Civilinė byla Nr. e2A-1197-640/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06458-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 3.3.1.18.3

 (S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Structa property“ ir atsakovo T. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Structa property“ ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo T. M. priešieškinį dėl nuostolių dėl defektų šalinimo, neatliktų darbų atlikimo ir kitų dėl neatliktų darbų patirtų išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Structa property“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui T. M., kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 14 256,01 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos teisme iki sprendimo įvykdymo, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovas užsakymo pagrindu susitarė su ieškove, jog ieškovė atliks statybos darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas). Ieškovė 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė pasiūlymą su preliminariomis darbų kainomis (19 798,00 Eur be PVM, 23 955,00 Eur su PVM). Tuo metu nebuvo žinomos tikslios darbų apimtys, atsakovas keitė buto planą, sienų išdėstymą, turėjo būti atlikti sienų griovimo, pertvarų keitimo darbai. Atsižvelgiant į tai, pasiūlyme pažymėta, jog darbų ir medžiagų kiekiai bus tikslinami pateikus atliktų darbų aktus, dėl to darbų kainos gali kisti. Atsakovas 2022 m. spalio 7 d. į ieškovės sąskaitą pervedė avansą už darbus – 6000 Eur. Ieškovė, atlikusi pirminius darbus, 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė atliktų darbų aktą Nr. 1 (18 292 Eur be PVM, 22 134 Eur su PVM). Atsakovas neginčijo statybos darbų atlikimo fakto ir kokybės bei tinkamai už juos atsiskaitė pagal PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė 2022 m. gruodžio 16 d. pateikė atliktų darbų aktą Nr. 2 (6788 Eur be PVM, 8213 Eur su PVM). Atsakovas vėl neginčijo nurodytų darbų atlikimo fakto ir tinkamai už juos atsiskaitė pagal PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas ieškovei už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 ir Nr. 2 iš viso sumokėjo 27 200 Eur (6000 Eur avansas pavedimu ir 21200 Eur grynais – kasos pajamų orderio kvitas Nr. ST 22-10). Atliktų darbų kaina pagal aktą Nr. 1 ir aktą Nr. 2 viršijo 2022 m. rugsėjo 29 d. pasiūlyme nurodytą preliminarią kainą. Atsakovas sutiko, kad darbai toliau būtų vykdomi, juos apmokėjo. Atsakovui buvo žinoma, kad darbų ir medžiagų kiekiai tikslinami, nes pats atsakovas keitė buto planą, sienų išdėstymą, taip pat ieškovė savo sąskaita pirko atsakovui įrangą (rekuperacinę sistemą), kas objektyviai didino darbų kainą. Atsakovas 2023 m. sausio 4 d., t. y. jau po atliktų darbų akto Nr. 1 ir Nr. 2 apmokėjimo, norėjo aptarti tolimesnius darbus. Atsakovas 2023 m. sausio 10 d. domėjosi, kokia bus grindų klojimo sąmata, 2023 m. sausio 16 d. siūlė susitikti, kad galėtų atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė 2023 m. sausio 17 d. informavo atsakovą apie darbų eigą, atsiuntė objekto nuotraukas. Atsakovas 2023 m. sausio 19 d. paprašė ieškovės pateikti sąmatą visiems likusiems darbams ir 2023 m. sausio 19 dienai atliktų darbų aktą. Atsakovas dėl ieškovei nežinomų priežasčių pakeitė savo nuomonę, pradėjo teigti, kad ieškovė siekia jį apgauti, ir 2023 m. sausio 23 d. pareiškė žodinį atsisakymą priimti faktiškai atliktus statybos darbus pagal 2023 m. sausio 23 d. tarpinį atliktų darbų aktą Nr. 3 (9181 Eur be PVM, 11109,01 Eur su PVM) ir sumokėti atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytą sumą. Ieškovė, atsakovo prašymu, perdavė objekto durų raktus. Ieškovės atliktų statybos darbų kaina apima ieškovės darbus ir medžiagas. Ieškovė atsakovo objekto įrengimui pagal atsakovo užsakymą savo lėšomis pirko rekuperacinę įrangą, kurios neapmokėta kaina – 2 196,13 Eur. Iš viso iki statybos rangos santykių nutraukimo ieškovė atsakovo naudai objekte faktiškai atliko statybos darbų už 41 456,01 Eur (2022 m. lapkričio 7 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 ir 2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra (22 134 Eur su PVM); 2022 m. gruodžio 16 d. atliktų darbų aktas Nr. 2 ir 2022 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita faktūra (8 213 Eur su PVM); 2023 m. sausio 23 d. tarpinis atliktų darbų aktas Nr. 3 ir 2023 m. sausio 23 d. PVM sąskaita faktūra (11 109,01 Eur su PVM). Atsakovas ieškovei iš viso yra sumokėjęs 27 200 Eur (2022 m. spalio 7 d. – 6000 Eur; 2022 m. lapkričio 8 d. – 7000 Eur; 2022 m. lapkričio 17 d. – 5000 Eur; 2022 m. gruodžio 20 d. – 4200 Eur; 2023 m. sausio 17 d. – 5000 Eur), tarp šalių ginčo dėl šios sumos nėra. Taigi, nustačius, kad ieškovės faktiškai atliktų statybos darbų vertė yra 41 456,01 Eur, o atsakovas yra sumokėjęs 27 200 Eur, atsakovas ieškovei pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, 2 ir 3 bei šių aktų pagrindų išrašytas PVM sąskaitas faktūras liko skolingas 14 256,01 Eur.

3.       Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Nurodė, kad atsakovas buvo ieškovės apgautas: suderinus maksimalią galutinę planuojamų atlikti darbų kainą, kuri sudarė 23 955 Eur su PVM, ieškovė, be atsakovo žinios, savo nuožiūra kaitaliojo darbų kainą. Ieškovė niekada neinformavo atsakovo, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. jos pačios pateiktas paskaičiavimas (sąmata), kuris buvo atliktas pagal galutinį detalų interjero dizaino projektą, yra preliminarus. Nepaisant dokumento pavadinimo „Pasiūlymas“, tai nebuvo pasiūlymas, juolab jis nebuvo preliminarus. Atsakovas pažymėjo, kad tik po ieškovės patvirtinimo, jog ši vidaus apdailos darbų suma yra galutinė, sutiko, kad apdailos darbai būtų pradėti vykdyti. Nesutiko su ieškinio teiginiu, kad tuo metu nebuvo žinomos tikslios darbų apimtys, kad atsakovas keitė buto planą, sienų išdėstymą ir kt., nes būsto apdailos darbai turėjo būti atlikti griežtai laikantis projekto. Atsakovas niekada nėra gavęs tokių atliktų darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuos ieškovė pateikė teismui kartu su ieškiniu. Ieškovė neatliko visų darbų, už kuriuos nepagrįstai reikalauja atlyginimo, pateikdama suklastotus atliktų darbų aktus. Atsakovo daromų mokėjimų sumos sutampa su sumomis, nurodytomis atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuos iš ieškovės gavo būtent atsakovas, o ne kurie buvo pateikti teismui. Ieškovės nesąžiningumą liudija ir į bylą pateiktas akivaizdžiai suklastotas dokumentas – 2022 m. spalio 21 d. Kasos pajamų orderis Nr. ST 22-10, kuriame nurodytos visa atsakovo ieškovei grynaisiais pinigais sumokėta suma, kai tuo tarpu paskutinį mokėjimą grynaisiais pinigais atsakovas atliko 2023 m. sausio 17 d. Taip pat atsakovas niekada nėra gavęs ieškovės teismui pateiktų sąskaitų faktūrų. Nesutiko su ieškove, kad sąmatoje (paskaičiavime) įrašyta pastaba „Darbų kiekis ir medžiagos tikslinamos po atliktų darbų akto“ reiškia informavimą apie darbų kainų galimą pasikeitimą. Yra normalu ir natūralu, kad paslaugą užsakantis žmogus nori žinoti maksimalią kainą, kad galėtų planuoti savo biudžetą. Šiuo konkrečiu atveju, darbų apimtys ieškovei buvo puikiai žinomos ir nuspėjamos, kadangi buvo dirbama pagal labai detalų ir konkretų projektą. Be to, apie darbų apimčių ar kainų pasikeitimą ieškovė privalėjo informuoti atsakovą ir turėjo ir privalėjo įsitikinti, jog atsakovas suprato, sutiko su nauja kaina ar darbų apimtimi. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovas buvo informuotas apie darbų apimčių ir kainų pasikeitimą, kad tai buvo su juo suderinta. Atsakovas lygino gaunamų aktų duomenis su pirminės suderintos 2022 m. rugsėjo 29 d. sąmatos (toliau – sąmata) duomenimis ir matė neatitikimus. Atsakovas telefonu prašė ieškovės direktorių paaiškinti, kodėl taip išdidintos kainos, prašė detalizacijos. Ieškovė įtikinėjo, kad visi darbai atlikti griežtai laikantis projekto, jie yra būtini. Po ilgų diskusijų su ieškove, atsakovas buvo priverstas sutikti ir apmokėti jam elektroniniu paštu atsiųstą darbų atlikimo aktą, kadangi norėjo, kuo įmanoma greičiau su šeima įsikelti į naują būstą, ginčai ir naujo darbų vykdytojo paieškos reikalavo didesnių laiko ir piniginių sąnaudų. Dėl ieškovės neatliktų darbų, padaryto broko atsakovas patyrė papildomų išlaidų. Ieškovė pavogė atsakovui priklausančius daiktus: t. y. balkono plyteles, už kurias pagal atliktų darbų aktą atsakovas buvo sumokėjęs, LCD valdiklį rekuperatoriui OXEGEN. Ieškovė atsakovo būste paliko krūvą savo šiukšlių, dėl kurių išvežimo ir patalpų sutvarkymo atsakovas patyrė išlaidų. Atsakovas iš viso ieškovei mokėjo tokias sumas: 2022 m. spalio 7 d. – 6000 Eur (pavedimu); 2022 m. lapkričio 8 d. – 7000 Eur (grynais); 2022 m. lapkričio 17 d. – 5000 Eur (grynais); 2022 m. gruodžio 20 d. – 4200 Eur (grynais); 2023 m. sausio 17 d. – 5000 Eur (grynais). Taigi, atsakovo sumokėta 27 200 Eur suma net viršija sąmatoje šalių suderintą 23 955 Eur kainą.

5.       Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriame prašė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 14 810,79 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudarė žala, atsiradusi dėl skirtumo tarp suderintos ir realiai sumokėtos kainos, žala už ieškovės pasisavintas plyteles ir valdiklį, žala dėl permokos už rekuperatorių ir rekuperacines medžiagas, nuostoliai dėl ieškovės atliktų papildomų darbų ir defektų šalinimo (darbai pagal projektą, darbai po elektros defektacijos, sienų paruošimas/dažymas), išlaidos ekspertui, išlaidos, susijusius su vėlavimu įsikelti į būstą. Prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, jog dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų (t. y. nepagrįsto kainų kėlimo, kainų sudvejinimo), atsakovas patyrė 4 923 Еur žalą, kuri susidarė iš skirtumo tarp sąmatoje suderintos ir realiai sumokėtos sumos 3 245 Eur (27 200 – 23 955); neteisėtai pasisavintų atsakovo įsigytų daiktų, t. y. plytelių ir valdiklio – 387,20 Eur ir 217,80 Eur; permokos už rekuperatorių ir rekuperacines medžiagas – 1073 Eur. Sąmatoje buvo nustatyta, kad vėdinimo, kondicionavimo darbams yra skiriama 1 610 Eur, tuo tarpu atliktų darbų akte – 5 009 Eur. Taigi minėtų darbų kaina pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 sąmatą viršijo 1 750 Eur (5009 Eur – 1649 Eur (atsakovo sumokėti pinigai už rekuperatorių) + 1 610 Eur). Su atliktų darbų aktu Nr. 1 atsakovas negavo jokių dokumentų, pagrindžiančių akte nurodytą kainą (nei už panaudotas medžiagas, nei už įsigytą rekuperatorių). Pastarojo pateiktą sąskaitą atsakovas pirmą kartą pamatė, ieškovei pareiškus ieškinį. Pertvaroms sąmatoje buvo numatyta skirti 1 836 Eur, atliktų darbų priėmimo akte – 4459,2 Eur. T. y. sąmata buvo viršyta 2623 Eur. Pastebėtina, kad sąmatoje į galutinę kainą buvo įskaičiuotos ir medžiagos. Pertvarų demontavimo darbams sąmatoje buvo skirta 250 Eur, atliktų darbų priėmimo akte 420 Eur. T. y. sąmata buvo viršyta 170 Eur. Santechnikos darbams pagal sąmatą buvo planuojama skirti 1610 Eur, atliktų darbų priėmimo akte – 2 480 Eur. Sąmata viršyta 870 Eur (šalims derinant sąmatą, į galutinę kainą buvo įskaičiuotos ir medžiagos. Be to, santechninius prietaisus atsakovas pirko pats, savo lėšomis). Atsakovą nustebino ir kiti atliktų darbų akte Nr. 1 atlikti paskaičiavimai. t. y., kad pvz., statybinių medžiagų tiekimui, transportavimui ir statybinių medžiagų įnešimui į objektą, šiukšlių išnešimui vos per mėnesį buvo išnaudota apie 50-60 proc. biudžeto. Atsakovui suskaičiavus, kad atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytos kainos sąmatą viršija 5 413 Eur (t. y. 1 750 + 2 623 + 170 + 870), jis nedelsiant telefonu susisiekė su ieškove (jos direktoriumi L. D.). Ieškovės direktorius paaiškino, kad tai įprasta situacija statybose, kadangi tiek kainavo pakitę darbai ir medžiagos. Paaiškėjo, kad buvo atlikti darbai, nenumatyti sąmatoje ir nesuderinti su atsakovu (pvz., pertvarų storinimas). Neturėdamas kito pasirinkimo, atsakovas apmokėjo pagal atliktų darbų aktą Nr. 1. Atsakovas kreipėsi į ekspertą dr. S. M., kuris nustatė, kad dalis nurodytų darbų, nurodytų atliktų darbų akte Nr. 3, neatlikta, dalies darbų įkainiai yra didesni, negu tokių darbų vidutiniai rinkos įkainiai. Ekspertas taip pat konstatavo darbų atlikimo defektus. Be to, atsakovas savo pastebėjimus ir pretenzijas raštu nurodė darbų priėmimo perdavimo akte. Ieškovei neatlikus sutartų darbų pagal šalių patvirtintą ir suderintą sąmatą, tačiau apgaulės būdu iš atsakovo išviliojus didesnę pinigų sumą, dalį darbų atlikus su defektais, atsakovas buvo priverstas kreiptis į kitus rangovus, dėl ko patyrė neplanuotų papildomų išlaidų – 6 687,79 Eur su PVM sumai, kurias sudarė: likę darbai pagal projektą 4 422,10 Eur; papildomi darbai po elektros defektacijos, 805 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertui apžiūrint atsakovo būstą, dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti užfiksuotas ieškovės atliktų elektros darbų defektai, kurio ištaisymui atsakovas papildomai turėjo sumokėti, sienų paruošimas/dažymas –300 Eur. Neturėdamas specialių žinių, atsakovas buvo priverstas kreiptis į ekspertą, dėl to atsakovas patyrė 1 200 Eur išlaidų. Dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų, apgaulės ir savo įsipareigojimų netinkamo vykdymo, atsakovas su šeima į būstą galėjo įsikelti keliais mėnesiais vėliau nei buvo planuota. Dėl to atsakovas patyrė 2 000 Eur išlaidų. Ieškovė 2022 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu atsakovui pateikė atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriame nurodytos kainos vėl viršijo sąmatą: sąmatoje – lubų montavimo darbams buvo skiriama 3 565 Eur, tuo tarpu akte Nr. 2 – 5 324 Eur (skirtumas 1 759 Eur). Pertvaroms akte Nr. 2 papildomai buvo skirta 324 Eur, nors šis klausimas jau turėjo būti išspręstas akte Nr. 1. Aktas Nr. 2 sąmatoje nurodytus darbus ir šalių jų suderintą kainą viršijo 2 083 Eur. Matydamas, kad ieškovė labai nukrypsta nuo sąmatos ir kad buto vidaus apdailos darbų kaina nuolat kinta, atsakovas kreipėsi į ieškovę, prašydamas pateikti atliktų darbų aktą Nr. 3. Sulyginus aktą Nr. 3 su sąmata, atsakovas vėl liko nemaloniai nustebintas dėl sąmatoje šalių patvirtintos kainos viršijimo. Nutraukus paslaugų rangos sutartį, paaiškėjo, kad ieškovė neteisėtai pasisavino balkono plyteles, už kurias atsakovas sumokėjo pagal atliktų darbų aktą Nr. 2, viso 387,20 Eur su PVM. Be to, ieškovė neteisėtai pasisavino ir atsakovo apmokėtą LCD valdiklį OXYGEN rekuperatoriams, kurio kaina 217,80 Eur.

7.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas nesusitarė dėl fiksuotos ir galutinės statybos darbų kainos pasiūlyme, kadangi atsakovas prieš pradedant statybos darbus nebuvo pateikęs galutinio projekto, statybos eigos metu projektas buvo keičiamas ir dėl šios priežasties didėjo atliekamų darbų kiekiai, atsirado papildomų darbų. Šalys susitarė apmokėjimą už statybos darbus vykdyti pagal faktiškai atliktus darbų kiekius ir medžiagas, kurie tikslinami po atliktų darbų akto pateikimo, kaip tai nurodyta pasiūlyme. Ieškovė specifiškai pasiūlyme pažymėjo, kad darbai bus tikslinami po atliktų darbų akto. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad jis nežinojo, jog bus atsiskaitoma „pagal faktą“. Byloje pateikti įrodymai paneigia niekuo nepagrįstus atsakovo teiginius, kad darbai turėjo būti atlikti griežtai laikantis projekto, o pasiūlymas ir jame nurodyta kaina buvo galutinė ir tiksli. Pateikti įrodymai taip pat paneigia atsakovo poziciją, kad ieškovė savo nuožiūra, nesuderindama su atsakovu atliko darbus, kurie nebuvo numatyti pasiūlyme, t. y. visų pertvarų demontavimas, jų storinimas. Pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad statybos darbų eigoje atsakovas 2022 m. spalio 10 d. pats paprašė demontuoti esamas objekto pertvaras bei jas perdaryti pagal projektą, taip pat 2022 m. lapkričio 17 d. nurodė sustiprinti sieną. Priešingai negu nurodo atsakovas, ieškovės pareiga informuoti atsakovą buvo tinkamai įgyvendinta. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas dalyvavo bendrame susirašinėjime su projektuotojais ir rangovu (ieškove), statybos darbų eigoje bendrai buvo sprendžiami visi iškilę klausimai, atsakovas pats priiminėjo sprendimus, ieškovė informavo apie eigą, kuria atsakovas buvo patenkintas. Ieškovės vertinimu, aktyvūs ir rūpestingi ieškovės veiksmai pagrindžia tinkamą informavimo pareigos įgyvendinimą. Atsakovas statybos darbų eigoje su teikiamais atliktų darbų aktais sutiko, pretenzijų dėl darbų kiekių nereiškė, apmokėjo ieškovės atliktus statybos darbus. Ieškovės vertinimu, atsakovo reikalavimo patenkinimui turi būti nustatytos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos. Šios sąlygos neįrodytos, todėl atsakovo priešieškinis apimtyje dėl 3 245 Eur skirtumo tarp pasiūlyme suderintos ir realiai sumokėtos sumos (27 200 Eur – 23 955 Eur) kainos turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė turi atsakovo nurodomą valdiklį. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė pasisavino plyteles (387,20 Eur), už kurias atsakovas sumokėjo pagal atliktą darbų aktą Nr. 2. Savo teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, plytelės atliktų darbų akte Nr. 2 nėra nurodytos. Atsakovas taip pat siekia prisiteisti 1 073 Eur nuostolius už rekuperatoriaus ir medžiagų permoką, tačiau nepateikė jokių argumentų, kokiu pagrindu tai turėtų būti vertinama kaip atsakovui priteistini nuostoliai, taip pat nėra aišku, kodėl atsakovas siekia būtent 1 073 Eur permokos atlyginimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė prekes įsigyja pigiau nereiškia, kad už tokią pačią kainą ji šias prekes turi parduoti atsakovui. PVM sąskaitoje faktūroje įprasta rekuperatoriaus kaina nurodyta 1 780 Eur, kaina su nuolaida 1 399,97 Eur, ieškovė atsakovui rekuperatoriaus kainą skaičiavo 1 649 Eur, t. y. pigiau nei pats atsakovas būtų jį galėjęs įsigyti už 1 780 Eur. Galimai atsakovas nurodo 1 073 Eur sumą, nes ieškovės su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose yra nurodyta 35 proc. nuolaida nuo kiekvienos prekės, tačiau MB „Viskas vėdinimui“ taikoma nuolaida ieškovei negali būti laikoma atsakovo nuostolių objektu, be to nuolaidos dydis nesudaro atsakovo nurodomos 1 073 Eur sumos. Atsakovas nenurodė, kokių darbų pagal pasiūlymą ieškovė neatliko. Atsakovas klaidina teismą, kadangi iš atsakovo pateikto susirašinėjimo matyti, kad 2023 m. sausio 19 d. atsakovas paprašė ieškovės pateikti sąmatą visiems likusiems darbams. Ieškovė 2023 m. sausio 23 d. el. pašto adresu atsiuntė numatomų atlikti darbų objekte sąmatą, kurių vertė 7 778,5 Eur be PVM. Pastebėtina, kad ieškovės apskaičiuota numatomų atliktų darbų kaina 7 778,5 Eur be PVM yra mažesnė nei nurodyta kito rangovo MB „Ebyga“ PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. EB 230414 – 8 188,10 Eur be PVM. Ši aplinkybė pagrindžia, kad atsakovo nurodoma 6 687,79 Eur su PVM suma yra ne atsakovo nuostoliai, bet papildomos išlaidos siekiant pabaigti statybos darbus objekte. Atsakovas nesikreipė į ieškovę su pretenzija dėl atliktų statybos darbų kokybės, neprašė pašalinti defektų, neprašė sumažinti kainos ar atlyginti defektų šalinimo išlaidų. Ieškovei siekiant išspręsti ginčą taikiai buvo organizuojami susitikimai, po kurių atsakovas 2023 m. kovo 3 d. atsakovas siūlė nutraukti rangos santykius bei laikyti, kad ginčas tarp užsakovo ir rangovo yra išspręstas, šalys pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Atsakovas priešieškinyje teigia, kad atsakovas buvo priverstas kreiptis į kitus rangovus, dėl ko jau yra patyręs neplanuotų papildomų išlaidų, tačiau kartu su priešieškiniu nėra pateikti įrodymai patvirtinantys, kad pateikta MB „Ebyga“ PVM sąskaita – faktūra būtų apmokėta. MB „Ebyga“ išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. EB 230414 kelia abejonių dėl jos tikrumo. PVM sąskaitoje – faktūroje yra išvardinti visiškai neapibrėžti statybos darbai, pvz., „likę darbai pagal interjero projektą“, „papildomi darbai po elektros defektacijos“, „reikalingos medžiagos visiems darbams“, kurie turėtų būti detalizuoti ne sąskaitoje, bet sąmatoje/ pasiūlyme. Atsakovas pats savo iniciatyva pasikvietė ekspertą, kad šis įvertintų darbus atliktus pagal atliktų darbų aktą Nr. 3. Atsakovas turi teisę papildomai kreiptis į ekspertus, tačiau tai nesudaro pagrindo šių išlaidų atlyginimo reikalauti iš ieškovės, kurios veiksmuose negali būti nustatyti neteisėti veiksmai. Pažymėjo, kad atsakovas neneigia ir neįrodinėja, kad atliktų darbų aktuose Nr. 1, 2 ir 3 užfiksuoti darbų kiekiai neatitinka faktinės situacijos, todėl ieškovės veiksmai atliktų darbų aktuose surašant faktinę padėtį atitinkančius atliktų darbų kiekius negali būti pripažinti neteisėtais/ nesąžiningais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Structa property“ iš atsakovo T. M. 4328,65 Eur skolos už atliktus rangos darbus, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4328,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 4 d.) iki sprendimo įvykdymo, 948,50 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

10.       Teismas kritiškai vertintino ieškovės teiginius, kad atsakovas darbų eigoje keitė savo pageidavimus, nesilaikė dizaino projekto dėl sienų demontavimo ir naujų sienų įrengimo. Įvertinus bylos medžiagą darytina priešinga išvada – atsakovas susirašinėjimuose nuolat akcentavo, jog turi būti laikomasi projekto. Galiausiai ir ieškovė pripažino, kad „atsakovas nusprendė laikytis projekto“. Sutiko su atsakovu, kad jis nebūdamas šios srities profesionalu, negalėjo įvertinti visų techninių aspektų ir ši pareiga teko ieškovei. Teismas sprendė, kad ieškovė, kaip profesionali rangos sutartinių santykių šalis, turėjo gebėti skaityti, suprasti parengtą projektą ir tinkamai paskaičiuoti su pertvarų išmontavimu ir naujų pertvarų įrengimu susijusias darbų apimtis kvadratiniais metrais. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovė rengdama pasiūlymą sąmoningai nurodė mažesnes su pertvaromis susijusių darbų apimtis, nes savo iniciatyva buvo nusprendusi, kad atsakovas galimai nesilaikys projekto ir „nestums“ pertvarų 8 cm atstumu. Kaip nustatyta, aptariamų darbų kiekiai ženkliai išaugo, nes atsakovas laikėsi projekto. Darytina išvada, kad ieškovė savo rizika prisiėmė atlikti skaičiavimus ne pagal projektą, to niekaip neatskleisdama ir nedeklaruodama (pasiūlyme nėra pastabos, informuojančios, kad darbų apimtys bus didesnės, jei bus laikomasi projekto). Todėl ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis apmokėjimo tik už 22 kv. m. sienų montavimą, su medžiagomis (1056 Eur), o ne 70.9 kv. m (3403,20 Eur). Taip pat savo rizika įtraukė mažesnės apimties esamų pertvarų demontavimo darbus (kaina pasiūlyme – 250 Eur, akte Nr. 1 – 420 Eur). Dėl nurodytų motyvų atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyta suma mažintina 2517,20 Eur (3403,20 + 420 – 1056 – 250). Dėl nurodytų argumentų akte Nr. 1 nurodyta atsakovo mokėtina suma mažintina ir kitose pozicijose, kurios neatitinka pasiūlymo: difuzorių dėžių montavimas su paskirstymo dėžėmis (1 vnt., 75 Eur), skylės gręžimas gelžbetonyje (30 Eur; rangovas prisiima savo įrankių sulūžimo riziką), santechninio taško atvedimas (2 vnt., 150 x 2 = 300 Eur; nustatyta, kad atsakovas darbų eigoje papildomai nusprendė montuoti bide; kitus taškus privalėjo tiksliai suskaičiuoti ieškovė rengdama pasiūlymą).

11.       Nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis neturi mokėti už ieškovės atliktus elektros instaliacijos I-o etapo darbus dėl to, kad šie darbai buvo nurodyti tik jam popieriniu formatu pateiktame akte Nr. 1 (kuris pateiktas ir teismui), o ne el. paštu atsiųstame akte Nr. 1. Kaip matyti, elektros instaliacijos I-o etapo darbai buvo numatyti pasiūlyme-sąmatoje. Byloje nustatyta, kad atsakovas objekte lankydavosi ne rečiau kaip kas 2-3 dienas. Tai, kad būste yra reikalinga elektros instaliacija, yra suprantama kiekvienam standartiniam asmeniui, tam nebūtina būti statybos profesionalu. Laikė, kad atsakovas turėjo matyti ir suprasti, kad objekte yra atliekami elektros instaliacijos I-o etapo darbai. Atsakovas šiuos darbus priėmė ir iki nutrūkstant rangos santykiams, pretenzijų nereiškė, todėl turi juos apmokėti.

12.       Nesutiko su atsakovu, kad pasiūlyme-sąmatoje nurodyta kaina privalėjo būti galutinė. Kaip byloje nurodė apklausiamas liudytojas, pradinės darbų sąmatos įrengiant naujus būstus paprastai darbų eigoje padidėja apie 10-15 proc. Ieškovė buvo nurodžiusi pastabą apie galimus pokyčius, taigi laikytina, kad atsakovas buvo informuotas tinkamai apie tam tikrus galimus neatitikimus.

13.       Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad yra nustatyta, jog ieškovės teikta paslauga „periodinis procesų aktavimas“ atsakovo visiškai netenkino (netinkamas aktavimas buvo viena iš priežasčių tarp šalių kilti ginčui), spręstina, kad 800 Eur suma, akte Nr. 1 numatyta už objekto priežiūrą ir periodinį procesų aktavimą, mažintina iki 400 Eur.

14.       Sutiko su atsakovu, kad akte Nr. 1 nurodytos rekuperatoriaus OXEGEN C-200E ir susijusių medžiagų kainos turėjo būti tokios, kokios yra pirkimo dokumentuose. Todėl vietoje akte Nr. 1 nurodytos 1649 + 180 + 95 + 780 + 380 = 3084 Eur (be PVM) arba 3731,64 su PVM sumos, turėjo būti nurodyta (pagal MB „Viskas vėdinimui” PVM s/f VV0293, TP9271) 34,01 + 2083,50 = 2117,51 Eur (su PVM). Suma už medžiagas mažintina 3731,64 – 2117,51 = 1614,13 Eur (su PVM).

15.       Atsakovas pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 neturėjo mokėti (2517,20 + 75 + 30 + 300 + 400) x 1,21 + 1614,13 = 5633,99 Eur (su PVM). Taip pat per pusę (150 Eur) mažintina ir akte Nr. 2 nurodyta suma už objekto priežiūrą ir periodinį procesų aktavimą.

16.       Nesutiko su atsakovu, kad akte Nr. 2 neturėjo būti nurodyta 4,5 kv. m sienų storinimas dvigubu gipsu. Byloje parodymus davęs liudytojas patvirtino, kad sienos aplink radiatorius yra pastorintos. Šalių susirašinėjimai patvirtina, kad dėl ieškovė atsakovo raštu klausė, ir atsakovas su tuo sutiko. Taip pat nesutiko, kad nebuvo pagrindo akte Nr. 2 padidėti lubų montavimo darbų apimtims ir kainai, lyginant su pasiūlymu-sąmata. Kaip nurodė pats atsakovas, lubos buvo pradėtos montuoti žemesniame aukštyje, jis tuomet darbus sustabdė ir prašė ieškoti kitokių sprendimų, ieškovė į tai atsižvelgė, išmontavo jau sumontuotą gartraukio ventiliacijos vamzdį ir lubas paaukštino. Taip pat lubos nebuvo įrengiamos lygios, kaip numatyta projekte, t. y. šioje dalyje buvo nukrypstama nuo projekto. Konstatavo, kad atsakovas pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 neturėjo mokėti 150 x 1,21 = 181,50 Eur (su PVM).

17.       Kadangi atsakovas yra sumokėjęs 27 200 Eur, laikė, kad po darbų pagal aktą Nr. 1 ir aktą Nr. 2 priėmimo, atsakovo permoka sudarė 27 200 – (22134 + 8213 – 5633,99 – 181,50) = 2668,49 Eur.

18.       Teismas konstatavo, kad ieškovė be pagrindo pasisavino atsakovo apmokėtas medžiagas, įrangą, kurios buvo įgytos dar iki ginčo tarp šalių kilimo ir buvo skirtos objekto įrengimui, todėl turi atsakovei kompensuoti 605 Eur.

19.       Atsakovas atliktų darbų akto Nr. 3 nepriėmė, todėl formaliai vertinant laikytina, kad nepriėmė ir akte nurodytų darbų. Kita vertus, nustatyta, kad realiai atsakovas dauguma akte Nr. 3 darbų rezultatų naudojasi. Nagrinėjant bylą atsakovas patvirtino, kad šiuo metu jau gyvena įrengtame bute. Tai, kad atsakovas faktiškai visgi darbus priėmė liudija, be kita ko ir tai, kad atsakovas dėl akte Nr. 3 nurodytų darbų ieškovei reiškė pretenzijas dėl trūkumų. Liudytojas nurodė, kad jo vadovaujama MB „Ebyga“ (naujasis rangovas) pakartotinai atliko sienų glaistymą. Iš šios aplinkybės darytina išvada, kad kiti, iki glaistymo atliekami sienų paruošimo darbai, t. y. sienų tinkavimas, gruntavimas, šveitimas jau buvo atlikti ieškovės. Sprendė, kad atsakovas privalo apmokėti faktiškai priimtus darbus pagal aktą Nr. 3, tačiau šiame akte nurodytos sumos taip pat mažintinos: sienų glaistymo darbai mažintini 300 Eur suma, kurią atsakovas sumokėjo naujajam rangovui už sienų perglaistymą (laikytina, kad glaistymo darbai nebuvo pabaigti), suma už plytelių klijavimą mažintina nuo 1620 Eur iki 1228,50 Eur, t. y. 391,50 Eur (darbas ir jo įkainis nebuvo numatytas pasiūlyme-sąmatoje; remiamasi eksperto dr. S. M. nurodytu įkainiu 45,50 Eur/už kv. m.). Taip pat, laikant esant nustatyta, kad vonia sumontuota netinkamai (nestabili), po ja nėra įrengta hidroizoliacija, kurią kokybiškai įrengti galima tik išmontavus vonią, iš akto Nr. 3 šalintinos sumos už vonios montavimą, vonios karkaso įrengimą, sustiprinimą, revizines dureles ir jų durelių montavimą, iš viso 410 Eur (150 +180 + 80). Konstatavo, kad atsakovas pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 neturėjo mokėti (300 + 391,50 + 410) x 1,21 = 1332,82 Eur (su PVM). Suma, mokėtina už atliktus darbus pagal aktą Nr. 3 – 9776,19 Eur (11109,01 – 1332,82).

20.       Ieškovė nesuteikė atsakovui ar naujam rangovui informacijos, kad prie skydinės, drabužinėje buvo paslėpti palikti laidai, reikalingi užtikrinti apšvietimo, kuriam reikalingi elektros srovės transformatoriai, įrengimą. Nepaliko jokių pažymėjimų, nuorodų. Dėl to, taip pat dėl netinkamai sumontuotų rozečių bloko, atsakovas patyrė 805 Eur be PVM (974,05 Eur su PVM) nuostolių papildomų elektros instaliacijos I-o etapo darbų atlikimui (PVM s/f Nr. EB230414). Šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: ieškovė nevykdė įstatyminės pareigos suteikti informaciją apie apšvietimo įrengimą, ne pagal projektą įrengė rozetes, dėl to buvo atliekami aukščiau nurodyti darbai.

21.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pasitelktas ekspertas nustatė trūkumų, teismas tenkino atsakovo prašymą priteisti iš ieškovės 1200 Eur atsakovo patirtų išlaidų ekspertizės atlikimui.

22.       Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad kito būsto nuoma ir atitinkamai atsakovo patiriamos būsto nuomos išlaidos yra susijusios su ieškovės kaltais veiksmais. Ieškovė teigė, kad darbus objekte galėjo pabaigti per 1-2 savaites. Atsakovas rinkosi nutraukti sutartinius santykius su ieškove ir pradėti dirbti su kitu rangovu. Laikytina, kad atsakomybė šiuo atveju tenka ir pačiam atsakovui. Todėl prašymas priteisti 2000 Eur būsto nuomos išlaidų (nuostolių) netenkinamas.

23.       Įvertinus atsakovo permoką pagal Aktus Nr. 1, 2, mokėtiną sumą pagal Aktą Nr. 3, kitas šiame sprendime nurodytas iš ieškovės gautinas sumas (už pasisavintus daiktus, kompensaciją už defektų šalinimo išlaidas, už išlaidas eksperto paslaugoms), galutinai iš atsakovo ieškovei priteistina 9776,19 – 2668,49 – 605 – 974,05 – 1200 = 4328,65 Eur suma už ieškovės atliktus darbus. 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24.       Ieškovė UAB „Structa property“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės naudai priteisti iš atsakovo T. M. 10 361,94 Eur skolos už atliktus rangos darbus, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (10 361,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 4 d.) iki sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25.       Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

25.1.                      Teismas pažeidė pareigą taikyti aktualias teisės aktų nuostatas ginčo atveju, kadangi teismo sprendimas sumažinti Akto 1 ir Akto 2 nurodytų darbų kainą yra nesusijęs su teismo nurodytu CK teisiniu reguliavimu, kuriame reglamentuojama darbų trūkumai ir galimi teisių gynimo būdai.

25.2.                      Dėl teismo sprendimo sumažinti pertvarų demontavimo, GKP pertvarų montavimo darbų kainą pažymėjo, jog nei viena skundžiame sprendime nurodytų CK nuostatų nesuteikia pagrindo mažinti statybos darbų kainą tuo pagrindu, kad darbų kiekis, nurodytos rangovo pasiūlyme ir faktiškai atliktų darbų akte, skiriasi. Pagal teismo nurodytas CK nuostatas, darbų kaina gali būti mažinama tuo atveju, jeigu yra nustatyti darbų trūkumai. Pagrindas mažinti statybos darbų kainą yra rangovo atliktų darbų trūkumai, nesąžiningi sutaupymai, nukrypimai nuo technologinių reikalavimų, kas lemia negalėjimą naudoti atliktų darbų pagal jų paskirtį. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nekilo ginčo ir atsakovas neįrodinėjo, kad apeliantė sienų demontavimo/ montavimo darbus (70,9 kv. m.) būtų atlikęs su trūkumais, jų nenustatinėjo ir teismas. Atsakovas jau gyvena bute, kurį įrengė apeliantė, atsakovas naudojasi sukurtu rezultatu, pretenzijų dėl sienų įrengimo nei statybos darbų atlikimo metu, nei vėliau nereiškė, be to, pats atsakovas savo priešieškiniu nereiškė reikalavimo sumažinti sienų demontavimo/ įrengimo darbų kainos. Apeliantės įsitikinimu, teismo sprendimas sumažinti sienų montavimo darbų kainą tuo pagrindu, kad faktiškai atliktų darbų kiekis skiriasi nuo to, kuris buvo nurodytas pasiūlyme, yra nepagrįstas. Taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimas reiškia, jog apeliantė savo medžiagomis ir jėgomis atsakovo bute įrengė GKP sienas nemokamai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra vartotojas nereiškia, kad jis neturi pareigos sumokėti už faktiškai atliktus darbus, kurie yra tinkamos kokybės ir kuriais atsakovas naudojasi. Nors ir būdamas vartotojas, atsakovas statybos darbų eigoje ir po Akto Nr. 1 žinojo ir suprato, kad buvo demontuotos senos GKP sienos ir sumontuotos naujos, todėl atliktų darbų kiekis padidėjo nuo 22 kv. m. iki 70,9 kv. m. Atsakovas statybos darbų eigoje ir gavęs Aktą Nr. 1 jokių pastabų neturėjo, atsakovas tuo metu buvo informuotas apie atliktų sienų demontavimo/ montavimo darbų kiekius, kurie viršijo pasiūlyme nurodytus, atsakovas taip pat buvo detaliai informuojamas apie statybos darbų eigą, tačiau tuo metu jokių pretenzijų nereiškė dėl darbų kiekio, kainos ir (ar) kokybės. Atsakovas buvo patenkintas darbų rezultatu, sekė darbų eigą, priiminėjo sprendimus bei mokėjo apeliantei.

25.3.                      Apeliantė pateikė įrodymus, kad darbų atlikimas ir apimtis buvo derinami su atsakovu; apeliantė darbus atliko, jie yra tinkamos kokybės (ginčo dėl kokybės tarp šalių nėra); šalys visų darbų atlikimo kainos neaptarė, tačiau apeliantė įrodė, kad jos prašoma priteisti suma atitinka įprastas šioje verslo srityje taikomas kainas sutarties sudarymo metu; atsakovas naudojasi apeliantės atliktais darbais, gyvename įrengtame bute.

25.4.                      Teismas nepagrįstai nusprendė akte Nr. 1 sumažinti 75 Eur „difuzorių dėžių montavimo su paskirstymo dėžėmis“, 30 Eur „Skylės gręžimas gelžbetonyje“ ir 300 Eur „Santechninio taško atvedimas“ atliktų darbų kainą. Apeliantė šiuos darbus atliko, jie tinkami kokybės, jais atsakovas naudojasi, todėl ji pagrįstai tikisi šių darbų apmokėjimo.

25.5.                      Teismas, nesant teisinio ir faktinio pagrindo, nepagrįstai sumažino „periodinis procesų aktavimas“ Akte Nr. 1 nurodytą darbų kainą nuo 800 Eur iki 400 Eur ir Akte Nr. 2 nuo 300 Eur iki 150 Eur. Pažymėjo, kad pagrindinis teismo argumentas yra tai, kad atsakovo visiškai netekino periodinis procesų aktavimas, tačiau šių aplinkybių pats atsakovas neįrodinėjo. Apeliantė teikė Aktus Nr. 1, 2 atsakovui, šiuose aktuose pateikti duomenys atitinka faktiškai atliktus darbus. Atsakovas teigė, kad Akte Nr. 1 nebuvo nurodyti elektros instaliacijos I-ojo etapo darbai, todėl neva tai jis už juos neturi mokėti, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu šalys išsiaiškino ir liudytojas patvirtino, kad šie darbai buvo atlikti, jie yra nurodyti akte Nr. 1, kuris buvo įteiktas ir atsakovui.

25.6.                      Apeliantė sutiko su sprendimo dalimi dėl plytelių (387,2 Eur), tačiau nesutiko dėl neva tai pasisavinto LCD valdiklio (217,8 Eur). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad apeliantė turi atsakovo nurodomą valdiklį. Priešingai, 2023 m. sausio 27 d. 12.00 val. susitikimo metu kartu su ekspertu buvo aptarti apeliantės atliki darbai, vienas iš klausimų buvo atsakovo priešieškinyje nurodomas valdiklis. Susitikimo metu šis valdiklis buvo padėtas atsakovo buto vonios kambaryje, jį pats atsakovas apžiūrėjo, todėl šis klausimas papildomai nebuvo sprendžiamas. Jei apeliantė būtų pasisavinusi LCD valdiklį, atsakovas, tikėtina, būtų pateikęs į civilinę bylą naujai įsigyto valdiklio įsigijimo dokumentus, kurio kaina nebūtų lygi 217,8 Eur (nurodyta Akte Nr. 1). Atsižvelgiant į tai, teismas, nesant įrodymų, nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė pasisavino LCD valdiklį, kurio vertė 217,8 Eur.

25.7.                      Dėl teismo sprendimo sumažinti Akte Nr. 1 nurodytą „vėdinimo kondicionavimo darbai“ kainą nurodė, jog pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nekilo klausimų dėl Akte Nr. 1 „vėdinimo kondicionavimo darbai“ pozicijose visų nurodytų darbų ir medžiagų. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ji permokėjo už rekuperatorių ir įrengimo medžiagas – 1 073 Eur, apeliantė atsikirto, kad ji turi ilgalaikius bendradarbiavimo santykius su MB „Viskas vėdinimui“, kuri apeliantės įsigyjamoms prekėms taiko 35 proc. nuolaidą, o medžiagas ir įrangą pardavė atsakovui pigiau nei ji pati būtų galėjusi įsigyti. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė prekes įsigyja pigiau nereiškia, kad už tokią pačią kainą ji šias prekes turi parduoti atsakovui. Tuo atveju, jeigu apeliantė būtų žinojusi, kad teismui kyla klausimų dėl medžiagų įsigijimo fakto ir jų kainos pagrįstumo, apeliantė dar civilinę bylą nagrinėjant teisme būtų pateikusi papildomus įrodymus. Atsakovas paprašė apeliantės nupirkti viską, kas reikalinga vėdinimo sistemos įrengimui. Pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė papildomai patyrė 34,01 + 2083,50 + 1510,00 = 3627,51 Eur išlaidų įrangai ir medžiagoms, kitą dalį sudaro apeliantės darbai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nepagrįstai sumą už medžiagas sumažino 3731,64 – 2117,51 = 1614,13 Eur (su PVM).

26.       Atsakovas T. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti, ieškovės UAB „Structa property“ ieškinį atmesti, atsakovo T. M. priešieškinį tenkinti iš dalies ir iš ieškovės UAB „Structa prperty“ atsakovo T. M. naudai priteisti 3 069,40 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovės UAB „Structa proprty“ atsakovo T. M. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas; skirti ieškovei UAB „Structa property“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

27.       Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

27.1.                      Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė neteisingus paskaičiavimus ir neteisingą teismo sprendimą.

27.2.                      Pirmosios instancijos teismas sumažino Atliktų darbų akte Nr. 1 mokėtiną sumą, tačiau mažinimą atliko selektyviai ir ne visose pozicijose. Teismas nevertino fakto, kad apelianto gauti ir ieškovės kartu su ieškiniu pateikti atliktų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2 esmingai skiriasi. Atsakovas nuosekliai viso proceso metu įrodinėjo, kad ieškovės pateikti dokumentai (ir atliktų darbų aktai) yra suklastoti, oficialūs dokumentai „priderinti“ prie ieškinio, surašomi ar taisomi atsižvelgiant į atsakovo dėstomą procesinę poziciją. Deja, ši esminė aplinkybė pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta. Esant teisingoms išvadoms dėl tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio ir iš jo kylančių pareigų, teismas atliko paskaičiavimus pagal ieškovės pateiktus suklastotus dokumentus. Kad ieškovė teismui pateikė suklastotus atliktų darbų aktus įrodo ieškovės pateikti „screenshot‘ai“ (teismo pastaba – ekrano nuotraukos), iš kurių matyti, kad visos sąskaitos faktūros, pagal ieškovės teismui pateiktus darbų atlikimo į apskaitą buvo įtrauktos (užregistruotos) 2023 m. gegužės 25 d., t. y. jau po to, kai apeliantas savo procesiniuose dokumentuose aiškiai pasisakė apie ieškovės nesąžiningumą ir dokumentų klastojimą. Apelianto daromų mokėjimų sumos sutampa su sumomis, nurodytomis atliktų darbų aktuose (Nr. 1 ir Nr. 2), kuriuos gavo būtent apeliantas, o ne teismas. Atitinkamai, mokėtinų sumų apskaičiavimas turi vykti pagal atliktų darbų aktus, kuriuos gavo apeliantas, o ne pagal teismui pateiktus suklastotus.

27.3.                      Pritarė, kad atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyta atsakovo mokėtina suma mažintina pozicijose, kurios neatitinka pasiūlymo, t. y. 75 Eur (difuzorių dėžių montavimas su paskirstymo dėžėmis); 30 Eur (skylės gręžimas gelžbetonyje, rangovas prisiima savo įranki ų sulūžimo riziką); 300 Еur (santechnikos taško atvedimas). Pritarė pirmosios instancijos teismo atliktiems paskaičiavimams skundžiamo sprendimo 29, 30 ir 31 punktuose. Taigi, kaip visiškai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 neturėjo mokėti 5 633,99 Eur (su PVM). O tai reiškia, kad apeliantas pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 turėjo tik sumokėti 10 844,03 Еur (16 478,02 5 633,99), tačiau sumokėjo 18 000 Eur.

27.4.                      Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas mokėtiną sumą už elektros instaliacijos darbus, netaikė apskaičiavimo kriterijų, numatytų skundžiamo sprendimo 25 punkte Dėl to teismas nepagrįstai pritaikė mokėtiną sumą už elektros instaliaciją, pritaikė 5 655,54 Eur (elektros darbų kaina pagal pateiktą Atliktų darbų aktą Nr. 1 su PVM), o ne pagal tų pačių darbų kainą nurodytą sąmatoje 2 616,02 Eur (elektros darbų kaina sąmatoje su PVM). Taip pat nepagrįstai nesumažino mokėtinos sumos ir už santechnikos darbus – 1 197,90 Eur. Pažymėjo, kad į apmokėtiną darbų sąrašą turi būti įtrauktas ir ieškovės papildomai atliktas darbas TV lovio montavimas – 102,85 Eur. Atsižvelgiant į tai, pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 apeliantas turėjo mokėti 12 365 Eur.

27.5.                      Teismas nepagrįstai netaikė tų pačių kriterijų apskaičiuojant apelianto mokėtiną suma už lubas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė savo iniciatyva (tai parodo teismui pateikti susirašinėjimai) be apelianto žinios nusprendė lubas pažeminti, įrengiant, ieškovei vienasmeniškai nusprendus, gartraukio ventiliacinį vamzdį. Tai pastebėjęs apeliantas, pareikalavo, kad savavališki darbai būtų sustabdyti ir kad būtų laikytasi dizaino projekto. Tai reiškia, kad lubų paaukštinimas vyko ne pagal apelianto pageidavimus, o ieškovei taisant netinkamai atliktus darbus ir atstatant pradinę padėtį. Pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 apeliantas neturėjo mokėti (8673 Eur–181,50 Eur (teismo sprendimo 35 p.) –1723,04 Eur (lubos). Galutinė mokėtina suma pagal Atliktų darbų aktą yra 6768,46 Eur. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, pagal Atliktų darbų aktą Nr. 2, apeliantas sumokėjo 9 200 Eur (4 200 + 5 000). Taigi pagal apeliantui pateiktus atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, apeliantas ieškovei turėjo sumokėti 19 133,46 Eur (t. y 12 365 + 6 768,46), sumokėjo 27 200 Eur. Atsižvelgiant į tai iš ieškovės apeliantui priteistina 8 066,54 Eur suma.

27.6.                      Pritarė teismo išvadai dėl ieškovės be pagrindo pasisavintų daiktų (skundžiamo sprendimo 37-38 punktai), kad apeliantui iš ieškovės bendrai priteistina 8671,54 Eur suma. Nekvestionuojant pirmosios instancijos išvados, kad apeliantas pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 turėjo ieškovei sumokėti 9776,19 Eur, taikant užskaitą, priteistina suma mažintina 8 671,54 Eur, t. y. ieškovei iš apelianto priteistina 1 104,65 Eur suma už atliktus darbus.

27.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantui teko atsakomybė dėl nuomos būstui išlaidų. Iš byloje esančių objektyvių įrodymų matyti, kad apeliantas nutraukė vartojimo rangos sutartį supratęs, kad yra ieškovės sąmoningai apgaunamas, t. y. sutarties nutraukimo pagrindu tapo nesąžiningi ieškovės veiksmai, dėl kurių apeliantui teko patirti papildomų nepatogumų ir išlaidų. Teismas nevertino fakto, kad apeliantas nuomos išlaidas, patirtas dėl ieškovės kaltės, prašo atlyginti tik už du mėnesius nuo vartojimo rangos sutarties nutraukimo. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, 2023 m. vasario 3 d. apeliantas parašė savo pastabas ant darbų priėmimo perdavimo akto. Patalpų nuomos sutartis buvo pratęsta vasario 8 d. (iki kovo 31 d.; Papildomas susitarimas prie 2022 m. kovo 21 d. patalpų nuomos sutarties Nr. SM10B 41 00466) ir kovo 9 d. (iki balandžio 21 d.; Papildomas susitarimas prie 2022 m. kovo 21 d, patalpų nuomos sutarties Nr. SM10B 41 00466). Taigi, iš apelianto pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad patalpų nuomos sutartis buvo pratęsta dėl ieškovės kaltės. Patalpos (buto, kuriame laikinai gyveno apeliantas su šeima) nuomos terminas (pradinis) buvo derinamas prie ieškovės nurodomos planuojamos darbų užbaigimo datos. Apeliantui išreiškus pastabas ir nurodžius sutarties nutraukimo priežastimi ieškovės nesąžiningus veiksmus, ieškovė neginčijo vienašališko sutarties nutraukimo, tokiu būdu pripažindama savo kaltę. Atsižvelgiant į tai, apeliantui iš ieškovės priteistina 2 000 Eur suma būsto nuomos išlaidoms padengti.

27.8.                      Viską apibendrinus ir padarius užskaitą apeliantui iš ieškovės priteistina 3 069,40 Eur (1 069,40 + 2 000) suma.

27.9.                      Teismas nepagrįstai netaikė ieškovei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių. Tokia teismo išvada prieštarauja paties teismo nustatytoms ir konstatuotoms aplinkybėms. Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, būdama savo srities profesionalu, turėjo ir privalėjo apskaičiuoti sąmatą pagal pateiktą dizaino projektą. Tad ieškovės nesąžiningi veiksmai, bandymas pasipelnyti apelianto sąskaita nelaikytini jos teisėtais interesais ir negali būti ginami teisme. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad savo ieškinio reikalavimus ieškovė grindė suklastotais dokumentais. Toks ieškovės nesąžiningas elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

28.       Atsakovas T. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; taikyti apeliantei (ieškovei) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; nepriimti ieškovės naujai teikiamų įrodymų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

29.1.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas apeliantės (ieškovės) ir atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, atsikirtimus, teikiamus rašytinius paaiškinimus, paaiškinimus, duotus ginčą nagrinėjant teismo posėdžio metu, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip vartojimo rangos teisinius santykius, teisingai pritaikė atitinkamas teisės normas bei pateikė jų taikymo argumentus.

29.2.                      Iš byloje esančių, objektyviai egzistuojančių įrodymų (susirašinėjimų), buto įrengimo dizaino projekto, pagal kurį apeliantė rengė sąmatą, šalių elgesio ir pan. buvo nustatyta, kad apeliantė neįvykdė savo pareigos ir neinformavo užsakovo (atsakovo) apie darbų apimtis, kainų pokyčius, pati apeliantė savo valia keisdavo Projekto sprendinius, dėl ko atsakovas reikalavo viską atitaisyti ir darbus atlikti griežtai laikantis Projekto sprendinių.

29.3.                      Atliktų darbų kainos buvo mažinamos tik dėl apeliantės elgesio. Apeliantė sąmoningai, be jokio pagrindo kaltina atsakovą vengimu vykdyti prievoles. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas visad savo prievoles vykdė sąžiningai ir laiku. Tuo tarpu apeliantė, pasinaudodama savo profesiniu pranašumu, bandė pasipelnyti iš atsakovo, tyčia nurodė su pertvaromis susijusių darbų mažesnes apimtis, nes pati, savo iniciatyva nusprendė, kad atsakovas nesilaikys projekto.

29.4.                      Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pakeitė priešieškinio dalyką, sumažindamas „periodinio procesų aktavimo“ išlaidas, nors apeliantės teigimu, atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su minėtomis išlaidomis. Tokie apeliantės teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovė bandė pasipelnyti (iš esmės ir pasipelnė) atsakovo sąskaita, ženkliai, be išankstinio suderinimo atsakovo informavimo, nukrypdama nuo šalių sutartos ir suderintos sąmatos.

29.5.                      Kaip nepagrįsti atmestini apeliantės teiginiai apie tai, kad ieškovės įsigyjamos prekės gali ir turi būti atsakovui parduodamos brangiau. Rekuperatorius nėra apeliantės darbo rezultatas, ar pats atliekamas darbas, nenumatytos ar pridėtos išlaidos, darbo užmokestis, prievolė ir pan. Rekuperatorius buvo įsigijimas ne iš apeliantės, o iš atsakovo lėšų (tai įrodo byloje esantys apmokėjimai apeliantei). Todėl daiktas, perkamas užsakovui (atsakovui), pastarajam turi būti parduotas už tokią kainą, už kokią buvo pirktas (juolab, kad pirktas jis buvo atsakovo lėšomis iš pervestų pinigų avansui).

30.       Ieškovė UAB „Structa property“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo T. M. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

31.1.                      Pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai reikalauja sumažinti elektros instaliacijos I etapo darbų kainą nuo 5 655,54 Eur iki 2 616,02 Eur. Kaip pagrįstai sprendė teismas, šie darbai buvo numatyti pasiūlyme, atsakovas lankėsi objekte, jis buvo informuotas apie atliekamus elektros darbus, taip pat šiuos darbus priėmė ir iki nutrūkstant rangos santykiams pretenzijų nereiškė, todėl turi juos apmokėti. Aplinkybę, kad elektros instaliacijos I etapo darbai buvo atlikti patvirtino ir pačio atsakovo pasitelkto rangovo MB „Ebyga“ atstovas (direktorius). MB „Ebyga“ atstovas (direktorius) 2024 m. vasario 8 d. buvo apklaustas kaip liudytojas, apklausos metu liudytojas patvirtino, kad elektros instaliacijos I etapo darbai buvo atlikti. Pateikti įrodymai ir liudytojo patvirtina, kad šie darbai vis dėlto buvo atlikti, atsakovas juos priėmė, pretenzijų nereiškė todėl turi pareigą apmokėti. Tarp šalių nekilo ginčo ir atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovė elektros instaliacijos I etapo darbus būtų atlikusi su trūkumais. Atsakovas statybos darbų eigoje ir gavęs aktą Nr. 1 jokių pastabų neturėjo, atsakovas tuo metu buvo informuotas apie darbų kiekius, kurie viršijo Pasiūlyme nurodytus, atsakovas taip pat buvo detaliai informuojamas apie statybos darbų eigą, tačiau tuo metu jokių pretenzijų nereiškė dėl darbų kiekio, kainos ir (ar) kokybės. Atsakovas buvo patenkintas darbų rezultatu, sekė darbų eigą, priiminėjo sprendimus bei mokėjo ieškovei.

31.2.                      Atsakovas, nepateikdamas jokių savo poziciją pagrindžiančių papildomų argumentų, taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nesumažino mokėtinos sumos ir už santechnikos darbus – 1 197,90 Eur. Atsakovas pažymi, kad į apmokėtiną darbų sąrašą turi būti įtrauktas ir ieškovės papildomai atliktas darbas TV lovio montavimas – 102,85 Eur. Ieškovė nesutinka su tokia nepagrįsta pozicija. Pažymėjo, kad: statybos darbų kaina negali būti mažinama tuo pagrindu, kad darbų kiekis, nurodytos rangovo pasiūlyme ir faktiškai atliktų darbų akte, skiriasi. Pagal teismo nurodytas CK nuostatas, darbų kaina gali būti mažinama tuo atveju, jeigu yra nustatyti darbų trūkumai; atsakovas gyvena ieškovės įrengtame bute, naudojasi sukurtu rezultatu, pretenzijų dėl papildomo difuzoriaus ir santechnikos taškų atvedimo nei statybos darbų atlikimo metu, nei vėliau nereiškė, be to, pats atsakovas savo priešieškiniu nereiškė reikalavimo šių darbų kainos; apeliantė pateikė atsakovui aktą Nr. 1 su papildomai atliktais darbais, Atsakovas su Aktu Nr. 1 sutiko, priėmė atliktus darbus, faktiškai už juos sumokėjo, todėl apeliantė pagrįstai tikisi pilno apmokėjo už atsakovo naudai atliktus darbus; Pasiūlyme nurodyta, kad darbų kiekiai derinami po atliktų darbų akto. Dėl pasikeitusių darbo apimčių (kiekio) kaina galėjo kisti, atsakovas sekė darbų eigą, dalyvavo procese, priiminėjo sprendimus, todėl buvo tinkamai informuotas apie pasikeitusius kiekius, su jais sutiko, rangos darbų neatsisakė.

31.3.                      Ieškovė skaičiavo, kad lubų įrengimas kainuos 2450 Eur, tačiau dėl padidėjusio kiekio (1,5 kv. m.) lubos buvo įrengtos už 2503 Eur. Atsakovas bando sudaryti įspūdį, kad ieškovė neva tai skaičiuoja lubų perdarymo kainą, tačiau civilinę bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme šalys išsiaiškino, kad lubos nebuvo perdarytos. Ieškovė kaip pavyzdį buvo „palikusi“ profilį, kad atsakovas matytų, kurioje vietoje bus lubos. Atsakovui nesutikus su tokiu aukščiu, lubos buvo „pakeltos“ aukščiau. Pateikiami įrodymai (ieškovės pasiūlymas ir atliktų darbų aktas Nr. 2) patvirtina, kad ieškovė neskaičiavo lubų perdarymo kainos, nes jos nebuvo perdaromos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas mažinti lubų įrengimo kainą yra nepagrįstas.

31.4.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas rinkosi nutraukti sutartinius santykius su ieškove ir pradėti dirbti su kitu rangovu MB „Ebyga“, todėl pačiam atsakovui tenka atsakomybė. Be to, atsakovė nenurodė ir neįrodė, kad ieškovė būtų nesilaikiusi kokio nors atsakovo nurodyto statybos darbų atlikimo termino. Be to, atsakovas 2023 m. sausio 27 d., t. y. 4 dienos po rangos santykių su ieškove nutraukimo, kreipėsi į kitą rangovą MB „Ebyga“, kuris taip pat, kaip ir ieškovė, apskaičiavo būtinų atlikti darbų kainą. Ši aplinkybė pagrindžia, kad objekte dar turėjo būti atliekami statybos darbai, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ieškovė būtų pradelsusi atsakovo neapibrėžtą ir nenurodytą statybos darbų atlikimo terminą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

32.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

33.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškovės ir atsakovo reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

34.       Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo T. M. (užsakovo) ir ieškovės UAB „Structa Property“ (rangovo) 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigoje susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai dėl atsakovo šeimai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo darbų. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas šių rangos teisinių santykių pagrindu yra sumokėjęs ieškovei iš viso 27 200 Eur.

35.       Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kuri šalis liko kitai skolinga: ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 14 256,01 Eur, o atsakovas iš ieškovės – 14 810,79 Eur.

36.       Pirmosios instancijos teismas tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimus tenkino iš dalies ir įskaitęs priešpriešinius reikalavimus iš atsakovo ieškovei priteisė 4 328,65 Eur sumą už ieškovės atliktus darbus.

37.       Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį pakeisti, atitinkamai perskirstyti priteistinas sumas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

38.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2022 m. lapkričio 8 d. MB „Venticija“ PVM s/f Nr. VENTI000000011. Nurodo, kad tik po sprendimo byloje priėmimo suprato, kad pirmosios instancijos teismas „vėdinimo kondicionavimo darbai“ kainą vertins atsižvelgdamas į faktiškai įsigytų medžiagų kainą, todėl teikia nurodytą sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, kad už rekuperacinės sistemos montavimą ir papildomus darbus bei kondicionieriaus komunikacijų montavimą ir medžiagas papildomai buvo sumokėta 1510 Eur su PVM.

39.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

40.       Nagrinėjamu atveju matyti, jog naujai teikiamą įrodymą ieškovė turėjo ir juo disponavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl jį turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Ginčas tarp šalių dėl vėdinimo kondicionavimo darbų kainos buvo kilęs ir žinomas ieškovei jau pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovės teikiamo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. tik po ginčijamo sprendimo priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas nepriimtinas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

41.       Ieškovės vertinimu, teismas pažeidė pareigą taikyti aktualias teisės aktų nuostatas ginčo atveju, kadangi teismo sprendimas sumažinti Akto Nr.1 ir Akto Nr. 2 nurodytų darbų kainą yra nesusijęs su teismo nurodytu CK teisiniu reguliavimu, kuriame reglamentuojama darbų trūkumai ir galimi teisių gynimo būdai. Nurodė, kad Akto Nr.1 ir Akto Nr.2 atveju tarp šalių nekilo ginčo ir atsakovė neįrodinėjo, kad minėtuose aktuose nurodyti ir atlikti statybos darbai būtų su trūkumais, jų nenustatinėjo ir teismas.

42.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad ieškovė, kaip profesionali rangos sutartinių santykių šalis, turėjo gebėti skaityti, suprasti parengtą projektą ir tinkamai paskaičiuoti su pertvarų išmontavimu ir naujų pertvarų įrengimu susijusias darbų apimtis kvadratiniais metrais. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovė rengdama pasiūlymą sąmoningai nurodė mažesnes su pertvaromis susijusių darbų apimtis, nes savo iniciatyva buvo nusprendusi, kad atsakovas galimai nesilaikys projekto ir „nestums“ pertvarų 8 cm atstumu. Kaip nustatyta, aptariamų darbų kiekiai ženkliai išaugo, nes atsakovas laikėsi projekto. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo rizika prisiėmė atlikti skaičiavimus ne pagal projektą, to niekaip neatskleisdama ir nedeklaruodama atsakovui (pasiūlyme nėra pastabos, informuojančios, kad darbų apimtys bus didesnės, jei bus laikomasi projekto). Todėl ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis apmokėjimo tik už 22 kv. m. sienų montavimą, su medžiagomis (1056 Eur), o ne 70,9 kv. m (3403,20 Eur). Taip pat savo rizika įtraukė mažesnės apimties esamų pertvarų demontavimo darbus (kaina pasiūlyme – 250 Eur, akte Nr. 1 – 420 Eur). Dėl nurodytų motyvų atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytą sumą teismas sumažino 2517,20 Eur (3403,20 + 420 – 1056 – 250).

43.       Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimu sumažinti Akte Nr. 1 75 Eur „difuzorių dėžių montavimo su paskirstymo dėžėmis“, 30 Eur „Skylės gręžimas gelžbetonyje“ ir 300 Eur „Santechninio taško atvedimas“ atliktų darbų kainą.

44.       Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalį, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis). Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nustatytą darbą, užsakovas taip pat turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis.

45.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 26 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, tuo atveju, kai darbai pagal rangos sutartį neatlikti ar atlikti su trūkumais, įstatymu yra nustatyta didelė pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo galimybė.

46.       Byloje nėra ginčo, jog rangos darbai, nurodyti Aktuose Nr.1 ir 2 buvo ieškovės atlikti ir trūkumų ar pretenzijų dėl minėtų darbų atsakovas nebuvo nurodęs.

47.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė sumažinti Akto Nr. 1 atliktų darbų „Esamu pertvaru demontavimas“ (kaina Pasiūlyme (1 priedas) – 250 Eur, akte Nr. 1 (4 priedas) – 420 Eur) ir „GKP pertvarų montažas dvigubas gipsas“ (kaina Pasiūlyme – 1056 Eur, akte Nr. 1 – 3403.2 Eur) sumą 2571,20 Eur (3403,2 + 420 – 1056 – 250), nes ieškovė savo pasiūlyme nurodė 22 kv. m. kiekį, tačiau faktiškai sumontavo 70.9 kv. m. GKP sienų. Teismas nurodė, kad toks sumontuotų GKP sienų kiekio skirtumas (taip pat ir kainos) yra ieškovės rizika, t. y. ieškovė savo išlaidų sąskaita turėjo sumontuoti 70.9 kv. m. GKP sienų.

48.       Pritartina ieškovei, jog mažindamas atliktų ir faktiškai priimtų darbų kainą pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė savo sprendimo teisės normomis. Vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nenumato pagrindo mažinti statybos darbų kainą tuo pagrindu, kad darbų kiekis, nurodytos rangovo pasiūlyme ir faktiškai atliktų darbų akte, skiriasi. Pagal CK 6.672 – 6.680 straipsnių nuostatas, darbų kaina gali būti mažinama tuo atveju, jeigu yra nustatyti darbų trūkumai. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad užsakovui, kaip vartotojui, suteikiama plati teisė pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo priemonę, tačiau bet kuriuo atveju ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2023 58 punktas). Taip pat kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagrindas mažinti statybos darbų kainą yra rangovo atliktų darbų trūkumai, nesąžiningi sutaupymai, nukrypimai nuo technologinių reikalavimų, kas lemia negalėjimą naudoti atliktų darbų pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 51, 56 punktai).

49.       Kaip jau nustatyta, kad tarp šalių nekilo ginčo ir atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovė sienų demontavimo/ montavimo darbus (70,9 kv. m.) būtų atlikusi su trūkumais. Atsakovas naudojasi sukurtu rezultatu, pretenzijų dėl sienų įrengimo nei statybos darbų atlikimo metu, nei vėliau ieškovei nepareiškė. Pažymėtina, kad atsakovas savo priešieškiniu nereiškė reikalavimo sumažinti sienų demontavimo/ įrengimo darbų kainos. Todėl kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas sienų montavimo darbų kainos sumažinimas vien tuo pagrindu, kad faktiškai atliktų darbų kiekis skiriasi nuo to, kuris buvo nurodytas pasiūlyme, yra nepagrįstas.

50.       Kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra vartotojas nereiškia, kad jis neturi pareigos sumokėti už faktiškai atliktus darbus, kurie yra tinkamos kokybės ir kuriais jis naudojasi. Nagrinėjamu atveju atsakovas statybos darbų eigoje ir po Akto Nr. 1 žinojo ir suprato, kad buvo demontuotos senos GKP sienos ir sumontuotos naujos, todėl atliktų darbų kiekis padidėjo nuo 22 kv. m. iki 70,9 kv. m. byloje nustatyta, kad atsakovas pretenzijų ieškovei nei darbų eigoje nei gavęs Aktą Nr. 1 nereiškė iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas darbų atlikimo metu buvo tinkamai informuotas apie atliktų sienų demontavimo/ montavimo darbų kiekius, kurie viršijo pasiūlyme nurodytus, apie statybos darbų eigą, tačiau tuo metu jokių pretenzijų nereiškė dėl darbų kiekio, kainos ir (ar) kokybės, pritarė ir sutiko su darbų eiga bei apmokėjo ieškovei už darbus.

51.       Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus nustatė ir nurodė, jog šalims buvo aišku, jog pasiūlyme nurodyta kaina neprivalėjo būti galutinė. Be to, ieškovė pasiūlyme buvo nurodžiusi pastabą apie galimus pokyčius, todėl atsakovas buvo tinkamai informuotas apie galimus pasiūlymo pakeitimus.

52.       Taip pat pasakytina apie ieškovės atliktus darbus, susijusius su papildomo difuzoriaus įrengimu ir santechnikos taškų atvedimu. Atsakovas naudojosi sukurtu rezultatu, pretenzijų dėl šių darbų nei statybos darbų atlikimo metu, nei vėliau nereiškė, be to, pats atsakovas savo priešieškiniu nereiškė reikalavimo sumažinti šių darbų kainos.

53.       Įvertinus aukščiau išdėstytą kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė Akte Nr. 1 sumažinti atliktų darbų „Esamu pertvaru demontavimas“ (kaina Pasiūlyme (1 priedas) – 250 Eur, akte Nr. 1 (4 priedas) – 420 Eur) ir „GKP pertvarų montažas dvigubas gipsas“ (kaina Pasiūlyme – 1056 Eur, akte Nr. 1 – 3403.2 Eur) sumą 2571,20 Eur (3403,2 + 420 – 1056 – 250), Akte Nr. 1 75 Eur „difuzorių dėžių montavimo su paskirstymo dėžėmis“, 30 Eur „Skylės gręžimas gelžbetonyje“ ir 300 Eur „Santechninio taško atvedimas“ atliktų darbų kainą. Todėl ieškovei už darbus priteistina suma atitinkamai didintina nurodytomis sumomis.

54.       Ieškovė nesutinka su sprendimu sumažinti Akte Nr. 1 ir Akte Nr.2 nurodytas sumas už objekto priežiūrą ir periodinį procesų aktavimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės teikta paslauga „periodinis procesų aktavimas“ atsakovo visiškai netenkino (netinkamas aktavimas buvo viena iš priežasčių tarp šalių kilti ginčui), todėl sprendė, kad 800 Eur suma, Akte Nr. 1 numatyta už objekto priežiūrą ir periodinį procesų aktavimą, mažintina iki 400 Eur, o pagal Aktą Nr. 2 300 Eur mokėtiną sumą sumažino iki 150 Eur.

55.       Ieškovė nurodo, kad šiuo atveju teismo sprendimas priimtas nesant jokio teisinio pagrindo. Pagrindinis teismo argumentas yra tai, kad atsakovo visiškai netekino periodinis procesų aktavimas, tačiau šių aplinkybių pats atsakovas neįrodinėjo.

56.       Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo tokiais argumentais, nes pirmosios instancijos teismas nurodydamas mažinti sumas už objekto priežiūrą ir aktavimą savo sprendimo nepagrindė materialinės teisės normomis. Pažymėtina, jog tokiu būdu mažinti priteistinas suma įstatymas nenumato galimybės.

57.       Byloje nustatyta, kad ieškovė teikė Aktus Nr. 1, 2 atsakovui, šiuose aktuose pateikti duomenys atitinka faktiškai atliktus darbus. Atsakovas teigė, kad Akte Nr. 1 nebuvo nurodyti elektros instaliacijos I-ojo etapo darbai, todėl neva tai jis už juos neturi mokėti, tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys išsiaiškino ir liudytojas patvirtino, kad šie darbai buvo atlikti, jie yra nurodyti Akte Nr. 1, kuris buvo įteiktas ir atsakovui.

58.       Įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas nesant teisinio ir faktinio pagrindo nepagrįstai sumažino „periodinis procesų aktavimas“ Akte Nr. 1 nurodytą darbų kainą nuo 800 Eur iki 400 Eur ir Akte Nr. 2 nuo 300 Eur iki 150 Eur, kolegija nurodo, jog ieškovei priteisina suma didinama atitinkamai 400 Eur ir 150 Eur sumomis.

59.       Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu, kad ieškovė be pagrindo pasisavino apmokėtas medžiagas, įrangą, todėl turi atsakovui jas kompensuoti. Ieškovė nesutinka dėl neva tai pasisavinto LCD valdiklio, kurio kainą 217,80 Eur turi kompensuoti atsakovui.

60.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pati ieškovė vienoje vietoje teigė, kad neišsinešė LCD valdiklio, o kitoje vietoje (posėdžio metu) nurodė, kad turėjo teisę pasiimti daiktus natūra, nes atsakovas su ja neatsiskaitė. Duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes, ieškovė byloje nepateikė. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti paaiškinimai dėl valdiklio padėjimo atsakovo bute nėra apgrįsti įrodymais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestinais (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas.

61.       Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu, jog Akte Nr. 1 nurodytos rekuperatoriaus EXEGEN C-200E ir susijusių medžiagų kainos turėjo būti tokios, kokios yra pirkimo dokumentuose. Nurodo, jog teismas nepagrįstai sumažino priteistiną sumą už nupirktas medžiagas.

62.       Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ieškovės įsigyjamos prekės turi būti atsakovui parduodamos brangiau. Ieškovė nurodo, kad įstatymas nepateikia rangovo atlikto darbo atlyginimo sąvokos, o pagal kasacinio teismo praktiką tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos.

63.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2013 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013, kuria vadovaujasi ieškovė, išaiškino, kad „Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai naudojamomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu naudojo statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Tai gali būti kainos, nustatytos norminiais aktais, išvestos iš apibendrintų tyrimų rezultatų, paprastai naudojamos ekspertų ir kt. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Pažymėtina, kad darbų kaina rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos. Pvz., STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6 priede nurodyta, kad projektavimo sąmatose skaičiuojamąją kainą sudaro išlaidos statinio statybos darbams, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas ir rizika. Kadangi šį klausimą reglamentuoja dispozityviosios normos, statybos rangos sutarties šalys gali susitarti į sąmatas įtraukti ir daugiau sudedamųjų dalių bei spręsti dėl jų tarifų ar taikymo tvarkos. Kai dėl statybos rangos įprastinės kainos sprendžia teismas (CK 6.198 straipsnio 1 dalis), tai įprasta remtis ekspertų skaičiavimais, imant skaičiuojamuosius dydžius. Ekspertai paprastai sudaro lokalines sąmatas, į kurias įtraukia pirmiau nurodytus komponentus, ir tai yra pagrįsta praktika. Darbuotojų darbo užmokesčio lėšos apskaičiuojamos vadovaujantis Rekomendacijomis, o ne atsižvelgiant į faktiškai išleistas lėšas, nes turi būti naudojama įprasta apmokėti skirta suma, o ne suma, sumokėta darbuotojams konkrečiu atveju (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Išlaidos darbo užmokesčiui rangos teisiniuose santykiuose ir darbo teisiniuose santykiuose nėra tapačios sąvokos, nes rangovą ir jo darbuotojus įmonės viduje sieja darbo teisiniai santykiai, reglamentuojami darbo teisės normų; darbuotojams mokamas darbo užmokestis gali priklausyti nuo darbo įstatymų reikalavimų, įmonės finansinės būklės ir pan. Tuo tarpu rangovo ir užsakovo santykiams taikomos civilinės teisės normos, šalių autonomiškumo, sutarčių laisvės ir sutarties uždarumo principai; sudarant verslo sandorius kainos nustatomos atsižvelgiant į pelno siekį, užsakymų rinkoje susiklosčiusią situaciją, mokestinę aplinką ir kt. Rangovas pagal bendruosius prievolių vykdymo principus privalo ekonomiškai vykdyti prievolę, t. y. neišlaidauti (samdydamas darbuotojus, nuomodamasis techniką, pirkdamas medžiagas ir kt.), tuo pačiu užtikrindamas atliekamų darbų kokybę. Tokiu atveju jis turi teisę į tai, ką sutaupė, nes tai – rangovo ekonomija (CK 6.654 straipsnis); ši teisė išlieka ir tada, kai teismas nustato statybos rangos darbų kainą pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį, 6.198 straipsnio 1 dalį.“

64.       Nagrinėjamu gi atveju ginčo objektas yra ne statybos rangos darbų kaina, o apie konkreti perkama ir atsakovui skirta prekė, kuri nėra ieškovės darbo rezultatas ar pats atliekamas darbas, nenumatytos ar pridėtos išlaidos, darbo užmokestis, prievolė ir pan. ginčo atveju rekuperatorius buvo įsigijimas ne iš ieškovės, o iš atsakovo lėšų, ką pagrindžia byloje esantys apmokėjimai ieškovei. Todėl prekė, perkama užsakovui (atsakovui), pastarajam turi būti parduota už tokią kainą, už kokią buvo pirkta. Tokiu būdu darytina išvada jog pirmosios instancijos teismo argumentai dėl rekuperatoriaus ir susijusių medžiagų kainos yra teisingi ir pagrįsti.

65.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikusi naują įrodymą – 2022 m. lapkričio 8 d. MB „Venticija“ PVM s/f Nr. VENTI000000011, nes nurodė, kad tik po sprendimo byloje priėmimo suprato, kad pirmosios instancijos teismas „vėdinimo kondicionavimo darbai“ kainą vertins atsižvelgdamas į faktiškai įsigytų medžiagų kainą, todėl teikia nurodytą sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, kad už rekuperacinės sistemos montavimą ir papildomus darbus bei kondicionieriaus komunikacijų montavimą ir medžiagas papildomai buvo sumokėta 1510 Eur su PVM.

66.       Kolegija pažymi, jog ieškovė kaip savo srities profesionalas bei veikdama byloje per atstovą – kvalifikuotą teisininką galėjo ir turėjo laiku ir tinkamai į bylą teikti įrodymus dėl ginčo dalyko, o to nepadariusi turi prisiimti su tuos susijusią riziką. Pabrėžtina, jog pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės vyko net dviejuose parengiamuose teismo posėdžiuose, todėl šalims buvo suteikta galimybė tinkamai įgyvendini savo įrodinėjimo pareigą (CPK 226 straipsnis).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

67.       Atsakovas nesutinka su ginčijamo sprendimo argumentais dėl Atliktų darbų akte Nr. 1 mokėtinos sumos mažinimo, nes nurodo, jog mažinimą teismas atliko selektyviai ir ne visose pozicijose. Atsakovas nesutinka su sprendimu ir nurodo, kad teismas nepagrįstai pritaikė 5 655,54 Eur (elektros darbų kaina pagal pateiktą teismui Atliktų darbų aktą Nr. 1 su PVM) mokėtiną sumą už elektros instaliaciją (I etapo), o ne pagal tų pačių darbų kainą nurodytą sąmatoje – 2 616,02 Eur (elektros darbų kaina sąmatoje su PVM). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu nuolat teigė, jog ieškovės pateiktas Atliktų darbų aktas Nr. 1 yra suklastotas, todėl teismas neturėjo pagrindo juo vadovautis. Nurodo, kad teismas turėjo sumažinti elektros darbų vertę iki nurodytos pasiūlyme sumos, t. y. 2 616 Eur.

68.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad elektros instaliacijos I-o etapo darbai buvo numatyti pasiūlyme-sąmatoje. Byloje nustatyta, kad atsakovas objekte lankydavosi ne rečiau kaip kas 2-3 dienas. Tai, kad būste yra reikalinga elektros instaliacija, yra suprantama kiekvienam standartiniam asmeniui, tam nebūtina būti statybos profesionalu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo matyti ir suprasti, kad objekte yra atliekami elektros instaliacijos I-o etapo darbai, jis šiuos darbus priėmė ir iki nutrūkstant rangos santykiams, pretenzijų nereiškė, todėl turi juos apmokėti. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais argumentais ir jiems pritaria.

69.       Nustatyta, kad aplinkybę, kad elektros instaliacijos I etapo darbai buvo atlikti patvirtino byloje apklaustas liudytojas – atsakovo pasitelkto kito rangovo MB „Ebyga“ atstovas (direktorius), kuris patvirtino, kad elektros instaliacijos I etapo darbai buvo atlikti. Šie darbai buvo įtraukti į atliktų darbų Aktą Nr. 1 po jų atlikimo. Pateikti įrodymai ir liudytojo patvirtina, kad šie darbai buvo atlikti, atsakovas juos priėmė, pretenzijų nereiškė todėl turi pareigą juos apmokėti. Pažymėtina, kad atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė elektros instaliacijos I etapo darbus būtų atlikusi su trūkumai. Todėl kolegija nurodo, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja sumažinti elektros instaliacijos I etapo darbų kainą nuo 5 655,54 Eur iki 2 616,02 Eur.

70.       Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino mokėtinos sumos ir už santechnikos darbus – 1 197, 90 Eur, tačiau savo poziciją pagrindžiančių papildomų argumentų ar įrodymų atsakovas nepateikia.

71.       Atsakovas naudojasi sukurtu ieškovės rezultatu, pretenzijų dėl papildomo difuzoriaus ir santechnikos taškų atvedimo nei statybos darbų atlikimo metu, nei vėliau nereiškė, be to, pats atsakovas savo priešieškiniu nereiškė reikalavimo šių darbų kainos. Tokiu būdu atsakovo reikalavimas papildomai sumažinti mokėtiną sumą už santechnikos (1 197, 90 Eur) ir TV lovio montavimo darbus (102,85 Eur) yra nepagrįstas.

72.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 jis neturėjo mokėti už lubų įrengimą (1 723,04 Eur), nes neva tai ieškovė savo iniciatyva be apelianto žinios nusprendė lubas pažeminti, tačiau atsakovas pareikalavo, kad savavališki darbai būtų sustabdyti ir kad būtų laikytasi dizaino projekto. Pasak atsakovo tai reiškia, kad lubų paaukštinimas vyko ne pagal apelianto pageidavimus, o ieškovei taisant netinkamai atliktus darbus ir atstatant pradinę padėtį.

73.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pats atsakovas patvirtino, jog lubos buvo pradėtos montuoti žemesniame aukštyje ir jis tuomet darbus sustabdė ir prašė ieškoti kitokių sprendimų, ieškovė į tai atsižvelgė, išmontavo jau sumontuotą gartraukio ventiliacijos vamzdį ir lubas paaukštino. Taip pat lubos nebuvo įrengiamos lygios, kaip numatyta projekte, t. y. šioje dalyje buvo nukrypstama nuo projekto.

74.       Kolegija atmeta atsakovo argumentus, kaip nepagrįstus. Visų pirma atsakovas nepagrindžia savo skaičiavimų.

75.       Byloje nustatyta, jog pagal pasiūlymą lubų įrengimas turėjo kainuoti 2450 Eur, tačiau dėl padidėjusio kiekio (1,5 kv. m.) lubos buvo įrengtos už 2503 Eur. Atsakovo argumentai, kad lubos buvo perdarytos dėl ieškovės netinkamai atliekamų darbų, yra nepagrįsti, nes bylos nagrinėjimo metu konstatuota, kad lubos nebuvo perdarytos. Byloje pateikti įrodymai (ieškovės pasiūlymas, atliktų darbų aktas Nr. 2) patvirtina, kad ieškovė neskaičiavo lubų perdarymo kainos, nes jos nebuvo perdaromos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo skundas dalyje dėl lubų įrengimo kainos mažinimo atmestinas.

76.       Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo atmestas jo reikalavimas dėl 2000 Eur nuomos išlaidų priteisimo. Nurodo, kad iš byloje esančių objektyvių įrodymų matyti, kad apeliantas nutraukė vartojimo rangos sutartį ne šiaip sau, o supratęs, kad yra ieškovės sąmoningai apgaunamas, t. y. sutarties nutraukimo pagrindu tapo nesąžiningi ieškovės veiksmai, dėl kurių apeliantui teko patirti papildomų nepatogumų ir išlaidų. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog apeliantas nuomos išlaidas, patirtas dėl ieškovės kaltės, prašo atlyginti tik už du mėnesius nuo vartojimo rangos sutarties nutraukimo.

77.       Kolegija nurodo, kad šio reikalavimo patenkinimui turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis), tačiau apeliantas dėl jų nepasisakė ir jų neįrodė(CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad šalių rangos sutartis buvo sudaryta žodine forma ir byloje nėra duomenų, patirtinančių, jog šalys buvo sutarę konkretų rangos darbų atlikimo terminą ir ieškovė būtų ji praleidusi dėl būtent jos kaltės. Atsakovas pats inicijavo rangos santykių nutraukimą ir pasitelkė kitą rangovą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovas rinkosi nutraukti sutartinius santykius su ieškove ir pradėti dirbti su kitu rangovu ir todėl atsakomybė šiuo atveju tenka pačiam atsakovui.

Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

78.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti ieškovei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių. Nurodo, kad tokia teismo išvada prieštarauja paties teismo nustatytoms ir konstatuotoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas pats konstatavo, kad ieškovė, būdama savo srities profesionalu, turėjo ir privalėjo apskaičiuoti sąmatą pagal pateiktą dizaino projektą. Tai patvirtina, kad ieškovės nesąžiningi veiksmai, bandymas pasipelnyti apelianto sąskaitą nelaikytini jos teisėtais interesais ir negali būti ginami teisme.

79.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, taigi negalima teigti, kad egzistuoja CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrindas, jog ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Ta aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi į teismą savaime nelaikytina piktnaudžiavimu. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais.

80.       Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką asmens teisė gali būti neginama, jei asmuo piktnaudžiauja savo teise. Draudimo piktnaudžiauti teise principas įtvirtintas CK 1.137 straipsnyje. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams (CK 1.137 straipsnio 5 dalis). Plačiausia prasme piktnaudžiavimas teise yra asmens elgesys, pažeidžiantis teisės principus. Subjektinės teisės įgyvendinimas pažeidžiant sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus gali būti pripažintas teisės pažeidimu. Piktnaudžiavimas teise atsiranda tada, kai subjektinė teisė įgyvendinama pažeidžiant jos gyvendinimo sąlygas (ribas) ar priešingai jos paskirčiai. Piktnaudžiavimas teise gali pasireikšti įvairiu asmens elgesiu, tiek tyčine sąmoninga asmens veikla, tiek ir akivaizdžiu nerūpestingumu. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovės reikalavimai iš dalies yra pagrįsti ir tenkinami, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Dėl bylos procesinės baigties

81.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, tačiau ne visiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo rangos teisinius santykius, todėl nevisiškai tinkamai nustatė ieškovei priteistinos už jos atliktus darbus sumą. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistiną už rangos darbus sumą, netinkamai vertino kai kurias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, sprendimas iš dalies keičiamas dėl ieškovei priteistinos už rangos darbus sumos, priteisiant didesnę už darbus sumą – 4266,70 Eur su PVM ((2571,20 + 75 + 30 + 300 + 400 + 150)x1,21 (PVM)=4266,70).

82.       Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė atsakovui priteistiną sumą, o ieškovei priteistinos sumos dydis turi būti padidintas 4266,70 Eur suma, nurodo, kad galutinai iš atsakovo ieškovei priteistina 8595,35 Eur (4266,70+4328,65) suma už ieškovės atliktus darbus.

83.       Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliekamas nepakeistos, nes apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jas naikinti ar keisti. Tokiu būdu ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas visiškai (CPK (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

84.       Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

85.       Ieškovė byloje sumokėjo 321 Eur dydžio žyminį mokestį (22 Eur - 2023 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 290 banke AB SEB; 299 Eur - 2023 balandžio 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 12 banke „Swedbank“, AB). Ieškovė taip pat nurodė patyrusi 3369,85 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, teikė pagrindžiančius dokumentus (242 Eur - 2023 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaita faktūra KB Nr. 071, 2023 spalio 16 d. mokėjimo nurodymas banke AB SEB; 465,85 Eur - 2023 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra KBF Nr. 071, 2024 m. sausio 16 d. mokėjimo nurodymas banke AB SEB; 1089 Eur - 2023 m. liepos 19 d. PVM sąskaita faktūra KB Nr. 66, 2023 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymas banke AB SEB; 1573 Eur - 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra KB Nr. 76, 2023 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymas banke AB SEB (2024 m. vasario 14 d. DOK-24804; 2023 m. rugsėjo 12 d. DOK-14248; 2023 m. gegužės 5 d. CBP-6446). Iš viso ieškovė patyrė 3690,85 Eur (321 + 3369,85) bylinėjimosi išlaidų.

86.       Atsakovas byloje sumokėjo 358 Eur dydžio žyminį mokestį (2023 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 31 banke AB SEB). Ieškovė taip pat nurodė patyrusi 4000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, teikė pagrindžiančius dokumentus (1500 Eur - 2023 m. birželio 9 d. sąskaita Nr. 34/23, 2023 birželio 9 d. mokėjimo nurodymas banke „Swedbank“, AB; 2500 Eur - 2023 m. lapkričio 23 d. sąskaita Nr. 62/23, 2024 vasario 6 d. mokėjimo nurodymas banke „Swedbank“, AB;) (2024 m. vasario 7 d. DOK-21116; 2023 gegužės 25 d. DOK-85289). Iš viso atsakovas patyrė 4358 Eur (358 + 4000) bylinėjimosi išlaidų.

87.       Pakeitus teismo sprendimą dėl ieškovei priteistinų sumų, t. y. prie ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistos 9776,19 Eur sumos pridėjus 4266,70 Eur sumą, ieškovei iš atsakovo priteistina suma iš viso sudaro 14 042,89 Eur (patenkinta ieškinio reikalavimų dalis – 98 proc. (14042,89 Eur x 100 proc. / 14256,01 Eur)); sprendimo dalis dėl atsakovo priešieškinio liko nepakeista, t. y. atsakovo naudai iš ieškovo priteistina suma sudaro 5447,54 Eur (patenkinta priešieškinio reikalavimų dalis sudaro 37 proc. (5447,54 x 100 proc. / 14810,79 Eur)). Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina suma sudaro 8595,35 Eur (14042,89 Eur – 5447,54 Eur).

88.       Teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų dalį, sprendžia, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija yra tokia: byla ieškovės naudai buvo išspręsta 80,5 proc. (98 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų + 63 proc. ieškovės atžvilgiu atmestų priešieškinio reikalavimų), o atsakovo naudai –19,5 proc. (37 proc. patenkintų priešieškinio reikalavimų + 2 proc. atsakovo atžvilgiu atmestų ieškinio reikalavimų). Atitinkamai pagal šią proporciją paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

89.       Ieškovei iš atsakovo priteistina 2 971,13 Eur (3690,85 × 80,5 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteistina 849,81 Eur (4358 Eur × 19,5 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 121,32 Eur (2 971,13 Eur – 849,81 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

90.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 233 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 3000 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą (neišskiriant atskirai apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą darbų kainos).

91.       Atsakovas byloje patyrė išlaidas: 69 Eur žyminio mokesčio bei 3267 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo (1452 Eur su PVM) ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą (1815 Eur su PVM).

92.       Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (70 procentų), todėl jai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir advokato išlaidos. Ieškovei priteistina 96 Eur žyminio mokesčio (4266,7x3proc. x75 proc.) bei 2100 (3000x70proc.) Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 2196 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

93.       Įvertinus tai, jog atsakovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu bei žyminiu mokesčiu, yra nepriteisiamos. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų įrodymų, jis už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą patyrė 1815 Eur su PVM išlaidų, todėl proporcingai atmestų ieškovės skundo reikalavimų daliai – 30 procentų – atsakovui iš ieškovės priteistina 545 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

94.       Tokiu būdu atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 1651 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

 

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:

„Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Structa property“, j. a. k. 306062798, iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 595,35 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 35 ct) skolos už atliktus rangos darbus, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (8 595,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 4 d.) iki sprendimo įvykdymo, 2 121,32 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 32 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Structa property“, j. a. k. 306062798, iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 651 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjos                                                        Loreta Bujokaitė

 

                                                                Eglė Surgailienė

 

                                                                Rūta Veniulytė-Jankūnienė