Civilinė byla Nr. e2A-434-524/2017              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07704-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 30 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovo J. P. priešieškinį ieškovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kompensacijos priteisimo.

              Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

              I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką, 2006-06-17 sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo J. P., dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą ir: ieškovei priteisti virtuvines spinteles (1 100 Eur), viryklę (350 Eur), gartraukį (85 Eur), vonią (130 Eur), klozetą (97 Eur), dušo kabiną (222 Eur), skalbimo mašiną (309 Eur), tris sienines spintas (900 Eur); atsakovui priteisti šaldytuvą (695 Eur), miegamojo baldus (lova be čiužinio, dvi komodos, stalas, veidrodis) (1 158 Eur), sekciją (300 Eur), kompiuterio stalą (143 Eur), biuro kėdę (63 Eur), šviesiai rudą sofą (300 Eur), kompiuterį su priedais (650 Eur), televizorių („Philips“, 97 cm įstrižainės) (724 Eur), automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. T10385 (1 300 Eur), automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 000 Eur); už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ieškovei iš atsakovo priteisti 3 070 Eur piniginę kompensaciją; ieškovės asmeninėmis prievolėmis pripažinti: kreditus pagal 2014-01-16 vartojimo kredito sutartį Nr. 1401454/96lz ir pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1420639/96lz su BIGBANK AS filialu, kreditą pagal 2014‑06-19 vartojimo kredito sutartį Nr. LMU406192UPA su UAB ,,Mokilizingas“, įsipareigojimą Klaipėdos kredito unijai pagal 2015-04-20 sutartinės hipotekos sutartį. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog santykiai su atsakovu nuo 2009 m. pašlijo, sutuoktiniai nutolo, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, ieškovė turėjo įtarimų dėl jo santykių su kitomis moterimis, prie to prisidėjo atsakovo aistra lošti kazino. Dėl nesėkmių lošiant ir piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovas tapo agresyvus, kelis kartus bandė prieš ieškovę smurtauti, kartą praskėlė lūpą, liko randas. Ieškovė niekur nesikreipė, nes buvo gėda viešinti šeiminius santykius. Po to, kai atsakovas grasino ieškovei peiliu, ji buvo priversta palikti savo namus, nes bijo atsakovo. Santuokos metu su atsakovu įgijo tik automobilius, baldus bei buitinę techniką, nes butas yra jos asmeninė nuosavybė, įgyta iki santuokos.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti į ieškovės 17 757 Eur piniginę kompensaciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas nurodė, jog nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, ieškovė nepateikė atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų. Prašo santuoką nutraukti esant abiejų sutuoktinių kaltei, nes ieškovė iš esmės kaip sutuoktinė pažeidė sutuoktinės pareigas, todėl bendras jų gyvenimas tapo negalimas, ieškovė nerodė lojalumo ir pagarbos šeimai. Mano, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat nurodė, jog nesutinka su ieškovės nurodytu turto pasidalijimo variantu. Nurodė, jog nuo bendro gyvenimo pradžios ieškovės bute materialiai aprūpindavo sutuoktinę ir jos motiną, kuri iki 2015 m. gegužės mėn. gyveno su jais. Per bendro gyvenimo laikotarpį ieškovė su motina pasistatė namą Priekulės r., kur dabar gyvena. Ieškovė bendro gyvenimo laikotarpiu gavo 70 000 Lt vartojimo kreditą buto remontui, kurį jis iš savo darbo užmokesčio padengė. Atsakovas neturi santaupų būstui įsigyti, kadangi savo pinigus panaudojo ieškovės buto remontui. Kadangi šiuo metu santuokoje įgytas turtas jam nereikalingas, nes jis neturi gyvenamosios vietos, mano, jog turi teisę ieškovei palikti visą turtą už 7 226 Eur, o jam priteistina 3 613 Eur piniginė kompensacija. Ieškovės automobilis „Nissan X-Trail“, registruotas jos vardu, atsakovui nereikalingas, nes jis turi savo automobilį „Mercedes Benz“. Atkreipė dėmesį, jog  teismui paruoštame prašyme dėl santuokos nutraukimo ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovė nurodė, jog sumokės atsakovui 8 700 Eur piniginę kompensaciją už jo asmeninių lėšų panaudojimą ieškovės buto remontui, t. y. kreditui už būstą bei vartojimo kreditams padengti. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad ieškovė į savo apskaičiavimus neįtraukė kaštų balkonams įstiklinti ir visiems langams pakeisti, todėl mano, jog po santuokos nutraukimo ieškovė turi atsakovui sumokėti 1/2 dalies kredito už būstą ir vartojimo kreditų padengimą, t. y. 10 144 Eur sumos, kompensaciją. Visa ieškovės kompensacijos atsakovui suma sudaro 17 757 Eur (3 613 Eur + 4 000 Eur už ieškovei perduotą automobilį „Nissan X-Trail“ + 10 144 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
1. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2006-06-17 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 455). Pripažino, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes.
2. Padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovei N. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė santuokos metu įgytą turtą už bendrą 6 068 Eur sumą, kurį sudaro: virtuvinės spintelės – vertė 1 100 Eur, viryklė – vertė 350 Eur, gartraukis – vertė 85 Eur, vonia – vertė 130 Eur, klozetas – vertė 97 Eur, dušo kabina – vertė 222 Eur, skalbimo mašina – vertė 309 Eur, trys sieninės spintos – vertė 900 Eur, sekcija – vertė 300 Eur, kompiuterio stalas – vertė 143 Eur, biuro kėdė – vertė 63 Eur, šviesiai ruda sofa  – vertė 300 Eur, kompiuteris su priedais – vertė 650 Eur, televizorius „Philips“ (97 cm įstrižainės) – vertė 724 Eur; atsakovui J. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. T10385, kurios vertė 1 300 Eur, transporto priemonę „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 4 000 Eur, miegamojo baldus (lova be čiužinio, dvi komodos, stalas, veidrodis), kurių vertė 1 158 Eur, bendra turto vertė 6 458 Eur.
3. Priteisė iš atsakovo 195 Eur kompensaciją ieškovei už jam tenkančią didesnę turto dalį.
4. Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui BIGBANK AS filialui pagal 2014-01-16 vartojimo kredito sutartį Nr. 1401454/96lz ir vartojimo kredito sutartį Nr. 1420639/96lz, sudarytas tarp ieškovės ir BIGBANK AS filialo, pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis; po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei UAB ,,Mokilizingas“ pagal       2014-06-19 vartojimo kredito sutartį Nr. LMU406192UPA, sudarytą tarp ieškovės ir UAB ,,Mokilizingas“, pripažino asmenine ieškovės prievole; po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditorei Klaipėdos kredito unijai pagal 2015‑04-20 sutartinės hipotekos sutartį Nr. DR-1742 pripažino asmeniniais ieškovės įsipareigojimais.
5. Priteisė iš atsakovo J. P. 262 Eur žyminį mokestį valstybei bei 785 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
6. Teismas darė išvadą, jog išsaugoti santuoką galimybių nėra, atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas su sutuoktine elgėsi žiauriai, vartojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę net ir tada, kai sutuoktiniai kartu negyveno, todėl šalių santuoka nutraukta pripažįstant, jog dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalimi.
7. Spręsdamas dėl turto padalijimo teismas nustatė, kad automobiliu „Mercedes Benz“ faktiškai naudojasi atsakovas, automobilis reikalingas atsakovo darbo funkcijoms atlikti, dėl to asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui. Nustatyta, jog automobilis „Nissan X-Trail“ įgytas ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalytinu. Nustatęs, kad minėtas automobilis yra atsakovo žinioje ir šis juo naudojasi, teismas automobilį priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovo reikalavimą dėl automobilio vertės dydžio kompensacijos už šią transporto priemonę priteisimo iš ieškovės atmetė. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio ar kitais pagrindais valdomo būsto, nesaisto teismo sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nesudaro pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto turto padalijimo natūra būdo. Taip pat įvertinta, kad padalijus kilnojamąjį turtą ieškovės nurodytų būdu, iš atsakovo prašomos priteisti kompensacijos suma, įvertinus atsakovo gaunamas pajamas, jam taptų didele finansine našta. Atsižvelgdamas į tai, teismas padalijo kilnojamąjį turtą sutuoktiniams ir ieškovei iš atsakovo priteisė 195 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Konstatuota, kad atsakovas neįrodė savo reikalavimo priteisti 10 144 Eur kompensaciją pagrįstumo, dėl to šis reikalavimas atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas J. P. prašo panaikinti 2016-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad atsakovo santuoka su ieškove iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinį. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas rėmėsi vien ieškovės žodiniais paaiškinimais, jog dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, ir neatsižvelgė į atsakovo pateiktus dokumentus bei jo atstovo argumentus, jog atsakovas rūpinosi šeima, nuolat mokėjo jų buto komunalinius mokesčius, išlaikė žmoną paskutiniais bendro gyvenimo metais. Ieškovė vengė kartu spręsti kilusius šeimos konfliktus, ignoravo santuokines pareigas, todėl sprendimas pripažinti atsakovą vieninteliu kaltu dėl santuokos iširimo yra nepagrįstas. Teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, t. y. charakterių nesutapimo ir tinkamo noro išsaugoti santuoką trūkumo. Be to, teismas tinkamai neįvertino rašytinių įrodymų, jog ieškovė paruošė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kuriame nurodė panašias priežastis. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakovo lankymąsi kazino nusižengimu šeimai.
2. Prašo taikyti kitą turto padalijimo būdą, nei prašė ieškovė, t. y. priteisti atsakovui piniginę kompensaciją, o ieškovei palikti visą turtą natūra. Teismas neatsižvelgė į tai, kad turtas, kuris priteistas ieškovei, yra įmontuotas ieškovės bute. Teismas turėjo atsižvelgti, kad atsakovas po santuokos nutraukimo liks be gyvenamojo būsto ir negalės turto (miegamojo baldų) panaudoti. Nesutinka su sprendimu priteisti atsakovui ieškovės vardu pirktą ir užregistruotą automobilį „Nissan X-Trail“.
3. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovui piniginę kompensaciją už jo asmeninių lėšų panaudojimą santuokos metu ieškovės buto remontui, t. y. kreditui už būstą bei vartojimo kreditui padengti (dėl 1/2 dalies buto remontui panaudotos kredito dalies kompensacijos).
9. Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Ieškovės nuomone, teismas teisingai įvertino atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų dėl ieškovės kaltės. Į bylą pateikti duomenis apie atsakovo labai dažną lankymąsi lošimo namuose patvirtina, kad jis savo elgesiu materialiai kenkė šeimai. Atsakovas nesiginčija dėl ieškovės išsakytų teiginių apie jo piktnaudžiavimą alkoholiu, smurtavimą, tik bando įrodyti neva buvus ieškovės kaltę. Mano, kad teismas, dalydamas turtą natūra, priėmė teisingą sprendimą. Atsakovo išsikraustymas nėra priežastis nepriteisti jam turto natūra. Priteisus apelianto nurodomą automobilį ieškovei, jos interesai būtų pažeisti, nes ji gautų turtą, kuriuo naudojosi ir kurį nudėvėjo atsakovas. Taip pat nurodo, kad dalis paimto 70 000 Lt kredito buvo grąžinta iki santuokos, o visas kreditas bankui buvo grąžintas 2009-02-09 iš ieškovei padovanotų, o ne šalių bendrų lėšų. Savo asmeninių lėšų nei į būsto remontą, nei į kredito grąžinimą atsakovas neinvestavo. Mano, kad kompensacija atsakovui už asmeninių lėšų panaudojimą nepriklauso.

Teisėjų kolegija

k  o  n  s  t  a  t  u  o  j  a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

12. . Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. dėl jų charakterių nesutapimo ir tinkamo noro išsaugoti santuoką trūkumo. Be to, teismas netinkamai įvertino jo lankymąsi kazino kaip nusižengimą šeimai. Ieškovė savo nurodomas faktines aplinkybes dėl atsakovo kaltės  įrodinėja liudytojų K. G., A. V. parodymais, įrodančiais atsakovo girtuokliavimo faktus, LITEKO duomenimis apie atsakovo administracinius nusižengimus. Ar sutuoktinis iš esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimas, nustatinėjamas teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-7/2006). Taigi kiekviena iš šalių turėjo nurodyti faktines aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadas dėl kito sutuoktinio kaltės, ir jas įrodinėti įprastinėmis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis; santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atveju įrodinėjimo dalykas yra ne tik patys faktai, bet ir priežastinis ryšys tarp kalto sutuoktinio elgesio ir atsiradusių pasekmių – šeimos iširimo.
13. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Be to, ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovei tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo kaltę, nes ieškovė ieškinyje nurodė, nuo 2009 m. santykiai su atsakovu atšalo, o nuo 2014 m. pablogėjo, 2015 m  ieškovė išėjo gyventi atskirai nuo atsakovo dėl jo pavartoto smurto prieš ją. Byloje nustatyta, jog 2015 m. birželio mėnesį šalys mėgino ištuokos klausimą spręsti bendru sutarimu, tačiau 2015-08-26 dar šalims gyvenant viename bute prieš ieškovę atsakovas pavartojo fizinį smurtą. Ieškovės susitaikymo faktas nepaneigia atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo fakto (CK 3.60 str. 3 d.).
14. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėja jam iškelta baudžiamąja byla dėl svetimo turto sugadinimo, lankymosi kazino faktais ir jos sumušimo faktu 2015-08-26. Atsakovas jokių įrodymų dėl ieškovės kaltės neteikia, todėl byloje nėra pagrindo padaryti išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes paminėti ieškovės įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. jo ūmaus būdo, smurto prieš ją bei tarpusavyje nesuderintų azartinių lošimų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-127/2011). Paminėtų sutuoktinio pareigų turinio atskleidimas paneigia apelianto motyvą dėl jo kaltės nebuvimo dėl lankymosi kazino, nes byloje nėra įrodymų, jog buvę sutuoktiniai buvo susitarę, jog atsakovas lankysis kazino, atsakovas buvo įspėjęs ieškovę apie naktinius apsilankymus lošimo įstaigose, nes pažyma įrodo, jog atsakovas kazino lankėsi, pvz., 2014-06-14 2 val. 47 min., 2015-12-15 – 5 val., 2012-15-14 – 3 val. 37 min. ir kt.
15. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus (ieškovės paaiškinimus apie apelianto elgesį; jam iškeltos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto sugadinimo faktą, nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl ieškovės sumušimo 2015-08-26 jos bute faktą, pažymą dėl atsakovo lankymosi kazino nuo 2009-06-25 iki 2015-06-25), teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, iš kurių galima daryti išvadą, jog šalių santuoka iširo būtent dėl apelianto kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (lojalumo, abipusės pagarbos ir kt.) (CK 3.60 str. 2 d.). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl santuokos iširimo yra ieškovės kaltės (CPK 178 str.).
16. Dėl turto padalijimo

Apeliantas prašo taikyti kitą turto padalijimo būdą, nei prašė ieškovė, t. y. priteisti atsakovui piniginę kompensaciją, o ieškovei palikti visą turtą natūra, tačiau tokia pozicija neparemta įstatymu. Sutuoktinių bendro turto padalijimo būdą reglamentuoja CK 3.127 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kompensacija priteisiama, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima ir kitas sutuoktinis sutinka už paliktą jam natūra visą turtą sumokėti jo turto dalies kompensaciją. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik kilnojamųjų daiktų panaudojimo galimybės, nesant kitų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑523/2008;                  2012-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015-04-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2015-09-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-478-248/2015). Taigi minėti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad turto padalijimas natūra objektyviai negalimas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog santuokoje įgytas šalių kilnojamasis turtas yra dalus, todėl gali būti padalytas natūra. Byloje nustatyta, jog atsakovas naudojosi automobiliu „Nissan X-Trail“; dirba taksistu, todėl teismas pagrįstai šalių santuokoje įgytas transporto priemones priteisė atsakovui. Tarp šalių nekilo ginčo dėl jų vertės santuokos nutraukimo metu, todėl šio automobilio priteisimas atsakovui nepablogino jo padėties. Kilnojamųjų daiktų padalijimas natūra atitinka CK 3.127 str. 3 d. nustatytą reglamentavimą, atsakovui išsikrausčius iš ieškovės buto kilnojamieji daiktai galės būti panaudoti kitoje jo gyvenamojoje vietoje, todėl šios apeliacinio skundo dalies tenkinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

17. Dėl kompensacijos už atsakovo asmenines lėšas

       Atsakovas priešieškiniu prašė po santuokos nutraukimo iš ieškovės priteisti 1/2 dalies kredito už būstą ir vartojimo kreditų padengimą, t. y. 10 144 Eur sumos, kompensaciją. Šioje byloje nėra ginčo, jog butas, į kurio remontą nurodo investavęs atsakovas, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Byloje nustatyta, jog šalys sudarė santuoką 2006-06-17, o  2005-12-28 kredito sutartis įrodo, jog ieškovei buvo suteiktas 70 000 Lt kreditas, todėl įrodyta, jog ši paskola nebuvo paimta šeimos interesais. Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tačiau šioje byloje įrodyta, jog ši paskola šalių santuokoje buvo padengta iš asmeninių ieškovės lėšų.

18. Notarinė sutartis, registro Nr. 556, įrodo, jog ieškovės mama 2009-02-09 padovanojo ieškovei 62 000 Lt kreditui AB SEB banke padengti, todėl šia sutartimi paneigta atsakovo pozicija, jog šis kreditas buvo padengtas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Įrodyta, jog 2009-02-09 kredito likutis buvo 62 000 Lt, nes po šios dovanojimo sutarties sudarymo 2009-04-07 išregistruota hipoteka, todėl įrodyta, jog iki santuokos atsiradusią prievolę ieškovė padengė asmeninėmis jai notarine sutartimi dovanotomis lėšomis. Nutraukiant santuoką dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šioje byloje nustatyta, jog ginčo dėl buto priklausymo asmeninės nuosavybės teise ieškovei nėra, dėl jos jau grąžintos 70 000 Lt prievolės pobūdžio ginčo taip pat nėra, atsakovas šioje byloje neįrodinėjo, jog jis iš esmės pagerino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą ir reikalavo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe, neįrodinėjo  turto vertės iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokyčio po turto pagerinimo, todėl jam priteisti 10 144 Eur arba 35 025 Lt kompensaciją nėra teisinio pagrindo, nes jis neįrodė, jog šia suma padengė ieškovės asmeninę prievolę (CPK 178 straipsnis). Byloje įrodžius, jog ieškovei buvo padovanoti 62 000 Lt ir dėl šios dovanos panaikinta hipoteka, atsakovo reikalavimo tenkinti nėra pagrindo.
19. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytais apeliacinio skundo motyvais (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
21. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 50  Eur žyminio mokesčio dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-24 nutartimi atsakovui atidėtas nesumokėtos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo, nors atsakovas prašė atleisti jį žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą. Atsakovas pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog pareiškėjas gauna nedideles pajamas, iš individualios veiklos gaunamos metinės pajamos sudaro 3015,05 Eur, duomenų apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą byloje nėra, iš atsakovo turto nuo 2009 m. yra vykdomas išieškojimas antstolės L. N. kontoroje. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2016-02-04 teismo nutartimi pareiškėjui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas. Taigi pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog apeliacinio skundo pateikimo dieną atsakovas neturėjo galimybės sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio sumos, todėl yra pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nesumokėta žyminio mokesčio dalis nepriteistina (CPK 83 str. 3d., 84 str.).

       Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo advokatui 200 Eur, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir iš atsakovo ieškovei priteistina 70 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., 93 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

             Atleisti J. P. (J. P.) nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą.

             Priteisti N. P. iš J. P. 70 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai              Irma Čuchraj

              Erika Misiūnienė

              Almantas Padvelskis