Baudžiamoji byla Nr. M1-102-671/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09489-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.6; 1.1.3.4; 2.10.11.
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 19 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,
sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,
ekspertei J. D.,
nukentėjusiajai A. B.,
gynėjui advokatui Gintarui Keliauskui,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinčiam pagrindinį išsilavinimą, nevedusiam, neįgaliam, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini), neteistam, kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 148 1 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
R. V. laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki 2025 m. kovo 17 d. prieš aiškiai išreikštą A. B. valią, neturėdamas teisėto pagrindo, sistemingai persekiojo nukentėjusiąją A. B.: 2024 m. gegužės 30 d., apie 21.19 val., A. B. išėjus į adresu (duomenys neskelbtini), esančio jos buto balkoną, būdamas(duomenys neskelbtini)namo kieme, įžeidinėjo A. B. įvairiais jai adresuotais necenzūriniais žodžiais, dėl ko nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus ir išėjo jų laukti prie namo laiptinės, kur jai stovint prie laiptinės durų, jis toliau įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, o atvykus policijos pareigūnams ir nukentėjusiajai einant link jų, tęsė jos įžeidinėjimą necenzūriniais žodžiais eidamas nukentėjusiajai iš paskos, po ko kasdien stovėdamas kieme prie jos gyvenamo daugiabučio namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini) stebėjo šiame daugiabutyje esančius nukentėjusiosios buto langus, o 2025-03-15, apie 15.47 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pamatęs ją(duomenys neskelbtini), kieme kartu su jos nepilnamečiu vaiku, persekiojo ją su vaiku einančią į parkelį, būnant jame ir grįžtant iš jo eidamas iš paskos ir vadindamas A. B. įvairiais necenzūriniais žodžiais, taip sukurdamas neteisėtas, pasikartojančias bauginančias situacijas, pasireiškusias bauginančiu, žeminančiu ir teisę į privatų gyvenimą pažeidžiančiu elgesiu prieš nukentėjusiąją A. B., dėl kurių ji prarado saugumo jausmą, juto nuolatinį psichologinį diskomfortą, stresą, baimę ir įtampą, ir taip padarė neigiamą poveikį nukentėjusiosios A. B. socialiniam gyvenimui bei emocinei būsenai.
R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Lankosi psichikos sveikatos centre, turi neįgalumą. Tokios A. B. nepažįsta, tikrai nestebi jos gyvenamo buto, o jeigu būna lauke, tai tiesiog rūko prie(duomenys neskelbtini), nevadino jos necenzūriniais žodžiais ir nepersekioja, net nežino, kaip ji atrodo. Apskritai yra nekonfliktiškas žmogus (1 t., b. l. 105).
Nukentėjusioji A. B. parodė, kad šeima gyveno normalų gyvenimą, tuo metu augino vaikutį, daug laiko praleisdavo virtuvėje. Virtuvės langas yra be žaliuzių, pastoviai su vaiku ten būdavo, gamino valgyti ir pan. Priešais jų daugiabutį yra (duomenys neskelbtini). Valgydami pusryčius su šeima, pastebėjo, kad nuolat stovi žmogus ir visada žiūri į langus, toks jausmas, kad į juos, bet tuo metu dar to nesuprato. Kartą su vyru išėjo į balkoną parūkyti ir tas asmuo sėdėjo ant suoliuko, jis pradėjo visais įmanomais necenzūriniais žodžiais keiktis. Iš pradžių liko nesupratę kam adresuojami tie keiksmažodžiai. Paskui pradėjo kalbėti tokiais žodžiais „blondine, ko tu čia žiūri, tam antram aukšte, tai čia tu, apie tave čia kalba eina“. Tada suprato, kad čia yra taikoma jai. Bandė nereaguoti, tačiau keiksmažodžiai nesiliovė, paskui jau atsistojo toks agresyvus ir ėmė eiti link balkono. Iškvietė pareigūnus ir leidosi į apačią pasitikti jų. Pamačiusi, kad atvažiuoja pareigūnai, ėjo link jų, tas asmuo ėjo kartu su ja link pareigūnų ir toliau keiksnojo ją tais pačiais žodžiais. Atvažiavę pareigūnai apklausinėjo jį, pakalbino(duomenys neskelbtini). Budėtoja minėjo, kad žmogus yra sirgęs(duomenys neskelbtini), turėtų gerti vaistus, galimai jų negeria ir vartoja alkoholį, todėl jam paveikė emocinę būseną. Pareigūnai nusprendė, kad reikia jam iškviesti medikus. Atvykę medikai jį išsivežė. Galvojo, kad jau išsivežė galimai ten palaikys, ir viskas čia tuo pasibaigs, bet atėjo rytas, vėl būdama virtuvėje pamatė, kad stovi tas pats asmuo su ta pačia savo raudona striuke, toj pačioj vietoj. Jis vėl tiesiog žiūrėjo į langus. Ji pradėjo šalintis virtuvės, kai matydavo, kad jis stovi, tiesiog į virtuvę pradėjo nebeiti. Paskui eigoje pastebėjo, kad kai ji įeina į virtuvę, jis išeina į lauką, ji išeina iš virtuvės, jis įeina į vidų, ji įeina į balkoną parūkyti, jis išeina į lauką parūkyti. Jis stovi, rūko po 5 ir po 4 cigaretes, jautė, kad tiesiog ją stebi. Pradėjo namuose blogai jaustis, pradėjo su vyru kalbėti, pasakoti ir aplinkiniams. Uošvienė B. B. žinojo apie jos nerimą. Visa tai truko ilgą laiką. Antras įvykis, kuris ją labai išgąsdino buvo parkelyje. Išėjo su vaiku pažaisti ir mato, kad tas pats asmuo su ta raudona striuke sėdi tame parkelyje. Buvo dar didelis atstumas, bet jis per visą parkelį pradėjo šaukti „kekšė, blondinė“. Eidama parkeliu žiūrėjo į vaiką ir apsimetė, kad tiesiog nieko negirdi. Ji su vaiku nuėjo iki žaidimų aikštelės, jis nuo tos žaidimų aikštelės per kelis šimtus metrų sėdėjo ir keiksnojo. Pro šalį ėjo vyras, kažkoks svetimas. Jis priėjo prie to vyro, pasakė „ką tu čia keikiesi, čia vieša vieta, pilna vaikų“. Tai jį kaip ir nuramino, jis nustojo keiktis. Bet tik tas vyras pasišalino iš parkelio, jis vėl pradėjo keiktis, eiti link žaidimo aikštelės. Eidamas artyn, keikėsi „tu blondine, tu tokia, aš matau, ką tu darai, žinau, ką tėvas su tavimi darė“. Matydama, kad nieko nebus, pasiėmusi vaiką pasišalino iš žaidimų aikštelės. Jai einant girdi, kad vėl šaukia, vėl tie keiksmažodžiai eina į jos pusę. Atsisukusi pamatė, kad vyras eina iš paskos, vis artėja prie jų, tada jai prasidėjo panika, pasiėmė vaiką į rankas. Jis jau buvo tokiu atstumu, maždaug ranką ištiesus. Jis ėjo už nugaros ir šnekėjo vėl tuos pačius keiksmažodžius, ji paėmė telefoną, kad suprastų, jog skambins policijai. Jis kartojo, kad tau niekas nepadės, tu čia gali skambinti kam nori, policijai ar vyrui, ar dar kažkam, tau niekas nepadės, nei greitoji, nei vyras, nei policija. Sakė, matau, kad tu mane girdi, neapsimesk, kad negirdi, augini vaiką, mažą mergaitę, tokia pat kekšė bus kaip tu. Ji labai išsigando, tiesiog drebėjo, visa buvo iš baimės panikoj ir dėl vaiko saugumo ir dėl savęs. Iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai jį sulaikė.
Galvojo, kas toliau, nes matė, kad čia tikrai yra grėsmė ne tik jai, bet ir vaikams. Augina dar vieną dukrą, vienuolikmetę. Jis viską stebi, viską mato, parkelyje šūkaudamas argumentavo „(duomenys neskelbtini) blondinė, tu turi tokią mašiną baltą“, toks jausmas, kad sukaupęs visą informaciją apie ją, viską žino. Nusprendė važiuoti į komisariatą pas pareigūnus, pateikė visus įrodymus. Po to, jis vėl atsirado, vyko tas stebėjimas ir paskui tiesiog jo nebeliko, galimai yra išvežtas. Dabar pradėjo normaliai gyventi. Per tą laiką, net žaliuzes įsitaisė, buvo panikoje, stresavo, bijodavo net šiukšles išsinešti į lauką, nes jis visada stovėjo ir stebėjo.
Liudytoja B. B. parodė, jog A. B. yra marti. Ji gyvena kitoje gatvėje, bet dažnai ateina pas vaikus. Marti pasakojo, kad kai išeidavo į lauką, ją persekiodavo vyriškis, koliodavo ją visokiais necenzūriniais žodžiais, nežiūrėdavo, ar yra vaikų, ar nėra. Ateidavo prie langų, prie visų žmonių koliodavo visokiais negražiais žodžiais. Marti labai išgyveno, naktimis nemiegojo, vaistus pradėjo gerti. Žadėjo į gydytojus kreiptis, nes jau buvo kaip depresija, bijodavo į lauką išeiti, vaikus išleisti. Turi dukrą paauglę, bijodavo išleisti, kad prie jos nepristotų. Nuolat labai blogai jautėsi, ne vieną kartą prašė, kad ateitų padėti vaikus išvesti į lauką, bijojo viena pati eiti. Sakė bijo būti namuose viena, nes seka. Jie antrame aukšte gyvena, jis ateina prie langų ir žiūri atsistojęs. Tai buvo nevienkartinis atvejis, tęsėsi ilgokai. Jis gyvena priešais(duomenys neskelbtini). Atsistodavo ir žiūrėdavo į langus. Ji pati tą vyrą tik per atstumą yra mačiusi, kai ateidavo pas marčią į namus. Jis stovėdavo prie nakvynės namų ant laiptų. Marti parodė, kad tai tas asmuo.
Liudytos M. B. parodė, kad vasarą išėjus į balkoną parūkyti, matydavo, kad vyriškis visada stebėdavo jų langus. Vieną dieną jis pradėjo keiktis. Žiūri į jų langus ir keikiasi. Pradžioje nesuprato į ką nukreipti keiksmažodžiai, žmonai sakė čia ne jiems, prie ko čia jie, to žmogaus net nepažįsta. Kartą jis balkone buvo be maikutės ir išgirdo sakant „tu pliki“, tada suprato, kad čia jau jų adresu keiksmažodžiai. Uždarė langą ir išėjo. Kitas įvykis buvo, kai pradėjo keikti žmoną, visokiais įmanomais žodžiais. Paskutinis įvykis buvo, kai jau net pradėjo persekioti ir pradėjo grasinti žmonai. Ant vaiko irgi sakė negražius žodžius, ji tik dvejų metų. Atsimena garaže dirbo, negalėjo privažiuoti pagelbėti, žmona paskambino policijai, jie greitai sureagavo ir atvažiavo. Jis stebi langus, keikiasi, žmona bijo į lauką išeiti. Kai su žmona eina kartu pasivaikščioti į parkelį, jis sėdi ir nieko nesako. Kai tik žmona išeina viena, prasideda keiksmažodžiai ir persekiojimai. Sudėjo visur namuose žaliuzes, sumokėjo 600 eurų. Už tuos pinigus būtų kažkur išvažiavęs su šeima pabūti. Vyresnioji dukra taip pat bijo eiti į lauką, nes žino, kad jis ten sėdi. Jis juos visus žino, nes ilgą laiką stebėjo. Jis pats rūkydamas balkone stovėdavo nusukęs galvą, kad neprisikabintų.
Liudytoja D. N. parodė, kad yra nukentėjusiosios kaimynė, gyvena virš A. B.. Buvo vasaros metas, išgirdo triukšmą, išlindo pasižiūrėti. Atsidarius(duomenys neskelbtini), triukšmas buvo dažnai. Matė kaip šūkavo vaikinas, sakė negražius žodžius A. B.. Kaimynų šeima yra gera, tvarkinga. Šūkavo su keiksmažodžiais. A. B. pasakojo, kad jis prie jos prikibo ir parkelyje. Ji jautėsi nesaugiai ir nejaukiai.
Informaciniu pranešimu ROIK (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024-05-30, 21.19 val., A. B. pranešė, kad dabar prie (duomenys neskelbtini) lauke sėdi vyras, konfliktuoja su ja žodžiu, vadina necenzūriniais žodžiais girdint vaikams, taip elgiasi ne pirmą kartą. Pranešėja vyro nepažįsta, laukia 2 a. balkone. Papildoma informacija apie patikrinimą: 2024-05-30, 22.29, atvykus nurodytu adresu juos pasitiko A. B. (nurodyta jos gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas), kuri paaiškino, kad nakvynės namuose gyvenantis vyras ją įžeidinėja, elgiasi neadekvačiai, kalba nebūtus dalykus apie ją ir ji bijo tokio jo elgesio. Prie (duomenys neskelbtini) buvo minėtas vyras. Nustatyta, kad tai R. V., gim. (duomenys neskelbtini) (1.01 prom. girtumas). Bendraujant su vyru akivaizdžiai matėsi, kad vyras elgiasi neadekvačiai, kalba nebūtus dalykus. Pabendrauta su(duomenys neskelbtini) darbuotojomis, kurios teigė, kad vyras serga psichine liga ir vartoja vaistus. Iškviesti GMP medikai, kurie asmenį išvežė į Šiaulių psichiatrinę ligoninę (1 t., b. l. 11-12).
Informaciniu pranešimu ROIK (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2025-03-15, 15.47 val., A. B. pranešė, kad šiuo metu parkelyje paskui ją vaikšto neadekvatus 30 metų vyras, necenzūriniais žodžiais vadina. Vilki raudoną striukę. Pranešėja pareigūnus pasitiks parkelyje nurodytu adresu. Papildoma informacija apie patikrinimą: surašytas protokolas pagal LR ANK 484 str. 1 d. (1 t., b. l. 13-14).
2025-03-17 A. B. protokolu-pareiškimu pranešė, kad laikotarpiu nuo 2024 vasaros iki dabar, t. y. 2025-03-17, nepažįstamas jai asmuo, kuris gyvena nakvynės namuose, sistemingai ją stebi per langus jos gyvenamojoje vietoje, įžeidinėja įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, ją pamatęs, gatvėje persekioja ją su vaikais, žodžiais grasina, baugina ją ir jos vaikus tiesioginio ir netiesioginio kontakto metu. Tokiu būdu jai nepažįstamas vyras sistemingai persekioja ją, dėl ko yra ir buvo padarytas neigiamas poveikis jos socialiniam gyvenimui bei jos emocinei būsenai. Prašo nustatyti šį asmenį ir nubausti jį įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 1-8).
2025-03-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu A. B. iš bendrų veido bruožų atpažino R. V. kaip ją persekiojusį asmenį (1 t., b. l. 52-56, 57-58).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus II-o poskyrio teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu R. V. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu -(duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu R. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu -(duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali adekvačiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali dalyvauti ikiteisminiame tyrime. Jam nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Jo parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo. R. V. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis ((duomenys neskelbtini)) (2 t. b. l. 26-34).
Teismo posėdžio metu teismo ekspertė psichiatrė J. D. patvirtino ekspertizės akto išvadas. Parodė, kad R. V. stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei atvyko praeitų metų lapkričio mėnesį. Iki gruodžio vidurio jam buvo atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, įvertinti visi pateikti duomenys - ikiteisminio tyrimo medžiaga, liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai, pateikta medicininė dokumentacija, atliktas klinikinis stebėjimas, psichodiagnostinis tyrimas, psichologo pagalba. Šių duomenų visuma leido konstatuoti, kad vis tiktai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu R. V. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, buvo psichikos sutrikimo paūmėjimo būsenoje, tai yra(duomenys neskelbtini) paūmėjimo būsenoje. Negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu taip pat jam konstatuotas šis lėtinis psichikos sutrikimas, dėl to jis negali suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti. Jam rekomenduotas priverstinis gydymas, tai yra stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, tai yra (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, kur jis šiuo metu ir yra. Jam reikalingas stacionarinis stebėjimas, kadangi yra kritikos stoka. Tyrimo metu stebėjo(duomenys neskelbtini), buvo įtarus, įtemptas, išsakė kliedesius ir ekspertų atžvilgiu, labai apsunkinto kontakto, hipochondriškas, įtarus, nenuoseklaus mąstymo. Atliktas psichologinis įvertinimas konstatavo jau pažengusius šios ligos mąstymo ir operacinių sugebėjimų sutrikimus bei mąstymo kryptingumo sutrikimus, būtent kas yra būdinga šiam sutrikimui, ir valios stoką. Konstatavo asmenybės defektą, kas rodo, kad liga yra pažengusi, asmuo serga jau seniai, nors anksčiau jam buvo nustatomos ir kitos diagnozės - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2023 metų jam diagnozuota būtent(duomenys neskelbtini), liga yra pažengusi, jis nekritiškas, todėl ir rekomenduotinas stacionarinis gydymas - nuolatinis stebėjimas. Jau seniai gydomas neuroleptikais, tai yra antipsichotikais, nors ir dar nebuvo diagnozuotas šis sutrikimas, bet jau stebėtas nuo 2007 metų, nuo 2013 metų elgesio pasikeitimas, neadekvatumas, o vėliau nuo 2021 metų, turėjo tokius duomenis, kad sumušė motiną, tada jis išvyko iš gyvenamosios vietos ir apsigyveno būtent(duomenys neskelbtini). Stebimas atsiribojimas, visiškas socialinis nuskurdimas ir socialinė dezadaptacija, todėl būtinai reikalinga priežiūra šitam asmeniui. Dėl kritikos savo būsenai stokos vargu ar jis ambulatoriškai vartos savarankiškai vaistus, nes liga pažengusi, nuolatinis gydymas reikalingas. Ambulatorinio gydymo nepakanka.
Pagal BK 148 1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai.
Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: nukentėjusiosios A. B. parodymus, liudytojų parodymus, informacinius pranešimus, ekspertizės akto išvadas, ekspertės paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad R. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 1 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes jis ilgą laiką, sistemingai persekiojo nukentėjusiąją dėl ko jai padarė neigiamą poveikį socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai.
R. V. šios veikos padarymo metu ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichikos sutrikimo, darydamas įstatymo uždraustą veiką, negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties R. V. yra pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis).
BK 17 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, taiko asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę - jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas. Kaip jau buvo pasisakyta, byloje nustatyta, jog R. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepakaltinamas. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, taip pat ekspertės išvada duota teisme, patvirtina, kad R. V. yra reikalingas priverstinis gydymas, nes jis kelia realų pavojų visuomenei, todėl pripažinus R. V. nepakaltinamu, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė: stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, (duomenys neskelbtini) ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimis, 404 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
R. V., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 1 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinamu.
R. V. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, VšĮ(duomenys neskelbtini), bendro stebėjimo sąlygomis.
Iki nutarties vykdymo, R. V. palikti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti R. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Teisėja Audronė Alčauskienė