Civilinė byla Nr. 2-1181-186/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00689-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 114.8.2.; 126.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-812-730/2015 pagal bendraieškių uždarųjų akcinių bendrovių „Perdanga“, „Betongrindis“, „Nordus“, „Klaipėdos miesto tvarka“, „Sigromas“, „Eurobiuras“, „Ermitažas“, „Conlex“, „HeidelbergCement Klaipėda“, „Stamex“, „VR Electric“, mažosios bendrijos „Hurena Plius“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gora“, byloje trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, dalyvauja uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“, „Prefabeta“, „Easyrent“, „Eurodebt LT“, S. D., trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Lindestus“.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t y t a :

I. Ginčo esmė

Bendraieškiai uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Perdanga“, „Pajūrio sauga“ ir „Betongrindis“, „Nordus“, „Klaipėdos miesto tvarka“, „Sigromas“, „Eurobiuras“, „Ermitažas“, „Conlex“, „HeidelbergCement Klaipėda“, „Stamex“, „VR Electric“, mažoji bendrija „Hurena Plius“ kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovui UAB „Gora“ bankroto bylą. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, UAB „Projektana“, „Prefabeta“, „Easyrent“, „Eurodebt LT“, S. D. taip pat prašė iškelti atsakovui UAB „Gora“ bankroto bylą. Bendraieškiai ir tretieji asmenys nurodė, kad yra atsakovo kreditoriai, su kuriais atsakovas neatsiskaito, o atsakovas yra nemokus.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi priėmė bendraieškio UAB „Pajūrio sauga“ atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl šios dalies civilinę bylą nutraukė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Gora“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Eurobankrotas“.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 konstatavo, jog atsakovo skolos sudaro daugiau nei ½ dalį atsakovo turto ir atsakovas yra nemokus, atsakovas normalios ūkinės veiklos nevykdo, jo veikla nuolat mažėja ir ji iš esmės yra nutraukta, atsakovo finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai bei teismui neįrodytos atsakovo finansinės padėties stabilizavimo galimybės. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014, remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apelianto UAB „Gora“ direktoriaus R. J. atskirąjį skundą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo finansinės padėties ir 2015 m. kovo 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad tiek šioje, tiek Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje  Nr. B2-1704-479/2014, iš esmės dalyvavo tie patys asmenys. Abiejose bylose buvo nagrinėjami ginčai – ar UAB „Gora“ yra moki ir jos finansiniai sunkumai laikini, t. y. šie faktai abiejose bylose buvo įrodinėjimo dalykas ir buvo reikšmingi abiejose bylose. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 279 straipsnio 4 dalimi, pripažino, kad nurodytose bylose nustatyti faktai, jog UAB „Gora“ yra nemoki, yra prejudiciniai faktai šioje civilinėje byloje ir byloje dalyvaujantys asmenys šių faktų nebeturi teisės ginčyti.

Į bylą nebuvo patiekta įrodymų, kad atsakovo finansinė padėtis po teismų priimtų sprendimų iš esmės pasikeitė. 2014 m. lapkričio 20 d. atsakovas pateikė dokumentus reikalingus bankroto bylai nagrinėti. Iš atsakovo pateikto 2014 m. spalio 31 d. sudaryto balanso teismas nustatė, kad atsakovo turtą sudaro 3 841 006 Lt, iš kurio 3 240 632 Lt yra trumpalaikis turtas, ilgalaikis turtas sudaro tik 600 374 Lt. 2014 m. spalio 31 d. atsakovo pradelstų įsiskolinimų suma sudarė 3 499 115,56 Lt. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas darė išvadą, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti atsakovo įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, t. y. kad atsakovas yra nemokus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punktas) ir jam keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB „Gora“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tada, jeigu jei byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, nes tai yra kitos bylos dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui jo finansinę padėtį išnagrinėjo ta apimtimi, kuri reikšminga sprendžiant restruktūrizavimo klausimą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas ir nepagrįstai pripažino, jog atsakovo restruktūrizavimo byloje nustatyti faktai, kad UAB „Gora“ yra nemoki, yra prejudiciniai faktai šioje civilinėje byloje. Teismas nutarė iškelti bankroto bylą faktiškai net netyręs bankroto byloje esančių įrodymų.
2. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis. Teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovo vadovui nustatė terminą pateikti dokumentus apie atsakovo finansinę padėtį, tačiau nutartis atsakovo vadovui buvo įteikta ik 2015 m. kovo 31 d., t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovui buvo užkirstas kelias pateikti į bylą naujausius įmonės finansinė padėtį atspindinčius duomenis.

Ieškovas mažoji bendrija „Hurena Plus“ atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas sprendime vadovavosi ne tik Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi, tačiau ir paties atsakovo šioje civilinėje byloje teiktais įmonės finansiniais dokumentais, kurie patvirtina, kad atsakovas yra nemokus.
2. Teismas pagrįstai vadovavosi ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas nevykdo sutarčių ir jos yra nutraukiamos, jog atsakovui trūksta apyvartinių lėšų ir jis patiria nuostolių, kad atsakovo finansiniais sunkumai yra ilgalaikiai, atsakovas normalios ūkinės veiklos nevykdo ir ji yra iš esmės nutraukta. Šios aplinkybės buvo nustatytos teismo nutartimi tarp tų pačių šalių, jos buvo įrodinėjimo dalykas sprendžiant atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
3. Atsakovas į bylą jau yra pateikęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi ir skundžiama nutartimi nustatytą atsakovo nemokumą.

Ieškovas UAB „Stamex“ atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Juridinio asmens galimas nemokumas yra tiek bylos dėl restruktūrizavimo, tiek dėl bankroto bylos iškėlimo įrodinėjimo dalykas, reikšmingas abiejose byloje. Dėl to apelianto argumentai, kad teismas skundžiamoje nutartyje, remdamasis civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis padarė esminė proceso teisės normų taikymo pažeidimą, yra nepagrįsti. Be to, teismas tyrė ir vertino ir šioje civilinėje byloje surinktus įrodymus.
2. Atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė aktualių klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėti duomenų, t. y. duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iškėlė atsakovui UAB „Gora“ bankroto bylą.

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatas, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

Atskirajame skunde teigiama, kad įmonės nemokumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, tačiau teismas to nepadarė; teismas nepagrįstai kaip prejudiciniais faktais rėmėsi kitoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014, kurioje buvo sprendžiamas atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad atsakovo finansinė padėtis iš esmės atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nemokumo sąvoką. Teismai minėtoje byloje vadovavosi atsakovo balanso už 2013 metus duomenimis, 2014 m. rugsėjo 30 d. sudaryto balanso duomenimis. Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliantas neginčija, kad šalys civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 ir šioje byloje iš esmės sutampa, tačiau teigia, jog bylose nesutampa įrodinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Tiek civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 buvo sprendžiamas, tiek šioje byloje yra sprendžiamas to paties juridinio asmens – atsakovo (ne)mokumas. Tai, kad (ne)mokumas buvo įrodinėjimo dalis civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 patvirtina ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas, t. y. kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, jog įmonė yra nemoki. Restruktūrizavimo galimybė suteikiama tik mokioms įmonėms, turinčioms laikinų mokumo problemų. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnis.).

Nepaisant to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 nustatytų aplinkybių yra papildomi, sustiprinantys išvadą, kad apeliantas yra nemokus. Teismas, konstatuodamas atsakovo nemokumą, tyrė ir vertino bankroto byloje esančius duomenis, kuriais remdamasis darė išvadą, jog atsakovas yra nemokus, t. y. atsakovo pateiktą balansą, sudarytą už laikotarpį iki 2014 m. spalio 31 d. Apeliantas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų, kad atsakovas yra nemokus (CPK 12, 178 straipsnis).

Apeliantas atskirajame skunde nurodo argumentus, kad atsakovui buvo apribotos galimybės į bylą pateikti naujausius atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas tokių duomenų nepateikia ir su atskiruoju skundu, nors atskirajame skunde turi pareigą nurodyti, kokios aplinkybės patvirtina nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.

Esant pirmiau šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                     Egidijus Žironas