Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-756-865-14].docx
Bylos nr.: AS-756-865-14
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybė 188764867 atsakovas
Ginvisa 302859501 pareiškėjas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Bylos sustabdymas
kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-865/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02797-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 69.3

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2014 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ginvisa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ginvisa“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ginvisa“ (toliau – ir UAB „Ginvisa“) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T–607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–5).

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu sprendimu apribojant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo apribotos pareiškėjui priklausančioje kavinėje prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val., dėl to yra nepagrįstai ribojama UAB „Ginvisa” kavinės veikla ir įmonė patiria didelių nuostolių. Prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 9 dalimi, remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 20-S-2871, 2013 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 20-S-2860, 2013 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 20-26-S-17472, 2013 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 20-23-S-5900 ir 2013 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 20-S-2894, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. spalio 24 d. raštu Nr. 20-26-S-16765, tačiau nei viename iš jų nėra duomenų apie pareiškėjo veiklos pažeidimus. Pažymėjo, jog pareiškėjas negali būti baudžiamas už pažeidimus, kuriuos padarė kita įmonė, vykdžiusi veiklą tuo adresu prieš pareiškėjui išsinuomojant patalpas (duomenys neskelbtini), Kaune.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atsiliepime į atsakovo skundą (b. l. 68–73) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, jog remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Minėta teisės norma visų pirma yra skirta riboti alkoholio prieinamumą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, o ne nustatyti teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, todėl atsakovas, turėdamas pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, teisėtai ir pagrįstai nustatė toje prekybos vietoje prekybos alkoholiu laiko apribojimą. Pažymėjo, jog skundžiamas aktas yra norminio pobūdžio, todėl pareiškėjas yra netinkamas subjektas kreiptis su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Kauno miesto savivaldybės taryba ginčijamu Sprendimu nusprendė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas sprendimas galioja visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje ir šių apribojimų taikymas nėra sietinas su konkrečiu asmeniu ar asmenų grupe, tai yra sprendimo galiojimo metu veikianti taisyklė, t. y. sprendimas yra norminis teisės aktas, todėl pareiškėjas nėra tas subjektas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 skirsnio nuostatas gali teikti prašymą dėl norminio akto ištyrimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi (b. l. 157–159) bylą sustabdė iki apeliacine tvarka bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinė byla Nr. I-2128-406/2014.

Bylą sustabdė tuo pagrindu, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2128-406/2014 pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) įmonės „Broliai juodvarniai“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl to paties šioje byloje ginčijamo Sprendimo dalies, kuria šiai įmonei priklausančiose prekybos vietose apribotas prekybos alkoholiu laikas, panaikinimo. Minėtoje byloje teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus dėl ginčijamo akto norminio pobūdžio, nurodydama, jog skundžiamas Sprendimas yra individualus teisės aktas, todėl pareiškėjas yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl jo dalies panaikinimo. Minėta administracinė byla kartu su Kauno miesto savivaldybės apeliaciniu skundu išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Rėmėsi ABTĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 33 straipsnio 4 dalimi. Konstatavo, jog minėta administracinė byla yra susijusi su šia byla, kadangi, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir priimdamas sprendimą šioje byloje, teismas turės vadovautis bendra teismų praktika taikant ir aiškinant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias skundžiamo administracinio akto pobūdžio nustatymo klausimą.

 

II.

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ginvisa“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 162–164), kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – bylos nagrinėjimą atnaujinti.

Atskirąjį skundą grindžia tuo, jog visus teisiškai reikšmingus faktus pagal savo kompetenciją galėdamas ir privalėdamas nagrinėjamoje byloje nustatyti pats, teismas neturi teisės stabdyti bylą ir savo kompetenciją dėl tam tikrų faktų nustatymo perkelti kitam teismui, nes tai sudarytų sąlygas vilkinti bylos nagrinėjimą. Sustabdyti administracinę bylą šiuo pagrindu galima tik tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Šio ginčo atveju, vadovaudamasis jau suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007) bei ABTĮ 2 straipsnio 13 ir dalimis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 9 ir 10 dalimis, 8 straipsnio 1 dalimi, vertindamas konkretų administracinį aktą, teismas turėjo galimybę pats įvertinti, ar ginčijamas administracinis aktas yra norminio ar individualaus pobūdžio.

Ginčijamame Sprendime neišreikštos abstrakčios bendrosios teisės normos. Šiuo sprendimu nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas ne visoms tokioms Kauno mieste veikiančioms ir alkoholiniais gėrimais visą parą prekiaujančioms prekybos vietoms, bet tam tikras ribojimas tik daliai nekilnojamo turto adresais aiškiai identifikuotų konkrečių Kauno mieste prekybos vietų, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Taigi iš esmės ginčijamas administracinis aktas įtvirtina konkretaus pobūdžio nurodymus individualiais, rūšiniais požymiais apibūdintų subjektų grupei ir įtakoja ne visų, bet tik sprendime nurodytų dalies subjektų teisinį statusą. Todėl, ginčijamas sprendimas nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

III.

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria administracinė byla sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas kitoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas sustabdo administracinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai visgi reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012).

Pažymėtina, kad negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-541/2008, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-335/2010, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia tai, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012). Tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011). Be to, administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę, nes bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, suformulavo reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. T-607 dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. apribojimo Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismui kilo abejonių dėl minėto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo pobūdžio, t. y., ar šis sprendimas yra individualus teisės aktas, ar norminis. Pirmosios instancijos teismo nuomone, į šį klausimą turėtų atsakyti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A662-2144/2014 (Kauno apygardos administracinio teismo bylai suteiktas Nr. I-2128-406/2014) pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo (šioje byloje buvo ginčijama to paties Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo kita dalis, t. y. dėl apribojimų taikymo kitoje prekybos vietoje Kaune).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turi visas galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą, tame tarpe ir nustatyti ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisinį pobūdį. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad šios bylos negalima išnagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Nors galimas skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisinio pobūdžio nustatymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662‑2144/2014 būtų palengvinęs šios administracinės bylos nagrinėjimą, tačiau tai nesuponuoja šios administracinės bylos nagrinėjimo negalimumo. Darant priešingą išvadą, nepagrįstai būtų vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas, būtų pažeisti proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 bei 2014 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-770/2014.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus administracinės bylos Nr. A662-2144/2014 (Nr. I-2128-406/2014) negalima priimti sprendimo šioje byloje, todėl nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A662-2144/2014 (Nr. I-2128-406/2014).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, dėl ko buvo neteisingai išspręstas klausimas, todėl nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bylos nagrinėjimas atnaujinamas (ABTĮ 148 str., 151 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ginvisa“ atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                Laimė Baltrūnaitė

 

 

                                                                                            Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                                                             Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 


Paminėta tekste:
  • I-2128-406/2014