Civilinė byla Nr. e2-1412-302/2019

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00207-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Raseinių būtų ūkis“ dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Pirkimų ABC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti mažos vertės viešojo pirkimo „Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 446322 (toliau – ir Pirkimas), Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 9–10 eilutėse nurodytus kvalifikacijos reikalavimus neteisėtais.

2.       Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti Pirkimo procedūras. Nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius Pirkimo sutartį, ieškovė neteks galimybės atlikti ginčo Pirkimu siekiamų įsigyti darbų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – sustabdė viešojo pirkimo „Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 446322, procedūras.

4.       Įvertinęs ieškinyje nurodytus argumentus ir suformuluotus reikalavimus, teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ir kad ieškovės pasirinktas civilinių teisių gynybos būdas yra neįmanomas ar neleistinas, todėl konstatavo, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.

5.       Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas – statybos darbai, o ypatingo poreikio operatyviai vykdyti Pirkimo procedūras nėra, teismas darė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukeltų didelių neigiamų pasekmių.

6.       Taip pat teismas nurodė, kad, esant situacijai, kai ieškovė ginčija Pirkimo sąlygų teisėtumą, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sąlygotų ieškovės interesų apgynimo negalimumą arba pažeistų teisių atkūrimo sudėtingumą. Be to, pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų, susijusių su kvalifikaciniais reikalavimais, teisėtumas aktualus visiems Pirkime dalyvaujantiems asmenims.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Atsakovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Raseinių butų ūkis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir ieškovės prašymą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1.                      Ieškovės ieškinys nepagrįstai buvo vertintas kaip preliminariai pagrįstas. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovė neturėjo teisės Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimus remdamasi Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2014 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-34. Taip pat nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas Pirkime nustatyti mažesnius kvalifikacinius reikalavimus negu nurodyti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintoje Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje, kadangi tokiu būdu būtų pažeistas sąžiningos konkurencijos reikalavimas, t. y. kvalifikaciniai reikalavimai būtų pritaikyti išskirtinai ieškovei. Be to, būtų pažeista perkančiosios organizacijos pareiga įsitikinti, jog tiekėjas turės pakankamus finansinius pajėgumus vykdyti Pirkimo sutartį.

7.2.                      Ginčo Pirkimu atsakovė siekia užtikrinti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų teisėtus interesus, t. y. modernizuoti daugiabutį namą, kad sumažėtų daugiabučio gyventojų patiriamos išlaidos už suvartotą šilumos energiją ir būtų užtikrinamas racionalus energetinių išteklių naudojimas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei nesudarant galimybės vykdyti tiesioginių funkcijų bei minėto namo gyventojams patenkant į teisinio netikrumo situaciją, akivaizdžiai būtų pažeistas viešasis interesas. Taigi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti padaroma kur kas didesnė žala visuomenei nei ta žala, kurią patirtų konkretus tiekėjas, jeigu vis dėlto būtų nustatyta, kad buvo pažeistos Pirkimo procedūros.

8.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą teismo nustatytu terminu nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne) teisėtumo

11.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

12.       Viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 4237 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).

13.       Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešųjų pirkimų bylose numato šias sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, trečia, laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14.       Visų pirma, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pakartotinai vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, išnagrinėjęs bylą iš esmės, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino.

15.       Nors minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo tenkintas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1077-790/2019 ir kt.), todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės skundo argumentai, susiję su ieškinio nepagrįstumu.

16.       Taip pat viešųjų pirkimų bylose, kaip minėta, teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jos pažeistų viešąjį interesą ar jų sukeliamos neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad viešojo intereso apsauga, sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

18.       Naujausioje praktikoje kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.) ar išsaugoti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sandorį, turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas, o dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būtų išleidžiamos neracionaliai. Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, todėl, pasak kasacinio teismo, pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau proceso pradžioje, o ne vėliau inicijuojant kitus teisminius ginčus (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje                                      Nr. e3K-7-359-469/2018).

19.       Nagrinėjamu atveju ginčo Pirkimo objektas – daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien tai, jog Pirkimo objektas yra susijęs su tam tikrą viešą interesą turinčių, daliai visuomenei aktualių ir svarbių poreikių tenkinimu, savaime nesuponuoja išvados, jog egzistuoja poreikis išskirtinai operatyviai vykdyti Pirkimo procedūras. Pastebėtina, kad apeliantė ir su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nagrinėjamos situacijos specifiškumą, dėl ko turėtų būti teikiamas prioritetas siekiui kuo greičiau atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbus.

20.       Tuo tarpu, paaiškėjus, kad ginčo Pirkimas buvo vykdomas pagal neteisėtas Pirkimo sąlygas ir Pirkimo sutartis sudaryta su neteisėtu Pirkimo laimėtoju, tokia Pirkimo baigtis sukeltų neigiamas pasekmes tiek visiems jo dalyviams, tiek pačiai perkančiajai organizacijai, todėl darytina išvada, kad galimi nuostoliai dėl neteisėtai sudarytos sutarties būtų žymiai didesni, nei nuostoliai, kuriuos galbūt sąlygos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

21.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei to, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma ženkli žala viešajam interesui ir / ar pačiai atsakovei.

22.       Įvertinus tai, kad byla pirmosios instancijos teisme yra išnagrinėta iš esmės ir 2019 m. spalio 15 d. jau buvo priimtas apeliacinis skundas, bei atsižvelgiant į pakankamai trumpą maksimalų apeliacinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminą (CPK 4239 straipsnis), bei tai, jog ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos Pirkimo procedūrų eigai, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

23.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų bylose, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Romualda Janovičienė