Administracinė byla Nr. eA-608-1047/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16917-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo investicijos“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus Tuskulėnų gimnazija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kapitalo investicijos“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Kapitalo investicijos“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. kovo 26 d. raštą „Dėl Jūsų 2021-02-01 prašymo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovus Administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) įvertinti iš naujo pareiškėjo 2021 m. vasario 1 d. prašymą inicijuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas įsigijo Žemės sklypą pagal be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto 2008 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Jokvila“. Iki sudarant minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, BUAB „Jokvila“ akcininkė V. B. 2001 m. gegužės 30 d. išdavė įsipareigojimą Administracijai, kuriuo įsipareigojo leisti Vilniaus miesto Tuskulėnų vidurinei mokyklai (dabar – savivaldybės biudžetinė įstaiga „Vilniaus Tuskulėnų gimnazija“ (toliau – ir Gimnazija) neatlygintinai naudotis Žemės sklypu, kuriame yra įrengtas stadionas, nereikšti Savivaldybei ar Gimnazijai turtinių ar kitokių pretenzijų dėl to, kad Žemės sklype įrengtas stadionas ir nesudaryti kliūčių naudoti Žemės sklypą Gimnazijos reikmėms. Pareiškėjas apie šiuos įsipareigojimus nežinojo, jokių tai informuojančių įrašų Nekilnojamojo turto registre tuo metu nebuvo įregistruota, o BUAB „Jokvila“ patikino, jog nėra jokių nustatytų ribojimų naudotis Žemės sklypu. Pareiškėjui Žemės sklypas priklauso jau beveik 15 metų, tačiau jis negali įgyvendinti savo kaip Žemės sklypo savininko teisių, nes Žemės sklypas yra naudojamas stadionui eksploatuoti, kuris priklauso Gimnazijai.
2.2. Pareiškėjas 2021 m. vasario 1 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas inicijuoti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (toliau – ir Prašymas), tačiau Administracija Raštu atsisakė patenkinti pareiškėjo Prašymą ir pasiūlė perduoti Žemės sklypą kaip paramą Savivaldybės nuosavybėn vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis (toliau – ir Labdaros ir paramos įstatymas).
2.3. Raštas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Skundžiamame Rašte yra nurodomi tik ankstesnį ginčą tarp pareiškėjo ir atsakovo išnagrinėjusio teismo pateikti išaiškinimai. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu pagrindu remiantis atsakovas atsisakė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Raštu pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, nes jis faktiškai yra paimtas visuomenės poreikiams (Gimnazijos ir Žirmūnų mikrorajono bendruomenės) patenkinti, o pareiškėjui už tai nėra tinkamai bei teisingai atlyginta. Pareiškėjo teisė naudotis Žemės sklypu yra apribota, jis negali patekti į Žemės sklypą, nes teritorija yra aptverta tvora, be to, negali vykdyti ūkinės-komercinės veiklos, statybos arba kitokio pobūdžio darbų.
2.4. Iš Vilniaus miesto valdybos 1996 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 1844V patvirtinto detaliojo plano ištraukos matyti, jog atsakovas iš anksto buvo suplanavęs teritoriją, į kurią patenka Žemės sklypas, paimti visuomenės poreikiams, kadangi pagal detaliojo plano sprendinius numatyta, jog Žemės sklypo teritorijoje turi būti įrengtas stadionas. Pareiškėjas teikė atsakovui prašymą inicijuoti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tačiau atsakovas pareiškėjo prašymo nenagrinėjo iš esmės, savo naudai interpretuodamas teismų pateiktus išaiškinimus atsisakė inicijuoti minėtą procedūrą.
2.5. Gali būti, jog atsakovas Žemės sklype vykdė savavališkas statybas bei nuomojo Žemės sklypą tretiesiems asmenims. Atsakovas, nepaisydamas pareiškėjo, kaip Žemės sklypo savininko teisių ir teisėtų interesų, elgėsi Žemės sklype kaip tikrasis ir vienintelis šio Žemės sklypo savininkas. Nors atsakovas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą yra faktiškai paėmęs visuomenės poreikiams patenkinti (stadionui eksploatuoti), tačiau pareiškėjas kiekvienais metais moka žemės mokestį už Žemės sklypą ir patiria papildomus nuostolius dėl pasisavinto Žemės sklypo. Be to, atsakovas, nuomodamas Žemės sklypą tretiesiems asmenims, gauna iš to papildomas pajamas.
2.6. Pareiškėjo prašymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams išnagrinėjo netinkamas subjektas, nes tokio pobūdžio prašymą nagrinėja ne Administracija, o Savivaldybės taryba. Pareiškėjo prašymo nenagrinėjo Savivaldybės taryba, jai nebuvo perduotas nagrinėti pareiškėjo prašymas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą Raštą.
2.7. Žemės sklypo, kuris faktiškai naudojamas visuomenės poreikiams patenkinti, paėmimas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytąjį atvejį, kai žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams iš privačios nuosavybės švietimo, mokslo, kūno kultūros ir sporto objektams statyti (įrengti) bei eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypas pagal teritorijų planavimo dokumentus gali būti paimamas visuomenės poreikiams, t. y. Gimnazijos ir Žirmūnų mikrorajono bendruomenės interesams patenkinti, nes jis yra reikalingas stadionui eksploatuoti.
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti arba nutraukti administracinę bylą.
4. Atsakovas grindė atsiliepimą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 1446V „Dėl žemės sklypo tarp (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka BUAB „Jokvila“ Savivaldybė pritarė išnuomoti 2 954 kv. m ploto žemės sklypą tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamajam namui statyti. Savivaldybės švietimo skyrius sutiko, kad būtų pakeistos Vilniaus miesto Tuskulėnų vidurinės mokyklos naudojamo žemės sklypo ribos, sumažinant jį 800 kv. m ploto dalimi, kuri prijungta prie numatomo išnuomoti BUAB „Jokvila“ žemės sklypo gyvenamajam namui statyti. BUAB „Jokvila“ įsipareigojo įsigyti privatų 800 kv. m ploto Žemės sklypą, esantį šalia Tuskulėnų vidurinės mokyklos ir perduoti jį neatlygintinai Savivaldybei. Savivaldybei Žemės sklypas buvo perduotas sukuriant neatlygintinus panaudos teisinius santykius. Savivaldybė suteikė 800 kv. m mokyklos teritorijos dalį BUAB „Jokvila“, tačiau BUAB „Jokvila“ nusprendė įsigyti Žemės sklypą ir įrengti naują aikštyną, kad laisva teritorija liktų gyvenamojo namo statyboms.
4.2. Pareiškėjas nutyli bylai reikšmingas aplinkybes, kad jis praleido skundo padavimo terminą be svarbių priežasčių. Teismas suklaidintas ir nesant tam teisėto pagrindo atnaujino pareiškėjui praleistą terminą skundui paduoti dėl Rašto panaikinimo. Pareiškėjas jau nuo 2009 m. nesidomėjo aplinkybėmis, nulėmusiomis administracinių sprendimų priėmimą ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, nesiėmė priemonių savo galbūt pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams ginti, į teismą kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui, todėl pareiškėjo elgesys neatitinka rūpestingo, sąžiningo ir atidaus asmens elgesio standartų.
4.3. Pareiškėjas neturi daugiau teisių nei ankstesnis Žemės sklypo savininkas. Žemės sklypo pardavimas kitam savininkui nesudaro pagrindo skundo padavimo terminą skaičiuoti iš naujo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kodėl 2001 m., kai buvo pasirašytas įsipareigojimas arba 2008 m., kai pareiškėjas įsigijo Žemės sklypą, nepaimtas Žemės sklypas visuomenės poreikiams patenkinti nebuvo pareiškėjo teisių pažeidimu, bet tokia situacija susidarė tik pareiškėjui gavus Raštą.
4.4. Pareiškėjas nesąžiningai nutyli, jog apie atsisakymą paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams jis buvo informuojamas periodiškai. Atsakovas siuntė pareiškėjui raštus, juose nurodydavo jų apskundimo tvarką, tačiau pareiškėjas neskundė šių Administracijos atsakymų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas elgėsi pasyviai ir dėl savo paties pasirinkto elgesio praleido terminą kreiptis į teismą dėl Administracijos galbūt neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir tai yra pagrindas nutraukti administracinę bylą.
4.5. Pareiškėjas įgyvendino ir įgyvendina savo teises, suteikdamas Žemės sklypą panaudai. Pareiškėjas turi tiek Žemės sklypo savininko teisių, kiek jam leidžia turėti prisiimti įsipareigojimai, kuriuos pareiškėjas yra perėmęs iš ankstesnio Žemės sklypo savininko. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų siekęs būti atleistas nuo žemės mokesčio už Žemės sklypą mokėjimo.
4.6. Pareiškėjas pats kreipėsi su prašymu inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą į Administraciją, o ne Savivaldybės tarybą. Jis neprašė klausimo svarstyti Savivaldybės taryboje. Be to, prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams turi teisę pateikti tik valstybės institucijos arba savivaldybės taryba, todėl pareiškėjas negalėjo pateikti tokio pobūdžio prašymo. Teisės aktai nenumato, kad Administracija turi pagal kiekvieno suinteresuoto asmens prašymą parengti projektus ir perduoti juos svarstyti Savivaldybės tarybai, kad ši nuspręstų kokį atsakymą interesantui pateikti. Priešingas aiškinimas neproporcingai apsunkintų Administracijos ir Savivaldybės tarybos darbą.
4.7. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia abstrakčiais argumentais, nenurodydamas realaus faktinio ir teisinio pagrindo inicijuoti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad vienas iš teismo argumentų, netenkinus pareiškėjo reikalavimų, tai viešojo intereso ginčo situacijoje buvimas. Be to, bylą nagrinėję teismai pripažino Savivaldybės teisę neatlygintinai naudotis Žemės sklypu, kuriame yra Gimnazijos stadionas.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Gimnazija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog Gimnazija Žemės sklypu naudojasi teisėtai pagal galiojantį buvusio Žemės sklypo savininko įsipareigojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015, konstatavo, jog susiklostę teisiniai santykiai yra panaudos teisiniai santykiai, todėl Žemės sklypas negali būti paimamas visuomenės poreikiams patenkinti.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Kapitalo investicijos“ skundą.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. Pareiškėjui UAB „Kapitalo investicijos“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Žemės sklypą įsigijo iš BUAB „Jokvila“ be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto 2008 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2018 m. sausio 10 d. atliko Žemės sklypo ir aplink jį esančios valstybinės žemės patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas yra įrengtame stadione, kuriame įrengta futbolo ir krepšinio aikštelė su dirbtinės žolės danga. Stadionas, kuris priklauso Gimnazijai, yra aptvertas tvora. Pareiškėjui įsigyjant Žemės sklypą jame taip pat buvo Tuskulėnų mokyklos stadionas.
8.2. BUAB „Jokvila“ akcininkė V. B. 2001 m. gegužės 30 d. išdavė įsipareigojimą Savivaldybei, kuriuo įsipareigojo leisti Gimnazijai neatlygintinai naudotis Žemės sklypu, kuriame įrengtas stadionas; nereikšti Savivaldybei ar Gimnazijai turtinių ar kitokių pretenzijų dėl to, kad Žemės sklype yra stadionas ir netrukdyti, kad Žemės sklypas būtų naudojamas tik Gimnazijos reikmėms; neparduoti, nedovanoti, neperleisti, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti Žemės sklypo be Savivaldybės sutikimo; vienašališkai be Savivaldybės sutikimo neatšaukti šio įsipareigojimo.
8.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu atmetė ieškinį ir priešieškinį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1770-866/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo investicijos“ ieškinį atsakovui Administracijai dėl pažeistų žemės sklypo savininko teisių gynimo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuodamas, kad BUAB „Jokvila“ akcininkės V. B. 2001 m. gegužės 30 d. vienašališkai išduotas įsipareigojimas Savivaldybei neatlygintinai naudotis Žemės sklypu, kuriame įrengtas stadionas, yra kvalifikuojamas kaip terminuota panaudos sutartis dėl neatlygintino naudojimosi daiktu su papildomai panaudos davėjo įsipareigojimais, iš kurių vienas yra tai, kad panaudos davėjas neturi teisės vienašališkai atsisakyti leisti naudotis Žemės sklypu be atsakovo sutikimo. BUAB „Jokvila“ akcininkės V. B. 2001 m. gegužės 30 d. išduotame įsipareigojime numatyti apribojimai Žemės sklypo savininkui turi galioti ir naujajam savininkui – ieškovui, įsigijusiam Žemės sklypą 2008 m. kovo 5 d. be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kadangi ieškovas į ginčo žemės sklypą įgijo tiek pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas BUAB „Jokvila“ (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).
8.4. Pareiškėjas 2016 m. vasario 26 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams patenkinti. Administracija 2016 m. balandžio 15 d. raštu Nr. A51- 27974/16(3.3.2.17-TD2) „Dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini)“ netenkino pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas pakartotinai į Administraciją dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams patenkinti kreipėsi 2016 m. birželio 29 d. paklausimu, tačiau Administracija 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. A51- 60610/16(3.3.2.17-TD2) „Dėl pakartotinio atsakymo dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini)“ netenkino pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas neskundė nurodytų Administracijos raštų teismui. Pareiškėjas 2021 m. vasario 1 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydamas paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams patenkinti, tačiau Administracija skundžiamu Raštu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą.
2. Teismas sprendė, kad skundžiamame Rašte nurodytos aplinkybės yra pagrįstos faktiniais duomenimis, teisės aktų nuostatomis. Rašte pakankamai išsamiai apžvelgti teismų sprendimai priimti pareiškėjo atžvilgiu. Teismų sprendimai, susiję su Žemės sklypu, yra žinomi pareiškėjui, kadangi jis dalyvavo teismo procesuose ir skundė priimtus sprendimus. Rašte pateikta informacija, atsižvelgus į Prašymo turinį, yra išsami, informatyvi ir pakankama, kad būtų galima suprasti skundžiamo Rašto priėmimo faktinius ir teisinius pagrindus.
3. Teismas pritarė Administracijos pozicijai, kad pareiškėjas, kaip ankstesnio Žemės sklypo savininko teisių ir pareigų perėmėjas, neturi daugiau teisių, nei turėjo BUAB „Jokvila“. Teismas vertino, jog panaudos davėjas negali atsisakyti leisti naudotis Žemės sklypu be atsakovo sutikimo, todėl Administracija pagrįstai nurodė pareiškėjui, jog Savivaldybė neturi teisinio pagrindo inicijuoti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
4. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas ir anksčiau teikė prašymus Administracijai paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams. Pareiškėjas Administracijos atsakymų, kuriais nebuvo patenkinami jo prašymai, neskundė teismui, nors tokią teisę jis turėjo. Teismas konstatavo, jog atsakovas teisingai ir išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
5. Teismas netenkino Administracijos prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III.
13. Pareiškėjas UAB „Kapitalo investicijos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Administracijos Raštą ir įpareigoti atsakovus Administraciją ir Savivaldybę įvertinti iš naujo pareiškėjo 2021 m. vasario 1 d. prašymą.
14. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neaiškus ir nepagrįstas, jame dėstomi teismo argumentai yra neišbaigti. Teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose, nepadarė jokios galutinės išvados, ar skundžiamas Raštas galėjo būti skundžiamas ar ne teismui. Teismas, be kita ko, nepadarė išvados, koks savo esme buvo pareiškėjo pateiktas prašymas atsakovui ir koks turėjo būti atsakovo pateiktas atsakymas, t. y. neaiški teismo pozicija, ar skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir ar jis galėjo būti skundžiamas teismui.
14.2. Teismas skundžiamame sprendime iš esmės rėmėsi tik atsakovų pateiktais argumentais, kad bendrosios kompetencijos teismai jau yra išsprendę tarp šalių kilusį ginčą, t. y. nustatė Žemės sklypo panaudos teisinius santykius, todėl Administracija pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams patenkinti. Nei Administracija, nei pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo Prašymo esmės, t. y. ar egzistuoja nagrinėjamu atveju pagrindas paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams. Toks pagrindas, pareiškėjo nuomone, egzistuoja, nepaisant to, kad anksčiau bendrosios kompetencijos teismai nustatė Žemės sklypo panaudos teisinius santykius. Pareiškėjas ankstesnėse bylose nekėlė klausimo dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, todėl teismai nenagrinėjo šio klausimo ir nėra priėmę jokių įsiteisėjusių sprendimų dėl pareiškėjo Prašymo. Aplinkybė, kad Žemės sklypas naudojamas panaudos pagrindu, netrukdo inicijuoti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, be to, teismas nevertino, ar egzistuoja visi teisiniai pagrindai paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams. Pareiškėjui nėra atlyginta už tai, kad Žemės sklypas faktiškai yra naudojamas visuomenės poreikiams patenkinti ir tai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, kad pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo ir dėl jo sprendimą priėmė netinkamas subjektas. Atsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teikia ne Administracija, o Savivaldybės taryba, kuri net nenagrinėjo pareiškėjo Prašymo. Administracija neperdavė pareiškėjo Prašymo nagrinėti Savivaldybės tarybai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą Raštą. Administracija turėjo imtis veiksmų, kad Prašymas būtų perduotas nagrinėti kompetentingam subjektui.
14.4. Raštas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi jis nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Rašte nurodyti tik ankstesnį ginčą tarp pareiškėjo ir atsakovo išnagrinėjusio teismo pateikti paaiškinimai. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu pagrindu remiantis Administracija atsisakė patenkinti jo Prašymą. Rašte neaptartos aplinkybės, koks subjektas yra kompetentingas spręsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus. Atsakovų pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli, nes viena vertus, laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio klausimus sprendžia Savivaldybė, kita vertus – NŽT. Rašte, be kita ko, nepasisakyta dėl Žemės įstatyme numatytų pagrindų pradėti arba atsisakyti pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
14.5. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, tačiau jie gali būti reikšmingi teisingam sprendimui priimti. Atsakovai netinkamai skaičiuoja skundo padavimo pradžios terminą, nes šioje byloje skundžiamas Administracijos Raštas, o ne kokie nors veiksmai, kuriuos atsakovai atliko prieš keletą metų, kaip tai bando įrodyti atsakovai. Pareiškėjas nepateikė skundo per vieną mėnesį nuo skundžiamo Rašto priėmimo dienos ne dėl to, kad praleido terminą, o todėl, kad reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus civilinio proceso tvarka. Be to, priešingai nei tvirtina atsakovai, teismas pripažino, kad skundžiamas Raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir gali būti skundžiamas administraciniam teismui.
15. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais argumentais:
16.1. Pareiškėjas, kaip Žemės sklypo ankstesnio savininko teisių ir pareigų perėmėjas, neturi daugiau teisių, nei ankstesnis Žemės sklypo savininkas. Teismų sprendimais jau yra nustatyta ir patvirtina, kad ankstesnis Žemės sklypo savininkas atliko veiksmus, jog Žemės sklypas nebūtų paimtas visuomenės poreikiams patenkinti, o sukuriami Žemės sklypo panaudos teisiniai santykiai. Visuomenės poreikiai nagrinėjamu atveju yra užtikrinami panaudos teisiniais santykiais, nepaėmus Žemės sklypo visuomenės poreikiams.
16.2. Teismas nenutraukė šios bylos, nepaliko pareiškėjo skundo nenagrinėto. Bylą išnagrinėjęs iš esmės, įvertino pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą. Atsakovai neskundė teismo sprendimo dalies dėl praleisto termino skundui paduoti ir pareiškėjo teisės ginčyti Raštą, todėl šių aspektų aptarimas apeliaciniame skunde yra perteklinis ir nesusijęs su priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu.
16.3. Pareiškėjui žinoma ir suprantama, kad jis, kaip Žemės sklypo savininkas, savo teises ir pareigas įgyvendina suteikdamas Žemės sklypą panaudai ir būdamas panaudos davėju. Nuosavybė iš pareiškėjo nėra atimta. Tai, kad pareiškėjo netenkina jo paties teisės ir pareigos, nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nuosavybės teisės yra apribotos.
16.4. Pirmosios instancijos teismas įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, skundžiamą sprendimą motyvavo aiškiais argumentais bei pagrindė jį teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Ginčas byloje kilo dėl Administracijos Rašto, kuriuo atsisakyta inicijuoti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovus išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.
18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Administracijos Raštas, kuriuo atsisakyta inicijuoti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, yra pagrįstas ir teisėtas.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Administracijos Raštu nepagrįstai atsisakyta inicijuoti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o tokį sprendimą (Raštą) priėmė nekompetentingas subjektas – Administracija ir jis (Raštas) neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad:
21.1 Pareiškėjas 2021 m. vasario 1 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas inicijuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir atlyginti pareiškėjui už paimamą žemės sklypą pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams numatytas procedūras.
21.2 Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (toliau – ir Administracijos Skyrius) 2021 m. kovo 26 d. raštu „Dėl Jūsų 2021-02-01 prašymo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą“, atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. vasario 1 d. prašymą nurodė, kad Savivaldybė neturi teisinio pagrindo inicijuoti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Administracijos Skyrius Rašte paaiškino, kad klausimas dėl Savivaldybės teisės naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), buvo išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (toliau – ir LAT). LAT pripažino sąsają tarp Savivaldybės suteiktos BUAB „Jokvila“ teisės išsinuomoti Žemės sklypą tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamajam namui statyti ir BUAB „Jokvila“ akcininkės V. B. įsipareigojimo įsigyti Žemės sklypą ir leidimo naudoti neatlygintinai minėtą sklypą Gimnazijos reikmėms, t. y. stadionui eksploatuoti. Raštu pareiškėjui buvo pasiūlyta apsvarstyti galimybę perduoti Žemės sklypą Savivaldybės nuosavybėn kaip paramą Labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka.
22. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal VAĮ 11 straipsnio 1 dalį, asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, o pagal šio straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
23. Pagal Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 35 punktą, prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Taisyklių 45 punkte nutatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 p.).
24. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą. Šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: 1) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas ar Vyriausybė, įgyvendinti; 2) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir jų įrenginiams; 4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; 5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; 7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; 9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams. Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.
25. Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir esmę, byloje esančią medžiagą, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio ir 46 straipsnio 1 dalis prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams NŽT teritoriniam padaliniui gali pateikti valstybės institucija ar savivaldybės taryba, tačiau įvertinusi pareiškėjo Administracijai adresuoto prašymo turinį, taip pat tai, kad pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punktą savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies <...> žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, o pagal 46 straipsnio 1 dalį, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama <...> išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą <...>, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Administraciją, prašydamas atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, t. y. pateikti atsakymą (Raštą) į pareiškėjo prašymą dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo. Administracija, būdama atsakinga už žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, turėjo faktinį ir teisinį pagrindus savo kompetencijos ribose priimti pareiškėjo prašymo turinį atitinkantį sprendimą (Raštą) (atsižvelgiant ir į šios nutarties 24-25 punktuose išdėstytą teisinį reguliavimą dėl interesantų prašymų nagrinėjimo ir atsakymų į juos pateikimo tvarkos). Tai pabrėžiama ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-80-575/2024).
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas galėjo savarankiškai kreiptis tokio pobūdžio prašymu į Savivaldybės tarybą, o ne Administraciją, tačiau nesikreipė, todėl nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Administracija nėra kompetentingas subjektas šiuo konkrečiu atveju atsakyti pareiškėjui į jo pateiktą Administracijai prašymą ir šį prašymą turėjo pareigą perduoti nagrinėti ir dėl jo sprendimą priimti Savivaldybės tarybai.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nagrinėjamoje byloje įrodė, kad prašymo pateikimo metu nebuvo konkretaus poreikio spręsti klausimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nes toks poreikis buvo patenkintas pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą naudojant Gimnazijos reikmėms, t. y. stadionui eksploatuoti panaudos pagrindu pagal terminuotą sutartį, kurios pagrįstumas ir teisėtumas buvo patvirtintas galutine ir neskundžiama LAT 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015, todėl visus su Žemės sklypu susijusius klausimus išsprendus minėta LAT nutartimi, Žemės sklypą naudojant panaudos pagrindu, nėra tikslingas žemės paėmimas visuomenės poreikiams patenkinti. Pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja ne privatus (įskaitant pareiškėjo privatų interesą), o visuomenės poreikis, kurio patenkinimui reikia naudoti specialią išimtinę teisės aktuose nurodytą priemonę – žemės pamėmimą visuomenės poreikiams. Pažymėtina, jog pareiškėjas ir anksčiau kreipėsi į Administraciją tokio pobūdžio prašymais ir Administracija atsakydavo į juos, tačiau pareiškėjas šių atsakymų teismui neskundė (pvz., pareiškėjo 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. birželio 29 d. kreipimaisi į Administraciją paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams ir Administracijos 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. atsakymai į pareiškėjo prašymus). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir parengusi skundžiamą Raštą, prašymo išnagrinėjimo ir atsakymo į jį pateikimo procedūrų nepažeidė. Raštas, kuriuo atsisakyta inicijuoti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, yra pagrįstas ir teisėtas, jame išdėstyti aiškūs ir suprantami jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindai, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
29. Įvertinusi kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jais arba pakartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, kitaip interpretuojamos teisės aktų nuostatos.
30. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
31. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją ar teisės aktų nuostatas, nedaro teismo sprendimo neišsamiu, neteisėtu ar nepagrįstu.
32. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir objektyviai įvertino bylai reiškmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
33. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Administracijos 1 343 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo investicijos“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis