LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šventosios pakrantė“, atstovaujamos nemokumo administratorės L. L., atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties atmesti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šventosios pakrantė“ skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis dėl proceso Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-182-266/2019 atnaujinimo, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šventosios pakrantė“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė L. L. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 2 d.

2.       Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 5 d.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-275-577/2024 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Šventosios pakrantė“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

4.       LUAB „Šventosios pakrantė“ 2024 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkimas trečiuoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą įpareigoti bendrovės nemokumo administratorę kreiptis dėl proceso Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-182-266/2019 atnaujinimo,  paaiškėjus naujoms aplinkybėms bendrovės tyčinio bankroto byloje.

5.       Pareiškėja LUAB „Šventosios pakrantė“, atstovaujama nemokumo administratorės L. L., pateikė skundą, prašydama panaikinti LUAB „Šventosios pakrantė“ 2024 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijamu bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimu nepagrįstai nuspręsta įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis dėl išnagrinėtos civilinės bylos atnaujinimo, nes pagal teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, nepriklausomai nuo kreditorių valios, nemokumo administratorius turi teisę savarankiškai pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi atmetė LUAB „Šventosios pakrantė“ skundą dėl bendrovės 2024 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu ir priteisė kreditorei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ naudai 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas iš LUAB „Šventosios pakrantė“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

7.       Teismas nustatė, kad bendrovės 2024 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkime balsavusios kreditorės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ ir valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, turinčios 64,56 proc. balsų nuo visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, siekė, jog nemokumo administratorės pradėtos civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimas būtų sprendžiamas tik po to, kai nemokumo administratorė pateiks savo vertinimą kreditorių susirinkimui dėl galimybės atnaujinti procesą išnagrinėtoje Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-182-266/2019, išvadą dėl ieškinio apimties. Taigi, nemokumo administratorė turėjo šaukti dar vieną kreditorių susirinkimą, kuriam būtų teikiama nemokumo administratorės išvada ir galimų procesinių dokumentų projektai ar kiti duomenys, kad kreditoriai galėtų išsamiai susipažinti ir vertinti nemokumo administratorės galimybes siekti išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms tyčinio bankroto byloje.

8.       Teismas nurodė, kad bendrovės likvidavimo terminas pratęstas iki 2025 m. liepos 1 d., o terminas patikrinti juridinio asmens sandorius, pripažinus bendrovės bankrotą tyčiniu, – iki 2025 m. balandžio 11 d. Taigi, nemokumo administratorė turi galimybę įgyvendinti kreditorių išreikštą valią dėl galimo proceso atnaujinimo nemokumo administratorės pradėtoje civilinėje byloje. Nemokumo administratorei pateikus išvadą ar vertinimus kreditorių susirinkimui, proceso atnaujinimas gali būti neinicijuojamas. Teismas atmetė bendrovės skundą dėl 2024 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

9.       Teismas pažymėjo, kad bankroto proceso metu nemokumo administratorius turi pareigą bendradarbiauti su kreditoriais, teikti visą informaciją kreditoriams, kadangi kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkime, teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę, gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų. Nemokumo administratorius turi pareigą patikrinti juridinio asmens sandorius ir spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

10.       Teismas nesutiko su bendrovės nemokumo administratorės argumentais, kad kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ piktnaudžiauja procesine teise, kadangi teismui teikia klaidinančią informaciją ar melagingus pasisakymus dėl nemokumo administratorės veiklos bankroto proceso metu. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog nesutampa nemokumo administratorės ir kreditorės pozicijos dėl bankroto proceso eigos, neatleidžia nemokumo administratorės nuo pareigos teikti informaciją kreditoriui, atlikti ne tik tuos veiksmus, kurie nemokumo administratorės vertinimu yra būtini, bet kartu atsižvelgti į kreditorės teikiamus argumentus bei per teikiamus procesinius dokumentus neskatinti nuomonių skirtumų ir taip apsunkinti bankroto proceso vykdymą ar tinkamą jo užbaigimą, atsižvelgiant į tai, jog bankroto byla bendrovei iškelta 2017 m.

11.       Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorės elektroniniu būdu teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose trūksta dalies teksto, todėl nėra aiški jos pozicija dėl nurodytų argumentų.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Pareiškėja LUAB „Šventosios pakrantė“, atstovaujama nemokumo administratorės L. L., atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti LUAB „Šventosios pakrantė“ 2024 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pareiškėja prie atskirojo skundo pakartotinai pateikė 2024 m. rugpjūčio 24 d. rašytinius paaiškinimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ yra didžiausia bendrovės kreditorė, turinti 51,59 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, todėl jos balsas bendrovės kreditorių susirinkimuose yra lemiamas. Ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas taip pat priimtas didžiausios kreditorės iniciatyva. Ginčijamu sprendimu nemokumo administratorė įpareigota kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, nenurodant jokių alternatyvų dėl papildomų dokumentų pateikimo.

12.2.                      Skundžiama nutartis yra prieštaringa, nes teismas skundą atmetė, tačiau faktiškai nustatė nemokumo administratorei įpareigojimą pateikti kreditorių susirinkimui papildomus duomenis, pagal kuriuos būtų sprendžiama dėl proceso atnaujinimo galimybių. Kreditorių susirinkimo sprendimai negali nustatyti nemokumo administratoriui privalomai valdingų nurodymų, kurie ribotų nemokumo administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą.

12.3.                      Teismo argumentai dėl nemokumo administratorės nebendradarbiavimo su didžiausia bendrovės kreditore yra nepagrįsti, nes būtent didžiausia kreditorė vilkina bankroto procesą.  

12.4.                      Teismas neinformavo nemokumo administratorės, kad jos pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose trūksta dalies teksto.

12.5.                      Teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios patirtos dėl kreditorės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ kaltės, kreditorių susirinkime priimant nepagrįstą sprendimą.

12.6.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kreditorės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ naudai, nes byla nėra sudėtinga, nereikalavo specialių žinių ir darbo bei laiko sąnaudų. Jei skundžiama nutartis būtų palikta nepakeista, priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti sumažintas iki 350 Eur.

13.       Suinteresuotas asmuo VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, įpareigoti nemokumo administratorę ištaisyti klaidą bendrovės 2024 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 12 sprendime trečiuoju darbotvarkės klausimu, papildant kreditorės balsavimą pareikšta nuomone: „įvertinus administratorės pateiktą išvadą dėl ieškinio pateikimo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

13.1.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad bendrovės kreditoriai teisėtai siekia gauti nemokumo administratorės išvadą svarbiais klausimais, tačiau nemokumo administratorė vengia ją pateikti. Kreditorė už ginčijamą sprendimą balsavo, nurodant pastabą „įvertinus administratorės išvadą dėl ieškinio apimties“, tačiau ginčijamame sprendime ši pastaba nebuvo nurodyta. Tikėtina, kad nemokumo administratorė vengia pateikti išvadą dėl jos pradėtos ir pralaimėtos bylos atnaujinimo bei dirbtinai kelia ginčą.

13.2.                      Kreditorės balsavimo ginčo klausimu, įvertinus nemokumo administratorės išvadą dėl ieškinio apimties, turinys neprieštarauja įstatymui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

13.3.                      Bendrovės tyčinio bankroto byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, išrašomi pasikartojančio numerio kasos pajamų orderiai asmenims, susijusiems su buvusia bendrovės vadove. Todėl tikslinga spręsti dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo prašoma priteisti skolą iš buvusios bendrovės vadovės, skolą įrodinėjant kasos pajamų orderiais.

13.4.                      Atsakovės nemokumo administratorės teikiami rašytiniai paaiškinimai neturi būti priimti, nes jie nebuvo tinkamai pateikti pirmosios instancijos teismui ir kreditorė negalėjo dėl jų pasisakyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teisės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą

14.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja LUAB „Šventosios pakrantė“, atstovaujama nemokumo administratorės L. L., skundu prašė panaikinti LUAB „Šventosios pakrantė“ 2024 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nemokumo administratorė įpareigota kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-182-266/2019.

15.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad skundžiami gali būti tik tie kreditorių susirinkimo sprendimai, kurie priimti įgyvendinant kreditorių susirinkimo kompetenciją ir kurie turi privalomą galią bendrovės kreditoriams bei nemokumo administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1586-381/2020).

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procese kiekvienas teisės subjektas (kreditoriai, kreditorių susirinkimas, nemokumo administratorius, teismas) turi veikti jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose ir neturi teisės spręsti kito subjekto kompetencijai priskirtų klausimų. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios bendrovės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime (JANĮ 43, 44, 51 straipsniai). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-822-450/2021; 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-241/2021).

18.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 55 straipsnyje numatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. JANĮ 59 straipsnyje išvardytos nemokumo administratoriaus pareigos įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą. Pagal JANĮ 56 straipsnio 2 dalį juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalį paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu be kitų atlieka šias funkcijas: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 10 punktai).

19.       Kasacinis teismas išaiškino, kad bankrutuojančios bendrovės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

20.       Bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, kaip dalyvaujančiam civilinėje byloje asmeniui, civiliniame procese atstovauja teismo nutartimi paskirtas nemokumo administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo. Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančio juridinio asmens vardu ir interesais, neturi įgaliojimų tokio juridinio asmens vardu veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose. Kreditorių susirinkimas (ar komitetas), įgyvendinantis kreditorių teises, negali priimti teismo paskirtam nemokumo administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų nemokumo administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant juridinio asmens bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus. Nemokumo administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1691-781/2019; 2020 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-798/2020; 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-415-450/2022; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-387-302/2022).

21.       Kai kreditorių susirinkimas priima sprendimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, tokie sprendimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017).

22.       Taigi, bendrovei iškėlus bankroto bylą, teismo paskirtas nemokumo administratorius yra bendrovės atstovas, veikiantis bendrovės vardu, nes kiti asmenys pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti bylą teisme. Nemokumo administratorius teisme veikia bankrutuojančios bendrovės vardu ir interesais, nebent nemokumo administratorius, įgyvendindamas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, būtų sudaręs su kitais asmenimis atstovavimo sutartis. Vadinasi, įtvirtintas teisinis reguliavimas ir nagrinėjamam klausimui aktuali teismų suformuota praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimas, įgyvendinantis savo teises, negali įpareigoti nemokumo administratoriaus pasinaudoti teisėmis, kaip nagrinėjamu atveju įpareigoti kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, nes dėl tokių teisių įgyvendinimo poreikio ir tikslingumo gali nuspręsti tik pats nemokumo administratorius. Tokio pobūdžio kreditorių susirinkimo sprendimas nemokumo administratoriui laikytinas rekomendacinio pobūdžio ir pareigų jam nesukuria, todėl jo panaikinimas ar atsisakymas jį panaikinti neturės teisinės reikšmės nemokumo administratoriaus, veikiančio bendrovės vardu ir interesais, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimasis teisme negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkretaus materialiojo rezultato (CPK 5 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-83-381/2021).

24.       Vadinasi, tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos, arba turi atsisakyti priimti skundą (ieškinį), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti remdamasis, atitinkamai, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu, nes tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas.

25.       Taigi, pareiškėjos reikalavimo panaikinti rekomendacinio pobūdžio kreditorių susirinkimo sprendimą dėl nemokumo administratorės įpareigojimo kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje patenkinimas pats savaime nei pareiškėjai, nei kitiems bendrovės kreditoriams nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o ne išnagrinėti skundą iš esmės, jį atmetant.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

26.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Taigi, skundžiama nutartis naikinama ir byla nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis). Tai sudaro teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teismui nevertinti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų bei nespręsti su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimo ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes civilinė byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

27.       Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidas paskirstyti yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis teismas. Tokia pati procesinė pareiga saisto ir teismą, priimantį nutartį, kuria konkreti byla yra užbaigiama nepriėmus teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės. Pastaruoju atveju bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos vadovaujantis CPK 94 nuostatomis (priežasties teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

28.       CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

29.       Pažymėtina, kad ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nepagrįstų ar nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

30.       Vadovaudamasis aptarta priežasties teorija, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidų našta šioje civilinėje byloje, ją nutraukus, tenka pačiai pareiškėjai LUAB „Šventosios pakrantė“, kuri nepagrįstai inicijavo ginčą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Taigi, pareiškėjai neatlyginamos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi byla nutraukiama, o suinteresuoto asmens VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė pareiškėjos kreipimasis į pirmosios instancijos teismą su skundu ir atskirojo skundo apeliacine tvarka pateikimas, todėl pareiškėja įgijo pareigą atlyginti šiam suinteresuotam asmeniui byloje atstovavusio advokato pagalbos išlaidas.

31.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

32.       Suinteresuotas asmuo VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pirmosios instancijos teisme pagal 2024 m. rugsėjo 23 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą ir 2024 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymą patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 161 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į skundą sudaro 864,40 Eur (0,4 x 2 161 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Suinteresuoto asmens pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažinamas iki 864,40 Eur.

33.       Suinteresuotas asmuo VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir įrodymus apie pagal 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2024 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymą patirtas 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 878,56 Eur (0,4 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažinamas iki 878,56 Eur. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 ir 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šventosios pakrantė“, atstovaujamos nemokumo administratorės L. L., skundą dėl 2024 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimo įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis dėl proceso Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-182-266/2019 atnaujinimo.

Priteisti suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ (juridinio asmens kodas 121736145) iš pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šventosios pakrantė“ (juridinio asmens kodas 302563274) bankroto administravimui skirtų lėšų 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą ir 878,56 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėja                            Neringa Švedienė