Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                                  Civilinė byla Nr. 2S-933-115/2011

Teisėja  Rima Bražinskienė                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                              22.5.; 125.10.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

              NUTARTIS             

2011 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Vilniaus ekspedicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria  prieštaravimus atsisakyta priimti civilinėje byloje Nr. 2-14377-545/2010 pagal ieškovo PKS GDANSK – OLIWA S.A. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus ekspedicija“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Vilniaus m. 2 apylinkės teisme 2010 m. lapkričio 19 d. buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo visiškai buvo patenkintas ieškovo PKS GDANSK – OLIWA S.A. ieškinys atsakovui UAB „Vilniaus ekspedicija“ dėl skolos priteisimo. Preliminarus sprendimas atsakovui įteiktas 2010-11-23.

2010-12-14 teisme gautas atsakovo prieštaravimas dėl 2010-11-19 preliminaraus sprendimo, kuriame nurodyta, kad atsakovas neginčija priteistos skolos dydžio, tačiau nesutinka su sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų, be to, ieškovas neatlygino atsakovui žalos už sugadintas prekes, kurias pristatė pagal kitas sutartis, todėl ieškinys dėl skolos už vežimo paslaugas taip pat yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovo UAB „Vilniaus ekspedicija“ prieštaravimus dėl 2010 m. lapkričio 19 d.  preliminaraus sprendimo atsisakė priimti (b.l.50)

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pats atsakovas pripažįsta, kad ieškovas atliko pervežimo paslaugas ir atsakovas yra skolingas ieškovo prašomą priteisti sumą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo nurodyti motyvai, kad ieškinys yra nepagrįstas dėl to, jog ieškovas pagal kitas sutartis atsakovui skolingas už krovinio sugadinimą, laikomi nepagrįstais. Ieškovas turi teisę reikalauti atlyginimo už atliktas krovinio pervežimo paslaugas, nes tarp šalių nebuvo pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo ar užskaitymo aktas, atsakovas pats patvirtina, kad yra skolingas ieškovui už krovinio pervežimą. Atsakovo prieštaravimuose išreikštas noras nagrinėjamoje byloje pateikti priešieškinį negali būti įgyvendintas, nes LR CPK 430 str. 4 d. nustato, kad dokumentiniame procese negalima pateikti priešieškinio. Tačiau teismas pažymėjo, kad tai neatima iš atsakovo teisės kreiptis į teismą bendra tvarka su nauju ieškiniu dėl savo reikalavimų. Dėl nesutikimo su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, atsakovas remiasi LR CPK 434 str. 4 d. Teismas nurodė, kad šis straipsnis gali būti pritaikytas tik tuo atveju, jei ieškovas būtų kreipęsis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne dokumentinio proceso tvarka. Ieškovas pateikė  leistinus rašytinius įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl nėra pagrindo jų nepriteisti ar mažinti.

Atsakovas UAB „Vilniaus ekspedicija“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.55-57), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog nesutinka su teismo argumentu, kad CPK 434 str. 4 d. gali būti pritaikyta tik tuo atveju, jeigu ieškovas būtų kreipęsis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne dokumentinio proceso tvarka. CPK 434 str. 4 d. įtvirtinta ieškovo teisė reikalavimus patenkinti CPK XXIII skyriuje  nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau ieškovas pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Įtvirtinta nuostata reiškia, kad taip siekiama skatinti šalis naudotis supaprastinto proceso procedūra, ja nepasinaudojus nustatoma tam tikra sankcija – nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Dokumentinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 427 str.), todėl pagal CPK 434 str. 4 d., ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.) negali būti tenkinamas. Ieškovui bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos, nes ieškovas nepasinaudojo supaprastinto proceso tvarka. CPK 434 str. 4 d. nurodo tik ieškovo teisę reikalavimus teikti XIII skyriuje nustatyta tvarka. Minimu atveju ieškovas tokią teisę turėjo, todėl ja galėjo pasinaudoti, nes atsakovas neprieštaravo dėl skolos priteisimo pagal šalių sudarytas 2009 m. spalio 30 d. sutartis Nr. 09/T715 ir Nr. 09/T752, tačiau ieškovas sąmoningai kreipėsi dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka (CPK 424-430 str.), kad atsakovas nepareikštų priešieškinio (CPK 430 str. 4 d.), nors ieškovas yra atsakovui skolingas už sugadintą krovinį pagal kitas sutartis. Atsisakydamas priimti atsakovo prieštaravimus teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), nes atsakovui suteikta teisė gintis nuo ieškinio reiškiant prieštaravimus (CPK 42 str. 1 d.) arba priešieškinį (CPK 143 str.). Prieštaravimai skiriasi nuo priešieškinio, nes prieštaravimu siekiama paneigti ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, o priešieškiniu atsakovas reiškia savarankišką reikalavimą ieškovui, kurį priešpastato ieškovo reikalavimui. Tačiau dokumentiniame procese atsakovas neturi tokios pasirinkimo teisės, nes priešieškinį šiame procese reikšti draudžiama (CPK 430 str. 4 d.). Tais atvejais, kai įstatymo leidėjas suvaržo šalies procesines gynybos priemones, teismas turi užtikrinti, kad teisių apsauga būtų pasiekta leistinomis priemonėmis. Šiuo atveju teismas turi išnagrinėti visus atsakovo prieštaravimus - tiek procesinio, tiek materialinio pobūdžio, nes bylą tikslinga nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nes ieškovas neatlygino atsakovui žalos ir už sugadintą krovinį. Mano, jog būtina vadovautis CPK 7 str. 1 d. įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu. CPK 430 str. 6 d. įtvirtinta teismo pareiga dokumentinio proceso antrajame etape išnagrinėti bylą ir galutiniu sprendimu ginčą išspręsti visiškai. Teigia, jog teismas negali atsisakyti svarstyti atsakovo pareikštų prieštaravimų tuo pagrindu, kad ieškinį neigiantys faktai sudarytų kito ieškinio, kurį atsakovas gali pareikšti kaip savarankišką, faktinį pagrindą. Toks atsakovo procesinių teisių aiškinimas siaurintų jo teisę į gynybą ir pažeistų šalių lygiateisiškumą bei dispozityvumą civiliniame procese (LAT 2008 m. spalio 27 d. nutartis civ. byloje R. S. v. G. G., bylos Nr. 3K-3-519/2008). Mano, jog teismo argumentas atsisakyti priimti atsakovo prieštaravimus, kuriais atsakovas įrodinėja, kad ieškinys nepagrįstas, nes ieškovas atsakovui yra skolingas pagal kitas sutartis už krovinio sugadinimą iš esmės prieštarauja formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Ieškovas PKS GDANSK – OLIWA S.A. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.60-61) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas netinkamai aiškina CPK nuostatas, painioja dokumentinį procesą su bendrąja ginčo teisena.Vien CPK 427 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus CPK XXII skyriuje nurodytas išimtis, nereiškia, kad dokumentinis procesas prilygsta bendrajam bylų nagrinėjimo procesui. CPK 434 str. 4 d. kalbama būtent apie bendrąją ginčo teiseną, kuri yra reglamentuojama CPK XIV skyriaus 225 - 258 str. CPK 434 str. 4 d. taikymo sritis neapima dokumentinio proceso kaip vienos iš supaprastinto proceso formų. CPK 434 str. 4 d. nuostatos paskirtis yra paskatinti kreditorių rinktis pigesnį savo teisių gynimo būdą, taip apsaugoti skolininką, kad šis dėl kreditoriaus bylinėjimosi būdo pasirinkimo nepatirtų neigiamų padarinių. CPK 434 str. 4 d. taikoma tik tuo atveju, kai teismas įvertina skolininko elgesi prieš kreditoriui kreipiantis į teismą ir nustato, kad iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimo neginčys. Tačiau atsakovas delsia grąžinti skolą jau daugiau nei metus laiko –sąskaitos Nr. STRUN/0657/2009/09 mokėjimo terminas yra 2009-11-12, o sąskaitos Nr. STRUN/0138/2009/11– 2009-12-18. Pats atsakovas savo prieštaravimuose ir atskirajame skunde ginčija ieškovo reikalavimą teigdamas, kad ieškovas neva pats yra skolingas atsakovui už sugadintą krovinį, dėl to, pasak atsakovo, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Šie atskirojo skundo motyvai kaip tik vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas nesutinka ir ginčija ieškovo reikalavimą, o tai eliminuoja CPK 434 str. 4 d. taikymą. Mano, jog esminę reikšmę turi tai, kad atsakovas pripažįsta esąs skolingas ieškovui pagal sąskaitas Nr. STRUN/0657/2009/09 ir Nr. STRUN/0138/2009/11 už jo tinkamai suteiktas pervežimo paslaugas. Atsakovas, ginčydamas 2010-12-21 nutartį, įrodinėja tik tai, kad ieškovas atsakingas už žalą sugadinus krovinį, todėl siekia atlikti įskaitymą. Pagal CK 6.131 str. 1 d. ir 2 d. atsakovas privalėjo ieškovui raštu pranešti apie tai, kokio dydžio skola yra įskaitoma (CK 6.131 str. 1 d.). Tokio pranešimo apie skolos įskaitymą atsakovas kartu su prieštaravimais teismui nepateikė (CPK 178 str.). Be to, draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (LR CK 6.134 str. 1 p.), dėl to minėti atsakovo atsikirtimai (prieštaravimai) apskritai negalimi. Dėl to teismas visiškai teisėtai šiuos atsakovo prieštaravimų motyvus laikė nepagrįstais. Teigia, jog skundžiama nutartis neužkerta kelio atsakovui realizuoti savo teisę į nuostolių atlyginimą paduodant ieškininį pareiškimą bendra tvarka.

Apelianto (atsakovo) UAB „Vilniaus ekspedicija“ atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo UAB „Vilniaus ekspedicija“ prieštaravimus dėl 2010 m. lapkričio 19 d.  preliminaraus sprendimo atsisakė priimti.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad CPK 434 str. 4 d. gali būti pritaikyta ne tik tuo atveju, jeigu ieškovas būtų kreipęsis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, bet ir dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 427 str.), todėl pagal CPK 434 str. 4 d., ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.) negali būti tenkinamas, nes ieškovas nepasinaudojo supaprastinto proceso tvarka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas PKS GDANSK-OLIWA S.A. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus ekspedicija“ dėl skolos priteisimo pareiškė dokumentinio proceso tvarka (b.l.1-4).

Dokumentinį procesą reglamentuoja CPK IV dalies XXII skyriuje įtvirtintos teisės normos.

CPK 434 str. 4 d. reglamentuoja atvejus, kai yra pareikštas ieškinys ginčo teisenos tvarka,  nors yra pakankamai duomenų daryti išvadą, jog ieškovo reikalavimai galėtų būti patenkinti CPK IV dalies XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, t.y. kad atsakovas pripažins ieškovo reikalavimus, jų neginčydamas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Kolegija pabrėžia, jog CPK 434 str., įskaitant ir 4 dalį,  reglamentuoja bylinėjimosi  išlaidų klausimą tik nagrinėjant bylas dėl teismo įsakymo išdavimo. Analogiškos normos, reglamentuojančios CPK 434 str. 4 d. įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų priteisimą,  CPK IV dalies XXII skyriuje, reglamentuojančiame dokumentinį procesą,  nėra.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad apeliantas prieštaravimuose ir atskirajame skunde ginčija ieškovo reikalavimą teigdamas, kad ieškovas neva pats yra skolingas atsakovui už sugadintą krovinį, dėl to, pasak atsakovo, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Šie atskirojo skundo motyvai patvirtina, kad atsakovas nesutinka ir ginčija ieškovo reikalavimą, taigi, bet kokiu atveju CPK 434 str. 4 d. taikymas nebūtų galimas.

Dėl to kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad LR CPK 434 str. 4 d. gali būti pritaikytas tik tuo atveju, jei ieškovas būtų kreipęsis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne dokumentinio proceso tvarka.

Apeliantas atskirąjį skundą taip pat argumentuoja tuo, jog atsisakydamas priimti atsakovo prieštaravimus teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), nes atsakovui suteikta teisė gintis nuo ieškinio reiškiant prieštaravimus (CPK 42 str. 1 d.) arba priešieškinį (CPK 143 str.), o šiuo atveju dokumentiniame procese atsakovas neturi tokios pasirinkimo teisės, nes priešieškinį šiame procese reikšti draudžiama (CPK 430 str. 4 d.). Tais atvejais, kai įstatymo leidėjas suvaržo šalies procesines gynybos priemones, teismas turi užtikrinti, kad teisių apsauga būtų pasiekta leistinomis priemonėmis, taigi teismas turėjo išnagrinėti visus atsakovo prieštaravimus - tiek procesinio, tiek materialinio pobūdžio, nes bylą tikslinga nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Kolegija pažymi, jog dokumentinis procesas yra supaprastintas procesas, tai nėra ginčo teisena, ir supaprastintas procesas atitinkamai yra greitesnis ir pigesnis būdas atstatyti teisingumą. Jeigu yra visos įstatyme nustatytos prielaidos pradėti tokį procesą ir jis yra pradėtas, jį dirbtinai  apsunkinti nėra tikslinga ir prieštarauja CPK 7 str. įtvirtintam proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui.

CPK 430 str. 4. nurodyta, kad dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį, tačiau toks reglamentavimas, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, neatima iš atsakovo teisės kreiptis į teismą bendra tvarka su nauju ieškiniu dėl savo reikalavimų.

Kaip matyti iš apelianto prieštaravimų (b.l.45-48), apeliantas pripažįsta esąs skolingas ieškovui pagal sąskaitas Nr. STRUN/0657/2009/09 ir Nr. STRUN/0138/2009/11 už jo tinkamai suteiktas pervežimo paslaugas. Atsakovas, ginčydamas 2010-12-21 nutartį, įrodinėja tik tai, kad ieškovas atsakingas už žalą sugadinus krovinį, todėl siekia atlikti įskaitymą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, apelianto (atsakovo) prieštaravimuose nurodyti motyvai, kad ieškinys yra nepagrįstas dėl to, jog ieškovas pagal kitas sutartis atsakovui skolingas už krovinio sugadinimą, laikomi nepagrįstais. Ieškovas turi teisę reikalauti atlyginimo už atliktas krovinio pervežimo paslaugas, nes tarp šalių nebuvo pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo ar užskaitymo aktas, atsakovas pats patvirtino, kad yra skolingas ieškovui už krovinio pervežimą. Atsakovas, kaip minėta, gali kreiptis į teismą bendra tvarka su nauju ieškiniu dėl savo reikalavimų. 

Kolegija konstatuoja, jog nagrinėti bylą ginčo teisena šiuo atveju, kai atsakovas pripažino, kad yra skolingas ieškovui už krovinio pervežimą,  nebuvo pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (atsakovo) UAB „Vilniaus ekspedicija“ priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l. 64).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14377-545/2010palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) UAB „Vilniaus ekspedicija“ valstybei 5,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas                                          Algirdas Auruškevičius

Teisėjos                                                        Rūta Veniulytė-Jankūnienė

                                                                                      Tatjana Žukauskienė