Civilinė byla Nr.3K-3-580/2007                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 42.2.2; 73.1;

         73.2.5.8; 114.4; 121.13 (S)

 

 

           

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Prano Žeimio ( (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Virgilijaus Grabinsko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kluonas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „If draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Kluonas“, tretiesiems asmenims UAB „Marino Baltic Pharmaceutics“, UAB „Entafarma“ dėl nuostolių atlyginimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            2004 m. lapkričio 1 d. ieškovas UAB „If draudimas“ sudarė turto draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Marino Baltic Pharmaceutics“, kuria buvo apdraustos trečiojo asmens prekių atsargos, buvusios patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). 2005 m. rugpjūčio 30 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kilus gaisrui ir jį gesinant buvo apgadintas trečiajam asmenims priklausantis turtas – vaistai. Nustatyta, kad gaisras kilo dėl metalo pjaustymo darbų, kuriuos atliko atsakovo UAB „Kluonas“ darbuotojai. Ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „Marino Baltic Pharmaceutics“ 230 037,87 Lt draudimo išmoką, tačiau atsakovas nesutinka atlyginti nuostolių, kuriuos dėl neteisėtų jo veiksmų patyrė trečiasis asmuo UAB „Marino Baltic Pharmaceutics“. Ieškovas, siekdamas nustatyti UAB „Marino Baltic Pharmaceutics“ patirtų nuostolių dydį, užsakė apgadintų atsargų (vaistų) ekspertizę. Ją atlikusi UAB „Impeksservis“ konstatavo, kad gaisro ir jo gesinimo metu buvo apgadintos medikamentų atsargos, kurių vertė 230 969,47 Lt, nustatytas vertės sumažėjimas – 166 164,79 Lt. Kadangi šios ekspertizės metu nebuvo pripažinta, kad gaisro metu sandėlyje buvę vaistai TICLOPIDINE (2338 pakuotės), kurių vertė 64 804,86 Lt, patyrė apgadinimus ir tolesniam vartojimui nebetinkami, tai ieškovas užsakė pakartotinę ekspertizę. Ją atlikusios Lars Krogius Baltic Ltd. siurvejeris nustatė, kad gaisro metu sandėlyje buvo 2338 pakuotės medikamentų TICLOPIDINE, gaisro ir jo gesinimo metu vaistai TICLOPIDINE patyrė apgadinimus, ir jie turi būti vertinami kaip dėl gaisro patirti nuostoliai,  kurių dydis 64 804,68 Lt. Laikydamas, kad vaistai TICLOPIDINE buvo sunaikinti dėl gaisro, kurį sukėlė atsakovas, todėl yra visos sąlygos jo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245, 6.263 straipsniai), ieškovas UAB „If draudimas“ prašė teismo priteisti jam iš atsakovo UAB „Kluonas“ 64 804,68 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.   

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

            Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Išanalizavęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovas teigia, kad medikamentai TICLOPIDINE gaisro ir jo gesinimo metu patyrė apgadinimus, kurie įvertinti kaip gaisro metu patirti nuostoliai, tačiau, teismo įsitikinimu, nėra pateikta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių vaistų sugadinimo faktą kaip gaisro metu patirtus nuostolius. UAB „Impeksservis“ ekspertizės akto Nr. 290 ir jo papildymo, teismo posėdyje apklaustų liudytojų vyresniosios ekspertės D. J. ir UAB „Impeksservis“ direktoriaus J. J. parodymų duomenimis, nėra požymių, kad vaistinis preparatas TICLOPIDINE (2338 pakuotės) nukentėjo gaisro ir jo gesinimo metu, tuo tarpu Lars Krogius Baltic Ltd. raporte No. LKB-024.05 pateikta siurvejerio išvada, teismo nuomone, vertintina kritiškai, nes vaistų apžiūra atlikta 2005 m. spalio 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio po gaisro įvykio, raporte pateiktos vaistų TICLOPIDINE nuotraukos parodo vaistų būklę apžiūros datą – 2005 m. spalio 18 d., siurvejerio išvada, kad gaisro ir jo gesinimo metu medikamentai buvo paveikti aukštos temperatūros, nėra pagrįsta įrodymais, be to, apžiūros rezultatų dalis „5. Apgadinimų priežastis“ yra prieštaringa: jos 3 punkte konstatuota, kad dėl gaisro ir jo gesinimo metu atsiradusių taršos faktorių poveikio medikamentai turi būti pripažinti kaip netiektini, tačiau 4 punkte nurodoma, kad vaistų tinkamumą ir jų vertinimą turi atlikti tam įgaliotas farmacijos specialistas ir išduoti leidimą juos realizuoti. Konstatavęs, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalavimą dėl nuostolių ir iš jo išvestinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo iš atsakovo teismas atmetė.                       

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 9 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino; priteisė ieškovui UAB „If draudimas“ iš atsakovo UAB „Kluonas“ 64 804,68 Lt nuostolių atlyginimo. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, kurios sudaro pagrindą atsakovo atsakomybei atsirasti, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog byloje yra vaistų TICLOPIDINE gamintojo informacinis lapelis, kuris vertintinas kaip rašytinis įrodymas, teikiantis informaciją apie vaisto paskirtį ir saugojimo sąlygas: vaistas TICLOPIDINE yra skirtas galvos smegenų ir širdies kraujotakos sistemai gydyti, medikamentas saugotinas sandarioje pakuotėje kambario temperatūroje, sausoje patalpose, ir tai yra vaisto gamintojo sąlygos, kurios negali būti keičiamos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenimis, mūriniame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugpjūčio 30 d. kilusio gaisro metu apdegė ir buvo išardyta 300 kv. m sandėlio sienos apšiltinimo apdailos, nežymiai aplietos bendrovių sandėliuojamos prekės. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Pažymėjusi, kad ieškovas atsakovo atsakomybę bei prievolę atlyginti nuostolius grindžia vaistų TICLOPIDINE sugadinimu dėl temperatūros ir drėgmės bei užterštumo, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus (CPK 183, 185 straipsniai), sprendė, kad gaisro plotas, laikotarpis, kuriuo kilo gaisras bei laikas galėjo turėti įtakos vaistų kokybei, nes temperatūra sandėlio viduje aiškiai neatitiko vaistų gamintojo nurodytos saugojimo temperatūros. Tokią išvadą teisėjų kolegija darė atsižvelgdama į vaisto paskirtį ir vadovaudamasi CK 1.5 straipsniu. Atsakovas, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad gaisras neturėjo įtakos vaisto kokybei ir kad vaistas galėjo būti vartojamas pagal paskirtį. Į bylą pateiktame vaisto gamintojo Polichem S. A. rašte nurodyta, kad dėl gaisro fakto negalima tiekti vaistinio preparato TICLOPIDINE, kurį paveikė gaisro metu buvusi aukšta temperatūra ir gaisro gesinimo priemonės. Teisėjų kolegija sprendė, kad nurodytų aplinkybių bei CK 6.1015 straipsnio pagrindu atsakovas privalo atlyginti ieškovui žalą subrogacijos pagrindu, nes bylos medžiaga patvirtina ir UAB „Marino Baltic Pharmaceutics“ (draudėjas) ėmėsi priemonių, kad ekspertizių pagrindu būtų nustatytas tikrasis žalos dydis, o ieškovas yra išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką.                 

 

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Kluonas“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

            1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo (kasatoriaus) kaltų ir neteisėtų veiksmų bei ieškovo deklaruojamos žalos buvimo (CK 6.247 straipsnis), neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasatoriaus teigimu, ne jis turėjo įrodinėti, kad gaisras neturėjo įtakos vaistų kokybei ir kad vaistai gali būti vartojami pagal paskirtį, bet priešingai, ieškovas, siekdamas ieškinio patenkinimo, turėjo įrodyti, kad gaisras turėjo įtakos vaistų kokybei ir kad dėl gaisro vaistai negalėjo būti vartojami pagal paskirtį. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Be to, apeliacinės instancijos teismas, neteisingai paskirstęs įrodinėjimo naštą, sprendime iš esmės neanalizavo ieškovo nurodytų ieškinio pagrindų ir atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį ir iš esmės niekuo, išskyrus tam tikras prielaidas, nepagrindė savo išvados, kad yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Be to, teismas iš esmės nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų dėl priežastinio ryšio, kurie kiekvienos iš šalių buvo iš esmės priešingi, neanalizavo draudiko (ieškovo) veiksmų pagrįstumo išmokant draudėjui draudimo išmoką. Taip buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytu klausimu suformuotos teismų praktikos.

            2. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, apsiribodamas tik konstatavimu, kad CK 6.1015 straipsnio pagrindu atsakovas (kasatorius) privalo atlyginti žalą subrogacijos pagrindu, nes ieškovas išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „Marino Baltic Pharmaceutics“, iš viso nesvarstė žalos dydžio klausimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), ir tai lėmė netinkamą nurodytų CK normų taikymą, taip pat netinkamą įrodinėjimo naštos subrogacijos atveju paskirstymą.

3. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo civilinę atsakomybę, nepagrįstai rėmėsi vaisto gamintojo Polichem S. A. raštu, kuriame nurodyta, kad dėl gaisro fakto negalima tiekti vaistinio preparato TICLOPIDINE. Šis raštas buvo surašytas 2005 m. lapkričio 4 d., t. y. jau po to, kai buvo pasibaigęs vaistų TICLOPIDINE galiojimo ir realizacijos terminas, todėl jis neturi įrodomosios reikšmės nustatant žalos dydį. Šios ir kitų reikšmingų bylos aplinkybių, kaip antai, kad vienintelis deklaruojamą žalą patvirtinantis įrodymas – Lars Krogius Baltic Ltd. 2005 m. spalio 30 d. raportas No. LKB-024.05 buvo surašytas po 2005 m. spalio 18 d. apžiūros, t. y. tuo metu, kai vaistų TICLOPIDINE galiojimo ir realizacijos terminas jau buvo pasibaigęs, apeliacinės instancijos visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to, pats ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė prieštaringus įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendime ir nenurodė, kodėl įrodomąją reikšmę suteikia tik kai kuriems ieškovo pateiktiems įrodymams, o kai kuriuos jų atmeta, ir taip pažeidė sprendimo išdėstymo tvarką reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis).

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „If draudimas“ prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl Geros vaistų platinimo praktikos taisyklių patvirtinimo“ 40 punktą pakanka tik įtarimo, kad vaistai gali būti užteršti, tam, kad jie būtų laikomi netinkamais vartoti ir tiekti į rinką. Įtarimas apie galimą užteršimą yra prielaidos pobūdžio, tačiau dėl vaisto, kaip padidintos rizikos objekto, specifikos tokia prielaida, ieškovo teigimu, yra pakankamas faktorius, leidžiantis laikyti vaistą netinkamu vartoti. Bylos duomenimis, vaistai TICLOPIDINE gaisro metu buvo gaisro zonoje, todėl akivaizdu, kad vaistai buvo užterštoje aplinkoje ir kilo įtarimų dėl jų užterštumo. Vaisto gamintojas Polichem S. A. savo 2005 m. lapkričio 4 d. rašte taip pat nurodo, kad dėl gaisro fakto negalima tiekti į rinką vaistinio preparato TICLOPIDINE, kurį gaisro metu paveikė aukšta temperatūra ir gaisro gesinimo priemonės. Pirmosios instancijos teismas šios išvados net netyrė, tačiau tai buvo tinkamai įvertinta apeliacinės instancijos teismo. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia gamintojo išvados dėl vaistų netinkamumo: priežastys, dėl kurių vaistas TICLOPIDINE yra netinkamas tiekti rinkai, išvadoje yra siejamos ne su tinkamumo vartoti terminu, o su gaisru. Pagal CPK 178 straipsnį atsakovo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus, todėl kasacinio skundo argumentai dėl priežastinio ryšio įrodinėjimo pareigos perkėlimo ir netinkamo CK 6.247 straipsnio taikymo yra nepagrįsti.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

           

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

 

2004 m. lapkričio 1 d. ieškovas UAB „If draudimas“ ir trečiasis asmuo UAB „Marino Baltic Pharmaceutics“ sudarė turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos trečiajam asmeniui priklausiusios prekių atsargos, buvusios patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). 2005 m. rugpjūčio 30 d. mūriniame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio priežastis – ugnies darbai, statybos rangos sutarties pagrindu vykdyti atsakovo UAB „Kluonas“ darbuotojų. Trečiajam asmeniui UAB „Marino Baltic Pharmaceutics“ pagal draudimo sutartį buvo apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka. Ieškovas (draudikas) teigia, kad trečiasis asmuo UAB „Marino Baltic Pharmaceutics“ (draudėjas) patyrė 64 804,68 Lt nuostolių, atsiradusių dėl vaisto TICLOPIDINE sugadinimo gaisro ir jo gesinimo metu, bei prašo priteisti jam kaip draudimo išmoką išmokėtą nurodytą sumą iš atsakovo.  

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą kasacinio nagrinėjimo dalyką ir ribas nustato pačios bylos šalys, todėl kasacinis teismas šioje byloje, nenustatęs pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo kasaciniame skunde nurodytos kasacijos ribos (CPK 353 straipsnio 2 dalis), peržiūri apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, neviršydamas kasaciniame skunde nurodyto dalyko ir pagrindo, pasisakydamas jame keliamais teisės klausimais ir remdamasis pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su netinkamu įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymu subrogacijos atveju, nulėmusiu įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 178, 185 straipsniuose, pažeidimą bei netinkamą materialinės teisės normų, nustatančių civilinės atsakomybės sąlygas, taikymą, taip pat su teismo procesinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų nesilaikymu bei nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytais klausimais suformuotos teismų praktikos. Tai yra teisės klausimai, dėl kurių pasisako kasacinis teismas. 

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į joje sprendžiamo ginčo pobūdį, taikytinos subrogacijos taisyklės. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007), pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (nagrinėjamoje byloje atsakovas ir neginčija, kad gaisras patalpose, kuriose buvo laikomi ginčo vaistai, kilo dėl jo kaltės), tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. V. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006). Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas (trečiasis asmuo) patyrė žalą (vaistai TICLOPIDINE buvo sugadinti) ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad vaistų TICLOPIDINE kokybei įtakos turėjo ir jų netinkamumą vartoti lėmė patalpose dėl atsakovo kaltės kilęs gaisras.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu dėl netinkamo įrodinėjimo naštos skundžiamame sprendime paskirstymo ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, sprendimą tenkinti ieškovo reikalavimą dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo grįsdamas tuo, jog atsakovas neįrodė, kad vaisto TICLOPIDINE kokybei gaisras neturėjo įtakos ir kad vaistas galėjo būti vartojamas pagal paskirtį, o dėl žalos fakto bei dydžio pasisakydamas tik tiek, kad trečiasis asmuo UAB „Marino Baltic Pharmaceutics“ ėmėsi priemonių tikrajam žalos dydžiui nustatyti ir ieškovas (draudikas) išmokėjo draudėjui draudimo išmoką, netinkamai taikė įrodinėjimo pareigą nustatančias teisės normas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, išanalizavęs ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus dėl nuostolių fakto bei dydžio (šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų (ekspertų) parodymus bei ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus: UAB „Impeksservis“ 2005 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktą Nr. 290 ir šio ekspertizės akto 2005 m. spalio 17 d. papildymą Nr. 1-5/254, UAB „Impeksservis“ 2005 m. lapkričio 15 d. išvadą dėl papildomos medikamento apžiūros, Lars Krogius Baltic Ltd. raportą No. LKB-024.05 ir vaisto gamintojo Polichem S. A 2005 m. lapkričio 4 d. raštą), nustatė, kad teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymuose bei UAB „Impeksservis“ ekspertizės akte ir Lars Krogius Baltic Ltd. raporte yra pateiktos prieštaringos išvados dėl nuostolių fakto – ekspertizės, pradėtos 2005 m. rugpjūčio 31 d. ir baigtos 2005 m. rugsėjo 28 d., akte Nr. 290, jo papildyme ir išvadoje, taip pat liudytojų (ekspertų) parodymais nepripažįstama, kad 2338 pakuotės medikamentų TICLOPIDINE gaisro ir jo gesinimo metu patyrė apgadinimus ir tolesniam vartojimui nebetinkami, o raporte, surašytame po medikamentų apžiūros, kuri buvo atlikta 2005 m. spalio 18 d., konstatuojama, kad vaistų TICLOPIDINE pakuotės turi deformacijos požymių, vizualiai matomų tablečių apgadinimų nenustatyta, tačiau medikamentai turi būti pripažinti kaip netiektini, bei daromos išvados, kad galima teigti, jog vaistai TICLOPIDINE patyrė apgadinimus, kurie turi būti įvertinti kaip gaisro ir jo gesinimo metu patirti nuostoliai už 64 804,68 Lt. Lars Krogius Ltd. raportą, kuriuo būtent ieškovas įrodinėjo nuostolių dydį, pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai dėl jo surašymo laiko (vaistų apžiūra, kurios pagrindu surašytas raportas, atlikta praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio po gaisro įvykio), jame padarytos išvados, kad vaistai buvo paveikti aukštos temperatūros, nepagrįstumo jokiais įrodymais, bei tam tikrų raporto nuostatų (vaistų netinkamumo vartoti dėl gaisro poveikio konstatavimo ir kartu pasiūlymo kreiptis į farmacijos specialistą vaisto tinkamumui nustatyti) prieštaringumo. Šalims į bylą nepateikus jokių duomenų apie tai, kokioje temperatūroje buvo vaistai gaisro metu ir kaip ši temperatūra juos paveikė, vaisto gamintojo informacinio lapelio (anotacijos) duomenų dėl medikamentų laikymo sąlygų teismas taip pat nelaikė leidžiančiais konstatuoti, kad vaistai TICLOPIDINE buvo pažeisti dėl gaisro. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, visų pirmiau nurodytų įrodymų duomenimis, aplinkybė, ar buvo padarytas gaisro ir jo gesinimo metu koks nors poveikis medikamentų (ne jų pakuočių) kokybei ir dėl to ginčo vaistas tapo nebetinkamas vartoti pagal paskirtį, nebuvo nustatinėjama – tiek UAB „Impeksservis“ ekspertizės akte ir ją atlikusių ekspertų paaiškinimais, tiek Lars Krogius Ltd. raporte, surašytame, be to, jau pasibaigus ginčo vaistų galiojimo terminui, dėl vaisto tinkamumo vartoti nustatymo siūloma kreiptis į tam įgaliotus farmacijos specialistus. Duomenų, kad į tokius specialistus buvo kreiptasi, į bylą nepateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai yra reikšmingi, sprendžiant, ar gaisras turėjo įtakos vaistų TICLOPIDINE kokybei ir dėl to jie patyrė apgadinimus, vertintinus kaip gaisro metu patirti nuostoliai. Pirmiau nurodytų ieškovo į bylą pateiktų įrodymų teismas nepripažino pakankamais konstatuoti vaistų sugadinimo faktą, kuris galėtų būti įvertintas kaip trečiojo asmens gaisro ir jo gesinimo metu patirti ieškinyje nurodyto dydžio nuostoliai, todėl sprendė, kad nėra visų sąlygų atsakovo atsakomybei atsirasti.

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes ir nevertino įrodymų, kurie sudaro atsakovo civilinės atsakomybės pagrindą, padarė visiškai priešingą išvadą – konstatavo, kad gaisras galėjo turėti įtakos vaisto TICLOPIDINE kokybei, todėl yra pagrindas (egzistuoja visos sąlygos) atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Kurias faktines bylos aplinkybes netinkamai aiškino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nekonkretizavo, o atsakovo atsakomybės pagrindą sudarančiais ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstai neįvertintais įrodymais laikė: vaistų TICLOPIDINE gamintojo informacinį lapelį, kuriame nurodoma, kad medikamentas saugotinas sandarioje pakuotėje, kambario temperatūroje, sausoje patalpoje; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 30 d., apie 15 val. 41 min., mūriniame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu apdegė ir buvo išardyta 300 kv. m sandėlio sienos apšiltinimo ir apdailos, nežymiai aplietos bendrovių sandėliuojamos prekės; taip pat vaisto gamintojo Polichem S. A. 2005 m. lapkričio 4 d. raštą, kuriame nurodoma, kad negalima tiekti vaistinio preparato TICLOPIDINE, kurį paveikė sandėlyje kilęs gaisras, nes gaminio veiksmingumui, kokybei ir saugumui galėjo pakenkti gaisro metu buvusi aukšta temperatūra bei panaudotos gaisro gesinimo priemonės.

Nurodyti apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo priešingai nei pirmosios instancijos teismo išvadai. Apeliacinės instancijos teismo vertinta bendro pobūdžio informacija apie vaisto paskirtį ir saugojimo sąlygas (informacinis lapelis), taip pat bendrieji duomenys apie gaisro aplinkybes (laiką, plotą, temperatūrą ir nežymų bendrovių sandėliuojamų prekių apliejimą), nurodyti nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo visiškai neanalizuoti tuo aspektu, ar turėjo nurodytos aplinkybės įtakos būtent vaisto TICLOPIDINE kokybei (ar ginčo vaistas buvo sandėliuojamas gaisro plote (pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. J., UAB „Impeksservis“ direktorius, nurodė, kad patalpoje, kur buvo laikomi vaistai, gaisro nebuvo), kiek skyrėsi temperatūra sandėlio viduje nuo vaisto gamintojo nurodytos temperatūros, kiek laiko pakitusio temperatūrinio režimo sąlygomis išbuvo vaistas TICLOPIDINE ir ar jis buvo paveiktas karščio, taip pat ar vaistas TICLOPIDINE buvo viena iš tų nežymiai aplietų bendrovių sandėliuojamų prekių, į kurias nurodoma nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą), nepatvirtina to fakto, kad vaistas TICLOPIDINE nukentėjo nuo gaisro ir jo gesinimo metu panaudotų priemonių, o skundžiamame sprendime konstatuota aplinkybė, kad temperatūra sandėlio viduje aiškiai neatitiko vaistų gamintojo nurodytos saugojimo temperatūros, apskirtai nepagrįsta jokiais bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuoroda į vaisto gamintojo Polichem S. A. 2005 m. lapkričio 4 d. raštą taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad dėl gaisro vaistas TICLOPIDINE tapo nevartotinas pagal paskirtį. Vadovautis šio rašto prielaida, kad gaisro ir jo gesinimo metu galėjo būti padarytas poveikis vaisto veiksmingumui, kokybei ir saugumui, kuri padaryta žinant tik apie gaisro įvykį ir neparemta jokia farmacijos specialisto atlikta apžiūra, išvadai, kad ginčo vaistai buvo sugadinti dėl temperatūros, drėgmės ir užterštumo, pagrįsti negalima; be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovas kasaciniame skunde, nurodytas raštas buvo surašytas jau po to, kai buvo pasibaigęs vaistų TICLOPIDINE galiojimo terminas (2005 m. rugsėjo mėn.), todėl taip pat kelia abejonių dėl savo įrodomosios galios. Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir jokių argumentų, kodėl įrodomąją reikšmę suteikia ir atsakovo civilinės atsakomybės pagrindą sudarančiais laiko būtent tam tikrus įrodymus, o kitus, taip pat ieškovo pateiktus ir pirmosios instancijos teismo įvertintus, rašytinius dokumentus, kaip įrodymus, atmeta, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, todėl konstatuotina, kad skundžiamas šio teismo sprendimas priimtas nesilaikant CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, o turinio aspektu neatitinka ir CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentai nesudaro pagrindo išvadai dėl pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei taikyti buvimo. Apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai dėl galimo gaisro poveikio vaistams TICLOPIDINE yra abstraktūs, o išvada, kad gaisras galėjo turėti įtakos vaistų kokybei, iš esmės nepatvirtinta byloje esančių įrodymų visumos analize ir padaryta tik prielaidos forma, tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaida (CPK 263, 265 straipsniai). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada dėl pakankamų įrodymų, patvirtinančių ginčo vaistų sugadinimo faktą, kaip gaisro ir jo gesinimo metu patirtus nuostolius, taip pat jų dydį, ir kartu – visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nebuvimo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra reikiamai argumentuota, padaryta tinkamai pritaikius procesinės ir materialinės teisės normas, todėl nesutikti su ja nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime išdėstytais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, ir tai lemia šio teismo procesinio sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, neteisėtumą.

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu ir nustačiusi šio teismo padarytus materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas kasacinį skundą patenkinti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Patenkinus atsakovo kasacinį skundą, jam iš ieškovo priteistinos su bylos nagrinėjimu susijusios bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis): 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (T. 2, b. l. 92, 94) ir 1944,14 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (T. 2, b. l. 116).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui UAB „Kluonas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo UAB „If draudimas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2944,14 Lt (du tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt keturi litai ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.   

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Pranas Žeimys

 

                                                                                                                        Dangutė Ambrasienė

 

                                                                                                            Virgilijus Grabinskas