Administracinė byla Nr.A14–1367-06
Procesinio sprendimo kategorija 16.5

N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos
pirmininkė) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I.Č.,
J.M. ir atsakovės Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinius skundus
dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006-02-23 sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjų I.Č. ir J.M. skundą
atsakovei Panevėžio teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies
priteisimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
Pareiškėjos prašė teismą priteisti joms iš
atsakovės nuo 2002-11-14 iki 2004-10-31 imtinai neišmokėtą darbo užmokestį (I.Č. 12123,94
Lt ir J.M. 17940,56 Lt), kuris buvo neišmokėtas taikant
Vyriausybės 2003-01-17 nutarimą Nr. 53, numačiusį indeksavimo koeficiento
taikymą. Pareiškėjos paaiškino, kad šis Vyriausybės nutarimas Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimu pripažintas
prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jame įtvirtintam
teisinės valstybės principui. Pareiškėjos pažymėjo tinkamai atlikę joms pavestą
darbą ir turėjusios teisę gauti pilną atlyginimą už jį, dalies atlyginimo
neišmokėjimas, jų manymu, pažeidė jų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą ir
nuosavybės teisę. Pareiškėjos nurodė, kad atsakovas jų prašymo dėl neišmokėto
darbo užmokesčio išmokėjimo nepatenkino. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio
teismo 2004-12-13 nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo
procedūros ir pareiškėjoms dar turint galimybę pasinaudoti teise kreiptis su
skundu dėl pažeistos teisės gynybos, pareiškėjų teigimu, joms turėtų būti
priteisiama neišmokėto darbo užmokesčio suma.
Atsakovė skundo tenkinimui prieštaravo, nurodydama,
kad skundas nepagrįstas, reikalavimas pareikštas ne tam atsakovui (nes atlyginimas
pareiškėjoms buvo mokamas iš valstybės biudžeto, asignavimų valdytojas yra
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neskyręs
pakankamai pinigų Panevėžio teritorinei muitinei). Atsakovė paaiškino, jog 2002-2004
metais trūkstant lėšų darbo užmokesčiui išmokėti, buvo taikomi koeficientai ir
pareigūnams buvo mokamas sumažintas atlyginimas, priimti įsakymai dėl
koeficiento taikymo atitiko Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo
įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003-01-17 nutarimo Nr. 53 reikalavimus (2002-2004 metų laikotarpiu skirtingais
ketvirčiais buvo taikomi skirtingi koeficientai, priklausomai nuo to, kiek lėšų
darbo užmokesčiui realiai buvo turima).
Trečiojo suinteresuotojo asmens — Muitinės
departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovas prašė
skundą atmesti, nurodydamas, kad Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymai
dėl koeficiento taikymo atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus,
buvo teisėti, Panevėžio teritorinė muitinė neturėjo teisės atsisakyti vykdyti
įstatymą ir Vyriausybės nutarimus. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog
visi muitinės vadovo sprendimai taikyti koeficientą buvo įvykdyti iki
Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo ir iki pareiškėjų kreipimosi į
teismą, Konstitucinio teismo sprendimai galioja tik ateičiai, be to,
pareiškėjos praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų
ieškininės senaties terminą reikalauti neišmokėto darbo užmokesčio už 2002 m. lapkričio
- gruodžio mėnesius.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m.
vasario 23 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies, priteisdamas
pareiškėjai I.Č. iš Panevėžio teritorinės
muitinės 11159,68 Lt, o J.M. - 16492,98 Lt 2003 m.
sausio 1 d. - 2004 m. spalio 31 d. neišmokėto darbo užmokesčio. Byloje pateikti
rašytiniai dokumentai patvirtino, kad pareiškėjos 2002-11-14 -2004-10-31
laikotarpiu, už kurį prašo priteisti negautą darbo užmokestį, dirbo Panevėžio
teritorinėje muitinėje ir buvo valstybės tarnautojos. Teismas vadovavosi valstybės
tarnautojų darbo užmokestį reglamentavusiu Valstybės tarnybos įstatymu
(2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo
pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (toliau – Įgyvendinimo įstatymas; 2002
m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. IX-856, 2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1243
redakcija). Teismas nurodė, jog pagal Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3
dalį Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo užmokestis buvo mokamas
iš atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui
patvirtintų asignavimų, o jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar
įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų
pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis
viršijo atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir
savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės
tarnautojų darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas
valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo
pareiginė alga neturėjo būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m.
birželio 30 d. Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, Vyriausybė 2003-01-17
priėmė nutarimą Nr. 53, kuriuo patvirtino Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio
skaičiavimo taisykles, buvusias teisiniu pagrindu sumažinti valstybės
tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį,
atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai Lietuvos
Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui
patvirtintus asignavimus.
Nustatyta, jog šių
taisyklių pagrindu Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas priėmė įsakymus,
kuriais valstybės įstaigos tarnautojams nustatė konkrečius darbo užmokesčio
indeksavimo koeficientus: 2002-11-29 įsakymu Nr.206 2002 m. lapkričio mėnesį
taikytas indeksavimo koeficientas 0,7; 2002-12-23 įsakymu Nr.226 2002 m.
gruodžio mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,67; 2003-01-31 įsakymu
Nr.A4-18 2003 m. I ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0,85; 2003-04-30
įsakymu Nr.A4-71 2003 m. II ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0,76; 2003-07-18
įsakymu Nr.A4-130 2003 m. III ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0,76; 2003-10-30
įsakymu Nr. A4-199 IV ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0,61;
2003-12-29 įsakymu Nr. A4-225 2003 m. gruodžio mėnesį taikytas indeksavimo
koeficientas 0,57; 2004-02-05 įsakymu Nr. A4-31 2004 m. I ketvirtį taikytas
indeksavimo koeficientas 0,67; 2004-04-30 įsakymu Nr. A4-111 II ketvirčiui nustatytas
indeksavimo koeficientas 0,67; 2004-07-22 įsakymu Nr. A4-194 III ketvirčiui nustatytas
indeksavimo koeficientas 0,90; 2004-09-03 įsakymu Nr. A4-240 nustatytas
indeksavimo koeficientas 0,94; 2004-10-25 įsakymu Nr. A4-268 IV ketvirčiui nustatytas
indeksavimo koeficientas 0,95.
Teismas nurodė, jog Lietuvos
Respublikos Konstitucinis teismas 2004-12-13 priėmė nutarimą, kuriuo
konstatavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo
įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d.
redakcija) nuostata dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo pagal
Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo
taisykles prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2
dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui, o Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53
"Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" 1
ir 2 punktai ir šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų
darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1
daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos
Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis),
Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti
taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo
sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės
aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu
tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo
įsigaliojimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendimo
įvykdymas yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra
baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo
priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka bei terminais
pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu
nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr.Al2-219/2004 K.J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas).
Teismas nurodė, jog Darbo
kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas
taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto
darbo užmokesčio priteisimo. Teismas, įvertinęs tai, kad darbo užmokestį
valstybės tarnautojai turi teisę gauti už kiekvieną darbo mėnesį, padarė
išvadą, kad kiekviena negauta darbo užmokesčio dalis sudarė pagrindą
savarankiškam reikalavimui pareikšti ir kreiptis į teismą su skundu dėl
pažeistos teisės. Teismas nustatė, jog pareiškėjos su skundu dėl neišmokėto
darbo užmokesčio į teismą kreipėsi 2006-01-03. Atsakovės 2005-02-28 raštas Nr.
A3-01-526, kuriuo ji kreipėsi į Muitinės departamentą dėl pareigūnų darbo
užmokesčio, teismo neįvertintas kaip skolos pareiškėjoms pripažinimas. Todėl pareiškėjų
reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2002-11-14 - 2002-12-31
laikotarpį atmestas, likusioje dalyje reikalavimą patenkinant.
Teismas pažymėjo, kad
atsakovės atsisakymas išmokėti pareiškėjoms Valstybės tarnybos įstatyme
nustatyto dydžio darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Pareiškėjos
atliko savo kaip valstybės tarnautojų pareigas, todėl jų reikalavimas priteisti
iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pagrįstas. Nepagrįstas, teismo
konstatavimu, ir atsakovės atstovės aiškinimas, jog Panevėžio teritorinė
muitinė negali būti atsakove byloje, nes byloje nustatyta, jog pareiškėjos
teisiniais tarnybos santykiais yra tiesiogiai susiję su Panevėžio teritorine
muitine, o ne Muitinės departamentu.
Atsakovė apeliaciniu
skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario
23 d. sprendimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir priimti naują
sprendimą - pareiškėjų skundą atmesti. Atsakovė paaiškina, jog muitinės
pareigūnams darbo užmokestis mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto, kuris kiekvienais metais tvirtinamas įstatymu. Muitinės departamentas
skirsto lėšas darbo užmokesčiui savo pavaldžioms įstaigoms, taip pat ir
Panevėžio teritorinei muitinei. Byloje nustatyta, kad Panevėžio teritorinė
muitinė lėšų darbo užmokesčiui gavo nepakankamai, todėl buvo priversta taikyti
darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą. Atsakovė nurodo negalėjusi atsisakyti
vykdyti Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo
užmokesčio skaičiavimo taisyklių". Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo įstatymo 72
straipsnio 4 dalimi ir pažymi, jog įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai
turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra
Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais
Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba
įstatymams). Teismas, atsakovės manymu, nesivadovavo Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią Konstitucinio
teismo sprendimų galia nukreipta tik į ateitį. Atsakovė pažymi, jog pagal Konstitucinio
teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą tol, kol teisės aktai (arba jų dalys)
Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti
prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais
Konstitucijai ir/arba įstatymams) arba kol jie nustatyta tvarka nėra pripažinti
netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas yra privalomas. Atsakovė
paaiškina, jog Panevėžio teritorinėje muitinėje darbo užmokesčio indeksavimo
koeficientas pareigūnams nebetaikomas jau nuo 2004 metų lapkričio 1 d., t.y.
dar Konstituciniam Teismui nepaskelbus savo sprendimo, muitinė pilną pareiginę
algą pareigūnams pradėjo mokėti gavusi iš biudžeto asignavimų valdytojo
pakankamai lėšų darbo užmokesčiui. Byloje neginčijama, kad visas darbo
užmokestis pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo išmokėtas laiku, todėl,
atsakovės manymu, negali būti konstatuota, kad ji netinkamai vykdė savo kaip
viešojo administravimo subjekto pareigas.
Pareiškėjos apeliaciniu
skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario
23 d. sprendimą ir jų skundą patenkinti pilnai. Pareiškėjos pažymi, jog pagal Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčų dėl darbo užmokesčio bylose
sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo
pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose ir teisę
reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės
normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki
to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti
įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu darbo
užmokesčio nepriemoka yra „įvykdytas sprendimas" Konstitucinio Teismo
įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (2005 m. gruodžio 21 d. nutartis
administracinėje byloje Nr.A1 -638/2005 L.Š. v Kauno rajono
policijos komisariatas). Pareiškėjos pažymi, jog nagrinėjant bylą atsakovė
nepareiškė reikalavimo taikyti senaties terminą jų reikalavimui priteisti 2002
m. lapkričio - gruodžio mėnesiais neišmokėtą darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį
(tai savo sprendime konstatavo ir teismas). Be to, pareiškėjos 2005 m. vasario
mėn., t.y. dar nesibaigus ieškinio senaties terminui, pateikė Panevėžio
teritorinei muitinei prašymą sumokėti joms nuo 2002 m. lapkričio 14 d. iki 2004
m. spalio 31 d. nesumokėtą dėl neteisėtai taikyto darbo užmokesčio indeksavimo
koeficiento darbo užmokestį (atlyginimą), arba, nepatenkinus šio prašymo,
nurodyti priežastis ir išduoti pažymas, kuriose būtų nurodyta joms nesumokėta
darbo užmokesčio (atlyginimo) suma už nurodytą laikotarpį, informuodamos
atsakovę, kad tokia pažyma bus reikalinga pateikiant skundą teismui. Apeliantės
paaiškina, jog Panevėžio teritorinė muitinė, remdamasi šiuo ir kitais
prašymais, 2005-02-28 raštu Nr.A3-01-526 kreipėsi į Muitinės departamentą prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaip vienintelį biudžeto asignavimų
valdytoją, skirstantį lėšas jam pavaldžioms įstaigoms, nurodydama apskaičiuotą
darbo užmokesčio lėšų sumą, reikalingą Panevėžio teritorinės muitinės
pareigūnams išmokėti nuo 2002-11-14 iki 2004-11-01 dėl darbo užmokesčio
indeksavimo koeficiento taikymo nesumokėtą darbo užmokestį. Muitinės
departamentas 2005-03-17 raštu Nr.3B-7.14-3117 atsakydamas į tokius teritorinių
muitinių prašymus, informavo pateikęs Lietuvos Respublikos Seimui ir Finansų
ministerijai skaičiavimus dėl susidariusių skirtumų tarp priskaityto ir
išmokėtino darbo užmokesčio, įsipareigodamas informuoti apie priimtus Lietuvos
Respublikos Seimo ir Vyriausybės sprendimus dėl susidariusių skirtumų grąžinimo
muitinės pareigūnams. Vadovaujantis 2005-03-17 Panevėžio teritorinės muitinės
viršininko rezoliucija, su šiuo raštu supažindinti visi Panevėžio teritorinės
muitinės darbuotojai. Apeliantės pažymi, kad šie Panevėžio teritorinės muitinės
ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiksmai
sudarė joms realų pagrindą manyti, kad jų teisės gauti visą darbo užmokestį
pažeidimas bus pašalintas gera valia be teismo pagalbos. Šie veiksmai, jų
nuomone, laikytini veiksmais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130
straipsnio 2 dalies prasme liudijančiais atsakovės prievolės išmokėti muitinės
pareigūnams dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą
darbo užmokestį pripažinimą, nutraukiančiais senaties termino eigą. Panevėžio
apygardos administracinis teismas, apeliančių manymu, netinkamai įvertino
Panevėžio teritorinės muitinės 2005-02-28 raštą Nr. A3-01-526, padarydamas
nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepripažino savo prievolės išmokėti pareiškėjoms
negautą darbo užmokestį, ir nepagrįstai konstatavo, kad pagal Civilinio kodekso
1.130 straipsnio 2 dalį trejų metų ieškinio senaties terminas negali būti pradėtas
skaičiuoti iš naujo. Tokiu būdu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad
pareiškėjos dalyje reikalavimų - priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už
2002 m. liepos - gruodžio mėnesius - praleido senaties terminą, todėl ši
reikalavimų dalis atmestina. Byloje nustatyta, kad nuo 2002 m. lapkričio - 2004
m. spalio mėnesiais Panevėžio teritorinė muitinė nesumokėjo pareiškėjai I.Č. 12123,64 Lt, o J.M. - 17940,56 Lt darbo
užmokesčio, todėl, apeliančių manymu, tokio dydžio suma joms ir priteistina.
Tretysis suinteresuotas
asmuo atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinio skundo netenkinti, panaikinant Panevėžio
apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria
pareiškėjoms priteista negauta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo
2003-01-01 iki 2004-10-31 ir priimant naują sprendimą - pareiškėjų prašymą
atmesti. Muitinės departamento nuomone, teismas pagrįstai atsisakė
priteisti pareiškėjai dėl taikyto indeksavimo koeficiento neišmokėtą darbo
užmokestį už laikotarpį nuo 2002-07-01 iki 2002-12-31, pritaikydamas Lietuvos
Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio
senaties terminą, teismo sprendimas šioje dalyje atitinka Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. A1-638/2005 suformuotą praktiką. Trečiojo suinteresuoto asmens
manymu, teismas teisingai ir pagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo
to momento, kada pareiškėjos realiai negavo darbo užmokesčio dalies. Muitinės departamento nuomone, sprendimo dalyje, kurioje
pareiškėjų prašymas patenkintas, teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės
teisės normas. Atsiliepime nurodoma, jog Panevėžio teritorinės muitinės
viršininkas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo priedėliu "Lietuvos
Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir pareiginių algų
koeficientai" (patvirtintu 2002 m. balandžio 23 d. įstatymu Nr. IX-855),
Vyriausybės patvirtintomis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo
taisyklėmis, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo
įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.
686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II
pusmetį" ir Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 "Dėl
Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" 2 punktu.
Konstitucinis teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad minėtų teisės
aktų nuostatos, numačiusios indeksavimo koeficientų taikymą apskaičiuojant ir
išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai. Tačiau tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad
nėra numatyta, jog teisės akto pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai turi
teisinę galią ir tiems teisiniams santykiams, kurie to teisės akto pagrindu
atsirado iki akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai (išskyrus
Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį). Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime akcentavo,
kad teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais
tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra
pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai -
prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba įstatymams). Įstatymai turi būti
vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra Konstitucinio teismo
įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.
Konstitucinio teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendime taip pat nurodoma, kad
pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl
teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipta į ateitį. Tretysis
suinteresuotas asmuo pažymi, jog Konstitucinio teismo nutarimas, kuriuo
pareiškėjos grindžia savo reikalavimą, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., o
kadangi sprendimai nemokėti pareiškėjoms viso priskaityto atlyginimo buvo
įvykdyti ir nebetaikyti dar iki minėto Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo
dienos, pareiškėjų reikalavimas priteisti dėl indeksavimo koeficiento taikymo
negautą darbo užmokesčio dalį yra nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2003-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A5
-264/2003). Panevėžio teritorinės muitinės veiksmai, taikant pareiškėjoms darbo
mokesčio indeksavimo koeficientą, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų
nuostatas ir buvo teisėti, todėl, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, administracinio
teismo sprendimas neturi sukelti atsakovei neigiamų padarinių.
Panevėžio teritorinė muitinė
atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą
atmesti kaip nepagrįstą, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario
23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Panevėžio teritorinė
muitinė remiasi savo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, pažymėdama,
jog atsakove šioje byloje ji negalėjo būti patraukta, kadangi nėra biudžeto
asignavimų valdytoja, tik išmoka Muitinės departamento prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos jai skirtas lėšas. Todėl Panevėžio teritorinės
muitinės kreipimasis 2005-02-28 raštu Nr.A3-01-526 „Dėl pareigūnų uždarbio"
į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį Muitinės departamentą prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos, kaip pažymima atsiliepime, negali būti
laikomas veiksmu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2
dalies prasme liudijančiu atsakove byloje pripažintos Panevėžio teritorinės
muitinės prievolės išmokėti muitinės pareigūnams dėl neteisėto darbo užmokesčio
indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį pripažinimą ir
nutraukiančiu senaties termino eigą (Panevėžio teritorinė muitinė šiuo raštu
tik kreipėsi į byloje pripažintiną atsakovu Muitinės departamentą prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos, nurodydama apskaičiuotą sumą darbo užmokesčio
lėšų, reikalingų Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams, tame tarpe ir
pareiškėjoms, išmokėti nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 1 d. dėl
darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo nesumokėtą darbo užmokestį).
Pareiškėjos atsiliepimu į
atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip
nepagrįstą. Pareiškėjos pažymi, kad sprendimo
įvykdymas yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra
baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo
priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka bei terminais
pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu
nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis
administracinėje byloje Nr.Al2-219/2004 K.J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas). Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo
įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų
galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio
Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų
taikymo procedūros, t.y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp
pareiškėjų ir atsakovės dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius
santykius. Kadangi Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu
pripažintos neteisėtomis teisės normos negali būti taikomos, jos iš Lietuvos
Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos pašalintos, kaip pažymi pareiškėjos,
yra išnykęs ir teisinis pagrindas, kuriuo atsakovė galėtų grįsti Valstybės
tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjoms.
Pareiškėjos remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m.
gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A1-638/2005, Valstybės
tarnybos įstatymo 5 straipsniu, Darbo kodekso 27 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Civilinio
kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, jog tai, kad atsakovė nepasisakė
dėl senaties termino taikymo, savo sprendime konstatavo ir Panevėžio apygardos
administracinis teismas. Pareiškėjų manymu, atsakovės veiksmai liudijo, kad ji
siekė gera valia be teismo pagalbos pašalinti pareiškėjų teisės gauti visą
darbo užmokestį pažeidimą. Todėl laikytina, kad daliai jų pareikštų reikalavimų
(priteisti 2002 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais neišmokėtą darbo užmokesčio
(atlyginimo) dalį) netaikytinas trejų metų senaties terminas, pareiškėjos yra
išsaugojusios galimybę teismine tvarka koreguoti 2002 m. lapkričio - 2004 m. spalio
mėnesiais tarp jų ir atsakovės dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius
teisinius santykius, o jų reikalavimai priteisti 2002 m. lapkričio - 2004 m. spalio
mėnesiais neišmokėtą darbo užmokesčio dalį tenkintini visa apimtimi. Pareiškėjos
pažymi, jog Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 9 dalis ir Darbo kodekso
298 straipsnis nustato naikinamąjį terminą, kurį viršijantis valstybės
tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali būti priteisiamas. Tačiau joms
darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas buvo taikytas 2002 m. lapkričio -
2004 m. spalio mėnesiais, t.y. ne ilgiau, nei Valstybės tarnybos įstatymo 43
straipsnio 9 dalyje ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnyje
nustatytas trejų metų naikinamasis terminas. Nors atsiliepime į pareiškėjų
skundą Panevėžio teritorinė muitinė nurodo, kad šioje byloje atsakovu
pripažintinas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos, pareiškėjos pažymi, jog byloje nustatyta, kad jos teisiniais
tarnybos santykiais yra tiesiogiai susijusios su Panevėžio teritorine muitine,
o ne su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra
dvišaliai, pareiškėjos atliko savo kaip valstybės tarnautojų pareigas, todėl,
pareiškėjų manymu, teismas šioje byloje pagrįstai pripažino, kad Panevėžio
teritorinė muitinė yra tinkamas atsakovas, privalantis sumokėti joms už atliktą
darbą priklausantį darbo užmokestį (atlyginimą).
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a :
Pagrindinės įstatymų aiškinimo ir taikymo taisyklės
nagrinėjant administracines bylas dėl valstybės pareigūnams neišmokėto darbo
užmokesčio priteisimo yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2005 m. gruodžio 21
d. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A1-638/2005. Nagrinėjamoje
byloje teisėjų kolegija taiko šias taisykles.
Pareiškėjos kelia reikalavimus dėl 2002 -2004 metais jomsi nesumokėtos
darbo užmokesčio dalies, susidariusios Panevėžio teritorinėje muitinėje
pritaikius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, priteisimo. Valstybės
tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės
tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855
redakcija, įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d.) VI skyriuje. Minėto
įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta valstybės
tarnautojų teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį.
Šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos valstybės
tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (2002 m.
balandžio 23 d. Nr. IX-856), kurio 1 straipsnio 3 dalis
2002 m. gruodžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1243 buvo išdėstyta taip:
„Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo užmokestis
mokamas iš atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo
užmokesčiui patvirtintų asignavimų. Jeigu valstybės ar savivaldybės
institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų
suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui
poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir
savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės
tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas
valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės
tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki
2002 m. birželio 30 d.“ Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą
Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“,
kuriuo patvirtino Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles –
teisinį pagrindą mažinti valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo
nustatytą darbo užmokestį, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės
institucijai ar įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir
savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Šių
taisyklių pagrindu Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas priėmė įsakymus, kuriuose buvo nustatyti konkretūs darbo
užmokesčio indeksavimo koeficientai.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės
tarnybos įstatymo pakeitimo
įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio
3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata „Jeigu
valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal
patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių
kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui
poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės
biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus
asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis
skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų
darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo
pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m.
birželio 30 d.“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui,
48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1
ir 2 punktai bei šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu
patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio
skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba
kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės
aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai
paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo
dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi
būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti
prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo
įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: „Sprendimo priėmimo
procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio
subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus
sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio
turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai
nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai
susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs
būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės
normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo
įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra
galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė
kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą,
įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo
išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio
santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje
byloje Nr. A12-219/2004 K. J. prieš
Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą).
Kaip nurodyta anksčiau šioje nutartyje, reikalavimams
dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso
27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškininės senaties
terminas. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio
4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę
įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė
iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.
Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas,
kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar
kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė
pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma,
kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra
laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio
4 dalies prasme.
Ieškininės senaties terminas yra civilinės teisės
institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso VII skyriuje
įtvirtintų teisės normų. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje yra
įtvirtinta imperatyvi ieškinio senaties taikymo taisyklė: ,,ieškinio senatį
teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja“. Kaip matyti iš
atsiliepimo į skundą ir atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu,
nagrinėjamoje byloje atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties. Dėl nurodytų
aplinkybių pripažintina, kad teismas be pagrindo atmetė dalį pareiškėjų
reikalavimų, kaip pareikštų praleidus ieškinio senaties terminą. Šioje dalyje
pareiškėjų apeliaciniai skundai tenkintini, o skundžiamas pirmosios instancijos
teismo sprendimas keistinas.
Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir
teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra
įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas,
o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose
numatytas socialines garantijas. Pareiškėjos šioje byloje atliko savo kaip
valstybės tarnautojų pareigas, tačiau joms nebuvo sumokėtas pagal įstatymą
priklausantis darbo užmokestis. Pareiškėjų darbdaviu buvo Panevėžio teritorinė
muitinė, ne Muitinės departamentas, todėl atsakovo argumentai dėl jo, kaip
atsakovo, netinkamumo, atmestini.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos
įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjų apeliacinius skundus patenkinti, Panevėžio
apygardos administracinio teismo 2006m. vasario 23d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjų skundus patenkinti pilnai. Priteisti iš atsakovės Panevėžio
teritorinės muitinės 12123,94 Lt (dvylika tūkstančių šimtą dvidešimt tris
litus, 94 cnt) neišmokėto darbo užmokesčio pareiškėjai I.Č. Priteisti iš atsakovės Panevėžio teritorinės
muitinės 17940,56 Lt (septyniolika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt
litų, 56 cnt) neišmokėto darbo užmokesčio pareiškėjai J.M.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Nijolė Piškinaitė
Sigita Rudėnaitė