Civilinė byla Nr. eB2-3018-852/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01112-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,
rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Conna“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą pareiškimu atsakovei UAB „Conna“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime nurodoma, jog 2025 m. rugsėjo 30 d. duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, bendrovės vadovas ir akcininkas – D. R.. Pareiškėja nurodo, kad 2025 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, mokestinė nepriemoka VMI siekia 100 434,90 Eur, įsiskolinimas VSDFV biudžetui – 10 147,31 Eur. Pažymi, jog vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 30 d. iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus. Nurodo, kad AB „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotos šios transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis įregistruoto nekilnojamojo turto bendrovė neturi. Pareiškėjos vertinimu, aplinkybės, jog bendrovės vardu registruotoms transporto priemonėms taikomi apribojimai, bendrovė nuo 2024 m. lapkričio nesugebėjo pilnai atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti visą mokestinę nepriemoką nepavyko, ir tai, kad bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę rodo, kad bendrovė yra nemoki. Pareiškėja pažymi, kad JANĮ 9 straipsnyje nurodytą pareigą informuoti bendrovę apie bankroto iniciavimą įvykdė – 2025 m. liepos 29 d. raštu (duomenys neskelbtini) pranešė bendrovei apie nemokumo proceso inicijavimą ir ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, raštas bendrovei paštu buvo išsiųstas 2025 m. liepos 30 d. registruotu laišku buveinės adresu ir buvo įteiktas 2025 m. rugpjūčio 5 d., todėl VMI įgijo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos UAB „Conna“ iškėlimo. Papildomai pažymi, kad JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas 3 mėnesių terminas yra nepasibaigęs.
2. Atsakovė UAB „Conna“ atsiliepimu prašo pareiškėjos VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nurodo, jog bendrovė įsteigta 2012 m. sausio 5 d., veiklą vykdo stabiliai, diegia specializuotus produktus bei kitą reikalingą produkciją geriausiems Lietuvos ir Baltijos šalių viešbučiams. COVID-19 pandemija turėjo neigiamos įtakos bendrovės veiklai, nes partnerių veikla sustojo. Taip pat bendrovė susidūrė su finansiniais iššūkiais bendrovės debitorei UAB „Postverta“ iškėlus bankroto bylą, dėl ko atsakovė neatgavo 157 000 Eur skolos. Be to, papildomi finansiniai sunkumai atsirado kuomet bankrutavo vienas iš pagrindinių atsakovės partnerių UAB „Horekos technologiniai sprendimai“, kuri atsakovei liko skolinga 58 847,85 Eur. Tačiau nepaisant kilusių sunkumų bendrovė 2023-2024 m. į valstybės biudžetą iš viso pervedė net 248702,12 Eur ir 2024 m. generavo 2 704 Eur pelno. Atsakovė 2025 m. sumokėjo ir VMI išieškojo 26 394,15 Eur sumą valstybės biudžetui, taip pat antstolis R. K. pagal VMI pateiktą vykdomąjį dokumentą išieškojo 1 333,54 Eur sumą. Atsakovė taip pat sumokėjo 3933,83 Eur VSDFV biudžetui. Atsakovė pažymi, jog pati pareiškėja pripažįsta, kad mokestinė nepriemoka susidarė tik nuo 2024 m. lapkričio mėn. Atsižvelgdama į tai, bendrovė 2025 m. vasario 3 d. kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą 75 726,45 Eur, pasinaudodama Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise išsidėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kadangi visos susikaupusios mokestinės nepriemokos sumokėjimas be išdėstymo būtų ženkliai pabloginęs bendrovės kasdienę ūkinę-komercinę veiklą ir dar labiau sutrikdęs piniginius srautus, taip užkirsdamas kelią tolesniam stabiliam pajamų gavimui ir atitinkamai įsipareigojimų vykdymui. Nurodytos sumos sumokėjimą bendrovė prašė išdėstyti dvejų metų laikotarpiui iki 2027 m. vasario 1 d., mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, tačiau VMI 2025 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą mokestinės nepriemokos neišdėstyti ir bendrovė iš karto gavo raginimą per 20 d. sumokėti 75 726,69 Eur sumą. Nepaisant to, kad bendrovė 2025 m. mokėjo VMI, taip pat vykdomas išieškojimas, VMI mokestinės nepriemokos neišskirstė dalimis, dėl ko atsakovė kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydama panaikinti aptariamą VMI sprendimą. Pažymi, jog atsakovė neatsisako skolos mokėjimo, o tik prašo jos mokėjimus išdėstyti laike. Remdamasi kasacinio teismo praktika bendrovė pažymi, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio priemone. Paaiškina, jog dėl VMI neleidimo išdėstyti mokestinę nepriemoką bendrovė susidūrė su itin dideliais sąskaitų apribojimais, tačiau nuėmus ribojimus ir VMI leidus įmonė galėtų atsiskaityti su valstybės biudžetu dalimis ir būtų pajėgi toliau sėkmingai tęsti veiklą. Atsakovės vertinimu, ji yra moki, o finansiniai sunkumai yra laikini dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Bendrovės mokumą patvirtina ir nuosekliai registro tvarkytojui teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, pagal kuriuos bendrovė pareiškimo pateikimo dienai turėjo 358 155 Eur turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 294 177 Eur. 2025 finansiniais metais atsakovė jau sugeneravo 159 681 Eur pelno, tad balanso duomenimis bendrovės įsipareigojimai neviršija jos turimo turto, be to, bendrovė ilguoju laikotarpiu atsiskaito su savo kreditoriais. Bankroto bylos iškėlimas bendrovei, kuri yra gyvybinga ir moki, neatitiktų reabilitacinio tikslo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
4. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad teisme būtų priimtas atsakovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis, todėl spręstina dėl atsakovės nemokumo.
5. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kuriame nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto nustatyta, kad (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789): 1) skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.
6. Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
7. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017).
8. Nagrinėjamu atveju, iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 m. matyti, jog bendrovė iš viso turėjo 1120910 Eur vertės turto, kurį sudaro: 493606 Eur ilgalaikis turtas bei 626832 Eur trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1216613 Eur. Bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu gavo 2704 Eur pelno. Iš bendrovės kartu su atsiliepimu pateikto balanso 2025 m. rugsėjo 30 d. (pareiškimo pateikimo teismui datai) matyti, jog bendrovė iš viso turi 358155 Eur turto – 165739 Eur ilgalaikio turto ir 165739 Eur trumpalaikio turto, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai nurodytai datai siekia 294177 Eur, o iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog bendrovė iki nurodytos datos gavo 159681 Eur pelno. Pažymėtina, jog kartu su atsiliepimu pateiktas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita yra pasirašyti tiek bendrovės vadovo, tiek bendrovės vyr. buhalterės, todėl šie įrodymai laikytini pagrįstais, vertinant bendrovės mokumą ir jo pokytį ataskaitiniu bei praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu. Teismui įvertinus nurodytus duomenis darytina išvada, jog už 2025 m. atsakovės turėti įsipareigojimai neviršijo atsakovės turimo turto vertės.
9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Regionų administraciniame teisme nagrinėjama atsakovės inicijuota administracinė byla Nr. eI3-10605-438/2025 dėl VMI 2025 m. vasario 27 d. sprendimo atsisakyti išdėstyti mokestinę nepriemoką dalimis 75 726,45 Eur sumai iki 2027 m. vasario 1 d.. Nurodyta byla šiai dienai nėra išnagrinėta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė turi 43 kreditorius, tačiau tik viena pareiškėja kreipėsi į teismą su aktualiu pareiškimu ir ėmėsi skolos išieškojimo veiksmų, o likę kreditoriai su bendrove sudarė susitarimus dėl skolų išdėstymo, kuriuos bendrovė vykdo. Taip pat iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog bendrovė turi 2 darbuotojus, su kuriais taip pat sudarė rašytinius susitarimus, pasirašytus abiejų šalių, dėl skolų išdėstymo. Šiuo metu bendrovė turi 10326,48 Eur skolą VSDFV biudžetui, kurią taip pat moka dalimis. AB „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotos šios transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
10. Pažymėtina, kad klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020).
11. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog įmonės finansiniai sunkumai buvo iš esmės nulemti ne dėl ilgalaikės sunkios atsakovės finansinės padėties, o dėl laikinų finansinių iššūkių, t. y. bendrovės debitorių UAB „Postverta“ bankroto, dėl kurio atsakovė neatgavo 157000 Eur skolos ir UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ bankroto, dėl kurio ši bendrovė atsakovei liko skolinga 58 847,85 Eur. Taip pat atsižvelgiant į bendrovės vykdomos veiklos specifiką (programų ir produkcijos diegimas bei tiekimas Lietuvos ir Baltijos viešbučiams) pritartina atsakovei, jog šis sektorius buvo ypač paliestas COVID-19 pandemijos, dėl ko bendrovės argumentai dėl atsiradusių laikinų finansinių sunkumų laikytini pagrįstais. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja pareiškimą iš esmės grindžia aplinkybe dėl esamos mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, tačiau kaip buvo nustatyta, sprendimas atsisakyti išdėlioti dalimis mokestinės nepriemokos mokėjimus šiuo metu yra apskųstas ir galutinis sprendimas šiai dienai nėra priimtas.
12. Nors pagal teismų praktiką, tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo ir gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-562-1120/2022), šiuo atveju mokestinių prievolių nevykdymas negali būti laikomas patvirtinančiu atsakovės nemokumą. Kaip minėta, nors atsakovė ir turi finansinių sunkumų, į bylą pateikti bendrovės susitarimai su kreditoriais, jos darbuotojais dėl skolų mokėjimo išdėliojimo laike, taip pat bendrovės pateikta ataskaita apie stabiliai atliekamus mokėjimus valstybės biudžetui bei VSDFV biudžetui ir antstoliams pagal vykdomus išieškojimo veiksmus patvirtina, kad bendrovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, bendrovė yra gyvybinga, generuoja pajamas, yra aktyvi ir daugiau nei 14 metų veikianti rinkos dalyvė, todėl sutiktina, kad bendrovės esami finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, o bankroto bylos iškėlimas įvertinus visus byloje esančius įrodymus neatitiktų reabilitacinio tikslo. Šiai dienai egzistuoja perspektyvos įveikti atsakovės laikinai susidariusius finansinius sunkumus ir atsiskaityti su pareiškėja, toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, o vien formalios aplinkybės apie įsiskolinimą savaime nepatvirtina atsakovės nemokumo.
13. Taigi, teismas įvertinęs šalių pateiktus bei byloje surinktus duomenis, spendžia, jog šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų vėliau tęsti veiklos, ar, kad neegzistuotų jokios stabilizuoti bendrovės finansinę būklę. Kaip minėta, bankroto bylos iškėlimas atsakovei būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes iš rinkos pašalinus atsakovę kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas galimai būtų minimalus. Be to, bankroto bylos iškėlimas niekaip neapgintų pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų, todėl bankroto bylos iškėlimas nepasiektų jokių teisėtų teisinių tikslų pareiškėjos naudai.
14. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto nemokumo apibrėžimo. Atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto, įmonė šiuo metu vykdo veiklą, o iš byloje esančių duomenų tikėtina, kad atsakovė ateityje turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu teisinis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą nenustatytas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Conna“, juridinio asmens kodas 302707358, netenkinti.
Atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Conna“, juridinio asmens kodas 302707358, bankroto bylą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Andrius Verikas