Civilinė byla Nr. e2A-77-555/2026

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01174-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.9.2; 2.4.2.14; 3.1.7.6;

3.3.1.14; 3.3.1.19.4

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Žemaitienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. N. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, ūkinių pastatų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pažeistų teisių gynimo ir atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei V. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      nustatyti tokią valdymo ir naudojimosi 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 2024 m. lapkričio 13 d. A. B. tyrinėjimo įmonės parengtą žemės sklypo valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų, schemą:

1.1.1.                      ieškovei V. B. paskirti valdyti ir naudotis 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 5 122 m2 dydžio dalimi, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 4;

1.1.2.                      atsakovui V. N. paskirti valdyti ir naudotis 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 3 084 m2 dydžio dalimi, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 2, 281 m2 dydžio dalimi, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 3, ir 1 757 m2 dydžio dalimi, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 6;

1.1.3.                      bendram V. B. ir V. N. valdymui ir naudojimuisi paskirti 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 752 m2 dydžio dalį, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 1, ir 378 m2 dydžio dalį, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 5;

arba (alternatyvus reikalavimas)

1.2.                      nustatyti tokią valdymo ir naudojimosi 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 2024 m. lapkričio 13 d. A. B. tyrinėjimo įmonės parengtą žemės sklypo valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų, schemą:

1.2.1.                      ieškovei V. B. paskirti valdyti ir naudotis 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 5 154 m2 dydžio dalimi, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 4, ir 81 m2 dydžio dalimi, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 7;

1.2.2.                      atsakovui V. N. paskirti valdyti ir naudotis 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 3 197 m2 dydžio dalimi, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 2, 281 m2 dydžio dalimi, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 3, ir 1 757 m2 dydžio dalimi, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 6;

1.2.3.                      bendram ieškovės V. B. ir atsakovo V. N. valdymui ir naudojimuisi paskirti 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 526 m2 dydžio dalį, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 1, ir 378 m2 dydžio dalį, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 5;

arba (alternatyvus reikalavimas)

1.3.                      nustatyti tokią valdymo ir naudojimosi 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 2025 m. birželio 12 d. A. B. tyrinėjimo įmonės parengtą žemės sklypo valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų, schemą:

1.3.1.                      ieškovei V. B. paskirti valdyti ir naudotis 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 5 144 m2 dydžio dalimi, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 4, ir 92 m2 dydžio dalimi, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 7;

1.3.2.                      atsakovui V. N. paskirti valdyti ir naudotis 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 4 002 m2 dydžio dalimi, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 2, ir 1 233 m2 dydžio dalimi, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 6;

1.3.3.                      bendram V. B. ir V. N. valdymui ir naudojimuisi paskirti 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 101 m2 dydžio dalį, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 1, 334 m2 dydžio dalį, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 3, 444 m2 dydžio dalį, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 5, 24 m2 dydžio dalį, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 8;

1.4.                      atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) tokiu būdu:

1.4.1.                      ieškovės V. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) o atsakovo V. N. asmeninėn nuosavybėn priteisti tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

arba (alternatyvus reikalavimas):

1.4.2.                      ieškovės V. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) o atsakovo V. N. asmeninėn nuosavybėn priteisti daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini)

1.5.                      iškeldinti atsakovą V. N. su visais daiktais, baldais ir kita manta iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpos, t. y. ½ dalies sandėlio, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėto indeksu 1-8;

1.6.                      pripažinti ieškovei V. B. teisę savo lėšomis atlikti paprastojo remonto darbus pagal gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų atidalinimo tarp bendrasavininkų atliekant paprastojo remonto darbus projektinį pasiūlymą: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpoje – sandėlyje, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtame indeksu 1-8, įrengti 80 mm karkasinę pertvarą, kuri padalintų šią patalpą į atskiras patalpas (6,69 m2 dydžio ir 6,47 m2 dydžio), esamo nevarstomo lango, kurio anga 940 x 1050 mm vietoje įrengti 2 atskirus varstomus į viršų ir į šoną langus, nekeičiant bendros lango angos ir nejudinant sąramos, tarp kambario, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtame indeksu 1-7, ir sandėlio, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtame indeksu 1-8, įrengti vidaus duris, patalpoje – verandoje, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtoje indeksu 1-5, esančią lauko durų angą užtaisyti, lauko duris įrengti šios verandos pietinėje pusėje be bendraturčio atsakovo V. N. sutikimo;

1.7.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad abiejuose variantuose kiekvienam bendraturčiui tenkantys sklypo plotai sudaro ~50 procentų sklypo (atitinka idealias dalis), o bendro naudojimo žemės paliekama apie 0,09 ha – tik tiek, kiek būtina abiem patogiai naudotis bendrais statiniais (kiemas prie gyvenamojo namo, pirties aplinka, priėjimas prie šulinio ir kt.). Ieškovės siūloma tvarka grindžiama ilgamete faktine sklypo naudojimo padėtimi – jai tenkančios dalys apima 30 m. jos šeimos naudotą daržo ir šiltnamio teritoriją, neperžengiant jos naudojimosi ribų. Projektuojant sklypo padalijimą, siekiama suformuoti vientisas, taisyklingos formos sklypo dalis, maksimaliai sumažinant sklypo skaidymą ir „laužtas“ ribas. Bendro naudojimo zonos suformuotos užtikrinant abiem bendraturčiams patogus priėjimas prie visų jiems priklausančių ar bendrai naudojamų statinių (namų, ūkinės dalies, pirties, šulinio) iš jų paskirtų sklypo dalių arba bendro naudojimo teritorijos. Jos reikalavimas nėra atidalyti sklypą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnį, t. y. nesiekiama visiškai padalinti žemės sklypo į atskirus nuosavybės vienetus – nustatoma tik naudojimosi tvarka, paliekant žemę bendrosios nuosavybės statuso. Dėl to nėra reikalavimo, kad kiekvienas bendraturtis gautų tik vieną ištisinį sklypo masyvą – naudojimosi tvarka gali numatyti kiekvienam tenkančias kelias atskiras dalis, jei to reikia racionaliam išdėstymui.

3.       Atsakovas V. N. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas:

3.1.                      nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką tokiu būdu:

3.1.1.                      pagal matininko J. D. parengtą bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano pasiūlymą Nr. 1 atsakovui V. N. paskirti valdyti ir naudotis 5 687 m2 dydžio sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, o ieškovei V. B. paskirti valdyti ir naudotis 5 687 m2 dydžio sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“;

arba, jeigu teismas netenkintų priešieškinio 3.2.1. reikalavimo (alternatyvus reikalavimas),

3.1.2.                      pagal matininko J. D. parengtą bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano pasiūlymą Nr. 2 atsakovui V. N. paskirti valdyti ir naudotis 5 584 m2 dydžio sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, ieškovei V. B. paskirti valdyti ir naudotis 5 497 m2 dydžio sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, ir 87 m2 dydžio sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, atsakovui V. N. ir ieškovei V. B. paskirti bendrai valdyti ir naudotis 53 m2 dydžio sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“, 17 m2 dydžio sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“, ir 33 m2 dydžio sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“;

3.2.                      Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus tokiu būdu:

3.2.1.                      atsakovui V. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. A. B., priepirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei V. B. priteisti iš V. N. 12 000 Eur dydžio kompensaciją;

arba, jeigu teismas netenkintų priešieškinio 3.2.1. reikalavimo (alternatyvus reikalavimas),

3.2.2.                      atsakovui V. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3.3.                      Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant patalpas, Nekilnojamojo turto inventorizacijos byloje pažymėtas indeksais „1-5“, „1-6“ ir „1-7“, ir rūsį, Nekilnojamojo turto inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu „R-1“, o atsakovui V. N. asmeninės nuosavybės teise priteisiant patalpas, 4/5 Nekilnojamojo turto inventorizacijos byloje pažymėtas indeksais „1-1“, „1-2“, „1-3“, „1-4“ ir „1- 8“, priteisiant ieškovei V. B. iš atsakovo V. N. 2 673,79 Eur kompensaciją;

arba, jeigu teismas netenkintų priešieškinio 3.3. reikalavimo (alternatyvus reikalavimas),

3.4.                      pakeisti 2009 m. birželio 11 d. bendraturčių susitarimu dėl gyvenamojo namo valdymo, naudojimo tvarkos nustatymo nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad gyvenamojo namo patalpą, nekilnojamojo turto inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu „1-8“, valdo ir naudoja atsakovas V. N..

3.5.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas prašė atmesti ieškovės reikalavimus kaip nepagrįstus ir priimti sprendimą pagal jo pateiktą planą, užtikrinantį sąžiningą žemės ir pastatų naudojimą. Atsakovas teigė, kad ieškovės siūloma žemės padalijimo tvarka yra šališka ir pažeidžianti jo, kaip bendraturčio, teises. Ji siekia gauti vientisą, geriausiai dirbti tinkamą žemės sklypo dalį, o jam palikti kelias atskiras, tarpusavyje nesusijusias ir menkavertes sklypo dalis, tarp kurių yra pelkė ir kūdra. Tokia tvarka ne tik nepraktiška, bet ir trukdytų atsakovui normaliai naudotis jam tenkančia žeme – jis turėtų judėti tarp atskirų plotų, o vienoje vietoje net per kūdrą. Tai prieštarauja bendraturčių lygiateisiškumo principui, teisingumo ir protingumo kriterijams bei neužtikrina efektyvaus bendro turto naudojimo. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, jog „istorinis naudojimasis žeme“ buvo toks, kokį ji dabar bando įtvirtinti. Visi jos teiginiai paremti šeimos narių – vyro, dukrų, žentų – parodymais, kurie yra šališki. Priešingai, atsakovo kviesti liudytojai – kaimynai, buvusi mamos bendradarbė – patvirtino, kad ieškovė naudojo ne tik jai dabar priskirti siūlomą dalį, bet ir tas žemės vietas, kurias dabar nori „išstumti“ atsakovą. Be to, ortofoto nuotraukos rodo, kad ieškovė daržus prie pat namo pradėjo sodinti tik pastaraisiais metais, taip mėgindama išplėsti savo naudojimosi plotą atsakovo sąskaita. Atsakovas siūlė daug labiau subalansuotą sprendimą – matininko J. D. parengtą planą Nr. 2, kuris leidžia abi šalims gauti vientisas sklypo dalis, aiškiai apibrėžia minimalias bendro naudojimo zonas (tik 103 m2, kai ieškovės plane jų net 565 m2) ir nustato patogius priėjimus prie namo bei pastatų. Tokia tvarka užtikrina, kad abi šalys galėtų be trukdžių naudotis savo teritorijomis, o būsimi konfliktai būtų sumažinti iki minimumo. Dėl pastatų atidalinimo atsakovas pabrėžė, kad beveik visi klausimai jau suderinti – abi šalys sutinka, kaip pasidalinti pirtį, daržinę, tvartą, šulinį ir kitus statinius. Vienintelė kliūtis – ieškovės atsisakymas pasirašyti taikos sutartį dėl bylinėjimosi išlaidų. Ginčas išliko dėl vienos namo patalpos plane pažymėtos Nr. 1-8. Ieškovė reikalauja atidalinti šį kambarį ir jį iškeldinti, remdamasi 2009 m. sudarytu susitarimu. Tačiau liudytojų parodymai ir faktiniai duomenys parodė, kad šią patalpą visą laiką naudojo jo mama ir jis pats, o ieškovė niekada ja nesinaudojo. Šalių elgesys per daugelį metų aiškiai parodė, kad senasis susitarimas buvo pakeistas konkliudentiniais veiksmais, todėl ieškovės reikalavimai iškeldinti jį iš šios patalpos yra nepagrįsti.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M. palaikė atsakovo reikalavimus, prašydamas juos tenkinti, o ieškovės reikalavimus atmesti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Utenos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priešieškinį atmetė:

6.1.                      iškeldino atsakovą su visais daiktais, baldais ir kita manta iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpos, t. y. ½ dalies sandėlio, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėto indeksu 1-8;

6.2.                      leido ieškovei savo lėšomis atlikti paprastojo remonto darbus pagal gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų atidalinimo tarp bendrasavininkų atliekant paprastojo remonto darbus projektinį pasiūlymą: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpoje – sandėlyje, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtame indeksu 1-8, įrengti 80 mm karkasinę pertvarą, kuri padalintų šią patalpą į atskiras patalpas (6,69 m2 dydžio ir 6,47 m2 dydžio), esamo nevarstomo lango, kurio anga 940 x 1050 mm vietoje įrengti 2 atskirus varstomus į viršų ir į šoną langus, nekeičiant bendros lango angos ir nejudinant sąramos, tarp kambario, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtame indeksu 1-7, ir sandėlio, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtame indeksu 1-8, įrengti vidaus duris, patalpoje – verandoje, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtoje indeksu 1-5, esančią lauko durų angą užtaisyti, lauko duris įrengti šios verandos pietinėje pusėje be bendraturčio atsakovo V. N. sutikimo;

6.3.                      atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) o atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6.4.                      nustatė tokią valdymo ir naudojimosi 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 2025 m. birželio 12 d. A. B. tyrinėjimo įmonės parengtą žemės sklypo valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų, schemą:

6.4.1.                      ieškovei paskyrė valdyti ir naudotis dalimis, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtomis indeksais 4 ir 7;

6.4.2.                      atsakovui paskyrė valdyti ir naudotis dalimis, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtomis indeksu 2 ir 6;

6.4.3.                      bendram ieškovės ir atsakovo valdymui ir naudojimuisi paskyrė ploto dalį, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtą indeksu 1, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtą indeksu 3, nustatant jos 3 metrų plotį. Bendro naudojimo ploto dalies (indeksas 3) ribas nustatė iki žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtų taškų 12 ir 13, 7 ir 8 vidurio. Nuo šių taškų vidurio žemės plotą paliko naudotis atsakovui. Žemės sklypo ribą nuo žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėto taško 72 pratęsė iki sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos su keliu;

6.4.4.                      bendram ieškovės ir atsakovo valdymui ir naudojimuisi paskyrė ploto dalį, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 5, 24 m2 dydžio dalį;

6.4.5.                      bendro naudojimo žemės sklypo dalį žemės sklypo naudojimo schemoje, pažymėtą indeksu 8, sumažino iki 2 metrų pločio;

6.5.                      iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 7 227,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai – 19,08 Eur vietos apžiūros išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad tarp šalių yra ginčas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtos indeksu 1-8. 2009 m. birželio 11 d. bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu šalys geranoriškai susitarė dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir šį susitarimą 2013 m. kovo 4 d. įregistravo VĮ Registrų centras. Pagal šį susitarimą ieškovės asmeniniam naudojimui teko 7,24 m2 veranda, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta indeksu 1-5, 13,75 m2 kambarys, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-6, 15,04 m2 kambarys, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-7, bei namo palėpės plotas virš šių patalpų. Atsakovo mamos V. N. ir J. M. asmeniniam naudojimui teko 7,66 m2 koridorius, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-1, 3,72 m2 sandėlis, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-2, 13,74 m2 virtuvė, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta indeksu 1-3, 11,48 m2 kambarys, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-4, bei namo palėpės plotas virš šių patalpų. Bendram ieškovės ir J. M. naudojimui teko 13,39 m2 sandėlis, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-8. Atsakovas byloje nepateikė duomenų, jog bendraturčių susitarimas yra pripažintas negaliojančiu ar niekiniu, yra nutrauktas ar pakeistas. Dėl to teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

8.       Teismas sprendė, kad byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir 2009 m. birželio 11 d. susitarimas neginčytinai patvirtina, jog ieškovė, kaip ginčo turto bendrasavininkė, turi lygias teises naudotis patalpa 1-8. Byloje nėra ginčo, kad patalpa 1-8 naudojasi tik atsakovas, ieškovė patekimo iš savo patalpų į patalpą 1-8 neturi. Taigi neginčytinas faktas, kad atsakovas be teisinio pagrindo naudojasi visa patalpa, ir gera valia atsisako išsikelti iš ½ dalies patalpos. Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį, įrodė atsakovui keliamus reikalavimus: ji teisėta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė ir turi teisę naudotis ½ dalimi patalpos 1-8.; be jos sutikimo, sutartinio ar įstatyminio pagrindo atsakovas naudojasi visa patalpa, apribodamas ieškovės teises savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Gindama savo kaip teisėtos ginčo patalpos bendraturtės teises, ieškovė prašo iškeldinti atsakovą su visais daiktais, baldais ir kita manta iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpos, t. y. ½ dalies sandėlio, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėto indeksu 1-8. Teismas nustatė, kad šiuo metu iš ieškovės naudojamų patalpų nėra patekimo į patalpą 1-8, nors ši patalpa dar 2009 m. buvo sutarta naudoti bendrai.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovė prašo teismo pripažinti jai teisę atlikti paprastojo remonto darbus, pagal gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų atidalinimą tarp bendrasavininkų atliekant paprastojo remonto darbus projektinį pasiūlymą. Ieškovė byloje pateikė architektės V. S. gyvenamojo namo patalpų atidalinimo tarp bendrasavininkų atliekant paprastojo remonto darbus projektinį pasiūlymą. Pagal šiuos projektinius pasiūlymus ieškovė įsipareigoja savo lėšomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpoje – sandėlyje, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtame indeksu 1-8, įrengti 80 mm karkasinę pertvarą, kuri padalintų šią patalpą į atskiras patalpas ir esamo nevarstomo lango, kurio anga 940 x 1050 mm vietoje įrengti 2 atskirus varstomus į viršų ir į šoną langus, nekeičiant bendros lango angos ir nejudinant sąramos, bei tarp kambario, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtame indeksu 1-7, ir sandėlio, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtame indeksu 1-8, įrengti vidaus duris. Siekiant minimalizuoti bet kokių konfliktų su atsakovu tikimybę, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpoje – verandoje, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtoje indeksu 1-5, esanti lauko durų anga yra užtaisyta, o lauko durys įrengtos šios verandos pietinėje pusėje pagal pateikto projekto sprendinius. Tarp virtuvės, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtoje indeksu 1-3 (naudojamos atsakovo), ir kambario, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtoje indeksu 1-7 (naudojamo ieškovės), yra buvusios vidaus durys, kurios šiuo metu faktiškai neegzistuoja. Ši vidaus durų anga panaikinta. Įgyvendinus projektinį pasiūlymą bendrai naudojama sandėlio patalpa būtų padalinta į dvi atskiras patalpas: 6,69 m2 dydžio ir 6,47 m2 dydžio. Didesnė 6,69 m2 dydžio patalpa tektų atsakovo asmeniniam naudojimuisi. Nevarstomas senas langas mano lėšomis būtų pakeistas į du naujus varstomus langus. Pakeitus durų vietą ieškovei priklausančioje verandoje, ieškovė naudotųsi įėjimu ne palei atsakovo naudojamos namo dalies sieną. Abu bendraturčiai turėtų savo atskirus, maksimaliai atribotus nuo kito bendraturčio įėjimus į gyvenamąjį namą, bei galėtų naudotis visiškai izoliuotomis patalpomis. Šių projektinių pasiūlymų įgyvendinimas turėtų maksimaliai padėti išvengti konfliktų tarp bendraturčių.

10.       Teismas taip pat nurodė, kad patikslintu priešieškinio reikalavimu yra prašoma gyvenamąjį namą dalinti natūra. Atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus. Atsakovas asmeninėn nuosavybėn siekia prisiteisti didesnę turto dalį, nei jo turima idealioji nuosavybės teisės dalis. Tačiau teismas sprendė, kad nei tai, kad pastaruoju metu visa patalpa 1-8 naudojasi atsakovas, nei jo noras įgyti nuosavybės teisę į visą patalpą, nėra pakankamas pagrindas priteisti atsakovui didesnę patalpų dalį, nei jo turima idealioji nuosavybės teisės dalis. Kita vertus atsakovas neginčija patalpos padalinimo į dvi atskiras patalpas techninio galimumo, kas leido teismui manyti, kad atsakovas neišnaudojo visų galimybių padalyti ginčo daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, todėl jo reikalavimas atidalinti gyvenamąjį namą taip, kad jam tektų ženkliai didesnė turto dalis, negali būti tenkinamas. Atsakovas pateikė duomenis apie prašomo atidalinti gyvenamojo namo rinkos vertę, taip neva pagrįsdamas kompensacijos dydį, tačiau iš byloje pateikto atidalinimo projekto buvo visiškai akivaizdu, kad, nustatant namo rinkos vertę, buvo vertintas 86,02 m2 gyvenamasis namas, o prašoma atidalinti – 124,74 m2 ploto namą. Atsakovas nėra suformulavęs reikalavimo, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti, kas neatitinka kasacinio teismo praktikos. Be to, atsakovo byloje pateikti padalijimo į du atskirus turtinius vienetus projektiniai pasiūlymai yra ne nekilnojamojo turto atidalinimo projektas, o tik pasiūlymas bendraturčiui kaip turi būti rengiamas projektas, ką patvirtino byloje apklaustas pasiūlymą rengęs architektas A. B.. Teismas ieškovės reikalavimą dalyje dėl patalpos 1-8 patenkino, o atsakovo atmetė.

11.       Teismas nustatė, kad abu bendraturčiai sutarė, jog daržinę, tvartą ir stoginę tikslinga atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nutraukiant bendrumą šiuose objektuose. Ieškovė ieškiniu prašė atidalyti daržinę ir tvartą, ji siekia šiuos pastatus padalinti natūra, priskiriant vieną pastatą vienam, kitą – kitam bendraturčiui. Atsakovas taip pat prašė atidalyti tvartą ir daržinę analogišku būdu – jo siūlymu tvartas turėtų atitekti atsakovui asmeninėn nuosavybėn, o daržinė – ieškovei, ir be jokios piniginės kompensacijos ieškovei už tenkančio turto vertės skirtumą. Kadangi atsakovas savarankiškai pareiškė tokį pat reikalavimą, teismas laikėsi pozicijos, jog jis iš esmės pripažino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl šių statinių atidalijimo. Tai reiškia, jog ginčo dėl to (kad daržinę ir tvartą reikia atidalyti) tarp šalių nėra – lieka tik teisiškai tinkamai įforminti jų padalijimą. Patikslintu ieškiniu ieškovė paprašo atidalyti stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visą ją priteisiant atsakovui asmeninėn nuosavybėn neatlygintinai, t. y. ieškovė sutinka nemokamai perleisti atsakovui savo dalį šiame statinyje. Atsakovas priešieškiniu pareiškė identišką reikalavimą (kad stoginė būtų priteista jam), taigi šiuo klausimu taip pat nėra ginčo – atsakovas tokiu būdu pripažino ieškovės reikalavimą dėl stoginės. Apibendrindamas teismas sprendė, kad abu bendraturčiai sutaria, jog: tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitektų atsakovui asmeninėn nuosavybėn; daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitektų ieškovei asmeninėn nuosavybėn; stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitektų atsakovui asmeninėn nuosavybėn. Šalių sutarimu pasirinktas atidalijimo būdas – padalyti daržinę, tvartą ir stoginę natūra, priskiriant konkretiems bendraturčiams – yra teisėtas, pagrįstas ir optimalus. Tiek ieškovė, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose šį būdą pateisino. Ieškovė savo ieškinyje išdėstė argumentus, jog bendros nuosavybės nutraukimas šiuose pastatuose eliminuos nuolatinius nesutarimus dėl jų naudojimo, priežiūros. Ieškovė geranoriškai sutiko už stoginę negauti jokios kompensacijos. Atsakovas, savo ruožtu, pripažino ieškovės reikalavimus (pareikšdamas analogiškus), kas reiškė, jog jis sutiko su tokiu sprendimu ir laikė jį sąžiningu. Jo paskaičiavimu, pastatų vertės pasiskirsto panašiai, todėl kompensuoti pinigais nėra reikalo. Taigi abiejų argumentai šiuo klausimu iš esmės sutampa – ginčo dėl pačio atidalijimo nėra. Toks padalijimas atitiko abiejų šalių valią. Dėl pirties ir priepirčio atidalijimo bylos šalys nesikreipė, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė, kad šiais objektais naudosis bendrai per nustatytas bendro naudojimo žemės zonas.

12.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra 1,1374 ha žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) bendraturčiai, kuriems priklauso po ½ dalį. Pagal ieškovės siūlomus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo variantus, abiem bendraturčiams sudaromos sąlygos teisėtų interesų tenkinimui, racionaliam teritoriniam išdėstymui ir žemės naudojimui. Užtikrinamas ginčo šalims patogus priėjimas prie gyvenamojo namo, atsižvelgiant į nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, užtikrintas patogus priėjimas prie visų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų ūkinių pastatų. Žemės bendram naudojimui yra palikta minimaliai (tik tam, kad būtų patogu patekti prie visų pastatų), žemėnaudos suprojektuotos tiesiomis linijomis, taisyklingos konfigūracijos sklypais, formuojant vientisus, kompaktiškus žemės masyvus, sklypai suformuoti tinkamo teritorinio išdėstymo, minimaliai skaidant sklypą į atskiras dalis, nustatant mažiausiai laužytas ribas, parenkant jų vietą taip, kad būtų užtikrintas kuo tinkamesnis visos žemės naudojimas. Teismas sprendė, kad siūloma nustatyti valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia jokių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl atitinka teisėtumo kriterijų. Kiekvienam iš bendraturčių skiriamos naudotis atskiros, aiškiai apibrėžtos, vientisos dalys, užtikrinančios patogų naudojimąsi nuosavybės dalimi. Atskiros dalys suformuotos taip, kad nekiltų prielaidų konfliktinėms situacijoms, todėl atitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų.

13.       Teismas pažymėjo, kad nei CK 4.81 straipsnyje, nei teisminėje praktikoje nėra draudimo, atsižvelgiant į faktinę žemės sklypo padėtį, į susiklosčiusią naudojimosi tvarką, nustatyti naudojimosi tvarką pagal kurią bendraturčiams atitenka keli atskiri žemės sklypo plotai. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl ginčo žemės sklypo atidalinimo CK 4.80 straipsnio pagrindu, todėl atsakovo argumentai, kad sklypas turi būti skaidomas tik į dvi atskiras bendraturčiams tenkančias dalis nepagrįsti, neatitinka faktinės situacijos, susiklosčiusios ilgalaikės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, neatitinka ir teisminėje praktikoje formuojamų kriterijų. Teismas nustatė, kad ginčo sodyba buvo statyta naudotis vienai šeimai, visiškai nesvarstant tokios sodybos racionalaus naudojimo galimybės tarp atskirų galimų bendrasavininkų. Ūkiniai pastatai buvo pastatyti šiek tiek nutolę nuo gyvenamojo namo, o pirtis ir priepirtis pastatyti arčiau ežero. Formuojant bendro naudojimo žemės sklypo dalis pagal ieškovės pasiūlymus į tai atsižvelgta: t. y. viena bendro naudojimo žemės sklypo erdvė suformuota užtikrinant naudojimąsi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, o kita erdvė – užtikrinant naudojimąsi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma pirtimi ir priepirčiu. Teismas sprendė kad vien ta aplinkybė, jog dėl būtinybės formuoti bendro naudojimo žemės sklypo dalį, užtikrinant bendraturčiams teisę naudotis bendrais ūkiniais pastatais, vienam bendraturčiui asmeniniam naudojimui tenkanti žemės sklypo dalis dalijama į dvi atskiras, savaime negali būti vertinama kaip tokio bendraturčio teisių pažeidimas. 

14.       Teismas pažymėjo, kad, pagal ieškovės siūlomą valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra atsižvelgta į susiklosčiusius ilgalaikius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, t. y. atsakovui skiriamos naudotis žemės sklypo dalys, kurias daug metų naudojo jo mama V. N. ir dėdė J. M., o ieškovei skiriama naudotis žemės sklypo dalis, kurią visą laiką naudojosi. Kiekvienam iš bendraturčių ir bendram naudojimuisi tenkančios žemės sklypo dalys yra tiksliai atribotos, žemės sklypo naudojimo schemoje nustatytas jų dydis ir lokalizacija, todėl atitinka ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų. Tai, kad pagal ieškovės siūlomą nustatyti žemės naudojimo tvarką ji naudojosi žemės sklypu patvirtino byloje apklausti liudytojai. Ir nors šie asmenys susisiję artimais giminystės ryšiais su ieškove, tai jų paaiškinimų nepatikimais nedaro, nes priešingai neįrodyta. Atsakovo kviesti liudytojai iš esmės patvirtino ieškovės liudytojų parodymus apie ieškovės ir atsakovo motinos dirbamos žemės vietas, kad atsakovo motina dėl žemės niekada nesiskundė. Tai, kad faktiškai dirbamos žemės vietos, esančios prie gyvenamojo namo, ženkliai nekito, teismas nustatė ir iš archyvinių ortofoto vaizdų. Atsakovas, ko neneigė ir pats, ką patvirtino liudytojų parodymais, niekada žemės neįdirbinėjo, neprisidėjo prie sklypo priežiūros, o toks noras atsirado prieš vos kelis metus. Trečiasis asmuo, kurio nuosavybės teisės atiteko atsakovui, ginčijamo žemės sklypo įdirbime ir prie priežiūros neprisidėjo, nes ilgą laiką sodyboje negyveno. Taigi nusistovėjusi ilgalaikė naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės ginčo sklypo ir atsakovo nesieja.

15.       Teismas nurodė, kad iš ieškovo siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemos matyti, kad atsakovas siekia naudotis ir ta žemės sklypo dalimi, kuria iki šiol naudojasi ieškovė. Apžiūros vietoje metu teismas nustatė, kad atsakovo prašomo sklypo dalis puoselėjama ieškovės ir jos šeimos narių, naudojamas sklypas prižiūrėtas, apželdintas, apsodintas gėlėmis, vaiskrūmiais, dekoratyviniais augalais, kas nepasakytina apie atsakovo šiuo metu naudojamą žemės sklypo dalį. Taigi akivaizdu, kad atsakovas siekia naudotis jau gerai įdirbta, sutvarkyta žemės dalimi prie kurios gerovės nėra prisidėjęs. Teismas sprendė, kad atsakovo siūloma naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra nepagrįsta, nes atsakovas neatsižvelgia į ginčo sklypo ypatybes, į daugiau kaip 30 m. nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, ieškovės kaip bendraturtės poreikį toliau naudotis turimais daržais. Atsakovas siekia kardinaliai pakeisti faktiškai susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, nors tai galima tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys. Todėl reiškiant reikalavimą privalu ne tik pateikti įmanomą naudojimosi tvarkos projektą, bet ir įrodyti atsiradusias objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų keisti kelerius metus šalių naudojamą tvarką. Tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

16.       Teismas sprendė, kad atsakovas savo siūlymais nepagrįstai siekė savo asmeniniam naudojimui gauti žemės sklypo dalį, kurią ieškovė ir jos šeimos nariai visapusiškai sutvarkė, sukultūrino, apsodinto vaiskrūmiais ir vaismedžiais. Atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal pasiūlymą Nr. 1 yra neracionali, neatitinkanti nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos, patogumo reikalavimų, neužtikrina abiejų pusių protingos interesų pusiausvyros, atima ieškovei galimybę naudotis priklausančio turto dalimi, neužtikrina jos kaip ūkinės paskirties pastatų savininkės visaverčio nuosavybės teisių įgyvendinimo. Pagal pasiūlymą Nr. 1 žemės sklypo dalyje, kurią pagal atsakovo siūlymą jis turėtų teisę naudotis, yra ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių dalis. Pagal pasiūlymą Nr. 1 visi sodyboje esantys ūkiniai pastatai patenka į atsakovui asmeniniam naudojimui formuojamą žemės sklypo dalį.

17.       Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo alternatyvus reikalavimas nustatyti ginčo žemės sklypo tvarką pagal bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano pasiūlymą Nr. 2 yra nepriimtinas, nes grubiai paneigia ieškovės teisę tinkamai naudotos ginčo statiniais, nėra atsižvelgiama į ilgametę faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra ribojama galimybė naudotis turima nuosavybe. Atsakovo asmeniniam naudojimui formuojama žemės sklypo dalis A, neatitinka ilgametės faktinės naudojimosi tvarkos, nes akivaizdžiai užima dalį ieškovės 30 m. naudotos sklypo dalies, kurioje yra ieškovės šeimos daržai, šiltnamis. Ieškovei asmeniniam naudojimui formuojama žemės sklypo dalis B, taip pat neatitinka ilgametės faktinės naudojimosi sklypu tvarkos, nes į ją nepatenka žemės masyvas, kurį iki šiol naudoja daržams, šiltnamiui. Į ieškovei skirtinos žemės dalį įtraukta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. M. naudota žemės sklypo dalis, kuri turėtų tekti atsakovui, kaip J. M. teisių perėmėjui. Ieškovės asmeniniam naudojimui formuojama žemės sklypo dalis C, užimta daržinės. Ši teritorija formuojama pagal daržinės išorės ribas, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad bet kurį statinį reikia ir prižiūrėti, ir remontuoti. Pagal pasiūlymą Nr. 2 patekimui prie šulinio yra suformuota bendro naudojimo žemės sklypo dalis E, tačiau tokio siauro pločio ir pailgos formos sklypo dalies ribos natūroje yra visiškai neaiškios ir neabejotinai nulems naujus ginčus. Pagal pasiūlymą Nr. 2 patekimui prie pirties ir minimaliam jos naudojimui yra suformuota bendro naudojimo žemės sklypo dalis F. Tokio siauro pločio ir pailgos formos sklypo dalies ribos natūroje (t. y. patekimo iš sklypo dalies B prie pirties) yra visiškai neaiškios ir neabejotinai nulems naujus ginčus. Pirčiai, kuri yra nutolusi nuo pagrindinių sodybos statinių, yra formuojama itin maža žemės sklypo dalis, faktiškai apsupta atsakovo pageidaujama naudotis žemės sklypo dalimi. Pirties pagal paskirtį naudotis šiuo atveju nebūtų galimybės, nes nėra užtikrintas patekimas prie ežero, todėl nebūtų galimybės atsinešti vandens ar nueiti išsimaudyti. Papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, kad pirčiai kūrenti reikalingos malkos. Pagal atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovei nėra užtikrinta galimybė malkas iš daržinės atsivežti į pirtį. 

18.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas sau siekia suformuoti vientisą, kompaktišką žemės masyvą, nors ginčo žemės sklypo valdymo teises perėmė iš bendrasavininkų, kurių asmeninio naudojimosi žemė nesiribojo. Neteisėtai sprendžiamas klausimas dėl ieškovės patekimo į daržinę, prie šulinio ir pirties. Atskiros bendro naudojimo dalys suformuotos taip, kad kiltų prielaidos konfliktinėms situacijoms, todėl neatitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų. Nėra atsižvelgta į susiklosčiusius faktinius bendro daikto (žemės sklypų) naudojimo santykius, formuojamos siauros bendro naudojimo žemės sklypo dalys reiškia, jog kiekvienam iš bendraturčių ir bendram naudojimuisi tenkančios žemės sklypo dalys nėra tiksliai atribotos. Nėra aišku kaip būtų galima nustatyti šių siaurų plotų faktinę realią vietą natūroje. Teismas pažymėjo, kad, pagal atsakovo siūlomas nustatyti naudojimosi tvarkas, jam atitektų ieškovei priklausanti pavėsinė, kurios perkėlimas, kas įsitikinta apžiūrint vietoje, yra techniškai sudėtinga ir ekonomiškai neefektyvu. Tuo tarpu atsakovas jokio sprendimo dėl to savo pasiūlymuose nenurodo. Be to, sprendžiant dėl gyvenamojo namo patalpos 1-8 konstatuota ieškovės teisė šią patalpą padalinti, tai nors ir nežymiai, tačiau faktiškai keičiasi žemės plotai priskirtini šalių naudojimuisi, ką ieškovė savo pasiūlyme yra numačiusi.

19.       Iš ieškovės pateiktos schemos (2025 m. birželio 12 d.) teismas nustatė, kad bendro naudojimo žemės sklypo dalies, kurios pagrindu ieškovė turės priėjimą prie šulinio (schemoje taškai 80-81), siūlomas plotis yra 3,58 metro. Tačiau tokio pločio priėjimas yra per didelis (platus). Teismas vertino, kad, siekiant sumažinti atsakovui nustatytino naudojimuisi žemės sklypo dalies suvaržymus, priėjimui prie šulinio pakankamas plotis būtų 2 metrai. Didintinas bendro naudojimo žemės juostos plotis tarp sklypų schemoje pažymėtas Nr. 3. Pateiktoje schemoje šios bendro naudojimo sklypo dalies plotis nustatytas 2,04 metro (schemoje taškai 26-69). Tačiau tam, kad atsakovas naudodamas žemės ūkio techniką žemės apdirbimui galėtų patekti į sklypą, toks plotis nepakankamas. Žinant, kad vidutinio traktoriaus plotis yra apie 2,2-2,5 metro pločio su tokia technika per siūlomo nustatyti pločio bendro naudojimo sklypą patekti neįmanoma. Siekdamas užkirsti galimus ateities ginčus dėl šio ruožo naudojimo, šalių lygybės pusiausvyros, ieškovės schemoje pažymėto bendro naudojimo sklypo Nr. 3 plotį teismas nustatė 3 metrus. Apžiūrint sklypą vietoje teismas įsitikino, kad prie tvarto ir dažinės ilgainiui susiformavo privažiavimas nuo kelio, todėl formuoti bendro naudojimo žemės sklypo ruožą nuo namo iki daržinės ir tvarto nėra jokios būtinybės. Įvažiuoti prie tvarko ir daržinės tiek ieškovė tiek atsakovas gali laisvai nuo kelio, kas ir buvo iki šiol daroma. Dėl to bendro naudojimo žemės sklypo dalis, schemoje pažymėtos Nr. 3, nuo taškų 7- 8 iki takų 12-13 vidurio, nenustatyta, paliekant šia dalimi naudotis vien atsakovui, taip pat pratęsiant žemės sklypo naudojimosi tarp šalių ribą nuo 72 taško iki sklypo ribos (kelio).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neobjektyviai, o kai kurie sprendimo motyvai ir teismo išvados prieštarauja logikai. Teismas bylos nagrinėjimo metu leido ieškovės atstovei uždavinėti visiškai su byla nesusijusius klausimus. Teismas dėl nežinomų priežasčių sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė 20 dienų apskundimo terminą, taip nepagrįstai apribodamas pralaimėjusio bylą atsakovo teises paduoti apeliaciją, nors įstatymas nustato 30 dienų terminą. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis surašyta alogiškai: užuot pirmiausia išsprendęs šalių priešpriešinius reikalavimus dėl patalpų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas pirmiausia paskubėjo patenkinti ieškovės reikalavimą dėl iškeldinimo iš lA dalies patalpos 1-8 ir leidimo ieškovei atlikti pertvarą šioje patalpoje, kas patvirtina teismo neobjektyvumą ir palankumą ieškovei.

20.2.                      Pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti ir nagrinėti šioje byloje ieškovės reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo iš A dalies patalpos 1-8, nes natūroje šioje patalpoje pertvara nėra įrengta, o A dalis patalpos, kaip atskiras ginčo dalykas, neegzistuoja ir šiuo metu nėra jokio ginčo dėl atsakovo iškeldinimo. Pats teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė: „ įgyvendinus projektinį pasiūlymą bendrai naudojama sandėlio patalpa būtų padalinta į dvi atskiras patalpas: 6,69 m2 dydžio ir 6,47 m2 dydžio“. Taigi, teismas pats pripažino, kad patalpos padalinimas galimas tik ateityje, o ne sprendimo priėmimo metu. Teismui nepagrįstai priėmus nagrinėti tokį ieškovės reikalavimą, jis negalėjo būti patenkintas, o turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

20.3.                      Vertindamas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aptartus ir įvertintus įrodymus dėl patalpos 1-8 padalinimo tarp šalių, atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir akcentavo tik ieškovės naudai pateiktus įrodymus, tačiau nepasisakė ir nevertino kitų byloje esančių įrodymų visumos apie ginčo name esančių objektų vertę. Iš namo plano matyti, kad kai priskirtoje patalpoje 1‑7 yra rūsys, kuriuo naudojasi viena ieškovė. Iš pačios ieškovės pateikto architektės projektinių pasiūlymų bendrosios dalies sudėties žiniaraščio matyti, kad ieškovės siūlymuose numatytas jai priskirtinas bendrasis plotas su rūsiu yra 49 m2, o atsakovui priskirtinas plotas – 43,29 m2, t. y. atsakovui tenkantis plotas yra beveik 6 m2 mažesnis. Gyvenamasis namas su rūsiu yra minimas ir kituose dokumentuose: 1999 m. gegužės 20 d. paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą ir 2006 m. spalio 3 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijime. Taigi, teismo išvada, jog patenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl patalpos 1-8 jam priskyrimo, jam tektų ženkliai didesnė gyvenamojo namo dalis, yra nepagrįsti. Neatsižvelgiant į 2009 m. birželio 11 d. susitarimą dėl ginčo patalpos bendro naudojimo, iki pat bylos iškėlimo teisme dienos ieškovė nereiškė jokių pretenzijų atsakovui, kuris vienas naudojosi ginčo patalpa visą laiką, t. y. daugelį metų. 

20.4.                      Pirmosios instancijos teismo motyvai, jog atsakovas neginčijo patalpos 1-8 padalinimo į dvi atskiras patalpas techninio galimumo, yra nepagrįsti. Nors toks padalinimas techniškai, be abejo, yra įmanomas, tačiau atsakovas buvo pareiškęs priešieškinį, kuriuo kaip tik ir ginčijo tokio padalinimo tikslingumą ir teisingumą, prašydamas priteisti minėtą patalpą jam ir siūlydamas ieškovei atitinkamą 2 641 Eur kompensaciją. Teismo padaryta išvada, kad atsakovas neišnaudojo visų galimybių padalyti ginčo patalpą natūra, sunkiai suprantami logikos prasme. Kompensacijos apskaičiavimas (remiantis teismo eksperto išvada Nr. RE24-027): namo atkuriamoji vertė yra 36 910 Eur; rūsio, kuris yra ieškovei priskirtoje patalpoje 1-7 ir kuriuo naudojasi tik ieškovė, atkuriamoji vertė yra 437 Eur, o A dalis, į kurią galėtų pretenduoti atsakovas (467 Eur / 2 = 234), yra 234 Eur; namo 1 m2 atkuriamoji vertė (36 910 Eur / 86,02 m2, t. y. bendro namo ploto) = 429 Eur; apytikslė patalpos 1-8 ½ dalis, kurią prašo priteisti nuosavybėn ieškovė, yra 6,7 m2: šios dalies atkuriamoji vertė (429 Eur x 6,7 m2 = 2 875 Eur) yra 2 875 Eur; išminusavus iš A dalies patalpos 1-8 atkuriamosios vertės ½ dalį rūsio atkuriamosios vertės (2 875 Eur – 234 Eur = 2 631 Eur), gauname 2 631 Eur kompensaciją, kuri ir buvo pasiūlyta ieškovei. Nekilnojamojo turto inventorizacijos byloje Nr. 5926 grafoje pastato dalių kainojimas rūsio plotas nurodytas 6,50 m2. Dėl to atsakovo reikalavimas priteisti jam visą patalpą 1-8, išmokant už jos ½ dalį kompensaciją ieškovei, yra visiškai logiškas, pagrįstas racionaliausias sprendimas šioje byloje.

20.5.                      Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais atmestas atsakovo pateiktas kompensacijos siūlymas, remiantis atidalinimo projektu, nurodant, jog, nustatant namo vertę, buvo vertintas 86,02 m2 ploto gyvenamasis namas, o prašoma atidalinti 124,74 m2, yra visiškai nepagrįstas: (1) neaišku, apie kokį atidalinimo projektą kalba teismas; (2) ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nereiškia reikalavimo atidalinti 124,74 m2 gyvenamąjį namą, o „užsiciklinusi“ ties savo pagrindiniu reikalavimu padalinti patalpą 1-8 ir suteikti teisę jai padaryti šios patalpos pertvarą bei, svarbiausia, iškeldinti atsakovą iš ½ dalies šios patalpos; iš šalių reikalavimų matyti, kad ginčas yra kilęs tik dėl patalpos 1-8; tuo tarpu 2024 m. gruodžio 27 d. teismo eksperto išvada Nr. RE24-027 dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), vertės galėtų būti nuginčyta tik kito eksperto išvada, o ne teismo samprotavimais.

20.6.                      Techninė galimybė padalinti patalpą 1-8 į 2 lygiavertes dalis visiškai nereiškia, kad toks padalinimas bus teisingas racionalumo prasme. Ieškovė prašė atlikti paprastojo remonto darbus, išpjaunant angą durims į patalpą, bet toks veiksmas laikytinas ne paprastuoju, o kapitaliniu remontu. Išvažiuojamojo posėdžio metu teismas ir proceso dalyviai galėjo įsitikinti, kad mūrinis pastatas daugelyje vietų sutrūkinėjęs, dėl ko darant kapitalinį remontą gali būti pažeista visa konstrukcija. 13,39 m2 patalpą padalinus į 2 lygias dalis, patalpa, kurią galima naudoti kaip vasaros rezidenciją, prarastų savo funkcinę vertę, nes 6,7 m2 ploto patalpoje tegalima pastatyti lovą ir mažą spintelę, t. y. toks padalinimas nebūtų naudingas ir racionalus nė vienai iš proceso šalių. Priskyrus šią patalpą atsakovui, jis sutiko sumokėti ieškovei atitinkamą kompensaciją, kuri yra reali, pagrįsta ir teisinga, be to, ieškovė šia patalpa nei iki 2009 m. birželio 11 d. susitarimo dėl naudojimosi tvarkos, nei po tokio susitarimo sudarymo šia patalpa niekada nesinaudojo, o ja naudojosi vienas atsakovas. Teismo sprendimas padalinti patalpą 1-8 į lygias dalis ir atmesti atsakovo priešieškinį dėl šios patalpos priteisimo bei kompensacijos išmokėjimo ieškovei yra nepakankami motyvuotas, neteisingas ir nepagrįstas.

20.7.                      Sprendžiant klausimą dėl pastatų – tvarto, daržinės ir stoginės – padalinimo tarp šalių, pats teismas pripažino, kad ginčo tarp šalių nėra, t. y. abi šalys sutinka, kad daržinė atitektų ieškovei, o tvartas ir stoginė – atsakovui. Dėl minėtų aplinkybių teismo išvada dėl atsakovo priešieškinio atmetimo yra nepagrįsta ir neteisinga, nes teismas šioje dalyje jį patenkino, todėl turėtų būti perskaičiuotos ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.

20.8.                      Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl ginčo žemės sklypo atidalinimo CK 4.80 straipsnio pagrindu, nors ieškovė savo 2024 m. rugsėjo 18 d. pradiniame ieškinyje remiasi būtent minėtu straipsniu ir aiškina jo turinį, pasitelkdama kasacinio teismo praktiką. Atsakovas konstatuoja, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, vėlgi neišvengė subjektyvumo ir akivaizdžiai demonstruojamo palankumo ieškovei. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje po nuorodos į ginčo dalyką ir galimybės susitarti jau trečioje pastraipoje, užuot pirmiausia išdėstęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, skuba pareikšti, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra labai gera ir teisinga abiem bylos šalims, nes atitinka racionalų teritorijos išdėstymą ir žemės naudojimą, užtikrina patogų priėjimą prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei užtikrina visokius kitokius gėrius. Po šitokio teismo pareiškimo ir suformuluotos išankstinės nuostatos bylos nagrinėjimo baigtis tampa visiškai aiški. Toliau teismas giria ieškovės pateiktus reikalavimus kaip tariamai užtikrinančius socialinę taiką ir proporcingumo kriterijų, užkertančius galimybę kilti konfliktams ir pan. Tačiau, jeigu šalys yra linkę ginčus spręsti konfliktiniu būdu, tai ir pati tobuliausia naudojimosi tvarka negali užtikrinti taikos.

20.9.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimą nustatyti ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą ir atmesti atsakovo pateiktą projektą motyvuoja siekimu išlaikyti nusistovėjusius faktinius daikto naudojimo santykius, pagrįsdamas liudytojų parodymais. Tačiau ieškovės siūlymu apklausti liudytojai yra giminystės ryčiais su ieškove susiję asmenys ir yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai yra šališki. Teismas rėmėsi tik tais minėtų liudytojų paaiškinimais, kurie naudingi ieškovei, o nenudingus tiesiog ignoravo. Siekdamas sudaryti objektyvumo įspūdį, teismas nurodė, kad šių liudytojų nurodytas aplinkybes, neva, patvirtina atsakovo kviesti liudytojai. Apibūdindamas atsakovo žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, teismas nurodė, kad atsakovas siekia sau suformuoti vientisą, kompaktišką žemės masyvą (tarsi tai būtų kažkoks nedoras ketinimas) ir naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuria iki šiol naudojasi ieškovė ir kurioje 30 m. buvo jos daržai. Teismo teigimu, pagal atsakovo projektą reikėtų perkelti ieškovės lauko virtuvę, o tai yra sudėtinga. Tačiau tokie teismo motyvai neatitinka nei daugelį metų nusistovėjusios ginčo šalių naudojimosi tvarkos, nei byloje esančių įrodymų. Neatsitiktinai teismas savo išvadų pagrindimui nemini ir neanalizuoja nei daugelio konkrečių liudytojų parodymų, nei kitų byloje esančių dokumentų.

20.10.                      Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintą ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, sudaromos sąlygos išskirtinai jos vienos interesų tenkinumui ir visiškai neatsižvelgiama į atsakovo teises ir teisėtus interesus. Ieškovės projektas paremtas laužyta ribų linija ir atsakovo sklypo suskaldymu į 2 dalis, kurių viena nutolusi nuo sodybos ir neturi patogaus privažiavimo, gi atsakovo pateiktuose projektuose sklypo linijos tiesios, o atsakovo sklypo dalis dirbtinai nesuskaidoma į 2 vienetus. Atsakovas taip pat neturi jokio privažiavimo prie pirties, nes tam kliudo kūdra, medžiai, daržai, taip pat negali privažiuoti su žemės ūkio technika iki rytinio sklypo pakraščio, nes privažiavimui skirtos sklypo dalies plotis nustatytas 2,04 metro (schemoje taškai 26-69), žinant, kad vidutinio traktoriaus plotis yra apie 2,2-2,5 metrų. Be to, šioje siauroje pravažiavimo dalyje yra įrengti elektros stulpai (taškas 60). Dėl minėtų priežasčių atsakovo privažiavimas prie rytinės sklypo dalies yra neįmanomas. Teismo patvirtintame projekte neatsižvelgiama ir į tai, kad priteisus ieškovei ½ dalį patalpos 1-8 bei nustačius ieškovei palankią naudojimo žemės sklypu tvarką, pagal ją ieškovė turės laisvą prieigą iki pat atsakovo koridoriaus laiptų ir galės vaikščioti po atsakovui priklausančios patalpos 1-8 dalies langu (schemoje taškai 77-78), tokiu būdu pažeidžiant ne tik jo privatumą, bet nesuteikiant savininkui minimalios prieigos prie jam priklausančių pastatų dalies ir tuo pažeidžiant Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-247 patvirtintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos reikalavimus.

20.11.                      Pirmosios instancijos teismas šioje byloje aprašė ir vertino išimtinai ieškovei palankius įrodymus ir jų šaltinius, ignoruodamas tuos įrodymus, kurie liudijo atsakovui palankias aplinkybes. Tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė. Be to, teismas neteisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, nes dėl dalies šalių reikalavimų jokio ginčo nebuvo, o ieškovės reikalavimas dėl iškeldinimo apskritai negalėjo būti nagrinėjamas šioje byloje. Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje tiek daug dėmesio paskyrė patalpos 1-8 padalinimui, kad galimai pamiršo pasisakyti apie pirties, priepirčio, šulinio ir rūsio, esančio patalpoje 1-7, priskyrimą kuriai nors iš šalių ir nustatyti naudojimosi tvarką. Be to sprendimo rezoliucinėje dalyje minima 2025 m. birželio 12 d. A. B. parengta naudojimosi žemės sklypu schema yra mažo formato ir gali sukelti sunkumų ir neaiškumų, ją taikant.

21.       Ieškovė V. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.                      Atsakovas nemotyvavo, kodėl laikytina, kad bylos esmė yra neatskleista, nenurodė, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra šios nagrinėjamos bylos esmė, o tuo labiau kad šių klausimų išsprendimas pagal byloje pateiktus įrodymus negalimas apeliacinės instancijos teisme, nenurodė jokių papildomų įrodymų, kuriuos reikėtų surinkti ir kurie negali būti gauti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas akivaizdžiai neįvertina, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, gali pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, jei tokie būtų nustatyti. Atsakovas tinkamai nepagrindė prašymo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vien tai, kad atsakovo įsitikinimu teismas tariamai neįvertino tam tikrų liudytojų parodymų, negali būti vertinama kaip bylos esmės neatskleidimas.

21.2.                      Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų teismo sprendimą nereiškia, kad teismas išnagrinėjo bylą neobjektyviai. Byla buvo nagrinėta beveik metus laiko, kiekvieno posėdžio metu buvo klausiama, ar ginčo šalys neturi nušalinimų teismo sudėčiai, viso proceso metu atsakovas buvo atstovaujamas profesionalios teisininkės. Taigi, atsakovas turėjo visas procesines galimybes pasisakyti dėl galimo teismo (ne)šališkumo, tačiau tokia teise nepasinaudojo, priešingai, tvirtino, kad nušalinimų teismo sudėčiai neturi. Vien formalus ir absoliučiai subjektyvus atsakovo supratimas apie reikalavimus teismo sprendimui nėra pagrindas naikinti sprendimą.

21.3.                      Atsakovas naudojasi didesne dalimi gyvenamojo namo ir visa patalpa 1-8, nors pagal turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir pagal 2009 m. birželio 11 d. bendraturčių susitarimą turi teisę naudotis tik ½ dalimi šios patalpos, todėl ieškovė turėjo teisę ginti savo pažeistą nuosavybės teisę ir prašyti jį iškeldinti iš ½ dalies ginčo patalpos CK 4.98 straipsnio pagrindu. Vien ta aplinkybė, kad patalpa 1-8 nėra suformuota kaip 2 atskiros patalpos nereiškia, kad negalėjau reikšti reikalavimo dėl iškeldinimo iš ½ dalies patalpos. Joks teisės aktas nedraudžia reikalauti iškeldinti iš dalies patalpos, jei yra įrodoma, kad ta patalpos dalimi naudojamasi neteisėtai. Papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, kad ieškovė negali įrengti pertvaros, atskiriančios patalpą 1-8 į dvi atskiras patalpas kol atsakovas yra užėmęs visą patalpą. Tik valdant turtą galima daryti jam fizinį poveikį (šiuo atveju – remontuoti). Todėl tik iškeldinus atsakovą iš ½ dalies patalpos su jam priklausančiais daiktais yra galimas pertvaros įrengimas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas faktiškai naudojasi didesne gyvenamojo namo dalimi, nei jo turima idealioji nuosavybės teisės dalis ir šis ploto perviršis susidaro būtent dėl naudojimosi visa patalpa 1-8. Pagal atsakovo logiką, turėtų būti ginamas neteisėtai besielgiantis bendraturtis, savavališkai užėmęs didesnę patalpos dalį, nei jam priklauso, o ieškovė, kaip teisėta šios patalpos bendraturtė, negali reikalauti atlaisvinti ½ dalį šios patalpos, nes tai yra viena patalpa. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu apeliaciniame skunde teigiama, kad „neegzistuoja ir šiuo metu nėra jokio ginčo dėl atsakovo iškeldinimo“. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, tiek tai, kad jai, kaip bendraturtei, eliminuota teisė naudotis priklausančia patalpos 1-8 dalimi, tiek tai, kad atsakovas naudojasi didesne ginčo gyvenamojo namo dalimi, tiek tai, kad pareiškusi ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo ieškovė gina savo pažeistą nuosavybės teisę.

21.4.                      Atsakovas nemotyvavo, kodėl ieškinio reikalavimas pripažinti teisę atlikti paprastojo remonto darbus be bendraturčio sutikimo turėjo būti paliktas nenagrinėtas, jei CK 4.75 straipsnyje numatyta, kad ginčus tarp bendraturčių sprendžia teismas, o CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad vienu iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisės pripažinimas.

21.5.                      Nekilnojamojo turto inventorizacijos byloje Nr. 5926 esančioje gyvenamojo namo patalpų eksplikacijoje rūsio patalpos nėra pažymėtos. Šios patalpos yra nurodytos tik Nekilnojamojo turto inventorizacijos bylos pastato inventorinėse žiniose. Rūsys yra ne patalpoje 1-7, o po šia patalpa. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad rūsiu naudojasi tik ieškovė. Ši patalpa nebuvo aktuali nei vienam bendraturčiui jau 2009 m. Byloje pateiktas 2009 m. birželio 11 d. bendraturčių susitarimas patvirtina, kad naudojimosi šiuo rūsiu bendraturčiai net neaptarinėjo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atliekant vietos apžiūrą, buvo nustatyta, kad rūsio patalpa yra nenaudojama, t. y. patekimas į ją yra uždengtas kilimine danga, nėra kopėčių, nėra įrengta apšvietimo, rūsyje nėra jokių ieškovei priklausančių daiktų. Viso proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ši rūsio patalpa jai nereikalinga ir atsakovas gali įsirengti įėjimą į šį rūsį iš jo naudojamų patalpų ir juo naudotis.

21.6.                      Atsakovas akivaizdžiai siekia iškreipti šios bylos esmę. Byloje pateiktas priešieškinis patvirtina, kad buvo pareikštas reikalavimas dėl viso gyvenamojo namo atidalinimo, o ne dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, pagrįstai sprendė, kad 1) atsakovas asmeninėn nuosavybėn siekia prisiteisti didesnę turto dalį, nei jo turima idealioji nuosavybės teisės dalis; 2) atsakovas, neginčydamas patalpos, pažymėtos indeksu 1-8 padalinimo į dvi atskiras patalpas techninio galimumo, neišnaudojo visų galimybių padalyti ginčo daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis; 3) atsakovas pateikė duomenis apie prašomo atidalinti gyvenamojo namo rinkos vertę (kai nustatant namo rinkos vertę buvo vertintas 86,02 m2 gyvenamasis namas), o reikalavimą atidalinti pareiškė dėl 124,74 m2 ploto namo, t. y. net 38,72 m2 ploto. Dėl to siūlomos kompensacijos dydis yra akivaizdžiai neteisingas; 4) nei priešieškinyje, nei 2 kartus patikslintame priešieškinyje nėra suformuluotas reikalavimas, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašoma suformuoti po atidalinimo; 5) atsakovo į bylą pateiktas padalijimo į du atskirus turtinius vienetus projektinis pasiūlymas yra ne nekilnojamojo turto atidalinimo projektas, o tik pasiūlymas bendraturčiui kaip galėtų būti rengiamas projektas. Dėl to padalijimo į du atskirus turtinius vienetus projektiniuose pasiūlymuose nėra aptarti jokie techniniai sprendiniai dėl naujo dūmtraukio ir pertvaros įrengimo, nėra atskleidžiama, ar tokių sprendinių įgyvendinimui (t. y. gyvenamojo namo 10 „performavimui“ į kitus nekilnojamojo turto objektus) reikalingi atlikti darbai, medžiagos ir t. t..

21.7.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neišnaudojo visų galimybių padalinti ginčo patalpą natūra“ yra ir pagrįsta ir teisėta. Atsakovas, reikšdamas reikalavimą dėl piniginės kompensacijos ieškovei, kaip bendraturtei, priteisimo, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad daikto padalinimas natūra yra neįmanomas. Tačiau atsakovas šios procesinės pareigos nevykdė, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neišnaudojo visų galimybių padalinti ginčo patalpą natūra. Teisiškai reikšminga, kad apeliaciniame skunde atsakovas pats dar kartą labai aiškiai pripažino, kad „toks padalinimas techniškai be abejo yra įmanomas“. Tai jei tam tikro daikto padalinimas natūra tarp bendraturčių yra techniškai įmanomas, CK 4.80 straipsnio 2 dalies prasme nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti dėl kompensacijos pinigais priteisimo. Teismo sprendimas atmesti šį priešieškinio reikalavimą yra teisėtas ir pagrįstas.

21.8.                      Pirmosios instancijos teismas spręsti dėl piniginės kompensacijos priteisimo galėjo tik atsakovui įrodžius patalpos 1-8 padalinimo natūra techninį negalimumą. Byloje pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas ne tik neįrodinėjo šios aplinkybės, bet pripažino, kad patalpa natūra gali būti padalinta. Kita vertus, sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio, nuosavybės teisės apsaugos prasme, itin svarbus teisingas priteistinos piniginės kompensacijos dydis. Byloje atsakovo pateiktas padalijimo į du atskirus turtinius vienetus projektinis pasiūlymas, kurio pagrindu buvo reiškiamas reikalavimas dėl 124,74 m2 bendro ploto gyvenamojo namo atidalinimo. Byloje atsakovo pateikta teismo eksperto konsultacinė išvada Nr. RE24-027, kurioje pateikta 86,02 m2 bendro ploto gyvenamojo namo atkuriamoji ir rinkos vertė. Kadangi įvertintas nekilnojamojo turto objektas yra net 38,72 m2 mažesnis, nei prašomas atidalinti nekilnojamojo turto objektas, galima teigti, kad atsakovo siūlyta kompensacija nėra teisinga. Skirtingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas „neginčijo“ konsultacinės išvados Nr. RE24-027 duomenų, o tiesiog vertino, kad atsakovo siūloma piniginė kompensacija nėra teisinga, nes konsultacinėje išvadoje Nr. RE24-027 pateikti duomenys apie 86,02 m2 bendro ploto gyvenamojo namo vertę, o prašoma atidalinti 124,74 m2 bendro ploto gyvenamąjį namą.

21.9.                      Proceso pirmosios instancijos teismo metu atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, kad vidaus durų angos iš patalpos 1-7 į patalpą 1-8 įrengimas yra kapitalinis remontas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis imperatyviai draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo teiginys, kad tai yra ne paprastasis, o kapitalinis remontas yra visiškai formalus. Atsakovas visiškai negeba motyvuoti ir paaiškinti šio savo teiginio pagrįstumo. Tokia atsakovo procesinė pozicija leidžia manyti, kad tokiais visiškai formaliais teiginiais yra siekiama sukelti prielaidas ir abejones, tiesiog tam kad bylos nagrinėjimas būtų grąžintas pirmos instancijos teismui.

21.10.                      Ieškinys teismui buvo pateiktas 2024 m. rugsėjo 18 d. Teikdamas 2024 m. spalio 25 d. priešieškinį, atsakovas dalyje dėl daržinės, tvarto ir stoginės pareiškė reikalavimą visus pastatus atidalinti natūra jo nuosavybėn ir alternatyvų reikalavimą, identišką, ieškovės pareikštam 2024 m. rugsėjo 18 d. ieškinyje. Esant tokiai procesinei situacijai, pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinio reikalavimą visus pastatus atidalinti natūra atsakovo nuosavybėn, o alternatyvaus priešieškinio reikalavimą pagrįstai vertino kaip 2024 m. rugsėjo 18 d. ieškinio reikalavimo pripažinimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami teigti, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kita vertus, kadangi atsakovas neprašo pakeisti teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, o bylą visa apimtimi prašo grąžinti iš naujo nagrinėti, šie argumentai iš vis neturi jokios prasmės, nes grąžinus bylą nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priėmus naują teismo sprendimą.

21.11.                      Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje apklaustų liudytojų nurodytų faktinių aplinkybių taip, kaip norėtų atsakovas, nereiškia, kad teismas šiuos įrodymus vertino netinkamai. Atsakovo subjektyvus situacijos vertinimas, kuris, be to, yra suinteresuotas asmeninių interesų patenkinimu, ir jo vidinis įsitikinimas įrodymų pakankamumu įrodant vieną ar kitą aplinkybę, nėra privalomas bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atsakovas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas, iš esmės nenurodė. Procesinis įstatymas neįtvirtina nei draudimo byloje apklausti liudytojais artimus giminaičius, nei preziumuoja tokių asmenų parodymų šališkumą. Atsakovas nenurodė konkrečių aplinkybių (išskyrus giminystės faktą), kurios leistų abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu. Dėl to vien tai, kad liudytojai yra ieškovės artimieji, nebuvo pakankamai svari aplinkybė teismui nesiremti šių liudytojų paaiškinimais apie naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką. Juolab, kad ieškovės liudytojų nurodytų faktinių aplinkybių teisingumą patvirtina byloje pateikti orto/foto duomenys.

21.12.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad pagal atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu projektą reiktų perkelti ieškovės lauko virtuvę, o tai sudėtinga. Teismo nustatytą naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką, ginčo šalims tenkančios žemės sklypo dalys atitinka idealiųjų dalių principą, sudarytos sąlygas abiem ginčo šalims naudotis jiems priklausančiais statiniais, yra numatytas susisiekimas su viešuoju keliu, sudaryta galimybė visiems bendraturčiams turėti priėjimą prie vandens telkinių, atsakovui yra užtikrintas patogus patekimas prie bendrosios dalinės nuosavybės teise ir asmenine teise valdomų pastatų, atsižvelgta į faktiškai susiklosčiusią žemės sklypu tvarką. Iš byloje esančios schemos turinio akivaizdu, kad ginčo šalims tenkančios naudotis dalys yra aiškios, atribotos ribų posūkio taškus koordinuojant, tvarka neprieštarauja žemės bei statinių valdymą, naudojimą, disponavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, atitinka žemės sklypų paskirtį, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planuose žemės naudingumas, vertingumas savininkams priskirtose dalyse, plotuose yra maksimaliai panašūs, žemės sklypų dalys (teritorijos) yra patogūs naudoti, plotai aiškių konfigūracijų. Ieškovė, teikdama pareiškimą dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo ir 2025 m. birželio 12 d. schemą, atsižvelgė ir į tai, kad 2025 m. birželio 3 d. posėdžio metu atliekant ginčo turto vietos apžiūrą, abi ginčo šalys sutarė, kad šiuo metu nei vienos iš jų nenaudojamą ir nedaug prižiūrimą namų valdos žemės sklypo dalį yra tikslinga dalintis lygiomis dalimis.

21.13.                      Atsakovas reiškia nepasitenkinimą, kad jam asmeniniam naudojimuisi tenka du žemės sklypo masyvai. Tačiau daugiau kaip 30 m. sodyba buvo naudojama trijų asmenų, ieškovės, atsakovo mamos V. N. ir J. M.. Susiformavo faktinė naudojimosi žemės 16 sklypu tvarka, pagal kurią žemės sklypo plotą, esantį arčiausiai statinių savo poreikiams naudojo atsakovo mama, centrine žemės sklypo dalimi naudojosi ieškovė, o likusia žemės sklypo dalimi pageidavo naudotis J. M.. Atsakovas yra ir J. M. teisių perėmėjas. Atsakovo teigimu pirmosios instancijos teismas pažeidė Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-247 patvirtintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų, ne aukciono būdu, administravimo metodikos reikalavimus. Tačiau Aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-247 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų, ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Metodika yra didelės apimties teisės aktas, atsakovas negeba nurodyti kokius konkrečius šio teisės akto reikalavimus pažeidė teismas, todėl jo pozicija dėl šio teisės akto pažeidimo yra visiška formali. Metodikos 2 punkte yra aiškiai įvardinti 8 atvejai kada ši metodika taikoma. Metodikos 2 punkte nėra numatyta, kad ji taikoma sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo. Atsakovas nepaaiškina, kodėl ši Metodika turi būti taikoma ir Metodikos 2 punkte nenumatytu atveju. Be to, ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o Metodika reglamentuoja kitos paskirties žemės sklypų administravimą. Atsakovas nepaaiškina, kodėl šios Metodikos reikalavimai turi būti taikomi žemės ūkio paskirties žemės sklypui. Ginčo žemės sklypas yra valdomas privačios nuosavybės teise, o Metodika reglamentuoja kitos paskirties valstybinės žemės sklypų administravimą. Atsakovas nepaaiškina, kodėl šios Metodikos reikalavimai turi būti taikomi privačios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui.

21.14.                      Patikra, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus yra apeliacinės instancijos prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę, panaikinęs teismo sprendimą, perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo, tačiau šiai teisei nėra būdingas absoliutumas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas turi teisę tik išimtiniais – įstatyme numerus clausus (liet. baigtinis sąrašas) principu apibrėžtais – atvejais perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas deklaruoja akivaizdų siekį iš naujo bylinėtis pirmosios instancijos teisme, tačiau toks siekis nepagrįstas svariais argumentais. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami teismo sprendimo panaikinimui. Apeliaciniame skunde gausu subjektyvaus pobūdžio, nuoskaudomis grindžiamų atsakovo asmeninių situacijos vertinimų ir argumentų. Atsakovas, kritikuodamas teismo motyvus ir išvadas, o ypač jų dėstymo logiką, nepateikia argumentų, kurie paneigtų bylą nagrinėjusio teismo padarytas išvadas – apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami bylą nagrinėjant teisme teikti argumentus, nenurodant jokių teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamiausio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bei turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

24.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad bylos šalys bendrosios nuosavybės teise po ½ dalį valdo 1,1374 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, unikalus Nr. A. B., priepirčiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

25.       Bendraturčiai, byloje pareikštais reikalavimais siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsidalinti žemės sklype esančius statinius, taip pat ieškovė pareiškė reikalavimus iškeldinti bendraturtį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo patalpos 1-8, suteikiant ieškovei teisę šioje patalpoje ieškovei atlikti patalpos pertvarkymo darbus.

26.       Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, iškeldino atsakovą iš patalpos 1-8, leido ieškovei savo lėšomis patalpoje 1-8 atlikti paprasto remonto darbus, atidalijo natūra gyvenamojo namo priklausinius bei nustatė šalių bendrai valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo patalpa 1-8 naudojasi tik atsakovas, ieškovė patekimo iš savo patalpų į šią patalpą neturi, todėl, pažymėjęs, kad šalių sudarytu 2009 m. birželio 11 d. susitarimu, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ieškovei, kaip ginčo turto bendrasavininkei, suteikta teisė naudotis patalpa 1-8, nusprendė atsakovą iškeldinti iš ginčo patalpos.

27.       Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl gyvenamojo namo priklausinių-tvarto, daržinės ir stoginės atidalijimo. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju antraeilio daikto, esančio priklausiniu, teisinis režimas gali būti nustatytas kitoks, negu jį turės pagrindinis daiktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartyje  civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007, konstatuota, kad svarbu, jog dėl atidalijimo pagrindinis daiktas neprarastų savo pirminės paskirties, išskyrus atvejus, kai atidalijamas bendraturtis siekia naudoti atidalyto daikto dalį pagal kitokią paskirtį ir toks daikto paskirties keitimas galimas pagal galiojančius teisės aktus. Šalims neginčijant šios teismo sprendimo dalies, spręstina, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

28.       Atsakovas (apeliantas) V. N., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti ir nagrinėti šioje byloje ieškovės reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo iš A dalies patalpos 1-8, nes natūroje šioje patalpoje pertvara nėra įrengta, o A dalis patalpos, kaip atskiras ginčo dalykas, neegzistuoja ir šiuo metu nėra jokio ginčo dėl atsakovo iškeldinimo.

29.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

30.       Byloje nėra ginčo, kad šalių sudarytu 2009 m. birželio 11 d. susitarimu, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nustatyta šalių bendrosios nuosavybės teise valdomo namo naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovės asmeniniam naudojimui priskirta 7,24 m2 veranda, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta indeksu 1-5, 13,75 m2 kambarys, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-6, 15,04 m2 kambarys, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-7, bei namo palėpės plotas virš šių patalpų. V. N. ir trečiojo asmens J. M., kurių teisių įgijėjas yra atsakovas, asmeniniam naudojimui priskirtas 7,66 m2 koridorius, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-1, 3,72 m2 sandėlis, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-2, 13,74 m2 virtuvė, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta indeksu 1-3, 11,48 m2 kambarys, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-4, bei namo palėpės plotas virš šių patalpų. Bendram ieškovės ir J. M. naudojimui paskirtas 13,39 m2 sandėlis, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-8.

31.       Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

32.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė byloje pareiškusi reikalavimus dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpos 1-8, taip pat dėl leidimo šioje patalpoje be bendraturčio sutikimo atlikti remonto darbus, įrengiant joje pertvarą, reikalavimo dėl šalių bendru susitarimu nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo nereiškė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad atsakovas teisėtai, bendraturčių sudaryto susitarimo pagrindu, naudojasi ginčo patalpa 1-8, tenkinti ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą – iškeldinti atsakovą iš jam nuosavybės teise priklausančios ir bendram naudojimui priskirtos patalpos pagrindo nėra.

33.       Pažymėtina, kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką galima dėl patalpų pertvarkymo, kai jos neišliko, padidėjo ar sumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑976/2003). Darytina išvada, kad tik esant pagrindui keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką, atitinkamai pareiškus ir išsprendus reikalavimus dėl bendro turto naudojimosi tvarkos pakeitimo, spręstina dėl taikytino bendraturčio teisių gynimo būdo ir dėl jo teisės atlikti bendro turto pertvarkymą be bendraturčio sutikimo.

34.       Apeliantas V. N. taip pat byloje kelia gyvenamojo namo atidalijimo klausimą, už jam natūra tenkančią didesnę dalį, bendraturčiui išmokant piniginę kompensaciją.

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių, t. y. atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu. Bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

36.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad namo bendraturtis (ieškovė) V. B. turi poreikį naudoti turtą natūrą, tarp šalių yra sudarytas susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šis susitarimas nėra pakeistas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą atidalijant ginčo turtą natūra nukrypti nuo lygių dalių principo.

37.       Nagrinėjamojoje byloje taip pat kilo ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas ginčo 1,374 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatė pagal 2025 m. birželio 12 d. A. B. tyrinėjimo įmonės parengtą schemą ieškovei V. B. paskirdamas valdyti ir naudotis dalimis, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtomis indeksais 4 ir 7, apeliantui V. N. paskirdamas valdyti ir naudotis dalimis, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtomis indeksu 2 ir 6, bendram šalių valdymui ir naudojimuisi paskirdamas ploto dalį, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtą indeksu 1, žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtą indeksu 3, nustatant jos 3 metrų plotį. Bendro naudojimo ploto dalies (indeksas 3) ribas teismas nustatė iki žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtų taškų 12 ir 13, 7 ir 8 vidurio, nuo šių taškų vidurio žemės plotą palikdamas naudotis atsakovui V. N., žemės sklypo ribą nuo Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėto taško 72 pratęsė iki sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos su keliu.

38.       Kasacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus.

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės pirmosios instancijos teismas naudojimosi tvarką nustatinėjo kasacinio teismo nurodytu eiliškumu: nustatė, koks žemės sklypo plotas yra po pastatais, toliau nustatinėjo, kiek žemės sklypo reikalinga palikti bendram naudojimui, kokia yra nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimo tvarka. Nustatęs, kad atsakovo siūloma naudojimosi tvarka neatitinka nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus ir ja nėra pagrindo vadovautis. Tačiau spręsdamas, kad ieškovės pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi variantas tinkamiausias, t. y. naudojimosi tvarką nustatydamas pagal 2025 m. birželio 12 d. A. B. tyrinėjimo įmonės parengtą schemą, padarė ir išvadas, kad plane pažymėtas priėjimas prie šulinio yra per didelis (platus) ir yra pakankamas jo plotis 2 metrai, užtikrinti atsakovo naudojamos žemės ūkio techniką žemės apdirbimui patekimą į sklypą, ieškovės schemoje pažymėto bendro naudojimo sklypo Nr. 3 plotį nustatė 3 metrus. Taip pat įvertinęs, kad prie tvarto ir daržinės susiformavo privažiavimas nuo kelio, įvertinęs galimybes įvažiuoti prie tvarto ir daržinės, nenustatė bendro naudojimo žemės sklypo dalies, schemoje pažymėtos Nr. 3, nuo taškų 7- 8 iki takų 12-13 vidurio, palikdamas šia dalimi naudotis vien atsakovui, taip pat pratęsė žemės sklypo naudojimosi tarp šalių ribą nuo 72 taško iki sklypo ribos.

40.       Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnis). Šiais principais būtina vadovautis taikant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiamas konkretus ginčas dėl sklypo dalių paskyrimo naudotis bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

41.       Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti tokie šios ginčų kategorijos nagrinėjimo ypatumai: pirma, Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

42.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintame plane ribų nustatymas neatitinka šių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva atlikus plano koregavimą, nustačius praėjimo mažesnį plotį, padidinus sklypo Nr. 3 plotį, pratęsus žemės sklypo naudojimosi tarp šalių ribą nuo 72 taško iki sklypo ribos, nėra galimybės nustatyti šių ribų faktinės buvimo vietos, nes plane nepažymėti jų koordinačių taškai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo patvirtina naudojimosi ginčo žemės sklypo tvarka neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

43.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant dalinės nuosavybės klausimus, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent reikalavimus prareiškiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius bendro turto naudojimo variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

44.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teikiamo bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).

45.       Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad ieškovės pateikta bendrosios nuosavybės naudojimo tvarkos schema neatitinka reikalavimų (aukščiau aptarti jos trūkumai), spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nustatyti naudojimosi tvarką ieškovės pateiktos įrodinėjimo priemonės pagrindu neturėjo. Šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad šalių pateiktos schemos neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų, neužtikrina bendraturčių teisių naudotis bendru daiktu, pirmosios instancijos teismas nepasiūlė šalims, teikti įrodinėjimo priemones, būtinas šiam ginčui išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje kyla ginčas dėl bendrai naudojamos patalpos naudojimo, bei įvertinęs ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl jos, kaip bendro turto savininkės, teisių pažeidimo, apribojant jai naudotis ginčo patalpa, galėjo išaiškinti ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimus, nes, tik pakeitus šalių susitarimu nustatytą naudojimosi namu tvarką, spręstina ir dėl pagrįstumo atlikti jame pertvarkymus.

47.       Bylos duomenys ir skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys teikia pagrindą daryti išvadą, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo – apelianto iškeldinimo, leidimo atlikti pertvarkymo darbus bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, priimta pirmosios instancijos teismui nepatikrinus ir nenustačius nurodytų aplinkybių, apsiribojus konstatavimu, kad apeliantas trukdo ieškovei naudotis nuosavybe bei, kad ieškovės pateikta schema yra pakankama nustatyti naudojimosi tvarką. Materialiosios teisės normų taikymas, nenustačius jų taikymui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, vertintinas kaip netinkamas. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė netinkamai taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.

Dėl procesinės bylos baigties

48.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

49.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo – apelianto V. N. iškeldinimo, leidimo atlikti pertvarkymo darbus bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo, leidimo atlikti patalpos pertvarkymo darbus, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos naikintina ir šioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas pakartotinai bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :        

panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės V. B. ieškinys dėl atsakovo V. N. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpos, t. y. ½ dalies sandėlio, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pažymėto indeksu 1-8, dėl leidimo ieškovei V. B. savo lėšomis atlikti paprastojo remonto darbus pagal gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų atidalinimo tarp bendrasavininkų atliekant paprastojo remonto darbus projektinį pasiūlymą, dėl nustatytos valdymo ir naudojimosi 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tvarkos bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                Egidijus Tamašauskas

                Lina Žemaitienė