Civilinė byla Nr. 2-166-823/2019

                                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00966-2010-9

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Broner“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Broner“ bankroto byloje patikslintas hipotekos kreditorės akcinės bendrovės ,,Swedbank“ finansinis reikalavimas, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi UAB „Broner“ bankroto byloje patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių ir kreditorės ,,Swedbank“ AB 29 138 159,14 Lt (8 438 994,10 Eur) hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi patikslino kreditorės ,,Swedbank“ AB finansinį reikalavimą, sumažindamas jį iki 3 139 994,10 Eur, atsižvelgdamas į bankroto administratorės pateiktą informaciją, kad šios kreditorės finansinis reikalavimas buvo iš dalies patenkintas, perdavus jai varžytynėse neparduotą bendrovės nekilnojamąjį turtą už 5 299 000 Eur.

3.       Kreditorė ,,Swedbank“ AB atskiruoju skundu prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį ir nustatyti, kad jos finansinis reikalavimas BUAB ,,Broner“ bankroto byloje yra 3 665 594,10 Eur. Nurodė, kad, perimdama 5 299 000 Eur vertės įkeistą ir varžytynėse neparduotą turtą, sumokėjo BUAB ,,Broner“ 525 600 Eur perimto turto administravimo išlaidų. Kreditorės teigimu, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalies, 36 straipsnio 1 dalies nuostatas įkaito turėtojo iš įkeisto turto pardavimo gaunama nauda paskaičiuojama iš įkeisto turto vertės atėmus įkeisto turto administravimo išlaidas, todėl kreditorės nauda šiuo atveju yra 4 773 400 Eur (5 299 000 Eur – 525 600 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi pakeitė savo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį, nurodydamas, kad hipotekos kreditorės ,,Swedbank“ AB finansinis reikalavimas mažinamas iki 3 665 594,10 Eur.

5.       Teismas sutiko su kreditorės ,,Swedbank“ AB argumentais, kad hipotekos kreditorės reikalavimai turėjo būti mažinami ne perimto turto verte, bet suma, kuri apskaičiuojama iš hipotekos kreditorei perduodamo turto vertės atėmus hipotekos kreditorei tenkančias to turto administravimo išlaidas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       BUAB ,,Broner“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – hipotekos kreditorės ,,Swedbank“ AB finansinį reikalavimą sumažinti iki 3 139 994,10 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, hipotekos kreditoriui perėmus hipoteka įkeistą turtą ir sumokėjus su turto administravimu susijusias išlaidas, šios išlaidos gali būti pripažįstamos finansiniu reikalavimu. ĮBĮ nuostatos nenustato, kad tokias išlaidas apmokėjęs turtą perėmęs hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti padengtų administravimo išlaidų dydžiu padidinti savo finansinį reikalavimą.

6.2.                      Teismas, pažeisdamas ĮBĮ nuostatas, kitų bendrovės kreditorių interesus, nepagrįstai patvirtino ,,Swedbank“ AB padengtas administravimo išlaidas kaip hipotekos kreditorės finansinį reikalavimą. Šios išlaidos nėra susijusios su įkeitimo sandoriu, tai bankroto procese patirtos išlaidos, kurios apskritai negali būti pripažįstamos finansiniu reikalavimu. Net jei teismas jas pripažintų finansiniu reikalavimu, jos turėtų būti laikomos trečiosios eilės kreditoriaus reikalavimu, o ne hipotekos kreditoriaus reikalavimu.

6.3.                      Hipotekos kreditorė ,,Swedbank“ AB, nuspręsdama perimti varžytynėse neparduotą turtą, turėjo žinoti ir suprasti, kad savo sąskaita privalės padengti su turtu susijusias administravimo išlaidas. Turto perdavimo – priėmimo akte nėra nurodyta apie kreditorės padengiamų administravimo išlaidų perkėlimą į finansinį reikalavimą.

7.       Kreditorė ,,Swedbank“ AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Apeliantė, teigdama, kad teismas padidino ,,Swedbank“ AB finansinį reikalavimą apmokėta administravimo išlaidų suma, neteisingai interpretuoja ginčijamą nutartį ir faktines aplinkybes. Vien tai, kad hipotekos kreditorė nusprendė perimti varžytynėse neparduotą turtą, nereiškia, kad hipotekos kreditorės gauta nauda turi būti apskaičiuojama kitaip, nei tuo atveju, jei turtas būtų parduotas varžytynėse ir bankroto administratorė būtų perdavusi hipotekos kreditorei tenkančią sumą, prieš tai atskaičiavus įkeisto turto administravimo išlaidas. Tai patvirtina ir teismų praktikos išaiškinimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patikslintas hipotekos kreditorės, perėmusios įkeistą varžytynėse neparduotą turtą, finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi apeliacijos ribų, t. y. pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus teisinius ir faktinius argumentus. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

9.       Atskiruoju skundu ginčijama hipoteka užtikrinto kreditorės reikalavimo dalis, kuria hipotekos kreditorės reikalavimas liko nepatenkintas iš įkeisto turto vertės dėl to, kad iš jos buvo padengtos administravimo išlaidos. Apeliantės teigimu, aplinkybė, kad kreditorė apmokėjo administravimo išlaidas, nereiškia, kad ji turi teisę reikalauti nurodyta dalimi padidinti savo reikalavimą, nes tokia teisė ĮBĮ nėra numatyta.

10.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus šiuos apeliantės argumentus, pažymi, kad apeliantės keliamu klausimu teismų praktikoje jau yra pasisakyta. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad ĮBĮ nėra įtvirtinta kreditorių prievolė atlyginti bankroto administravimo išlaidas. Priešingai, pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, administravimo išlaidos apmokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-575-241/2016). Nurodytos teisės normos, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. ĮBĮ nuostatos numato administravimo išlaidų dengimo pirmenybę prieš kreditorių reikalavimų tenkinimą, taigi, su kreditoriais, įskaitant ir įkaito turėtoją, atsiskaitoma tik sumokėjus bankroto administravimo išlaidas.

11.       Sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Tokiu būdu įmonės kreditoriai dalyvauja atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas, kadangi sumokėta administravimo išlaidų dalimi atitinkamai mažinamos jų finansinių reikalavimų tenkinimo galimybės. Pareiga tokiu būdu dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas tenka ir hipotekos kreditoriui, tiek tais atvejais, kai įkeistas turtas parduodamas, tiek tais atvejais, kai tas turtas neparduotas, bei perduodamas įkaito turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013 ir joje nurodytą praktiką).

12.       Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus pareiga sumokėti administratoriui įkeisto turto administravimo išlaidas turi būti suprantama ir aiškinama ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies kontekste, t. y. kad iš hipotekos turėtojui perduoto turto vertės turi būti išskaičiuotos administravimo išlaidos, tačiau ne kaip hipotekos kreditoriaus pareiga savo sąskaita apmokėti administravimo išlaidas. Šią išvadą patvirtina ir ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta administravimo išlaidų atlyginimo tvarka, kai įkeistas turtas parduodamas varžytynėse. Nurodytoje teisės normoje reglamentuota, kad, kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, <...> turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Taigi hipotekos kreditoriaus reikalavimas patenkinamas tik ta dalimi, kuri lieka iš parduoto turto išskaičiavus administravimo išlaidas. Tokia pati teisinė padėtis turi susiklostyti ir tuo atveju, kai įkeistas turtas natūra perduodamas hipotekos kreditoriui, t. y. kad tokiu būdu kreditoriaus reikalavimas patenkinamas ne visa perimto turto verte, o tik ta dalimi, kuri lieka atskaičius administravimo išlaidas. Tokiu atveju, perėmus įkeistą turtą ir sumokėjus administravimo išlaidas, hipotekos kreditoriaus reikalavimas administravimo išlaidų sumos dydžiu lieka nepatenkintas, todėl, neužtekus įkeisto turto visam hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, nepatenkinta reikalavimo dalis tenkinama iš pagrindinės skolininkės – atsakovės – turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-575-241/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jei išskaičiavus administravimo išlaidas iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, likusių lėšų nepakanka visiškai padengti įkeitimu (hipoteka) užtikrintą kreditoriaus reikalavimą, dėl likusios nepatenkinto reikalavimo dalies hipotekos kreditorius išsaugo savo reikalavimą į bankrutuojantį skolininką. Taigi, likusi nepatenkinta kreditoriaus dalis tenkinama pagal ĮBĮ 35 straipsnio reglamentuojamą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

13.       Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, kreditorei „Swedbank“ AB sumokėjus 525 600 Eur administravimo išlaidų, jos finansinis reikalavimas BUAB ,,Broner“ šia apimtimi liko nepatenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai šią reikalavimo dalį kartu su reikalavimo dalimi, viršijančia perimto turto vertę, patvirtino kaip patikslintą kreditorės „Swedbank“ AB finansinį reikalavimą. Priešingai nei teigia apeliantė, toks teismo procesinis sprendimas nereiškia administravimo išlaidų pripažinimo finansiniu reikalavimu ir atitinkamo „Swedbank“ AB kreditorinio reikalavimo padidinimo, o reiškia tik tai, kad atitinkama BUAB ,,Broner“ už įkeistą turtą gautų lėšų dalis buvo panaudota administravimo išlaidų dengimui, o ne „Swedbank“ AB finansinio reikalavimo tenkinimui.

14.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentui, kad pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį tiek pardavus įkeistą turtą, tiek jį perdavus hipotekos kreditoriui, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia, todėl likusi nepatenkinta hipotekos kreditoriaus dalis tenkinama pagal ĮBĮ 35 straipsnio reglamentuojamą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisinės pasekmės atsiranda tik realizavus visą hipotekos kreditoriui įkeistą turtą. Iš apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu atsiųstos bankroto bylos medžiagos dalies nėra galimybės spręsti, ar šiuo atveju BUAB ,,Broner“ nebeturi „Swedbank“ AB įkeisto realizuotino turto (tokiu atveju visas likęs 3 665 594,10 Eur „Swedbank“ AB finansinis reikalavimas turėtų būti išbraukiamas iš įkeitimu užtikrintų reikalavimų sąrašo ir įtraukiamas į trečios eilės kreditorių reikalavimų sąrašą), ar tokio turto dar yra likę (tokiu atveju iki atitinkamo turto realizavimo visas 3 665 594,10 Eur Swedbank“ AB finansinis reikalavimas turėtų likti įkeitimu užtikrintų reikalavimų sąraše).

15.       Iš pirmosios instancijos teismui pateikto BUAB ,,Broner“ bankroto administratorės prašymo patikslinti „Swedbank“ AB finansinį reikalavimą matyti, jog juo prašymas išbraukti šios kreditorės reikalavimą iš įkeitimu užtikrintų reikalavimų sąrašo reiškiamas nebuvo, o atskiruoju skundu teigiama tik tai, kad kaip trečios eilės reikalavimas turėtų būti tvirtinama tik 525 600 Eur nepatenkinta „Swedbank“ AB reikalavimo dalis, klaidingai traktuojant ją kaip reikalavimą dėl administravimo išlaidų. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos apeliacijos ribas apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį palieka nepakeistą, išaiškindamas, kad tuo atveju, jei BUAB ,,Broner“ nebeturi „Swedbank“ AB įkeisto turto, BUAB ,,Broner“ bankroto administratorė turėtų kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydama išbraukti „Swedbank“ AB 3 665 594,10 Eur finansinį reikalavimą iš įkeitimu užtikrintų reikalavimų sąrašo ir šį reikalavimą patvirtinti kaip trečios eilės kreditorės reikalavimą.  

       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                                      Goda Ambrasaitė - Balynienė

                                        Danguolė Martinavičienė

                                        Aldona Tilindienė