Baudžiamoji byla Nr. 1-327-853/2011

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-73-2-00040-2011-1

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                                               1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.2.; 1.1.7.2.5.     

MAŽEIKIŲ  RAJONO APYLINKĖS  TEISMAS

N  U  O  S  P  R  E  N  D  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 14 d.

Mažeikiai

                    Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželika Butkuvienei,

              sekretoriaujant  teismo posėdžių sekretorei I. B.,

              dalyvaujant: prokurorui Ž. G., nukentėjusiajai I. K., jos įstatyminei atstovei R. K., kaltinamajam E. K.,

              viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

              E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, užsiimantis individualia veikla, vedęs, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

E. K. sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: 2011 m. birželio 5 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), buto patalpose, tarpusavio konflikto metu, virtuvėje tyčia pastūmė I. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei sudavė vieną smūgį ranka į veidą su parūkytos dešros gabalu trynė galvą, po to ją tampė už rankų ir kojų po kambarį, vėliau apžergęs ją prispaudė prie grindų ir sudavė ranka nenustatytą skaičių smūgių į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, jis sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: 2011 m. birželio 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), buto patalpose, tarpusavio konflikto metu, tyčia pastūmė I. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip pargriaudamas ją ant lovos, po to sugriebęs už kojų ištraukė iš lovos ir tampė ant grindų, vėliau apžergęs ją prispaudė prie lovos ir ištempė rankas bei sudavė delnu nenustatytą skaičių smūgių į veidą tuo sukeldamas fizinį skausmą.

              Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K., dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog jis padarė veikas nurodytas kaltinime, jis konfliktavo su savo dukra I. K., todėl norėdamas ją paauklėti panaudojo fizinį smurtą prieš Ievą, jis su dešros gabalu trynė jai galvą, taip pat tampė ją už rankų ir kojų, bei sudavė ranka smūgius per kojas ir užpakalį. Tikslaus laiko pasakyti negalėjo, kada įvyko įvykiai, tačiau pripažino, jog tai buvo du kartus, taip kaip nurodyta kaltinime, bei patvirtino teisiamojo posėdžio metu pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymu, kuriuose jis parodė, kad 2011-06-05 ir 2011-06-06 jis sumušė savo dukrą I. K., tačiau mušė netyčia, bet norėdamas ją paauklėti, kad ši neįžeidinėtų jo ir savo motinos R. K., neįsielgtų įžūliai ir nedraskytų akių, klausytų tėvų, o ne jiems priešgyniautų. 2011 m. birželio mėnesio pradžioje, jis buvo užgėręs ir buvo virtuvėje, kur buvo ir jo dukra I. K., kai tarp jų kilo konfliktas ir jie susikivirčijo. Konflikto metu I. K. sugriebė jo nešiojamus akinius ir sulankstė rėmus, kai jis perspėjo ją apsiraminti, I. K. toliau žodžiais erzino ir provokavo konfliktą, tada jie susistumdė. Vėliau I. K. nuėjo į kambarį, o jis nusekė iš paskos norėdamas ją paauklėti, kad ji taip nesielgtų su tėvais. Kambaryje tebesitęsiant konfliktui jis I. K. nustūmė ant lovos (tiksliau minkšto kampo), taip ją pargriaudamas, ir ranka spausdamas prie lovos (uždėjęs ranką ant kaklo) liepė jai ramintis, bet ji draskėsi ir bandė ištrūkti visaip jį įžeidinėdama bei spardydamasi. Tada jis sudavė I. K. keletą smūgių delnu per užpakalį bei kojas, į kitas vietas smūgių nesudavė. Besispardydama I. K. nuslinko nuo lovos ant grindų, bandydama pabėgti provokavo sakydama „ką man padarysi“. Kadangi I. K. spardėsi, tai jis sugriebė už kojos ir timptelėjo sakydamas, kad ši apsiramintų, bet kojos nesuko ir nelaužė, nedarė nedariau jokio kito skausmingo judesio. Daugiau jis paleido I. K. koją ir daugiau jai nieko nedarė, nors ji keikėsi bei koneveikė jį. Prieš tai jie su I. K. taip pat konfliktavo dėl panašaus jos elgesio, bet ar tada jie susistumdė nepamena, bet ji norėdama suduoti smūgį buvo užsimojusi ranka, todėl jis sugriebė jos ranką kurią ji bandė ištraukti. I. K. rankos jis specialiai nesuko ir nelaužė, nedarė jokių kitų judesių, tik laikė, smūgių jai nesudavė. Tarp jų ir anksčiau būdavo konfliktų, jie apsipykdavo, nes I. K. grubiai ir užgauliai elgėsi su juo ir savo motina R. K., ją vadindama necenzūriniais žodžiais bei grasindama ją užmušti, todėl jis paauklėdamas ją yra keletą kartų sudavęs delnu per užpakalį ar šlaunis, būdavo ir su diržu. Konfliktuodama I. K. šaukdavo garsiai ir isteriškai, jei konfliktai būdavo ryte, tai grasindavo, kad į mokyklą neis, nes jai drabužiai neišlyginti ar nesudėtos mokyklinės knygos, nes motina R. K. jai sulygindavo ir drabužius ir sudėdavo knygas. Dėl tokio netinkamo dukros I. K. elgesio nei jis, nei žmona R. K., nesikreipė nei į nepilnamečių inspektorių, nei į vaikų teisių darbuotojus, ir iš vis jis stengdavosi kuo mažiau kištis į dukros I. K. auklėjimą. I. K. jų, kaip tėvų neklauso, dažnai išeina iš namų ir negrįžta nurodytu laiku, būna su draugais. Nuo 2011 m. birželio mėnesio pradžios, kai tarp jo ir I. K. įvyko konfliktas, I. K. išvyko gyventi pas močiutę į Laižuvą o nuo 2011 m. rugpjūčio pradžios vėl sugrįžo į namus.

              Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusioji, jos įstatyminė atstovė ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo E. K. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

• ikiteisminio tyrimo metu duotais nepilnametė liudytojos I. K. parodymais, kuriuose ji parodė, kad nuo 2011-06-06 ji pradėjo gyventi pas savo močiutę Romualdą M. P. adresu (duomenys neskelbtini), nes pati kreipiausi į mokyklos socialinę pedagogę, kadangi nebegalėjo ramiai būti namuose dėl savo tėvo E. K. elgesio, t.y. ji namuose neturėdavo ramybės, nes jis labai dažnai išgerdavo ir grįžęs į namus neduodavo ramybės savo kalbomis, kurios būdavo beprasmės ir vis besikartojančios. Be to, E. K. ir anksčiau jau ją erzindavo, neduodavo ramybės, pavyzdžiui prieš kurį laiką kai ji namuose ruošėsi matematikos egzaminui, norėjo išmokti temą, tėvas priėjęs prie jos pradėjo klausinėti daugybos lenteles, taip ne padėdamas, bet trukdydamas. Dar kartą buvo, kai ji vėl ruošėsi anglų kalbos pamokai ir mokinosi, tai jis pradėjo kambaryje junginėti šviesą, taip trukdydamas mokintis. Tuos abu kartus tėvas buvo neblaivus, kodėl jis taip daro neaiškino, sakydavo, kad ji nieko nemoka, tik jis viską moka, tik jis gali. Kada šie nurodyti atvejai buvo tiksliai pasakyti negali, bet vienas buvo šiais metais, o kitais praeitais. Tai nėra atskiri atvejai, kai tėvas E. K. ją užkliūna namuose ir aprėkia, ar trukdo mokintis, tai jis daro dažnokai, kai tik būna neblaivus. Būna, kad jis kur ėjęs namuose ten ir užmigęs, pavyzdžiui, kad ir tualete, dėl ko ji negalėjo nueiti į tualetą arba buto viduje prie laukutinių durų, dėl ko nebuvo galima įeiti ar išeiti iš buto, nes jos su mama bijo jį pajudinti girtą, kadangi žino, kad prasidės konfliktas, ir leidžia jam atsibusti ten kur užmigo. 2011-06-05, apie 11-12 val., ji atėjo į virtuvę, kur jau buvo girtas tėvas E. K., ir kai atidariusi šaldytuvą pamatė, kad nėra tokios dešros, kurią ji naudoja darydama karštus sumuštinius, todėl apie tai garsiai pasakė. Tada tėvas pasakė, kad yra kita dešra ir paėmęs iš šaldytuvo ją tyčia metė per virtuvę, greičiausiai norėdamas ne į ją pataikyti, bet, kad ta dešra ištikštų. Nukritusią dešrą j i padėjo ant stalo, bet tėvas vėl paėmęs numetė ant grindų. Po toji pasiėmusi kitokio maisto nuėjo valgyti į savo kambarį, kai netrukus į kambarį atėjo tėvas ir priėjęs prie jos stumtelėjo, bet ji neapvirto, tik atsitraukė, kai jis vieną kartą ranka trenkė jai į veidą, bei pasakė „tau nežinant aš lankiau boksą“, greičiausiai tai pasakė norėdamas ją pagąsdinti. Ji paprašė, kad tėvas išeitų ir leistų pavalgyti, kas ten dar vyko toliau dabar gerai nepamena, bet paskui tėvas su ta pačia dešra, kurią jis buvo numetęs virtuvėje, pradėjo trinti jos veidą plaukus. Vėliau sugriebęs už rankų pradėjo tampyti, tuo metu ji sėdėjo ant lovos, paskui ją numetė ant grindų ir sugriebęs už abiejų kojų pradėjo tampyti, buvo užsisėdęs ant jos ir keletą kartų delnu sudavė per veidą. Tuo metu turbūt ji iš vidaus prasikando burną vėliau skaudėjo kairės pusės bevardis pirštas, bei skaudėjo kairės kojos kelias, kur po kurio laiko išryškėjo mėlynė. Kodėl tėvas ją tampo ir muša nesakė, bet ji suprato, kad už tai, kad pasakė, kad nebėra tos dešros, su kuria daro karštus sumuštinius. Kadangi akivaizdžių sužalojimų nebuvo, tai pas gydytojus nesikreipė, apie tai, kad buvau sumušta tėvo ji pasipasakojo motinai, kai ji sugrįžo į namus, bet ji į policiją nepranešė. Sekančią dieną, t.y. 2011-06-06, apie 10:30 val. , ji buvo savo kambaryje, kai įėjo neblaivus tėvas E. K. ir numetė ant grindų dešros gabalą, jis turbūt buvo nupirkęs tą dešrą. Kai ji pasakė, kad jai nereikia jo dešros, tada tėvas kažką pradėjo rėkauti, ką tiksliai neatsimena, bet vėliau pradėjo ją stumdyti ir pargriovė ant lovos, vėliau už kojų ištempė ant grindų ir tampė. Kai ji vėl išsilaisvinusi atsisėdo ant lovos, tai spirdama kojomis bandė apsiginti, kad jis negalėtų prieiti prie jos, paskui jis pargriovė ją ant lovos ir užsisėdęs ištempė jos rankas, kairiąją labiau, kuri vėliau jai skaudėjo, bei plaštaka daužė jai per veidą, vis sakydamas, kad gali ją nutėkšti į sieną ir kad ji jam nieko nepadarys. Tuo metu pas juos į butą atėjo mamos draugė Kristina, pavardės ir adreso nežino ir paklausė kas čia vyksta, bet ji tuo metu jau buvo atsistojusi ir tėvas jai nieko nebedarė, tik rėkavo, kad buvo boksininkas. Kristina pradėjo raminti jos tėvą, o ji išėjo į mokyklą nes reikėjo nunešti atsiskaitymų lapelį. Po šio sumušimo jai buvo praskelta iš vidaus lūpa ir sutinusi, bet pas gydytojus nesikreipė. Mokykloje ji nuėjo pas socialinę pedagogę ir pasakė kas įvyko namuose, vėliau važiavo į Vaikų teisių skyrių, kur ji parašė prašymą, kad nori gyventi pas močiutę Laižuvoje, o ne su savo tėvais, nes tėvas jai neduoda ramiai gyventi, muša. Kadangi jos tėvas taip dažnai elgdavosi, kad grįžęs girtas kabinėdavosi ir trukdydavo mokintis, ilsėtis, trukdydavo miegoti arba žadindavo su keiksmažodžiais, jai pablogėjo miegas, paskutiniu laiku ji išvis mažai pamiegodavo, negalėjo mokintis, blogėjo pažymiai, tapo nervinga, kartais prasideda isterija, todėl ir parašė prašymą gyventi pas močiutę (b.1. 8-9);
• ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. R. parodymais, kuriuose ji parodė, kad ji turi seserį R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra ištekėjusi už E. K.. Jie turi du vaikus, kurių pilnametis V. K. šiuo metu yra išvykęs dirbti į užsienį, su tėvais kartu gyvena nepilnametė I. K.. 2011 m. birželio pradžioje, datos tiksliai neatsimena, ji buvo kursuose, kai ją susirado I. K. kartu su Ventos pagrindinės mokyklos socialine pedagoge A. M., ir jai papasakojo, kad I. K. namuose buvo sumušta savo tėvo. Ji nepamena kada sakė, kad buvo sumušta I. K., bet atrodo, kad tą pačią dieną. A. M. pasakė, kad jos jau buvo vaikų teisių tarnyboje ir pranešė apie tai, kad I. K. buvo sumušta savo tėvo E. K., ir kad per vasarą reikia I. K. izoliuoti nuo E. K. ir tai geriausiai padaryti ją išvežant į kaimą pas močiutę. I. K. jai patvirtino, kad ją namuose sumušė tėvas E. K., o jų konfliktas prasidėjo dėl maisto, minėjo apie kažkokią dešrą, dar sakė, kad tėvas buvo girtas, o mamos namuose tuo metu nebuvo. Tai pasakodama I. K. verkė, matėsi, kad yra ištikta šoko ir stresuoja. Ji matė, kad I. K. apatinė lūpa patinusi, lyg buvo kažkokie nubrozdinimai ar paraudimas ant veido, bet nežymūs, jokio kraujo ar mėlynių nematė, bent jau ryškių ir krintančių į akis nebuvo. I. K. tik minėjo, kad jai skauda pakaušis, bet nesakė, kad yra žaizda, o iš netikėtumo ji pati mergaitės neapžiūrėjo, taip pat nesugalvojo jos užvežti apžiūrai pas medikus, nes I. K. nesakė, kad jai kokie kiti sužalojimai padaryti. I. K. ji užvežė į namus pasiimti asmeninių daiktų, dar pakeliui susirado R. K., kad ją informuoti apie tai, kad I. K. išveža pas močiutę į Laižuvą. Vėliau nuvežė I. K. į Laižuvą pas močiutę R. P., kur I. K. iškart nuėjo miegoti, greičiausiai nuo patirto streso. Ji anksčiau niekada nebuvo girdėjusi, kad I. K. namuose būtų buvusi sumušta savo tėvo E. K., jai apie tai niekas nebuvo pasakojęs, pati I. K. taip pat nebuvo minėjusi (b.l. 12);
• ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. M. parodymais, kuriuose ji parodė, kad ji dirba Mažeikių Ventos pagrindinėje mokykloje socialine pedagoge. 2001-06-06, apie pietus, tiksliai laiko nepamena, į darbo kabinetą atėjo mokykloje besimokanti, tiksliau 8a klasę baigusi, I. K., kuri matėsi išoriškai susijaudinusi, verkė isteriškai, net sunkiai sekėsi apraminti. I. K. papasakojo, kad kai ji ruošėsi išeiti iš namų į mokyklą, jos iš namų nenorėjo išleisti tėvas E. K. ir ją sumušė, tačiau ji nesakė kiek jai buvo suduota smūgių. Ji matė, kad I. K. yra sutinusi lūpa, tik nepamena ar apatinė, ar viršutinė, ant skruosto buvo kraujosruva, bet kurioje veido pusėje taip pat negali pasakyti, iš pradžių šie sužalojimai buvo nežymus, bet praėjus kuriam laikui išryškėjo labiau sutinimas ir mėlynė. Pati I. K. nesiskundė, kad jai kas nors skauda, taip pat nerodė jokių sužalojimų. Vėliau kartu su I. K. buvo nuvykta į Mažeikių vaikų teisių apsaugos skyrių, kur darbuotojai buvo informuoti dėl I. K. sumušimo. Kadangi tuo metu nebuvo atsakingo darbuotojo, dirbančio su vaikais gyvenančiais  Pavenčių gatvėje  vaikais, todėl jos bendravo  su kita darbuotoja,  kurios pavardės nepamena. Ši darbuotoja padavė paaiškinimo blanką, kurį pildė ir paaiškinimą rašė pati I. K., ir kuriame nurodė, kad ji nori laikinai pagyventi pas močiutę. Kadangi jie, socialiniai darbuotojai, privalo pasirūpinti, kad surasti smurtą patyrusiam vaikui nesmurtaujantį artimą žmogų, kuris pasirūpintų tokiu vaiku, tai ji pažįsta iš matymo I. K. tetą L. R., kuriai viską papasakojo apie I. K. sumušimą. L. R. pažadėjo pasirūpinti I. K. ir surasti jos motiną bei pranešti, kad I. K. laikinai gyvens pas močiutę. L. R. taip pat buvo perduota, kad pati močiutė, pas kurią gyvens I. K. sekančią dieną atvyktų į vaikų teisių apsaugos skyrių susitvarkyti dėl laikinos globos. I. K. kūno sužalojimai niekur nebuvo užfiksuoti, nes vaikų teisių apsaugos skyriuje jai pasakė, kad ekspertas šiuo metu jau nebedirba ir I. K. nebeapžiūrės, bet jie nieko neminėjo, kad gal reikėtų nuvažiuoti į priėmimo skyrių ar pas šeimos gydytoją, o pati apie tai nepagalvojo (b.l. 13);
• ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. K. parodymais, kuriuose parodė, kad ji turi du vaikus, kurių vyresnysis sūnus V. K., gim. 1987-04-11, gyvena ir dirba užsienyje, o nepilnametė dukra I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su jais, t.y. su ja ir savo tėvu E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Jų šeimos tarpusavio santykiai yra normalūs, jie sutaria gerai, tik kai E. K. būna išgėręs pradeda konfliktuoti su dukra I. K.. Dažniausiai konfliktus išprovokuoja pati I. K., kuri pradeda erzinti E. K., t.y. jį kalbina, provokuoja žodinį konfliktą, nors ji prašo, kad ši paliktų E. K. ramybėje ir leistų jam nueiti miegoti. Tačiau I. K. jos neklauso ir vis provokuoja E. K., kartais jie tarpusavyje susistumdo, bet niekada nebūdavo muštynių. Ji nori pasakyti, kad su E. K. yra susituokę ir gyvena 25 metus, per tą laiką jis niekada nėra jos mušęs, tik, kad kartais išgeria, to ji neneigiu, bet kai jis grįžta į namus užgėręs, ji stengiasi, jam netrukdyti ir leisti nueiti miegoti, kad nekiltų konfliktų. 2011-06-05 jų namuose įvyko konfliktas tarp I. K. ir E. K., tuo metu jos namuose nebuvo, kai grįžo E. K. jau miegojo, o I. K. namuose nebuvo. Paskui ji sužinojo, kad konfliktas tarp I. K. ir E. K. prasidėjo dėl dešros, nes I. K. nepatiko namuose buvusi nupirkta dešra. Kas toliau tarp jų vyko ji nežino, nes nelabai domėjosi, žino tik, kad E. K. buvo sulaužyti pastoviai nešiojami akiniai, nes pirko naujus rėmus. Ji palaiko savo vyro E. K. pusę, t.y. patvirtina, kad pati I. K. yra konfliktiška ir visada siekia išprovokuoti žodinį konfliktą tarp savęs ir E. K., net ją pačią I. K. buvo namuose užrakinusi, kada tas buvo tiksliai nepamena, už tai kad neišleido išeiti pas drauges. I. K. ją pačią yra buvusi ne vieną kartą pastūmusi ir net ranka sudavusi smūgius, bet ji niekur nesikreipė, sužalojimai padaryti nebuvo, nors skaudėjo galva, kadangi buvo nepatogu, kad reikia skųstis ir juodinti savo vaiką. Po minimo įvykio 2011-06-05 ji nematė ant I. K. kūno sužalojimų, jei būtų mačiusi arba ji būtų skundusis, kad jai skauda, tai ji būtų su ja vykusi pas medikus, bet kadangi to nebuvo, tai pas jokius medikus nesikreipė. Vėliau I. K. išvyko laikinai gyventi per vasarą į (duomenys neskelbtini), pas močiutę R. P.. Ji neatsimena ar prieš tą įvykį I. K. jai kada buvo sakiusi, kad tarp jos ir tėvo įvyko koks konfliktas, kad šis jai trukdo mokintis ar panašiai (b.l. 16).

              Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl E. K. kaltės padarius kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas – tai yra 2011-06-05 ir 2011-06-06 suduodant nukentėjusiajai I. K. smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat tampant ją už rankų ir kojų, prispaudus ją, taip sukeliant jai fizinį skausmą.

              Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų stadijas, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. 

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, ką pats patvirtino, tačiau anot jo paties girtumas neturėjo įtakos nusikalstamų veikų darymui, kadangi taip pat būtų pasielgęs ir būdamas blaivus.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai prieš savo dukrą jos namuose, t.y. vietoje, kurioje asmuo turi jaustis saugus, nusikaltimus padarė vienas iš artimiausios aplinkos žmonių, tai yra tėvas, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas (b.l. 17) ir administracine tvarka baustas, paskutinį kartą už tai, kad būdamas neblaivus savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), šūkavo ir necenzūriniais žodžiais vadino žmoną R. K., tai leidžia teigti, jog kaltinamasis būdamas neblaivus yra agresyvaus būdo ir nevengia konfliktuoti su savo šeimos nariais (b.l. 60-61), kaltinamasis prieš savo dukrą naudotą smurtą bando pateikti, kaip auklėjimo priemonę, tačiau pats nesistengė ieškoti priemonių, kaip auklėti dukrą nenaudojant smurto prieš ją, jis užsiimantis individualia veikla (b.l. 26-27), yra vedęs ir gyvena su savo šeima, UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ nesilankė (b.l. 25).

LR BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas daro išvadą, jog laikantis visų šių reikalavimų ir išlaikant visų bausmės tikslų pusiausvyrą ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajam E. K. straipsnių sankcijoje numatyta bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, tai yra už nusikaltimą (įvykdytą 2011-06-05), numatytą LR BK 140 str. 1 d., skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 val. per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o už nusikaltimą numatytą (įvykdytą 2011-06-06), numatytą LR BK 140 str. 1 d., - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

LR BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. E. K. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė 9 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 str. reglamentuojama, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. LR BPK 117 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų. Šiuo atveju nusikalstama veika buvo įvykdyta prieš nepilnametę I. K., gim. (duomenys neskelbtini). Prokuroras pareiškė 1000,00 Lt neturtinės žalos ieškinį (b.l. 40-42).

LR CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio kaltinamajam baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tiems žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios, civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nes byloje neginčijamai įrodyta, jog nukentėjusioji žalos patyrė dėl kaltinamojo E. K. neteisėtų veiksmų (LR BPK 305 straipsnio 5 dalis), civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstas ir įrodytas, nes nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo patyrė didelį išgąstį, kadangi ji po įvykių tapo nervinga, mažai miegodavo, negalėjo mokytis, blogėjo mokymosi rezultatas – pažymiai, net kartais prasidėdavo isterija, taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nukentėjusioji patyrė stresą, tačiau priteistina suma mažintina atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nukentėjusios atsiprašė, jis yra jos tėvas bei išlaiko savo dukrą, be to, nukentėjusioji sužalojimų nepatyrė, o jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296 – 298, 301 -305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  140 straipsnio 1 dalį (už 2011-06-05 nusikaltimą) ir nubausti jį: laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 20 val. per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  140 straipsnio 1 dalį (už 2011-06-06 nusikaltimą) ir nubausti jį: laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 30 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

              E. K. išaiškinti, kad jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą.

              Nuteistajam E. K. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

   Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš E. K. nukentėjusiajai I. K. 500 Lt (penkis šimtus litų) nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                               Andželika Butkuvienė