Administracinė byla Nr. eI3-3395-952/2025
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00646-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 14 d.
Šiauliai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RE-notas“ dėl susidariusios skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „RE-notas“ 35 504,06 EUR susidariusią skolą; 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 14-15 punktais nuo 2024 m. birželio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos; tenkinti NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Paramos gavėjos turtui bei piniginėms lėšoms ir taikyti turto areštą 35 504,06 EUR dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti VĮ Registrų centras Turto arešto aktų registre.
Pareiškėja nurodo, kad NMA 2024 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-84 „Dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis paramos gavėja UAB „RE-notas“ (toliau – Paramos gavėja, Atsakovė) privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Sprendimas Paramos gavėjai išsiųstas kartu su 2024 m. balandžio 10 d. lydraščiu Nr. BRK-4991 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Paramos gavėja NMA 2017 m. lapkričio 29 d. pateikė Paraišką. 2018 m. spalio 24 d. su pareiškėja buvo pasirašyta Sutartis ir pareiškėja tapo Paramos gavėja. Pasirašydama Sutartį Paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 19VK-KU-17-1-03671-PR001 „Apdirbamosios gamybos verslo pradžia“ (toliau – Projektas), nepažeisdama Sutarties sąlygų, Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paramos gavėja Projektą įgyvendino 3 (trimis) etapais. 2018 m. spalio 29 d. Paramos gavėja pateikė pirmą mokėjimo prašymą Nr. 19VK-KU-17-1-03671-MP001, kuris buvo įvertintas teigiamai, ir Paramos gavėjai buvo išmokėta 43 296,84 EUR paramos suma už gamybos paskirties pastato statybos I dalį (tūris 5 150 kub. m). 2019 m. balandžio 30 d. Paramos gavėja pateikė antrą mokėjimo prašymą Nr. 19VK-KU-17-1-03671-MP002, kuris buvo įvertintas teigiamai, ir Paramos gavėjai buvo išmokėta 56 802,45 EUR paramos suma už gamybos paskirties pastato statybos II dalį (tūris 3 987 kub. m) ir automatinę naudotų padangų perdirbimo į miltelius gamybos liniją (našumas 1 500–2 000 kg/val., gaunami ne mažesni nei 10–80 akių dydžio gumos milteliai). 2020 m. spalio 8 d. Paramos gavėja pateikė trečią mokėjimo prašymą Nr. 19VK-KU-17-1-03671-MP003, kuris buvo įvertintas teigiamai, ir Paramos gavėjai buvo išmokėta 68 967,67 EUR paramos suma už gumos gaminių gamybos liniją (našumas 600–800 kg/val.). Iš viso išmokėta 169 066,96 EUR paramos suma. NMA, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo (toliau - Administravimo taisyklės) 243 punktu, pareiškėjui arba paramos gavėjui gali nustatyti pažeidimą, jei pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: - nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (Administravimo taisyklių 243.2 papunktis); - pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (243.12 papunktis). Vertinant 2022 m. projekto įgyvendinimo ataskaitą nustatyta, kad nepasiekti projekto priežiūros rodikliai ir ekonominio gyvybingumo rodikliai. Vadovaudamasi Sutarties 3.1.22 papunkčiu, Paramos gavėja įsipareigojo iki Projekto įgyvendinimo pabaigos pasiekti ir iki kontrolės pabaigos išlaikyti Paraiškoje prognozuotus projekto priežiūros rodiklius - pardavimo pajamas ir išlaikyti 25 darbuotojus (22 kaimo gyventojus). 2022 m. įsipareigojo pasiekti pardavimo pajamų – 1 559 373 EUR. Vadovaudamasi Sutarties 3.1.22 papunkčiu, Paramos gavėja įsipareigojo sukurti 22 naujas darbo vietas bei išlaikyti 3 turėtas darbo vietas, iš viso 2022 m. įsipareigojo išlaikyti 24,13 bendrą darbuotojų skaičių (etatus), iš jų 21 darbo vietą kaimo gyventojams. Vertinant Paramos gavėjos pateiktą 2022 m. metinę ataskaitą nustatyta, kad Paramos gavėja nevykdė prisiimtų įsipareigojimų (nesilaikė Sutarties 3.1.22 papunkčio nuostatų), susijusių su darbo vietų išlaikymu, įdarbinimu į jas kaimo gyventojų. Vadovaujantis pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2022 m. pabaigoje įmonėje dirbo 8 darbuotojai (8 etatai), planuota 25 (32 proc. planuotų), vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius 2022 m. įmonėje buvo 8 darbuotojai (8 etatai), planuota 24,13 (33,15 proc. planuotų), bendras darbuotojų skaičius (etatai) 2022 m. pabaigoje įmonėje buvo 8 darbuotojai (8 etatai), planuota 24,13 (33,15 proc. planuotų), darbuotojų – kaimo gyventojų skaičius 2022 m. pabaigoje įmonėje buvo 8 darbuotojai – kaimo gyventojai (8 etatai), planuota 21 kaimo gyventojas (38,10 proc. planuotų). Vertinant Paramos gavėjos pateiktą 2022 m. metinę ataskaitą nustatyta, kad Paramos gavėja nevykdė prisiimtų įsipareigojimų (nesilaikė Sutarties 3.1.22 papunkčio nuostatų), susijusių su Projekto pardavimo pajamų priežiūros rodikliu. Vadovaujantis pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2022 m. pardavimo pajamos sudarė 393 683 EUR (25,24 proc. planuotų). 2023 m. rugsėjo 15 d. Paramos gavėja pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Projekto priežiūros rodikliai nepasiekti dėl: energetikos krizės (elektros kainų šokas); palūkanų sąnaudų; dėl darbo vietų sukūrimo ir išlaikymo. Nurodo, kad Paramos gavėja paaiškinime nurodė, jog „Bendrovė ir toliau vykdo veiklą ir toliau susiduria su darbuotojų samdos problemomis“, tačiau, nepagrindė, ar ieškojo darbuotojų, ar dėjo skelbimus, ar, įvertinusi situaciją, nesiėmė priemonių jų poveikiui sumažinti. Paramos gavėja nurodė, kad pardavimo pajamų Projekto priežiūros rodiklio nepasiekė dėl padidėjusių energetinių sąnaudų, dėl kurių padidėjo produkcijos savikaina ir bendrovės produkcija tapo mažiau konkurencinga vietos ir tarptautinėse rinkose. Pagal pateiktas pardavimų sąskaitas faktūras nustatyta, kad įmonė iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 2022 m. gavo 117 895,12 EUR pajamų. Pastebi, kad įmonė už parduotą elektrą gavo 2 kartus daugiau, nei sumokėjo už sunaudotą elektros energiją, taigi nurodyta aplinkybė bei padidėjusios palūkanų normos negali būti vertinamos kaip išimtinės aplinkybės. Taip pat pagal pateiktas sąskaitas faktūras nustatyta, kad 2022 m. pardavimo pajamos buvo 6 proc. mažesnės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įmonė veiklą vykdė tik 8 mėnesius, kadangi priėmė sprendimą stabdyti dalies veiklos vykdymą, nors NMA Paramos gavėjos sprendimui nepritarė. Paramos gavėja 2022 m. nepasiekė pardavimo pajamų Projekto priežiūros rodiklio – pasiekta tik 25,24 proc., nuokrypis 74,76 proc. Vadovaujantis Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Sankcijų taikymo metodika) 1 priedo lentelės 2 punkto 1.3 papunkčiu ir 2 punktu, sankcijos dydis, atsižvelgiant į nuokrypį ir metus, kada padarytas pažeidimas, yra 25 360,04 EUR (169 066,96 EUR (Paramos gavėjai išmokėta paramos suma) × 25 proc. (sankcija už nuokrypį = 42 266,74 EUR × 60 proc. (sankcija už metus, kada padarytas pažeidimas) = 25 360,04 EUR. Paramos gavėja 2022 m. nepasiekė darbo vietų skaičiaus Projekto priežiūros rodiklio – 2022 m. pabaigoje įmonėje dirbo 8 darbuotojai (8 etatai), planuota 25 (pasiekta 32 proc., nuokrypis 68 proc.). Vadovaujantis Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 2 punkto 1.3 papunkčiu ir 2 punktu, sankcijos dydis, atsižvelgiant į nuokrypį ir metus, kada padarytas pažeidimas, yra 10 144,02 Eur (169 066,96 Eur (Paramos gavėjai išmokėta paramos suma) × 0,10 proc. (sankcija už nuokrypį = 16 906,70 Eur × 60 proc. (sankcija už metus, kada padarytas pažeidimas) = 10 144,02 EUR. Paramos gavėja 2022 m. nepasiekė vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus Projekto priežiūros rodiklio – 2022 m. pabaigoje įmonėje dirbo 8 darbuotojai (8 etatai), planuota 24,13 (pasiekta 33,15 proc. nuokrypis 66,85 proc.). Vadovaujantis Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 2 punkto 1.3 papunkčiu ir 2 punktu, sankcijos dydis, atsižvelgiant į nuokrypį ir metus, kada padarytas pažeidimas, yra 10 144,02 Eur (169 066,96 Eur (Paramos gavėjai išmokėta paramos suma) × 0,10 proc. (sankcija už nuokrypį = 16 906,70 Eur × 60 proc. (sankcija už metus, kada padarytas pažeidimas) = 10 144,02 EUR. Sankcijos dydis už 2022 metais nepasiektą bendrą darbuotojų skaičiaus (etatų) Projekto priežiūros rodiklį. Paramos gavėja 2022 m. nepasiekė projekto bendro darbuotojų skaičiaus (etatų) priežiūros rodiklio – 2022 m. pabaigoje įmonėje dirbo 8 darbuotojai (8 etatai), planuota 24,13 (pasiekta 33,15 proc. nuokrypis 66,85 proc.). Vadovaujantis Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 2 punkto 1.3 papunkčiu ir 2 punktu, sankcijos dydis, atsižvelgiant į nuokrypį ir metus, kada padarytas pažeidimas, yra 10 144,02 EUR (169 066,96 EUR (Paramos gavėjai išmokėta paramos suma) × 0,10 proc. (sankcija už nuokrypį = 16 906,70 EUR × 60 proc. (sankcija už metus, kada padarytas pažeidimas) = 10 144,02 EUR. Sankcijos dydis už 2022 metais nepasiektą darbuotojų – kaimo gyventojų –skaičiaus Projekto priežiūros rodiklį Paramos gavėja 2022 m. nepasiekė darbuotojų – kaimo gyventojų – skaičiaus Projekto priežiūros rodiklio – 2022 m. pabaigoje įmonėje dirbo 8 darbuotojai (8 etatai), planuota 21 kaimo gyventojas (pasiekta 38,10 proc. nuokrypis 61,90 proc.). Vadovaujantis Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 2 punkto 1.3 papunkčiu ir 2 punktu, sankcijos dydis, atsižvelgiant į nuokrypį ir metus, kada padarytas pažeidimas, yra 10 144,02 EUR. (169 066,96 EUR (Paramos gavėjai išmokėta paramos suma) × 0,10 proc. (sankcija už nuokrypį = 16 906,70 EUR × 60 proc. (sankcija už metus, kada padarytas pažeidimas) = 10 144,02 EUR. Paramos gavėjai sankcijos dydis už 2022 m. padarytus pažeidimus yra 35 504,06 EUR (vadovaujantis Sankcijų taikymo metodikos 6 punktu, „kada nustatomas daugiau nei vienas Metodikos 1 priede nurodytas pažeidimas, sankcijos turi būti sumuojamos, sudedant už kiekvieną pažeidimą apskaičiuotas sankcijas: 25 360,04 EUR + 10 144,01 EUR = 35 504,06 EUR) Faktinių ir teisinių aplinkybių visuma yra pakankama konstatuoti, kad Paramos gavėja, teikdama Paraišką, įsipareigojo ne tik įgyvendinti Projektą, bet ir laikytis ES ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su Projekto įgyvendinimu. Šių reikalavimų Paramos gavėja privalėjo laikytis nuo Paraiškos pateikimo dienos visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį. Paramos gavėja, nepaisydama įsipareigojimų ir jai nustatytų pareigų, tokių reikalavimų nesilaikė. Toks reikalavimų nesilaikymas yra reikšmingas. Paramos gavėjai sankcija taikoma atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo reikšmingumą (Paramos gavėjas įsipareigojo laikytis reikalavimų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, tačiau sąmoningai tokių reikalavimų nesilaikė), mastą (ES bendrajam biudžetui ir LR valstybės biudžetui padaryta turtinė žala), trukmę bei pasikartojimą. Taisyklių 7.1.1 p. numatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą. Negrąžinus skolos laiku pradedamos skaičiuoti palūkanos. Apie priimtą Sprendimą Paramos gavėja informuota Lydraščiu, kuriame taip pat nurodyta, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Pažymi ir tai, kad Atsakovė nesutikdama su NMA Sprendimu, 2024 m. gegužės 10 d. pateikė skundą Žemės ūkio ministerijai (toliau – Ministerija). Ministerija 2024 m. birželio 10 d. raštu Nr. 3IN-390 (8.1 E) „Dėl skundo“ NMA Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu nuo 2024 m. birželio 10 d. pradėtos skaičiuoti 5 proc. palūkanos nuo 35 504,06 EUR sumos.
Taip pat pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėja nurodo, kad, NMA nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Dėl reikalavimo pagrįstumo nurodo, kad teismas gali įsitikinti NMA reikalavimo pagrįstumu įvertinęs NMA Sprendimą, kurio pagrindu teikiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. NMA pateikė informaciją, iš kurios matoma, kad Paramos gavėja nepasiekė projekto priežiūros rodiklių ir ekonominio gyvybingumo rodiklių. Dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos nurodo, kad, NMA nuomone, nagrinėjamu atveju susigrąžintina paramos suma (35 504,06 EUR) yra akivaizdžiai didelė, turint omenyje tai, jog nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams. Pažymi, kad NMA prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekia apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos finansinius interesus. NMA pažymi, jog šiuo atveju Atsakovė apie Sprendimą buvo informuota lydraščiu, tačiau Atsakovė nei vieno mokėjimo siekdama sugrąžinti susidariusią skolą neatliko. NMA vertinimu, šiuo atveju Atsakovės vengimas sumokėti skolą yra pagrindas manyti, kad kol bus nagrinėjama byla Atsakovė gali tapti nepajėgi pilnai padengti įsiskolinimo. Egzistuoja didelė tikimybė, kad Paramos gavėja sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės ir Europos Sąjungos finansinius interesus. NMA prašo įregistruoti turto areštą, t. y. areštuoti Paramos gavėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas Paramos gavėją, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti turtines teises arba pinigines lėšas, esančias Paramos gavėjos atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/ arba pas kitus trečiuosius asmenis, 35 504,06 EUR dydžio sumai.
2. Atsakovė nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą teisme buvo informuota tinkamai.
Teismas
konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pareiškėjos NMA prašymo priteisti iš atsakovės UAB „RE-notas“ 35 504,06 EUR susidariusią skolą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 14-15 punktais nuo 2024 m. birželio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
4. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad NMA 2017 m. lapkričio 19 d. Atsakovė pateikė paraišką Nr. 19VK-KU-17-1-03671-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, taikomas 2017 metais pateiktoms paraiškoms.
2018 m. spalio 24 d. su Atsakove buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. 19VK-KU-17-1-03671-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ (2017 metų kvietimas).
Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. spalio 29 d. Paramos gavėja pateikė pirmą mokėjimo prašymą Nr. 19VK-KU-17-1-03671-MP001, kuris buvo įvertintas teigiamai, ir Paramos gavėjai buvo išmokėta 43 296,84 EUR paramos suma už gamybos paskirties pastato statybos I dalį (tūris 5 150 kub. m).
2019 m. balandžio 30 d. Paramos gavėja pateikė antrą mokėjimo prašymą Nr. 19VK-KU-17-1-03671-MP002, kuris buvo įvertintas teigiamai, ir Paramos gavėjai buvo išmokėta 56 802,45 EUR paramos suma už gamybos paskirties pastato statybos II dalį (tūris 3 987 kub. m) ir automatinę naudotų padangų perdirbimo į miltelius gamybos liniją (našumas 1 500–2 000 kg/val., gaunami ne mažesni nei 10–80 akių dydžio gumos milteliai).
2020 m. spalio 8 d. Paramos gavėja pateikė trečią mokėjimo prašymą Nr. 19VK-KU-17-1-03671-MP003, kuris buvo įvertintas teigiamai, ir Paramos gavėjai buvo išmokėta 68 967,67 EUR paramos suma už gumos gaminių gamybos liniją (našumas 600–800 kg/val.). Iš viso išmokėta 169 066,96 EUR paramos suma.
Atsakovė 2023 m. rugsėjo 15 d. pateikė raštą „Dėl metinės ataskaitos už 2022 m.“.
2024 m. kovo 20 d. pareiškėja priėmė sprendimą Nr. SKP-84 „Dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis paramos gavėja UAB „RE-notas“ privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Sprendime nurodyta, kad Paramos gavėjai sankcijos dydis už 2022 m. padarytus pažeidimus yra 35 504,06 EUR.
Sprendimas Paramos gavėjai išsiųstas kartu su 2024 m. balandžio 10 d. lydraščiu Nr. BRK-4991 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
5. Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Taisyklės.
Taisyklių 2.4 papunktyje nustatyta, kad grąžintinos lėšos – privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Europos Sąjungos žuvininkystės fondų priemonių įgyvendinimą reglamentuojančius Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į Europos Sąjungos žemės ūkio fondus ir (arba) Europos Sąjungos žuvininkystės fondus ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos, taip pat privalomos išskaičiuoti iš paramos ilgalaikės sankcijos.
Taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti; gavo didesnę nei priklauso paramą (Taisyklių 7.1.3 papunktis).
Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju palūkanų dydis nustatomas taikant Europos Komisijos ES oficialiajame leidinyje ar internete paskelbtas orientacines arba diskonto normas.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, jos 35 punkte, konstatavo, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Taisyklių 17 punktas). Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus, nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Taisyklių 19 punktas), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 17.3 punktas). Minėtoje LVAT nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas nevertintinas.
Nurodyto išaiškinimo laikomasi ir vėlesnėje LVAT praktikoje (žr. pvz., 2022 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-208-442/2023; 2023 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-184-822/2023).
7. Taisyklių 11 punktas nustato, kad Grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo Taisyklių 9.2 papunktyje nurodyto pranešimo užregistravimo administruojančiojoje institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai skolininkui leidžiama grąžinti lėšas dalimis, kaip tai numatyta Taisyklių 20 punkte. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad teisme 2024 m. liepos 26 d. buvo gautas UAB „RE-notas“ skundas, kuriame prašoma: i) atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti skundą; ii) panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 202 m. kovo 20 d. sprendimą „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ Nr. SKP-84, 2024 m. balandžio 11 d. raštą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. BRK-4991 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimą „Dėl skundo“ Nr. 3IN-390 (8.1 E); arba iii) pakeisti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. kovo 20 d. sprendimą „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ Nr. SKP-84 ir sumažinti sankciją iki 3 500 EUR. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi UAB „RE-notas“ skundą atsisakė priimti. LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi UAB „RE-notas “ atskirąjį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį paliko nepakeistą, todėl Sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Nenuginčijus Sprendimų ir atsakovei lėšų negrąžinus, taip pat nesant galimybės šias lėšas visiškai susigrąžinti Taisyklių nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), pareiškėjai atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu reguliavimu, atsižvelgus į LVAT suformuotą praktiką, teismas sprendžia, kad NMA reikalavimas priteisti iš atsakovės susidariusią 35 504,06 EUR skolą pagal 2024 m. kovo 20 d. Sprendimą yra teisėtas ir pagrįstas.
10. Kaip minėta, Taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti; gavo didesnę nei priklauso paramą (Taisyklių 7.1.3 punktas).
11. Minėta, kad Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju palūkanų dydis nustatomas taikant Europos Komisijos ES oficialiajame leidinyje ar internete paskelbtas orientacines arba diskonto normas.
12. Bylos medžiaga patvirtina, kad NMA 2024 m. balandžio 10 d. raštu Nr. BRK- BRK-4991 dėl skolos grąžinimo nurodė atsakovei per 60 kalendorinių dienų reikalaujamą sumą pervesti į NMA sąskaitą bei informavo, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto dėl skolos grąžinimo išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu buvo išsiųstas ir 2024 m. kovo 20 d. Sprendimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad NMA minėtu raštu dėl skolos grąžinimo informavo atsakovę apie Sprendimą dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo, šiuo Sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Pareiškėjos prašyme teismui nurodyta, kad palūkanos atsakovei pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo Sprendimo išsiuntimo dienos.
13. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti iš Atsakovės UAB „RE-notas“ 35 504,06 EUR susidariusią skolą pagal 2024 m. kovo 20 d. Sprendimą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 14-15 punktais nuo 2024 m. birželio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, laikomi pagrįstais, todėl patenkinami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktas).
14. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.).
Teismo vertinimu, sutiktina su pareiškėjos teismui nurodytomis aplinkybėmis, kad iš teismui pateiktų duomenų matoma, jog Paramos gavėja nepasiekė projekto priežiūros rodiklių ir ekonominio gyvybingumo rodiklių; Atsakovė apie pareiškėjo priimtą Sprendimą buvo informuota lydraščiu, tačiau Atsakovė nei vieno mokėjimo siekdama sugrąžinti susidariusią skolą neatliko; prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai didelė, turint omenyje tai, jog nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę Paramos gavėjos turtui bei piniginėms lėšoms ir taikyti turto areštą 35 504,06 EUR dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti VĮ Registrų centras Turto arešto aktų registre. Nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad Atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos lėšas. Įvertinus pareiškėjos keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį bei dydį, darytina išvada, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams.
Teismas pažymi, jog LVAT formuodamas praktiką analogišku atveju yra nurodęs, jog atsižvelgiant į tai, kad suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. <...> Tai, kad atsakovui kaip Europos Sąjungos parama išmokėtos lėšos, tikėtina, buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, savaime suponuoja žalą Europos Sąjungos biudžetui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl skolos priteisimo patenkinti.
Pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 288739270) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RE-notas“ (a. k. 302412482) 35 504,06 EUR (trisdešimties penkių tūkstančių penkių šimtų keturių eurų 06 euro ct) skolą; 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14-15 punktais nuo 2024 m. birželio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Tenkinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo uždarosios akcinės bendrovės „RE-notas“ (j. a. k. 302412482) turtui bei piniginėms lėšoms ir taikyti uždarosios akcinės bendrovės „RE-notas“ (j. a. k. 302412482) turto bei piniginių lėšų 35 504,06 EUR (trisdešimties penkių tūkstančių penkių šimtų keturių eurų 06 euro ct) dydžio sumai areštą.
Sprendimo dalis užtikrinti reikalavimą vykdytina skubiai.
Sprendimo dalies vykdymas dėl paskirtos reikalavimo užtikrinimo priemonės vykdymo pavestina valstybės įmonei Registrų centras, įpareigojant ją įregistruoti Turto arešto aktų registre.
Sprendimas dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo per 7 dienas nuo sprendimo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą; kita sprendimo dalis per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Deimantė Andrulytė
Teisėjas Arvydas Martinavičius
Teisėja Jarūnė Sedalienė