Civilinė byla Nr. e2A-777-1041/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00056-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. T. ir A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. T. ir A. T. ieškinį atsakovams Šiaulių „Sandoros“ progimnazijai ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nepilnamečio vaiko bei tėvų teisių ir teisėtų interesų gynimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, išvadas duodančios institucijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir biudžetinė įstaiga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovių solidariai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad jų nepilnametis sūnus (toliau – sūnus arba vaikas) 2021–2022 mokslo metais lankė priešmokyklinę atsakovės progimnazijos klasę. Sūnus dalyvavo priėmime į katalikiškojo ugdymo krypties klasę 2022–2023 mokslo metais (toliau – ginčo klasė), tačiau po pirminio specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų vertinimo (toliau – pirminis gebėjimų vertinimas) surinko 106,2 balus iš 130 galimų ir į minėtą klasę nepateko. Ieškovai nesutiko su vertinimu, bet pakartotinio vertinimo metu sūnus buvo įvertintas 104 balais. Ieškovų manymu, jų šeimos atžvilgiu buvo taikoma diskriminacija dėl galimai ieškovo išreikštos nuomonės dėl Covid-19 apsaugos priemonių ir jo konflikto su atsakovės progimnazijos direktoriumi. Atsakovė savivaldybės administracija nebendradarbiavo su ieškovais, nevykdė pareigų suteikti prašomą informaciją. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovai patyrė neturtinę žalą.

3.       Atsakovė progimnazija prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad vaiko priėmimas į ginčo klasę vyko teisėtai, o teiginiai dėl diskriminacijos deklaratyvūs. Ieškovų sūnui buvo taikoma tokia pati priėmimo tvarka kaip ir kitiems pretendentams. Ieškovų kreipimasis į teismą rodo jų norą, kad jiems būtų taikomos kitokios taisyklės. Ieškovų sūnus nėra vienintelis, kuri nepateko į ginčo klasę, o žemesni įvertinimai skirti atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pokalbio metu išsakė katalikiško ugdymo krypties mokyklai nepriimtiną požiūrį, o Covid-19 pandemijos metu vaikščiojo po mokyklą be apsauginės veido kaukės, nepagarbiai kalbėjo su mokyklos darbuotoja. Ieškovų šeima nebuvo žeminama, sūnaus įvertinimas nebuvo viešinamas. Ieškovai nepateikė įrodymų apie patirtą stresą, kad naudojosi psichologo ar psichiatro paslaugomis, jiems ar jų vaikui buvo skirti medikamentai ar panašiai.

4.       Atsakovė savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovų sūnaus priėmimo į ginčo klasę procedūra buvo teisėta bei atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei progimnazijai po 3 850 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno ieškovo.

6.       Teismas nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja pirmumo teisės būti priimtam į mokymosi įstaigą kriterijus – gyvenamąją vietą, buvimą mokykloje jau besimokančių mokinių broliu (seserimi) – privalomai taikyti priimant mokinius į naujai formuojamas katalikiško ugdymo krypties klases, kuriose taikomos specializuoto ugdymo krypties programos. Priešingas vertinimas lemtų, kad į katalikiško ugdymo krypties klasę pirmumo teise patektų mokinys, kurio brolis (sesuo) jau mokosi toje mokykloje, tačiau šio mokinio, jo tėvų katalikiškų vertybių pradmenys, moralės principai, bendruomeniškumas, katalikiškų tradicijų puoselėjimas šeimoje yra žemesnio lygmens nei mokinio, kuris neturi brolių (seserų), besimokančių toje mokykloje. Atsakovė progimnazija, vykdydama atranką į ginčo klasę, atsižvelgė tiek į gyvenamosios vietos, tiek mokinio šeimoje esančio brolio (sesers) kriterijų, atitikimą jam įvertinant papildomais balais. Kriterijų laikymąsi patvirtina pretendentų sąrašas su mokinių deklaruotais gyvenamosios vietos adresais ir jų įvertinimas balais. Priėmimas į ginčo klasę vyko pagal Mokinių priėmimo sąlygų į 1-ąsias katalikiškojo ugdymo krypties klases 2022–2023 mokslo metais (toliau – Priėmimo sąlygos) nuostatas.

7.       Aplinkybė, kad motyvaciniame pokalbyje dalyvavo tik ieškovai be sūnaus, kuris įvykio dieną sirgo, nėra pagrindas vertinti specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų patikrinimą bei motyvacinį pokalbį kaip neteisėtą. Ieškovai galėjo suderinti kitą motyvacinio pokalbio datą, tačiau to nepadarė, be to, patys pageidavo jame dalyvauti. Be to, po pirmojo ieškovų sūnaus vertinimo jiems nekėlė abejonių vertinimo procedūra bei teisinis reglamentavimas, o neigiami pojūčiai ir dvasiniai išgyvenimai kilo tik tada, kai vaikas buvo įvertintas, ieškovų įsitikinimu, per žemais balais.

8.       Priėmimo komisijos narių bei mokytojų vertinimo balai atitinka Priėmimo sąlygų 13 punkte nurodytus kriterijus, todėl spręstina, kad ieškovų sūnaus vertinimą atlikę asmenys laikėsi norminių teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovų ar jų sūnaus atžvilgiu buvo taikoma kitokia atrankos į ginčo klasę tvarka ar teisinis reglamentavimas, nei kitiems atrankoje dalyvavusiems mokiniams, tokiu būdu sudarant ieškovams ir jų sūnui mažiau palankias nei kitiems asmenims sąlygas.

9.       Byloje nėra pateikta įrodymų, kad vertinimą atlikę mokytojai, priėmimo komisijos nariai buvo įtakojami atsakovės progimnazijos direktoriaus, jų buvo prašoma nepalankiai įvertinti ieškovų sūnų, jiems buvo grasinama, daromas neigiamas psichologinis poveikis ar kitais būdais siekiama paveikti vertinimo rezultatus. Fizinis direktoriaus dalyvavimas specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų patikrinime bei motyvaciniame pokalbyje galutinio ieškovų vaiko vertinimo balo iš esmės nekeičia, jis net ir po pirminio vertinimo nebūtų patekęs į ginčo klasę.

10.       Į ginčo klasę pateko 24 mokiniai, surinkę didesnius balus nei ieškovų sūnus. Ieškovai neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su šiems mokiniams skirtais balais ir jų pagrįstumu bei nepageidavo šių aplinkybių analizuoti. Ieškovai deklaratyviai nurodė, kad į pirmas tris pozicijas pateko mokytojų ir atsakovę atstovaujančios advokatės vaikai, kas galimai rodo atsakovės nesąžiningumą ir diskriminaciją kitų mokinių atžvilgiu. Ieškovai neginčijo į ginčo klasę patekusiems mokiniams skirtų balų, neteikė įrodymų dėl jų neteisingumo.

11.       Teismas įvertino liudytojų parodymus ir nurodė, kad jie yra nuoseklūs, susiję tarpusavyje ir iš esmės sutampantys bei atskleidžiantys atrankos proceso specifiką. Byloje nėra įrodymų, kad liudytojai buvo nusiteikę priešiškai ieškovų atžvilgiu. Tai, kad liudytojai dirba progimnazijoje, nėra pagrindas tvirtinti, jog jie patiria ar patirs neigiamą poveikį dėl savo parodymų. Ieškovų ir jų sūnaus vertinimą atliko mokytojos, priėmimo komisijos nariai, kurie kiekvieną pretendentą vertino individualiai, vadovaudamiesi priėmimo kriterijais, savo patirtimi, susiformavusia prioritetų skale, įsitikinimais, pasaulėžiūra į supančią aplinką, katalikybę, žmonių elgesį, šeimos, tėvų puoselėjamas pamatines katalikiškas vertybes, taigi, kiekviename vertinime išlieka tam tikras subjektyvumas.

12.       Išvadą duodančios institucijos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (toliau – Įstaiga) pateikė išvadas, kuriose pažeidimų nenustatė.

13.       Ieškovų ir jų sūnaus teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, nes vaiko mokymosi procesas nenutrūko, jis ir toliau mokosi progimnazijoje.

14.       Teismas konstatvo, kad atsakovės laikėsi norminių teisės aktų reikalavimų, juos vienodai taikė visų mokinių atžvilgiu, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovų sūnaus priėmimo į ginčo klasę metu atsakovių veiksmais buvo padaryta žala.

15.       Teismas dėl baudos atsakovės progimnazijos direktoriui skyrimo nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog jis teismo posėdžio metu davė melagingus paaiškinimus ir jam turėtų būti skirta piniginė bauda. Suoliuko (ne)įrengimo aplinkybė neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamo ginčo dalyku.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu ieškovai (apeliantai) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas procesinės teisės normų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 14 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 185 straipsnio 1 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje ir 218 straipsnyje, pažeidimus, nes neištyrė ir neįvertino didelės dalies ieškovų (apeliantų) pateiktų įrodymų, patvirtinančių sūnaus priėmimo į ginčo klasę metu įvykdytą vaiko diskriminaciją bei ieškovų (apeliantų) teisių pažeidimus. Atsakovės neutikrino ieškovų (apeliantų) ir jų vaiko asmeninių neturtinių teisių, įvykdė jų diskriminaciją ir lygiateisiškumo pažeidimus.

1.2.       Atsakovė progimnazija, jos direktorius ir direktoriaus pavaduotojas, priėmimo komisijos į ginčo klasę nariai nesilaikė kiekvienam asmeniui nustatytos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovės progimnazijos įvykdytos diskriminacijos priežastis buvo ta, kad direktorius kerštavo ieškovui (apeliantui) dėl to, jog jis užtiko direktorių intymiai bendraujantį su viena progimnazijos mokytojų, taip pat direktorius nueinantį ieškovą (apeliantą) apstumdė nepilnamečio vaiko akivaizdoje.

1.3.       Priėmimo komisijos į ginčo klasę nariai pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus vengti interesų konflikto, taip pat 11 straipsnio 4, 5 dalis, numatančias pareigą nusišalinti sprendžiant su juo pačiu susijusius reikalus. Priėmimo komisijos nariai vertino ir savo vaikus, kurie gavo pirmą ir trečią vietą, taip pat antrą vietą gavo atsakovės progimnazijos atstovės advokatės vaikas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovų (apeliantų) sūnui buvo sąmoningai nepagrįstai mažinamas balas.

1.4.       Atsakovės pažeidė ieškovų (apeliantų) sūnaus teisę išsakyti savo nuomonę ir dalyvauti, kai yra sprendžiami su juo susiję klausimai. Taip pat teismas tik formaliai aprašė (stenografavo) liudytojų parodymus ir neatliko jų tyrimo.

1.5.       Teismas neįvertino rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad ieškovų (apeliantų) sūnus priėmimo komisijos buvo tyčia įvertintas išskirtinai mažu balu, t. y. įvertinant 10 balų iš 20 už kriterijų „Vaiko atsakomybių ugdymas šeimos aplinkoje“, nes jį įvertinus 17 balų, kaip buvo padaryta pakartotinio vertinimo metu, jis būtų surinkęs 113,2 balus ir patekęs į ginčo klasę. 10 balų įvertinimas buvo suteiktas tik ieškovų (apeliantų) sūnui, o kitiems mokiniams dažniausias įvertinimas buvo nuo 17 iki 19,4 balų. Pirminis vertinimas buvo nepagrįstas, nes nulemtas mokytojos (liudytojos) R. I. pasakojimų dėl to, ką ji išgirdo vaiką kalbant apie kaukes, kas suformavo jos išankstinę neigiamą nuomonę, pagrįstą emocine, subjektyvia ir neadekvačia reakcija, kurią ji perdavė komisijos nariams. Be to, komisijos nariai negalėjo paaiškinti, kodėl pirminiame vertinime už minėtą kriterijų davė 10 balų, o atlikus vertinimą pakartotinai jis padidėjo iki 17 balų, tačiau sumažinti kitų kriterijų vertinimai.

1.6.       Teismas nepasisakė dėl to, kad motyvacinis pokalbis buvo vykdomas vienintelei ieškovų (apeliantų) šeimai, nors pagal Priėmimo sąlygų 13 punktą būtent motyvacinio pokalbio metu turėjo būti nustatomi šeimos motyvai ugdyti vaiką progimnazijoje, todėl laikantis lygiateisiškumo ir vienodų procedūrų šis kriterijus turėjo būti vertinamas tik iš motyvacinio pokalbio su visais vaikais ir jų šeimomis.

1.7.       Ieškovų (apeliantų) sūnaus diskriminavimas matomas ir iš kriterijaus „Šeimos motyvai vaiką ugdyti progimnazijoje“ vertinimo balų, nes visiems atrankoje dalyvavusiems mokiniams buvo skiriamas aukščiausias 20 balas net neišklausius jų šeimų, o ieškovų (apeliantų) sūnui skirtas tik 15,6 balas.

1.8.       Ieškovai (apeliantai) pagal faktinį ieškinio pagrindą neturėjo ginčyti į ginčo klasę patekusių mokinių balų. Išreikalauti duomenys patvirtina, kad aukščiausiai buvo įvertinti progimnazijos mokytojų, kurie dalyvavo tame pačiame vertinime kaip vertintojai, vaikai. Toks su progimnazija susijusių tėvų vaikų vertinimas yra nesąžiningas, neatitinkantos objektyvumo ir skaidrumo kriterijų.

1.9.       Teismas neįvertino, kad liudytojais apklausti priėmimo komisijos nariai nenurodė objektyvių, racionalių ir suprantamų aplinkybių, kurie pagrįstų, kodėl buvo sumažintas ieškovų (apeliantų) sūnaus kriterijus „Šeimos motyvai vaiką ugdyti progimnazijoje“, tik pasitenkino abstrakčiomis frazėmis. Taip pat teismas nevertino motyvacinio pokalbio garso įrašo, kuriame ieškovė (apeliantė) aiškiai atskleidė šeimos ir vaiko norus lankyti progimnaziją, akcentavo tiek imponuojančią progimnazijos bendruomenės ir mokytojų reikšmę, tiek katalikiško ugdymo krypties svarbą. Taip pat didelė šeimos motyvacija buvo ta, kad progimnaziją taip pat lanko ir kitas ieškovų (apeliantų) vaikas. Ieškovė (apeliantė) taip pat detaliai atskleidė šeimos puoselėjamas katalikiškas tradicijas, katalikiškų švenčių bei ėjimo į bažnyčią svarbą, nurodė, kad į bažnyčią eina ne tik sekmadieniais, taip pat yra priėmę visus sakramentus. Tačiau teismas neįvertino, kad kriterijaus „Katalikiškos tradicijos šeimoje puoselėjimas“ balas buvo sumažintas nuo 14,8 iki 11,8, o kitiems mokiniams duoti ženkliai aukštesni balai nuo 17 iki 19,4.

1.10.       Teismas neįvertino, kad tyčinis ir nepagrįstas ieškovų (apeliantų) sūnaus vertinimo mažinimas buvo skirtas diskriminuoti ieškovų (apeliantų) šeimą religijos ir tikėjimo pagrindu, nes liudytojai nurodė vienintelę aplinkybę, kad tariamai ieškovas (apeliantas) sakė, jog sekmadieniais su vaikais eina į krepšinį. Nei atsakovės progimnazijos direktorius, nei jo pavaduotojas, nei mokytojos neturi teisės vertinti, kad ieškovų (apeliantų) ir jų sūnaus požiūris į katalikiškas vertybes yra blogas, nes tariamai neatitinka atsakovės progimnazijos administracijos požiūrio.

1.11.       Atsakovės progimnazijos vykdytą diskriminavimą ieškovų (apeliantų) atžvilgiu patvirtina ir kriterijaus „Šeimos bendradarbiavimo su mokykla galimybė“ vertinimo balų sumažinimas po motyvacinio pokalbio nuo 17,4 iki 15,6 balų, nes ieškovė (apeliantė) bendradarbiauja su atsakove progimnazija ir jos bendruomene, aktyviai dalyvauja renginiuose, bendradarbiavimui suteikia didelę reikšmę, tuo tarpu nė vienas iš komisijos narių negalėjo paaiškinti, kuo pasireiškia didesnis kitų vaikų šeimų bendradarbiavimas su mokykla.

1.12.       Teismas neįvertino, kad atsakovės progimnazijos direktorius neteisėtai įtakojo atranką į ginčo klasę, priėmimo komisijos veiklą ir vertinimą, nes yra nusiteikęs prieš ieškovą (apeliantą), kuris direktorių buvo užtikęs intymiai bendraujant su atsakovės progimnazijos mokytoja, po ko direktorius buvo ieškovą (apeliantą) pasivijęs, užsipuolęs, apstumdęs ir kita. Atsakovės progimnazijos direktorius, nebūdamas priėmimo komisijos nariu, aktyviai dalyvavo visame vertinimo procese, įskaitant ir motyvaciniame pokalbyje, kurį ir pravedė. Be to, direktoriaus pavaduotojas rodė nepasitenkinimą dėl to, kad ieškovė (apeliantė) nesutiko su pirminiu vertinimu.

1.13.       Teismas liudytojų parodymus vertino deklaratyviai. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovų (apeliantų) vaikas buvo vertinamas ne tiesiogiai, bet per subjektyvius mokytojos R. I. pasakojimus, kurie prilyginami apkalboms. Teismas taip pat nevertino, kad liudytoja apklausta mokytoja Z. B. nurodė, kad iš pradžių ieškovei (apeliantei) sakė, jog vertinimo neatliko, o teismo posėdžio metu pripažino vertinimą atlikusi.

1.14.       Ieškovai (apeliantai) pažymėjo, kad priėmimo komisija neturėjo objektyvaus vertinimo metodo, o mokinių vertinimas buvo subjektyvus ir rėmėsi priešmokyklinio ugdymo klasės mokytojos apkalbomis ir įspūdžiu apie vaikus bei jų šeimas, tariamai susidariusiu stebint vaikus viso mokymosi priešmokyklinio ugdymo klasėje metu 2021–2022 m. Atsakovės progimnazijos direktorius teismo posėdžio metu pats negalėjo paaiškinti, kaip turėjo vykti vertinimas pagal jo paties nustatytus kriterijus. Iš liudytojų parodymų matyti, kad vertinama buvo subjektyviai, dviprasmiškai, sąmoningai sumažinant ieškovų (apeliantų) vaiko balus.

1.15.       Teismas turėjo vertinti, kad atsakovės progimnazijos direktorius, jo pavaduotojas, priėmimo komisijos nariai, vykdę priėmimą į ginčo klasę, nesilaikė kiekvienam asmeniui laikytis privalomo tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

1.16.       Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisę į subjektų lygiateisiškumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis), vaiko nediskriminavimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsnio 5 dalis), teisę į privatų gyvenimą (CK 2.23 straipsnis), teisę į tikėjimo lasivę, tėvų teisę nevaržomai rūpintis vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, draudimo varžyti žmogaus teises tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 26 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis), taip pat netinkamai taikė priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ŠĮ) 29 straipsnio 2 dalis, kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnis).

1.17.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad materialinės teisės normos buvo pažeistos dėl atsakovės progimnazijos direktoriaus kišimosi į priėmimo komisijos veiklą, vaiko teisės dalyvauti motyvaciniame pokalbyje ir išsakyti savo nuomonę neužtikrinimo, nesiekiant objektyviai nustatyti vaiko specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų. Teismas neįvertino ieškinio faktinio pagrindo dėl ieškovų (apeliantų) ir jų sūnaus teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, nesikišimą į privačius santykius, taip pat garbės ir orumo pažeidimą, nes skleidžiant apkalbas buvo skleidžiama ir tikrovės neatitinkanti informacija apie jų asmeninio charakterio ir būdo savybes. Buvo paskleista tikrovei neatitinkanti informacija apie ieškovų (apeliantų) sūnų, t. y. kad jis yra per mažai socialiai brandus, siauras interesų laukas, yra linkęs pasityčioti iš kitų vaikų, neturi atsakomybės, per mažai religiningas, nepagarbus mokytojai.

1.18.       Ieškovai (apeliantai) nurodė, kad krepšinis negali būti laikomas prieštaraujantis katalikiškoms vertybėms, o iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad atsakovės progimnazijos administracija ir komisijos nariai vykdė ieškovų (apeliantų) šeimos atstūmimą nuo progimnazijos.

1.19.       Teismas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo aspektu neįvertino atsakovių visos eilės neteisėtų veiksmų ieškovų (apeliantų) ir jų sūnaus atžvilgiu ir netaikė generalinio delikto nuostatų.

1.20.       Teismas neįvertino, kad Priėmimo sąlygose nurodyti atskiri specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų patikrinimo kriterijai yra diskriminuojančio pobūdžio.

1.21.       Atsakovė savivaldybės administracija nesiėmė viešojo administravimo subjekto kontrolės funkcijų, netyrė atsakovės progimnazijos administracijos ir priėmimo komisijos narių vykdytų ieškovų (apeliantų) teisių pažeidimo, netyrė ir neatsakė į ieškovės (apeliantės) 2022 m. balandžio 13 d. skundą „Dėl Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos priėmimo komisijos vertinimo“ ir leido toliau daryti neturtinę žalą. Atsakovė savivaldybės administracija skundo iš esmės nenagrinėjo. Taip pat atsakovės savivalybės administracijos neteisėti veiksmai pasireiškė suderinant Priėmimo sąlygas.

1.22.       Ieškovams (apeliantams) didelę neturtinę žalą padarė jų vaiko atžvilgiu atlikti atsakovės progimnazijos veiksmai priėmimo į ginčo klasę metu tyčia sumažinant jam balą. Neturtinę žalą patyrė pats vaikas, apie nepriėmimą į ginčo klasę sužinojęs klasėje bei labai dėl to išgyvenęs, jautęs vidinį nerimą, įtampą iš psichologinės pusės. Ieškovų (apeliantų) šeima ilgą laiką išgyveno, nes nebuvo aišku, į kokią pirmą klasę eis jų vaikas. Neturtinė žala buvo padaryta vidiniais išgyvenimais, dėl kurių negalėjo sukaupti minčių, liejosi emocijos ir ašaros, vaikai taip pat jautė emocijas, tėvų liūdesį ir kita. Vaikas nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2022 m. liepos 27 d. nebuvo progimnazijos dalis, nebuvo į ją priimtas, todėl patyrė nerimą, išgyvenimą ir stresą. Neteisėti atsakovių veiksmai pasireiškia diskriminuojant ir pažeidžiant ieškovų (apeliantų) bei jų vaiko teises ir teisėtus interesus, neteisėtai vedant priėmimo į ginčo klasę procedūrą.

1.23.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas buvo šališkas, ignoravo ieškovų (apeliantų) paaiškinimus teismo posėdžio metu, skundžiamame sprendime jų bei pateiktų ir prašytų ištirti rašytinių įrodymų netyrė ir nevertino, šališkai surašė sprendimo motyvus bei atrinko ir interpretavo faktines aplinkybes. Teismo šališkumą patvirtina skundžiamo sprendimo motyvų struktūra ir turinys, taip pat 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuria buvo netenkintas prašymas kreiptis į administracinį teismą.

1.24.       Teismas nepagrįstai atsakovės progimnazijos direktoriui neskyrė baudos už melagingų parodymų pateikimą, nes jis davė melagingus paaiškinimus, kad suoliuko 2022 m. konflikto tarp jo ir ieškovo (apelianto) metu nebuvo, nors suoliukas buvo įrengtas dar 2020 m.

17.       Atsakovė progimnazija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų (apeliantų) apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Iš apeliacinio skundo turinio yra neaišku, kodėl ir kaip buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Tai, kad buvo priimtas ieškovams (apeliantamas) nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Be to, byloje nebuvo atliekama ekspertizė, ir teismas CPK 218 straipsnio nuostatų negalėjo pažeisti. Ieškovų (apeliantų) iniciatyva į bylą įtrauktos dvi išvadą duodančios institucijos pateikė išvadas, kad atsakovė progimnazija neatliko diskriminacinio pobūdžio veiksmų jų atžvilgiu.

2.2.       Teismas nepažeidė CPK 200 straipsnio nuostatų, nes bylos nagrinėjimo teisme metu tenkino visus ieškovų (apeliantų) prašymus dėl įrodymų pagarsinimo, o tai, kad prieš baigiamąsias kalbas nepagarsino rašytinių įrodymų, nereiškia, kad buvo pažeistos CPK nuostatos, nes šalys informavo, jog su bylos medžiaga yra susipažinusios.

2.3.       Tai, kad teismas sprendime detaliai neaptarė kiekvieno ieškovų (apeliantų) į bylą pateikto įrodymo ar detaliai neaptarė baigiamojoje kalboje nurodomų teiginių, nereiškia kad teismas jų neįvertino ir dėl to teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

2.4.       Ieškovai (apeliantai) neįrodė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad jie ar jų vaikas buvo diskriminuojami, o priešingai – byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai bei paaiškinimai, išvadą duodančių institucijų pateiktos rašytinės išvados ir paaiškinimai teismo posėdžio metu – patvirtina, kad diskriminacijos nebuvo. Atsakovės progimnazijos sudaryta atrankos komisija visus vaikus vertino pagal tą pačią tvarką, tuos pačius kriterijus, atliko tokią pačią procedūrą, vertinimą atliko tie patys komisijos nariai. Ieškovų (apeliantų) sūnui nebuvo sudarytos kokios nors išskirtinės, diskrimacinės sąlygos.

2.5.       Vien faktas, kad ieškovų (apeliantų) sūnus nepateko į ginčo klasę, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus ar konstatuoti, kad jis buvo diksriminuojamas. Ieškovų (apeliantų) vaikas nebuvo vienintelis, kuris nepateko į ginčo klasę. Be to, nei teisinis reglamentavimas, nei teismų praktika nedraudžia asmenis objektyviai vertinti skirtingai, jeigu tai daroma taikant vienodus kriterijus.

2.6.       Atsakovė progimnazija sutiko su teismo išvada, kad liudytojų parodymai nuoseklūs, logiški ir iš esmės sutampantys. Taip pat į bylą nėra pateikta duomenų, kad liudytojai būtų priešiško požiūrio ieškovų (apeliantų) šeimai.

2.7.       Ieškovai (apeliantai) iki jų sūnaus vertinimo nenurodė, kad jiems nesuprantamas teisinis reglamentavimas dėl patekimo į ginčo klasę, jie patys pareiškė norą dalyvauti priėmime.

2.8.       Teismas įvertino, kad tai, jog pakartotinis vertinimas buvo taikytas tik ieškovų (apeliantų) šeimai, nereiškia diskriminacinių veiksmų, nes ieškovai (apeliantai) vieninteliai pageidavo, kad jų vaikui būtų atliktas pakartotinis vertinimas. Kitoms šeimoms tiko pirminis jų vaikų vertinimas ir nei vienas neišreiškė pageidavimo dalyvauti organizuojamame specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų patikrinime bei motyvaciniame pokalbyje.

2.9.       Ieškovai (apeliantai) suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pagal kuriuos kitų vaikų vertinimas, jiems skirtų balų pagrįstumas ir kitos aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

2.10.       Liudytojais apklausti priėmimo komisijos nariai nenurodė, kad atsakovės progimnazijos direktorius jiems darė poveikį, o pats dalyvavimas komisijos posėdyje nėra laikytinas diskriminaciniu. Apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovės progimnazijos direktorius yra priešiškai nusiteikęs ieškovo (apelianto) atžvilgiu yra deklaratyvus.

2.11.       Apeliaciniame skunde selektyviai aprašomi liudytojų parodymai, iškreipiant jų turinį, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai juos vertino. Liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Taip pat yra deklaratyvūs teiginiai apie nepagrįstą balų mažinimą ar diskriminavimą.

2.12.       Tai, kad teismas sprendime detaliai nenurodė visų teisės normų, nereiškia, kad buvo pažeistos materialinės teisės normos. Be to, ieškovai (apeliantai) nepagrindžia, kaip buvo pažeistas asmenų lygybės principas.

2.13.       Teismas sprendime detaliai argumentavo, kodėl ieškovų (apeliantų) sūnaus nedalyvavimas motyvaciniame pokalbyje nelaikytinas pagrindu vertinti specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų patikrinimą bei motyvacinį pokalbį neteisėtą, taip pat Priėmimo sąlygų teisėtumą.

2.14.       Atsakovės progimnazijos darbuotojai ieškovų (apeliantų) nežemino, jų sūnus buvo vertinamas pagal tokią pačią tvarką, o įvertinimas kitiems mokiniams, jų tėvams nebuvo viešinamas. Byloje nepateikta jokių medicininių dokumentų ar duomenų, kad ieškovai (apeliantai) naudojosi psichologo ar psichiatro paslaugomis, kad streso faktą patvirtino šeimos gydytojas ir jiems buvo paskirti specialūs medikamentai ar panašiai. Be to, ieškovų (apeliantų) sūnus buvo priimtas į atsakovės progimnazijos pirmąją klasę, progimnazijoje mokosi iki šiols ir dėl nepriėmimo į ginčo klasę jokių neigiamų paskemių nepatyrė.

2.15.       Nepalankaus teismo sprendimo priėmimas savaime nereiškia teismo šališkumo. Teismas tenkino ieškovų (apeliantų) prašymus dėl išvadą duodančių institucijų įtraukimo į bylą, jų atstovų bei liudytojų apklausos teismo posėdžių metu, priėmė teiktus rašytinius įrodymus. Tai, kad sprendime detaliai nepasisakyta dėl kiekvieno įrodymo nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovai (apeliantai) abejonių dėl teismo šališkumo nekėlė.

2.16.       Atsakovės progimnazijos direktoriaus ne visiškai tapatūs paaiškinimai apie suoliuko (ne)buvimo aplinkybes nesudaro pagrindo jam skirti baudą. Be to, byloje nebuvo sprendžiami suoliuko buvimo, pastatymo ir panašūs klausimai.

18.       Atsakovė savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų (apeliantų) apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai

3.1.       Atsakovė savivaldybės administracija nevykdė vaikų priėmimo į ginčo klasę ir nepriiminėjo sprendimų dėl ieškovų (apeliantų) sūnaus (ne)priėmimo į ją. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti.

3.2.       Išvadą duodančios institucijos nenustatė diskriminacijos atvejų ir priėjo prie bendros išvados, kad visos vertinimo procedūros dėl priėmimo į ginčo klasę buvo taikomos vienodai.

3.3.       Teismas tenkino visus ieškovų (apeliantų) prašymus dėl vieno ar kito įrodymo pagarsinimo, o šalys pačios prieš baigiamąsias kalbas neprašė teismo pagarsinti rašytinių įrodymų turinio.

3.4.       Atsakovė savivaldybės administracija pažymėjo, kad net ir tais atvejais, jeigu asmuo priklauso kitai tautybei, bet jo paraiška atmetama, nes kiti pareiškėjai buvo sėkmingesni dėl jų nuoplenų, tai nėra diskriminacija.

3.5.       Ieškovai (apeliantai) patys nusprendė dalyvauti motyvaciniame pokalbyje be sūnaus.

3.6.       Atsakovė progimnazija vykdydama atranką į ginčo klasę atsižvelgė tiek į gyvenamosios vietos, tiek į mokinio brolio (sesers) mokymosi progimnazijoje kriterijus, juos įvertinant papildomais balais.

3.7.       Atsisakymas priimti vaiką į naujai suformuotą ginčo klasę, kurioje taikomos specialisuoto ugdymo krypties programos, negali būti savaime suprantamas kaip valstybės įsipareigojimų nevykdymas teisės į mokslą ar diskriminacijos įgvendinimo atžvilgiu. Ieškovų (apeliantų) sūnui jo teisė į mokslą buvo užtikrinta.

3.8.       Nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nereiškia teismo šališkumo. Teismas ne kartą suteikė teisę išreikšti nepasitikėjimą teismu (teikti nušalinimą), tačiau ja pasinaudota nebuvo.

3.9.       Ieškovai (apeliantai) neteikė reikalavimo pripažinti kokį nors norminį teisės aktą negaliojančiu ir neįrodinėjo, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp teisės aktų ir padarytos neturtinės žalos. Neturtinės žalos atsiradimas buvo siejamas su teisinio reglamentavimo įgyvendinimo procedūra bei netenkinančiu specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų patikrinimo rezultatu.

3.10.       Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė savivaldybės administracija būtų viešinusi informaciją, susijusią su ieškovų (apeliantų) vaiku, ir kad tai sukėlė kokias nors pasekemes. Taip pat byloje nėra duomenų apie reputacijos sumažėjimą, o pats faktas, kad ieškovų (apeliantų) sūnus mokosi ne ginčo klasėje, o bendro ugdymo, pats savaime negali mažinti jo ar tėvų reputacijos. Atsakovė progimnazija negali ir neprivalo priimti visų pageidaujančių joje mokytis vaikų. Taip pat ieškovai (apeliantai) nepateikė teismui jokių įrodymų, susijusių su patirta neturtine žala.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

19.       Ieškovų (apeliantų) sūnus mokėsi atsakovės (progimnazijos) priešmokyklinio ugdymo grupėje. Progimnazijoje 2022–2023 mokslo metams buvo naujai formuojama katalikiško ugdymo krypties klasė (toliau – ginčo klasė), į kurią priėmimas vyko pagal atsakovės progimnazijos direktoriaus 2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 32 patvirtintas Mokinių priėmimo sąlygas į 1-ąsias katalikiško ugdymo krypties klases 2022–2023 mokslo metais (toliau – Priėmimo sąlygos) (e. b. t. 1, l. 109–113). Įvertinusi Priėmimo sąlygas, joms pritarė Šiaulių vyskupijos kurija (e. b. t. 2, l. 112). Ieškovų (apeliantų) sūnus buvo vienas iš pretendentų patekti į ginčo klasę.

20.       Ieškovė (apeliantė) 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. S-117 buvo informuota apie priėmimo komisijos į ginčo klasę atlikto jos sūnaus specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų vertinimo (toliau – pirminis vertinimas) rezultatus. Ieškovės (apeliantės) sūnus surinko 106,2 balus iš 130 galimų ir juos sudaro: pagal specialiųjų ir bendrųjų gabėjimo patikrinimo kriterijus – 17,4 balai iš 20 galimų pagal kriterijų „Vaiko socialinis brandumas ir jo interesų laukas“, 16,6 balai iš 20 galimų pagal kriterijų „Vaiko santykis su draugais“, 10 balų iš 20 galimų pagal kriterijų „Vaiko atsakomybių ugdymas šeimos aplinkoje“, 14,8 balai iš 20 galimų pagal kriterijų „Katalikiškos tradicijos šeimoje puoselėjimas“ ir 17,4 balai iš 20 galimų pagal kriterijų „Šeimos bendradarbiavimo su mokykla galimybė“; pagal motyvacinio pokalbio kriterijus – 20 balų iš 20 galimų pagal kriterijų „Šeimos motyvai vaiką ugdyti progimnazijoje“, 5 balai iš 5 galimų pagal kriterijų „Mokosi Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos PUG“ ir 5 balai iš 5 galimų pagal kriterijų „Mokykloje mokosi brolis / sesuo“. Ieškovė su šiuo pirminiu vertinimu susipažino, tačiau su jais nesutiko (elektroninės bylos tomas (toliau – e. b. t.  1, lapas (toliau – l.) 34, 104).

21.       Ieškovei (apeliantei) nesutikus su pirminiu vertinimu, ji kartu su sūnumi buvo pakviesta 2022 m. balandžio 1 d. 15.00–15.15 val. dalyvauti specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų vertinime bei motyvaciniame pokalbyje (toliau – pakartotinis vertinimas arba motyvacinis pokalbis), taip pat jos paprašyta informuoti, ar galės nurodytu laiku atvykti į mokyklos raštinę (e. b. t. 1, l. 81, 83). 2022 m. balandžio 1 d. įvyko pakartotinis vertinimas su priėmimo komisija, kuriame dalyvavo tik ieškovai (apeliantai). Po šio pakartotinio vertinimo ieškovų (apeliantų) sūnus surinko iš viso 104 balus iš 130 galimų ir juos sudarė: pagal specialiųjų ir bendrųjų gabėjimo patikrinimo kriterijus – 17,4 balai iš 20 galimų pagal kriterijų „Vaiko socialinis brandumas ir jo interesų laukas“, 16,6 balai iš 20 galimų pagal kriterijų „Vaiko santykis su draugais“, 17 balų iš 20 galimų pagal kriterijų „Vaiko atsakomybių ugdymas šeimos aplinkoje“, 11,8 balų iš 20 galimų pagal kriterijų „Katalikiškos tradicijos šeimoje puoselėjimas“ ir 15,6 balai iš 20 galimų pagal kriterijų „Šeimos bendradarbiavimo su mokykla galimybė“; pagal motyvacinio pokalbio kriterijus – 15,6 balų iš 20 galimų pagal kriterijų „Šeimos motyvai vaiką ugdyti progimnazijoje“, 5 balai iš 5 galimų pagal kriterijų „Mokosi Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos PUG“ ir 5 balai iš 5 galimų pagal kriterijų „Mokykloje mokosi brolis / sesuo“ (e. b. t.  1, l. 44).

22.       Vertinimuose siekiant patekti į ginčo klasę dalyvavo iš viso 31 vaikas, iš kurių į ginčo klasę pateko 24 vaikai. Ieškovų (apeliantų) sūnus po pirminio vertinimo buvo 25-oje vietoje, o po pakartitinio – 28-oje vietoje (e. b. t. 3, l. 52).

23.       Ieškovė (apeliantė) 2022 m. balandžio 13 d. skundu kreipėsi į atsakovę savivaldybės administraciją, prašydama įpareigoti atsakovę progimnaziją pateikti 2022 m. balandžio 1 d. priėmimo komisijoje įvykusio motyvacinio pokalbio vertinimą, nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvus, o jų nesant ar esant nepakankamai, priėmimo komisijos vertinimą panaikinti ir prašymą dėl sūnaus priėmimo į progimnaziją svarstyti iš naujo (e. b. t. 1, l. 46–49). Atsakovė savivaldybės administracija informavo ieškovę (apeliantę), kad skunde išdėstytas prašymas buvo perduotas atsakovei progimnazijai (e. b. t. 1, l. 50). Pakartotinio vertinimo balai kartu su atskirais kiekvieno komisijos nario vertinimais buvo atsakovės progimnazijos ieškovei (apeliantei) pateikti 2022 m. balandžio 26 d. (e. b. t. 1, l. 35–44).

24.       Ieškovės (apeliantės) atstovui advokatui pateikus 2022 m. birželio 15 d. prašymą atsakovei progimnazijai dėl sprendimo apie priėmimą (nepriėmimą) į ginčo klasę pateikimo (e. b. t. 1, l. 101), atsakovė progimnazija nurodė, kad ieškovės (apeliantės) teiktas prašymas 2022 m. balandžio 7 d. buvo jos pačios atšauktas dar nesuėjus priėmimo terminams, todėl atsakovė progimnazija atskiro sprendimo dėl ieškovų (apeliantų) sūnaus nepatekimo į ginčo klasę priimti neturėjo teisinio pagrindo (e. b. t. 1, l. 102).

25.       Ieškovų (apeliantų) sūnui nepatekus į ginčo klasę, jis buvo priimtas į atsakovės progimnazijos bendrojo ugdymo klasę (e. b. t. 1, l. 115), kurioje mokosi iki šiol.

26.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovų (apeliantų) ir jų sūnaus galimo diskriminavimo, lygiateisiškumo principo, teisės į privatų gyvenimą (ne)pažeidimo ir kitų atsakovių neteisėtų veiksmų (ne)atlikimo atliekant pirminį ir pakartotinį vertinimą siekiant ieškovų (apeliantų) sūnui patekti į ginčo klasę, dėl ko ieškovai (apeliantai) prašo jiems atlyginti iš atsakovių solidariai 2 000 Eur neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas dėl ginčo ir skundžiamo sprendimo toliau pasisako tik apeliacinio skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

27.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovė progimnazija priimdama pretendentus į ginčo klasę tinkamai atsižvelgė į reikalingus kriterijus ir jų laikėsi, o priėmimas vyko pagal Priėmimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sūnaus nedalyvavimas motyvaciniame pokalbyje nėra pagrindas vertinti pakartotinį vertinimą kaip neteisėtą, nes ieškovai (apeliantai) galėjo suderinti kitą laiką ir atvykti su sūnumi, tačiau to nepadarė. Skundžiamame sprendime, be kita ko, nurodoma, kad nėra duomenų, jog priėmimo komisijos nariai būtų nusistatę prieš ieškovus (apeliantus), ar kad atsakovės progimnazijos direktoriaus dalyvavimas motyvaciniame pokalbyje darė įtaką jų apsisprendimui, be to, vertinimas atliktas pagal Priėmimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojų parodymus, juos laikė neprieštaraujančiais tarpusavyje bei konstatavo, kad ieškovų (apeliantų) ir jų sūnaus interesai nebuvo pažeisti, atsakovės laikėsi norminių teisės aktų reikalavimų, juos vienodai taikė visų mokinių atžvilgiu, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovų (apeliantų) sūnaus priėmimo į ginčo klasę metu atsakovių veiksmais buvo padaryta žala.

28.       Ieškovai (apeliantai) su skundžiamu sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodydami argumentus, kurie susiję su netinkamu (nepagrįstai žemu) ieškovų (apeliantų) vaiko įvertinimu balais pagal atskirus vertinimo kriterijus, komisijos narių subjektyviu ir neracionaliu balų skyrimu, kuris sąlygojo vaiko nepatekimą į ginčo klasę, po pirminio vertinimo surinkus 106,2 balus, o po pakartotinio – 104 balus. Ieškovų (apeliantų) manymu, žemų balų skyrimą lėmė atsakovės progimnazijos direktoriaus neigiamas nusistatymas prieš ieškovą (apeliantą), dėl kurio jis darė įtaką priėmimo komisijos nariams.

29.       Apeliacinės instancijos teismas su ieškovų (apeliantų) argumentais nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad atitinkamais balais vertinti mokinio, pretenduojančio į ginčo klasę, specialiuosius bei bendruosius gebėjimus, yra komisijos nario diskrecijos teisė. Kiekvienam priėmimo komisijos nariui suteikiama teisė skirti tokį balą, kuris, jo suvokimu, geriausiai atitinka mokinio gebėjimus, jo bei jo šeimos motyvaciją mokytis ginčo klasėje ir kitus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priėmimo komisijos nariai turėjo teisę savo nuožiūra spręsti dėl kiekvieno pretendento įvertinimo, o teismas vertina ne pačių balų pagrįstumą, o priėmimo proceso atitiktį teisės aktų reikalavimams, ir ar proceso metu nebuvo padaryti nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo, lygiateisiškumo ir nediskriminacijos pažeidimai, kurie galėtų sąlygoti ieškovų (apeliantų) neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, ieškovų (apeliantų) apeliacinio skundo argumentai, susiję su, jų vertinimu, subjektyviai skirtais per žemais balais sūnui, atitinkamų kriterijų per žemą įvertinimą, pačių komisijos narių neobjektyvumą skiriant balus ir, ieškovų (apeliantų) teigimu, nepagrįstą balų sumažinimą po pakartotinio vertinimo, yra atmetami kaip neturtintys teisinės reikšmės.

30.       Toliau apeliacinės instancijos teismas vertina, ar priėmimas į ginčo klasę vyko nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tokiems pažeidimams galint sąlygoti neturtinės žalos ieškovams (apeliantams) ir jų sūnui (ne)atsiradimą.

31.       Priėmimas į ginčo klasę, kaip minėta, buvo vykdomas pagal Priėmimo sąlygas (nutarties 19 punktas). Priėmimo sąlygų 1 punkte nustatyta, kad į naujai formuojamas katalikiško ugdymo krypties klases mokytis yra priimami mokiniai iš Šiaulių miesto (gyvenantys ne mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, progimnazijai priskirtoje savivaldybės tarybos sprendimu), iš šeimų, kurios siekia katalikiškomis vertybėmis grįsto ugdymo. Priėmimo komisiją sudaro mokyklos administarcijos atstovas, priešmokyklinio ugdymo grupės moktyojas, pradinių klasių moktyojas, mokyklos vaiko gerovės komisijos atstovas ir mokyklos sielovados grupės atstovas. Komisija sprendimus gali priimti, jeigu susitikime dalyvauja ne mažiau kaip trys priėmimo komisijos nariai (Priėmimo sąlygų 4 punktas). Priimant mokinius į naujai formuojamas 1-as katalikiško ugdymo krypties klases, vykdomi specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų patikrinimai ir / ar organizuojamas motyvacinis pokalbis su kiekviena šeima, kuri pageidauja mokytis progimnazijoje ir internetu pateikia prašymą per e.sistemą į mokyklą ne pagal vaiko aptarnaujamą teritoriją (Priėmimo sąlygų 6 punktas). Pagal Priėmimo sąlygų 7 punktą, vaikų, kurie mokykloje lankė priešmokyklinio ugdymo grupę, šeimos, pareiškusios norą, kad vaikas mokytųsi 1 klasėje, į pokalbį gali būti nekviečiami. Priėmimo komisija mokinio specialiuosius ir bendruosius gebėjimus įvertina pagal mokinį mokykloje mokiusio mokytojo vertinimus pagal 1 lentelę (Priėmimo sąlygų 7 punktas). Minėti kriterijai nurodyti Priėmimo sąlygų 13 punkte, t. y: specialiųjų ir bendrųjų gabėjimo patikrinimo kriterijai – „Vaiko socialinis brandumas ir jo interesų laukas“, „Vaiko santykis su draugais“, „Vaiko atsakomybių ugdymas šeimos aplinkoje“, „Katalikiškos tradicijos šeimoje puoselėjimas“ ir „Šeimos bendradarbiavimo su mokykla galimybė“; motyvacinio pokalbio kriterijai – „Šeimos motyvai vaiką ugdyti progimnazijoje“, „Mokosi Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos PUG“ ir „Mokykloje mokosi brolis / sesuo“.

32.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad vaikų, įskaitant ieškovų (apeliantų) sūnų, priėmimas buvo organizuojamas kitaip, nei numatyta Priėmimo sąlygose. Byloje nustatyta, kad visi vaikai, kurie pretendavo į ginčo klasę, buvo vertinami pagal tuos pačius Priėmimo sąlygų 13 punkte nurodytus kriterijus (e. b. t. 1, l. 103, t. 3, l. 52), kuriems įvertinti buvo parengtos vertinimo instrukcijos (e. b. t. 2, l. 72, 73), o ginčo, kad priėmimo komisijos sudėtis būtų prieštaravusi Priėmimo sąlygų 4 punktui, tarp šalių nėra. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ieškovų (apeliantų) vaikas lankė progimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupę, todėl jo specialieji ir bendrieji gebėjimai buvo įvertinti pagal jį mokiusios mokytojos įvertinimus (kaip ir visų kitų pretendentų), todėl priėmimo procese nebuvo pažeistas ir Priėmimo sąlygų 7 punktas.

33.       Ieškovai (apeliantai) apeliaciniame skunde nurodo, kad priėmimo procesas buvo pažeidžiantis jų interesus ir turėjo diskriminacijos požymių, nes motyvaciniame pokalbyje dalyvavo atsakovės progimnazijos direktorius, kuris nebuvo priėmimo komisijos narys ir buvo nusistatęs prieš ieškovų (apeliantų) šeimą bei darė įtaką pakartotinio vertinimo rezultatams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, nes Priėmimo sąlygose nėra nurodytas draudimas motyvaciniame pokalbyje dalyvauti ir atsakovės progimnazijos direktoriui, be to, pirmosios instancijos teismui apklausus kaip liudytojus pedagogus ir priėmimo komisijos narius M. M., S. S.-T., I. M., G. B., A. K. ir D. B. nebuvo nustatyta, kad kuriam nors iš jų direktorius būtų nurodęs kaip nors balsuoti. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie liudytojai balsus ieškovų (apeliantų) sūnui skyrė pagal savo pačių įsitikinimus, o komisijos nariai – ir tardamiesi tarp savęs.

34.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad priėmimo procedūros pažeidimu buvo tai, jog motyvacinis pokalbis buvo vykdomas tik ieškovų (apeliantų) šeimai ir jame nedalyvavo jų vaikas bei jis nebuvo išklausytas, ir kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Atkreipiamas dėmesis, kad skundžiamo sprendimo 17 punkte pirmosios instancijos teismas vertino situaciją, kad motyvacinio pokalbio metu nedalyvavo ieškovų (apeliantų) sūnus ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su jo išvada, kad tai nepažeidė nei ieškovų (apeliantų), nei vaiko interesų. Kaip matyti iš ieškovės (apeliantės) ir atsakovės progimnazijos darbuotojų susirašinėjimo, jos buvo prašoma patvirtinti, ar ji galės nurodytu laiku dalyvauti motyvaciniame pokalbyje, be to, į jį ji buvo kviečiama kartu su vaiku (e. b. t. 1, l. 81, 83). Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad ir Priėmimo sąlygų 11 punkte yra nurodyta, kad šeima, negalinti dalyvauti susitikime nurodytu laiku, turi pranešti elektroniniu paštu iki pokalbio dienos ir suderinti kitą pokalbio laiką. Taigi, ieškovams (apeliantams) buvo sudaryta galimybė ir jie turėjo teisę dalyvauti motyvaciniame pokalbyje kitą suderintą dieną, kada kartu būtų galėjęs dalyvauti ir jų sūnus, tačiau jie šia teise nepasinaudojo. Tuo tarpu dėl apeliacinio skundo argumento, kad motyvacinis pokalbis buvo surengtas tik su ieškovais (apeliantais), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Priėmimo sąlygų 7 punktą, vaikų, kurie mokykloje lankė priešmokyklinio ugdymo grupę, šeimos, pareiškusios norą, kad vaikas mokytųsi 1 klasėje, į pokalbį gali būti nekviečiami ir tokiu atveju Priėmimo komisija mokinio specialiuosius ir bendruosius gebėjimus įvertina pagal mokinį mokykloje mokiusio mokytojo vertinimus pagal 1 lentelę (nutarties 31 punktas). Nagrinėjamu atveju su pirminio vertinimo rezultatais nesutiko tik ieškovai (apeliantai), todėl tik jiems motyvacinis pokalbis ir buvo surengtas, siekiant pakartotinai įvertinti jų vaiko specialiuosius ir bendruosius gebėjimus.

35.       Apeliacinio skundo argumentas, kad priėmimo komisijos nariai pažeidė VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 2  punkto reikalavimus vengti interesų konflikto, taip pat 11 straipsnio 4, 5 dalis, numatančias pareigą nusišalinti sprendžiant su juo pačiu susijusius klausimus, nes komisijos nariai vertino ir savo vaikus, kurie užėmė atitinkamai pirmą ir trečią vietą, taip pat antrą vietą gavo atsakovės progimnazijos advokatės vaikas, yra atmetamas, nes šių vaikų priėmimo į ginčo klasę procedūros vykdymas nėra šios bylos ginčo objektas, sprendimas šiuos vaikus priimti mokytis į ginčo klasę nėra panaikintas ir apeliacinės instancijos teismo nevertinamas. Be to, minėti vaikai buvo vertinami pagal tuos pačius kriterijus kaip ir ieškovų (apeliantų) vaikas, ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad būtent šių trijų vaikų vertinimas aukštesniais balais darė įtaką nepagrįstam ieškovų (apeliantų) sūnaus balų sumažinimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad atrankoje į ginčo klasę dalyvavo iš viso 31 vaikas (nutarties 22 punktas).

36.       Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl ieškovų (apeliantų) sūnaus nepriėmimo į ginčo klasę nebuvo priimtas joks sprendimas. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sprendimas nebuvo priimtas dėl to, kad teiktas prašymas dėl patekimo į ginčo klasę buvo ieškovės (apeliantės) atšauktas dar nesuėjus priėmimo terminui (nutarties 24 punktas). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad gavus pakartotinio vertinimo rezultatus ieškovai (apeliantai) nebeketino toliau tęsti priėmimo procedūros. Be to, nesant priimtam sprendimui dėl ieškovų (apeliantų) sūnaus nepriėmimo į ginčo klasę, nes buvo atšauktas pats prašymas, ieškovams (apeliantams) nėra pagrindo kvestionuoti ir Priėmimo sąlygų ar kito norminio teisės akto teisėtumo bei pagrįstumo.

37.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad priėmimo į ginčo klasę procedūra buvo vykdoma pažeidžiant teisinį reglamentavimą, kas galėtų reikti neteisėtus atsakovės progimnazijos veiksmus, sąlygojančius neturtinės žalos atsiradimą.

Dėl diskriminacijos, lygiateisiškumo, teisės į privatų gyvenimą ir kitų ieškovų (apeliantų) ir jų sūnaus teisių (ne)pažeidimo

38.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios teisę į subjektų lygiateisiškumą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), vaiko nediskriminavimą (VTAPĮ 4 straipsnio 5 dalis), teisę į privatų gyvenimą (CK 2.23 straipsnis), teisę į tikėjimo lasivę, tėvų teisę nevaržomai rūpintis vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, draudimo varžyti žmogaus teises tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Konstitucijos 26 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis), kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnis). Ieškovai (apeliantai) ypač akcentuoja diskriminaciją jų ir jų vaiko atžvilgiu, lygiateisiškumo pažeidimą.

39.       Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Jo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymą principas – tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminacija. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo.

40.       Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminacija. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Esuropos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje diskriminacijos draudimo principas yra pripažintas priklausančiu pagrindinėms teisėms, kurios yra bendrųjų Europos Sąjungos teisės principų sudėtinė dalis (žr. ESTT 2006 m. liepos 11 d. sprendimą byloje Nr. C-13/05 S. C. Navas prieš Eurest Colectividades SA., 56 p.). ESTT nediskriminavimo principą apibrėžia kaip tokį, pagal kurį „panašios aplinkybės negali būti vertinamos skirtingai, o skirtingos aplinkybės – vienodai, jeigu toks požiūris nėra pateisinamas objektyviomis priežastimis“ (žr. ESTT 1995 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Nr. C-279/93 Finanzamt Köln-Altstadt prieš R. S., 30 p., 1998 m. birželio 17 d. sprendimą byloje Nr. C-243/95 K. H. ir A. S. prieš The Revenue Commissioners ir Department of Finance, 22 p.).

41.       Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovai (apeliantai), siekdami įrodyti, kad jų ar jų vaiko atžvilgiu priėmimo procedūros į ginčo klasę metu buvo naudojama diskriminacija ar pažeistas lygiateisiškumo principas, turėjo įrodyti, kad sūnaus atžvilgiu priėmimo procedūroje be objektyvaus pagrindo buvo naudojama kitokia tvarka ir / ar kitokie kriterijai, nei kitiems vaikams, su juo ar ieškovais (apeliantais) elgiamasi blogiau ar mažiau palankiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės byloje įrodytos nebuvo.

42.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau buvo aptarta pirmiau (nutarties 32 punktas), ieškovų (apeliantų) sūnus buvo vertinamas pagal tuos pačius Priėmimo sąlygose nurodytus kriterijus, kaip ir kiti pretendentai, taip pat pagal tokią pačią tvarką, kai pirminis vertinimas yra atliekamas pagal mokinį mokykloje mokiusio mokytojo vertinimus. Duomenų apie tai, kad kuris nors kitas mokinys pirminio vertinimo metu buvo vertinamas ne pagal jį mokiusio mokytojo pastebėjimus, byloje duomenų nėra. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovų (apeliantų) padėtis buvo nepagrįstai išskiriama siekiant ją pabloginti.

43.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad į ginčo klasę nepateko ne tik ieškovų (apeliantų) sūnus, bet ir dar šeši vaikai, taigi nėra pagrindo teigti, kad jis buvo vienintelis išskirtas (diskriminuojamas) kitų mokinių atžvilgiu vien dėl to, kad nesurinko pakankamai balų, reikalingų patekti į ginčo klasę.

44.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovų (apeliantų) sūnui buvo skirti mažesni balai dėl to, kad atsakovės progimnazijos direktorius yra priešiškas ieškovų (apeliantų) šeimai dėl jo konflikto su ieškovu (apeliantu), dėl jo nurodomų aplinkybių, jog buvo užtikęs direktorių intymiai bendraujant su viena iš mokyklos mokytojų, taip pat dėl kaukių nešiojimo mokykloje Covid-19 laikotarpiu bei ieškovų (apeliantų) religinių įsitikinimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai yra subjektyvi ieškovų (apeliantų) nuomonė ir byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog atsakovės progimnazijos direktorius dėl to buvo davęs nurodymą kitiems komisijos nariams skirti ieškovų (apeliantų) vaikui mažesnius balus. Vien tai, kad atsakovės progimnazijos direktorius dalyvavo motyvaciniame pokalbyje taip pat minėtų ieškovų (apeliantų) aplinkybių neįrodo, nes, kaip minėta (nutarties 33 punktas), jo dalyvavimas priėmimo komisijos posėdyje nebuvo draudžiamas.

45.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, kad motyvacinio pokalbio metu buvo pažeistas ieškovų (apeliantų) lygiateisiškumas, jie kaip nors diskriminuojami ar nepagrįstai kišamasi į jų asmeninį gyvenimą, nes motyvacinio pokalbio metu teikti klasuimai buvo orientuoti į Priėmimo sąlygose nurodytus kriterijus ir jų tikslas buvo pakartotinai įvertinti vaiko specialiuosius ir bendruosius gebėjimus. Atkreipiamas dėmesys, kad tai, jog motyvaciniame pokalbyje dalyvavo tik ieškovai (apeliantai), atsižvelgiant į nutarties 34 punkte nurodytus motyvus, taip pat nėra laikoma lygiateisiškumo pažeidimu. Tuo tarpu komisijos narių suteiktų balų dydis ir jų skyrimo motyvai, įskaitant ieškovų (apeliantų) katalikiškų vertybių vertinimą, minėta, yra komisijos narių diskrecijos teisė, kurios pažeidimas nebuvo nustatytas (nutarties 29 punktas).

46.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apie ieškovų (apeliantų) sūnų buvo skleidžiamos apkalbos ir tikrovės neatitinkanti informacija (nutarties 16.17 punktas), tačiau ieškovai (apeliantai) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neprašė taikyti asmens garbės ir orumo gynimo priemonės – paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šie argumentai nepatenka į ginčo ribas, kurias apibrėžė patys ieškovai (apeliantai), suformuluodami ieškinio dalyką ir pagrindą.

47.       Apeliacinės instancijos teismas svarbia aplinkybe, paneigiančia ieškovų (apeliantų) argumentus dėl (ne)taikytos diskriminacijos tikėjimo ar kitu pagrindu, lygiateisiškumo, teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, vertina tai, kad ieškovų (apeliantų) sūnui buvo sudarytos sąlygos mokytis progimnazijoje, nors ir ne ginčo klasėje – vaikas buvo priimtas į bendrojo ugdymo klasę, kurioje pasirinktas dorinis ugdymas yra tikyba (e. b. t. 1. 115), ir kurioje jis mokosi iki šiol.

48.       Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų (apeliantų) prašymu įtrauktos išvadą duodančios institucijos byloje pateikė išvadas, kuriose diskriminacijos ar vaiko teisių pažeidimų priėmimo procedūros metu nenustatė (Tarnybos 2023 m. rugsėjo 18 d. išvada (e. b. t. 2, l. 1–10), Įstaigos 2023 m. lapkričio 17 d. išvada (e. b. t. 2, l. 63–69), taip pat jų nenurodė ir institucijų atstovai, apklausti teismo posėdžių metu.

49.       Apeliaciniame skunde ieškovai (apeliantai) nenurodė, kuo konkrečiai, jų manymu buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą (CK 2.23 straipsnis), todėl dėl jų teisių pažeidimų šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

50.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti diskriminacijos draudimo, lygiateisiškumo, tikėjimo laisvės ar kiti pažeidimai, išvardinti nutarties 38 punkte, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovės savivaldybės administracijos atsakomybės

51.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai, sukėlę ieškovams (apeliantams) ir jų vaikui prašomą priteisti neturtinę žalą pasireiškė tuo, kad ji nesiėmė viešojo administravimo subjekto kontrolės funkcijų, netyrė ir neatsakė į ieškovės (apeliantės) 2022 m. balandžio 13 d. skundą, taip pat suderino Priėmimo sąlygas.

52.       Apeliacinės nstancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad atsakovė savivaldybės administracija į ieškovės (apeliantės) 2022 m. balandžio 13 d. skundą atsakė 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (25.1.6.E)SŠ-190 (e. b. t. 1, l. 50, 51), kuriame nurodė, kad skunde pateiktą prašymą persiuntė atsakovei progimnazijai. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovė progmnazija suteikė ieškvei (apeliantei) jos prašytą informaciją – pateikė pakartotinio vertinimo balus kartu su atskirais kiekvieno komisijos nario vertinimais (e. b. t. 1, l. 35–44). Taigi, ieškovai (apeliantai) netinkamai nurodė, kad atsakovė savivaldybės administracija nereagavo į jų skundą, be to, jeigu manė, kad atsakovė savivaldybės administracija netinkamai vykdė savo viešojo administravimo funkcijas, ieškovai (apeliantai) galėjo jos veiksmus ar neveikimą skųsti administracine tvarka, tačiau to nepadarė.

53.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl (ne)tinkamos atsakovės progimnazijos kontrolės, atkreipia dėmesį, kad to konstatuoti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes, viena vertus, viešojo administravimo veiksmai (neveikimas), kaip minėta, gali būti skundžiami administracine tvarka, o kita vertus, nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuoti kokie nors atsakovės progimnazijos neteisėti veiksmai, juo labiau tokie, kurie galėjo būti, bet nebuvo, netinkamai sukontroliuoti atsakovės savivaldybės administracijos, įskaitant ir Priėmimo sąlygų tvirtinimą ar Priėmimo į Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-457 (toliau – Aprašas), priėmimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas ŠĮ 29 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

54.       Be to, svarbu paminėti, kad atsakovė savivaldybės administarcija priėmimo į ginčo klasę procedūros neorganizavo, nes tai buvo atsakovės progimnazijos tieisoginė teisė ir pareiga. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė savivaldybės administracija būtų neteisėtai ir nepagrįstai viešinusi kokius nors vaiko duomenis, kas būtų galėję sukelti neturtinę žalą.

55.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats faktas, jog ieškovų (apeliantų) sūnus nebuvo priimtas į ginčo klasę, nereiškia kokių nors atsakovės savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, nes, kaip minėta, vaikas buvo priimtas į tos pačios progimnazijos bendrojo ugdymo klasę, kurioje mokosi iki šiol, taigi, jo teisė į mokslą buvo užtikrinta.

56.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė tinkamą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju jokie atsakovės savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai (neveikimas) ieškovų (apeliantų) ar jų sūnaus atžvilgiu nebuvo padaryti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

57.       Ieškovai (apeliantai) savo ir sūnaus neturtinę žalą įvertino 2 000 Eur ir prašo ją solidariai priteisti iš atsakovių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad situacija, kai vaikas nebuvo priimtas į ginčo klasę, sukėlė daug neigiamų išgyvenimų, nerimą, įtampą, ir kita (nutaries 16.22 punktas).

58.       Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala (CK 6.245–6.249 straipsniai), o kai atsakomybės subjektas yra valdžios institucijos, žala atlyginama ir nepaisant kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovių veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų (nutarties 50, 56 punktai). Nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su neturtine žala ir jos dydžiu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

59.       Ieškovai (apeliantai) apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su tuo, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nenurodant, kodėl pirmosios instancijos teismas atmeta ieškovų (apeliantų) pateiktus įrodymus, taip pat netinkamai bei deklaratyviai įvertinti byloje pateikti įrodymai bei liudytojų parodymai, pažeistos CPK 14 straipsnio 1 dalies, 183 straipsnio 1 ir 3 dalies, 185 straipsnio 1 dalies, 200 straipsnio 1 dalies ir 218 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

60.       CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. Pavyzdžiui, CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas; CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir 331 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančiose atitinkamai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamųjų dalių turinį, nustatyta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

61.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tai, jog teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas). Toks aiškinimas gali būti grindžiamas tuo, kad dalis byloje nurodytų argumentų gali būti nesusiję su byloje keliamu ginču, neturėti esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, tai vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023).

62.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovių neteisėtų veiksmų nebuvimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė visų ieškovų (apeliantų) byloje pateiktų įrodymų ir argumentų nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai ar buvo padarytos kokios nors esminės procesinės klaidos, juo labiau, kad ir patys ieškovai (apeliantai) apeliaciniame skunde tiksliai nenurodė, kokių konkrečių jų pateiktų įrodymų neanalizavo pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde itin plačiai pasisakoma dėl ieškovų (apeliantų) teigiamų aplinkybių, susijusių su jų ir jų sūnaus diskriminqacija, tačiau šios aplinkybės buvo paneigtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius ginčo aspektus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

63.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytų argumentų pagrindu taip pat atmeta aepliacinio skundo motyvus dėl, ieškovų (apeliantų) nuomone, netinkamo įrodymų tyrimo, ir atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas pagal
CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012).

64.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skundžiamu sprendimu atliktas įrodymų vertinimas buvo netsingas ar sudaręs pagrindą priimti neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą, todėl ieškovų (apeliantų) su tuo susijusius argumentus atmeta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria, kad pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai vertino liudytojų parodymus, nes jie yra detaliai nurodyti skundžiamo sprendimo 23–30 punktuose ir aptarti (įvertinti) 31 punkte bei su jų vertinimu apelaicinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

65.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytų motyvų pagrindu taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalies (teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus CPK numatytus atvejus), 200 straipsnio 1 dalies (rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai jie su šiais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios, o reikiamais atvejais – taip pat ekspertams ir liudytojams) ir 218 straipsnio (eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje) nuostatas bei papildomai pažymi, kad visi įrodymai, kuriuos patys ieškovai (apeliantai) prašė ištirti tiesiogiai (vaizdo ir garso įrašai, išvadą duodančių institucijų atstovų ir liudytojų išklausymas teismo posėdžiuose) buvo pirmosios instancijos teismo tiriami, o prieš baigiamąsias kalbas pačios šalys nepanorėjo garsinti bylos medžiagos nurodydamos, kad su ja yra susipažinusios. Be to, nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta teismo eksperto išvada, kurios vertinimui turėtų būti taikoma CPK 218 straipsnio nuostata.

66.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad skundžiamu sprendimu nebuvo padaryti jo motyvavimo arba įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai, todėl sprendimas paliekamas nepanaikintas ir nepakeistas.

67.       Apeliaciniame skunde ieškovai (apeliantai) nurodo aplinkybes, susijusias su, jų manymu, pirmosios instancijos teismo šališkumu, šiam ignoruojant ieškovų (apeliantų) paaiškinimus, skundžiamame sprendime jų ir rašytinių įrodymų netiriant, šališkai surašant sprendimo motyvus bei 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakant kreiptis į administracinį teismą. Atsižvelgiant į tai, ieškovų (apeliantų) manymu, skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

68.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka teismo sudėčiai įstatyme nustatytų reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-125-219/2017, 19 punktas). Atvejų, kai gali būti konstatuota, kad civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021).

69.       Teisė į nešališką teismą ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina, ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 27 punktas; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 34–37 punktai).

70.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad civilinę bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

71.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumu, pažymi, kad vien tik ieškovams (apeliantams) nepalankaus sprendimo priėmimas ir ieškovų (apeliantų) nesutikimas su jo motyvais nėra pagrindas spręsti, kad teismas buvo galimai šališkas. Nesutikimas su sprendimu yra išreiškiamas teikiant apeliacinį skundą, ką šiuo atveju ieškovai (apeliantai) ir padarė.

72.       Apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo pasisakė nutarties 62–65 punktuose, todėl pakartotinai dėl to vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl teismo (ne)šališkumo nepasisako.

73.       Atkreipiamas dėmesys, kad ginčų sprendimas teisme nėra privatus kilusių ginčų sprendimo būdas, kuriame dalyvauja tik ginčo šalys. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, turi atitinkamas teises ir pareigas įgyvendindamas CPK 2 straipsnyje apibrėžtus civilinio proceso tikslus. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, bendradarbiaujant su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imtis priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tai ir padarė – siekė išsiaiškinti byloje kilusio ginčo esmę, galutinai apibrėžti nagrinėjamos bylos ribas, t. y. nustatyti, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jis vertins, kokius konkrečius įrodymus tirs ir kokius klausimus nagrinės, kad byloje būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas.

74.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas dėl to, jog 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakė kreiptis į administarcinį teismą. Atkreipiamas dėmesys, kad priėmus šią nutartį, ieškovai (apeliantai) ir jų atstovas advokatas turėjo teisę teikti nušalinimą teismui, tačiau to nepadarė, o pasitikėjo teismo sudėtimi ir neprieštaravo tolesniam bylos nagrinėjimui. Tuo tarpu pačios 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties turinys taip pat neleidžia vertinti, kad ji buvo priimta šališko teismo, nes kreipimosi į administracinį teismą dėl norminių teisės aktų – Priėmimo sąlygų ir Aprašo – nuostatų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams ištyrimo turėjo būti išspręstas motyvuotai ir įvertinant, ar tokio prašymo (ne)tenkinimas turės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Tokią motyvaciją pirmosios instancijos teismas ir pateikė 2024 m. rugsėjo 11 nutartyje, atsisakydamas kreiptis į administarcinį teismą. Vien tai, kad prašymas kreiptis dėl minėtų teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams ištyrimo buvo netenkintas, savaime nereiškia pirmosios instancijos teismo šališkumo. Atsižvelgiant į tai, taip pat pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, taip pat kad yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

75.       Apeliaciniu skundu ieškovai (apeliantai) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė atsakovės progimnazijos direktoriui baudos už melagingų parodymų apie progimnazijoje esančio suoliuko pastatymo aplinkybes, todėl, vadovaudamiesi CPK 186 straipsnio 6 dalimi, prašo ją skirti apeliacinės instancijos teismo.

76.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų nenuginčijamai teigti, jog būtent ieškovo (apelianto) ir atsakovės progimnazijos direktoriaus konflikto metu suoliukas, ant kurio ieškovas (apeliantas) nurodė matęs direktorių intymiai bendraujant su mokyklos mokytoja, tikrai stovėjo. Kita vertus, ši aplinkybė byloje nėra esminė ir jos (ne)tinkamas nustatymas neturėjo įtakos bylos išnagrinėjimui, juo labiau, kad suoliuko pastatymo mokykloje momentas nėra laikytinas tokiu išskirtiniu ir įsimintinu, jog dėl jo liudijant teisme nebūtų galima sąžiningai suklysti. Todėl apeliacinės instancijos teimas nenustatė pagrindo skirti direktoriui baudos CPK 186 straipsnio 6 dalies pagrindu.

77.       Atsižvelgiant į visa tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo kilti atsakovių civilinei atsakomybei ir pareigai atlyginti ieškovams (apeliantamas) jų nurodytą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovė savivaldybės administracija būtų netinkamai atlikusi savo viešojo administravimo funkcijas, taip pat atsakovė progimnazija vykdydama priėmimo į ginčo klasę procedūras neatliko veiksmų, kurie galėjo sukelti neturtinę žalą, įskaitant diskriminaciją, lygiateisiškumo, teisės į privatų gyvenimą ir kitus pažeidimus. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti ieškovų (apeliantų) prašomą neturtinę žalą skundžiamu sprendimu buvo atmestas pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

78.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo ar atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

79.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su, ieškovų (apeliantų) teigimu, atsakovių neteisėtais veiksmais ir neturtinės žalos (ne)atlyginimu. Ieškovų (apeliantų) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė progimnazija pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 900 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos apmokėtos 2025 m. sausio 29 d., maksimali suma sudarytų 2 909,27 Eur (2 237,90 Eur × 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra lygiomis dalimis, t. y. po 1 450 Eur iš kiekvieno, priteisiamos iš ieškovų (apeliantų) atsakovei progimnazijai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Šiaulių „Sandoros“ progimnazijai (juridinio asmens kodas 195220727) iš ieškovės R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 450 Eur (tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei Šiaulių „Sandoros“ progimnazijai (juridinio asmens kodas 195220727) iš ieškovo A. T. (aasmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 450 Eur (tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                     Simona Dementavičienė