),
iš esmės laikytinas prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nors
toks reikalavimas tiesiogiai ir nebuvo suformuluotas. Tokio reikalavimo
pareiškimas reikštų, jog teismas turi pasisakyti dėl bendrojo plano (norminio
administracinio akto) teisėtumo, nes tik konstatavus sprendimo neteisėtumą būtų
galima jį panaikinti ar įpareigoti pakeisti.
Dėl individualioje byloje pateikto skundo reikalavimo panaikinti
Patikrinimo aktą, pastebėtina, jog remiantis Teritorijų planavimo įstatymo
nuostatomis, teritorijų planavimo dokumentų tikrinimas yra bendrojo teritorijų
planavimo proceso dalis (baigiamasis etapas), reikšminga tolesnei planavimo
procedūros eigai. Tai reiškia, kad bendrojo planavimo dokumento tikrinimas valstybinę
teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje yra vientiso
bendrojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis, todėl atskiras savarankiškas
materialinis teisinis reikalavimas dėl Patikrinimo akto panaikinimo negali būti
reiškiamas (galėtų būti kaip motyvas). Šiuo aktu nėra formuluojamas valdingas
ir vienašališkas nurodymas teisinių santykių dalyviams, juo nenustatomos
konkrečios administracinės teisės normos bei teisinių santykių dalyvių teisės
ir pareigos, nėra reguliuojami jokie visuomeniniai santykiai viešojo
administravimo srityje. Taigi nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje
prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pateiktas ryšium su
individualia byla (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-12-18
Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akro Nr. Pl–589–(14.16) panaikinimo),
t. y. pareiškėjas nėra iškėlęs kito savarankiško reikalavimo dėl jo teisių
pažeidimo. Be to, nagrinėjamoje byloje bendrasis planas jau yra patvirtintas, bendrojo
teritorijų planavimo procesas yra pasibaigęs.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija, sprendžia,
jog pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti abstraktų prašymą ištirti
norminio administracinio akto teisėtumą pagal ABTĮ 110 straipsnį, pareiškėjo
prašymas nebuvo susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (ABTĮ 111
straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjas neturėjo teisės pateikti prašymo ištirti
norminio administracinio akto teisėtumą.
ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atmeta prašymą
ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su
teisme nagrinėjama konkrečia byla. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas
prašymą ištirti 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos
sprendimo Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009
m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-20 „Dėl
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr.
T2-317 papildymo“ teisėtumą bei nagrinėdamas norminę administracinę bylą,
neatsižvelgė į ABTĮ 110 bei 111 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktikos. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos
administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimas naikinamas ir priimamas
naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą
panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo UAB „Energetikas“ prašymą
atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
|
Teisėjai
|
Audrius Bakaveckas
|
|
|
|
|
|
Laimė Baltrūnaitė
|
|
|
|
|
|
Arūnas Sutkevičius
|