Civilinė
byla Nr. 2A-180/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos
pirmininkas), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,
dalyvaujant
ieškovui R. S. ,
ieškovo
atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui,
atsakovo
atstovui H. D. ,
trečiajam
asmeniui K. V. A. ,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008
m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr.
2-201-510/2008 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui
viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikoms, dalyvaujant
tretiesiems asmenims K. V. A. , E. K. ,
G. V. , dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą
su ieškiniu atsakovui VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikoms (toliau –
KMUK), dalyvaujant tretiesiems asmenims K. V. A. , E. K. , G. V. , dėl žalos atlyginimo.
Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 12 d. jis buvo hospitalizuotas VšĮ KMUK
Neurochirurgijos klinikos Stuburo smegenų ir periferinių nervų chirurgijos
skyriuje, stuburo chirurgijos sektoriuje, kur buvo gydomas iki 2003 m. gruodžio 10 d. 2003 m. lapkričio 17 d. ieškovas buvo operuotas chirurgų K. V.
A. , E. K. ir G. V. . Po atliktos
operacijos ieškovo savijauta labai pablogėjo, jis ėmė jausti labai didelius
skausmus, dėl ko 2003 m. lapkričio 18 d. buvo dar kartą operuotas chirurgų K. V.
A. ir E. K. . Iš Chirurginės operacijos protokolo Nr. 2822
matyti, kad indikacijos šiai operacijai buvo nepatenkinama į slankstelius
įsuktų sraigtų padėtis. Ieškovo nuomone, antroji operacija buvo atlikta
siekiant pašalinti sraigtus, įsuktus pirmosios operacijos metu. Šis faktas bei
tai, kad operacija buvo atlikta labai skubiai, rodo, kad antroji operacija buvo
atlikta neplanuotai, siekiant pašalinti neigiamas prieš tai atliktos operacijos
pasekmes. Po atliktų operacijų ieškovas jautė didelius fizinius skausmus,
išgyveno stiprų dvasinį sukrėtimą, šoką dėl abiejų kojų pėdų parezės, todėl nuo
2003 m. gruodžio 10 d. iki 2004 m. sausio 26 d. gydėsi Kauno medicinos
universiteto klinikų Neuroreabilitacijos poskyryje, kur, be kitų vaistų,
ieškovas buvo gydomas nuskausminamaisiais vaistais ir antidepresantais, buvo
paskirtos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos. Tai, kad depresinio
pobūdžio sutrikimų ieškovui anksčiau nebuvo užfiksuota, rodo po atliktų
operacijų patirtus emocinius išgyvenimus, dvasines kančias. 2003 m. gruodžio 30 d. ieškovas buvo pripažintas antros grupės invalidu, nors iki tol buvo darbingas.
Ieškovo teigimu, jo kojų parezė yra 2003 m. lapkričio 17 d. atliktos operacijos pasekmė. Ieškovas pažymėjo, jog sutikimą operuotis jis pasirašė 2003 m. lapkričio 17 d. jau būdamas operacinėje prieš pat operaciją ir jau veikiamas vaistų. Dabar
ieškovas neturi galimybių sportuoti, dirbti mėgstamo darbo pagal įgytą
specialybę, negali gyventi visaverčio gyvenimo, pasidarė uždaras, jautrus,
vairuoti galėtų tik specialiai įrengtą automobilį. 2005 m. vasario 10 d. būtent dėl kojų pėdų parezės ieškovas kryptelėjo dešinę pėdą. Dėl įvykusio
kojos lūžio 2005 m. vasario 18 d. jis buvo operuotas. Šis įvykis tik dar labiau
sustiprino ieškovo išgyvenimus, tiek fizines, tiek dvasines kančias, susijusias
su 2003 m. lapkričio 17-18 dienomis atsakovo atliktų operacijų pasekmėmis. Šiuo
metu tik vieną kartą per metus ieškovas turi teisę pasinaudoti nemokamomis
reabilitacijos procedūromis, kurios ieškovui būtinos kiekvieną dieną. Ieškovo
apskaičiavimu, kadangi kiekviena reabilitacijos procedūra yra mokama ir kainuoja
mažiausiai 30 Lt, o šios procedūros jam reikalingos kiekvieną dieną, vien tik
vienai pačiai pigiausiai procedūrai atlikti per 20 darbo dienų reikėtų 600 Lt.
Skaičiuojant tai, kad ieškovui nuo operacijos atlikimo dienos (2003 m. lapkričio 17 d.) iki senatvės pensijos (2028 m. kovo 12 d.) buvo likę 292 mėnesiai, išlaidos,
susijusios su sveikatos grąžinimu, vertintinos 175 200 Lt. Tokio dydžio yra ir
turtinė žala. Ieškovas prašo be turtinės žalos atlyginti ir 200 000 Lt
neturtinę žalą.
Atsakovas VšĮ KMUK su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad po
operacijos, pasilpus pėdoms, ieškovas buvo operuotas pakartotinai (2003 m. lapkričio 18 d.), galvojant, kad yra blogai įsukti transpedikuliniai sraigtai. Bet operacijos
metu nustatyta, jog nerviniai elementai nepažeisti, sraigtų padėtis gera.
Sraigtai išimti, kad ateityje būtų galima patikslinti pėdų pasilpimo priežastį.
Atlikus kompiuterinę tomografiją ir magnetinio rezonanso tomografiją,
konstatuota, jog nerviniai elementai nepažeisti, stuburo kanale matomi įprasti
pooperaciniai pakitimai. Atsakovo darbuotojai ieškovui gydyti naudojo tinkamą
taktiką, taikė medicinos praktikos bei mokslo pasiekimus. Kadangi nėra atsakovo
darbuotojų kaltės, negali atsirasti prievolė atlyginti ieškovui turtinę ir
neturtinę žalą. Kaip konstatuota Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2006 m. rugsėjo 1 d. išvadoje, R. S. buvo nedarbingas dėl stuburo ligos ir
prieš jam atliktą operaciją.
Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį
atmetė. Teismas nustatė, jog ieškinio argumentams įvertinti reikalingos
specialios medicininės žinios, todėl 2007 m. gegužės 9 d. nutartimi paskyrė
teismo medicinos ekspertizę. Teismas konstatavo, jog ekspertizę atlikę Mykolo
Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertai nurodė, kad buvo
indikacijos 2003 m. lapkričio 17 d. operacijai atlikti – šios operacijos metu į
stuburo slankstelius įsuktų sraigtų padėtis buvo patenkinama, po atliktos
operacijos gydytojai operatyviai ir kvalifikuotai reagavo į ieškovo
nusiskundimus. Teismas pažymėjo, jog ekspertai konstatavo, kad 2003 m.
lapkričio 18 d. operacijos metu nebuvo nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 17 d.
operacija turėjo kokių nors trūkumų, o antrosios operacijos metu sraigtai buvo
išsukti ir pašalintas fiksatorius dėl neaiškios klinikinės situacijos, kad būtų
galima tikslesnė pooperacinė diagnostika. Teismas sprendė, jog šie ekspertų
atsakymai paneigia ieškovo ieškinio argumentą, jog antroji operacija buvo
atlikta turint tikslą pašalinti pirmosios operacijos trūkumus. Be to, pažymėjo,
jog teismo posėdžio metu apklaustas vienas iš ekspertizę atlikusių ekspertų A. R. nurodė, kad tokio pobūdžio operacijas atlieka apie 20
metų ir tokių komplikacijų pasitaiko, kad tai yra natūralus procesas. Nors
ieškovas teigė, kad jį operavę gydytojai nesielgė atidžiai ir rūpestingai,
tačiau teismas akcentavo, kad ieškovas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė
gydytojų neatidumas ar nerūpestingumas. Teismas konstatavo, kad šioje byloje
nėra ginčo, kad ieškovo sveikatos būklė po operacijų pablogėjo, tačiau šiuo atveju
atsakovo civilinė atsakomybė galėtų atsirasti tik nustačius, kad ieškovo
sveikatos pablogėjimą sukėlė atsakovo gydytojų atlikti medicininiu požiūriu
netinkami veiksmai (neveikimas). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų
visumą, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovo sveikatos būklė
pablogėjo dėl ieškovą operavusių gydytojų kaltės.
Ieškovas R. S. apeliaciniu skundu prašo
šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti
naują sprendimą - patenkinti ieškinį.
Taip pat prašo priteisti iš atsakovo
bylinėjimosi išlaidas. Skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Iš neplanuotai atliktos 2003 m. lapkričio 18 d.
Chirurginės operacijos protokolo Nr. 2822 matyti, kad indikacijos operacijai
buvo nepatenkinama į slankstelius įsuktų sraigtų padėtis. Tai užfiksuota ir
ekspertizės akto išvadose. Be to, prieš atliekant ieškovui operaciją 2003 m. lapkričio 17 d., jam nebuvo
suvokiama forma pranešta apie galimus gydymo rezultatus, galimus padarinius,
apie sveikatos priežiūros sistemoje teikiamas
kitokio pobūdžio paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti. Teismas nenagrinėjo šių aplinkybių.
2. Teismas
ieškinį atmetė dėl to, kad nenustatė operavusių gydytojų kaltės. Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką gydytojų civilinę atsakomybę
gali lemti net ir pati lengviausia kaltės forma, dėl to teismai tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas
parinko tinkamus gydymo metodus,
tinkamus medikamentus, bet ir ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai. Kaltė dėl netinkamai įsuktų sraigtų tenka tik šį
veiksmą atlikusiems ieškovą
operavusiems gydytojams, todėl laikytina, jog ieškovą operavusių gydytojų kaltė
yra įrodyta protokole Nr. 2822 užfiksuotais duomenimis.
Remiantis išvardintomis aplinkybėmis laikytina, jog teismas netinkamai aiškino
kaltės sampratą ir netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio nuostatas.
3. Teismas nepasisakė dėl aplinkybių, jog prieš ieškovui
atliekant operaciją jam
suvokiama forma nebuvo pranešta apie galimus gydymo rezultatus, galimus padarinius, apie sveikatos
priežiūros sistemoje teikiamas kitokio pobūdžio paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti.
Ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos sužinoti kito specialisto nuomonę apie
siūlomą gydymą, jis nebuvo informuotas apie tai, ar po gydymo turės pasikeisti jo gyvenimo stilius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. lapkričio 14 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001, nurodė, kad, aiškinant Pacientų teisių
ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, paciento sutikimas vienam ar kitam
gydymui yra gynybos pagrindas
tik tada, kai pacientas buvo absoliučiai tiksliai informuotas apie numatomus gydymo metodus, priemones,
pasekmes. Atsakomybė gydytojui taikytina, kai šis pažeidė nurodytą profesinę pareigą. Valstybinės medicininio audito
inspekcijos prie Sveikatos
apsaugos ministerijos 2006 m. rugsėjo 1 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės
ataskaitoje Nr. lA-94-466K nurodyta, kad ieškovui diagnozuota pooperacinė
komplikacija yra ne tik galima, bet ir viena dažniausiai pasitaikančių. Ieškovas privalėjo apie jam
kilusių komplikacijų tikimybę būti visapusiškai informuotas iki operacijos, tačiau apie tai ieškovas
nebuvo informuotas, nes
informacijoje, kurią prieš operaciją jis pasirašė, tokios nuorodos nėra.
4. Sprendžiant
klausimą, ar yra priežastinis ryšys šioje byloje, būtina įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina,
kad ekspertai kategoriškai nei patvirtino,
nei paneigė, dėl kokių priežasčių ieškovas tapo neįgalus. Be to, kaip nurodė A. R. ,
kai kuriems jo paties pacientams po atliktų analogiškų operacijų buvo
kilę tokių pat komplikacijų. Todėl tokio eksperto
išvados negali būti laikomos objektyviomis ir nešališkomis.
Atsakovas VšĮ KMUK atsiliepimu į ieškovo R.
S. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie
nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvai:
- Ekspertizės akte aiškiai išdėstyta, jog antrosios operacijos metu
nebuvo nustatyta, kad pirmoji operacija turėjo kokių nors trūkumų.
Ieškovas buvo gydomas visuotinai pripažintais gydymo metodais. Tai, kad
pacientui gydymo metu buvo suteiktos įvairių specialistų konsultacijos,
rodo gydytojų stengimąsi maksimaliai padėti pacientui. Ieškovą operavo
chirurgas, turintis didžiausią tokių operacijų atlikimo patirtį Lietuvoje,
tačiau kadangi ieškovui atlikta operacija yra sudėtinga, galimas
neurologinių defektų pagrubėjimas, dažniausiai susijęs su kraujotakos
sutrikimais arba neaiškiomis priežastimis. Nagrinėjamu atveju būklės
pablogėjimas grindžiamas sutrikusia spinaline kraujotaka, o ne atliktos
operacijos pasekme.
- Pacientas jam suprantama forma buvo supažindintas su atliekama
operacija ir galimomis pasekmėmis. Apie tai byloja prieš operaciją
paciento pasirašytas dokumentas apie sutikimą operacijai. Pacientas buvo
operuotas ne iš karto, iki operacijos keletą kartų konsultavosi su kitais
gydytojais, todėl teiginys, kad ieškovas buvo neapsisprendęs operuotis,
yra nepagrįstas.
- Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ieškovas nurodė, jog
jis naudoja transporto priemonę ir pats vairuoja, todėl teiginys, kad jis
gali vairuoti tik specialų transportą, yra nepagrįstas. Taip pat
nepagrįstas teiginys apie darbingumo praradimą – ieškovas dar iki
operacijos buvo nedarbingas.
- Nėra žinoma jokių ligų ar traumų, po kurių reikėtų nepertraukiamai
kas dieną atlikti reabilitacijos procedūras sanatorijoje ar reabilitacijos
klinikoje.
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
Teismo sprendimas turi būti
teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas nustačius faktines bylos aplinkybes, ir
atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK
263
str.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek
teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau bylą nagrinėti neperžengdamas
apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi
bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas
visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam
ginčui, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas ir, atmesdamas ieškinį,
priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla
nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, ar dėl atsakovo
veiksmų 2003 m. lapkričio 17 d. ieškovui VšĮ KMUK atlikus operaciją, kurios
metu į stuburo slankstelius buvo įsukti 4 sraigtai, pablogėjo ieškovo sveikata
ir ar atsakovo darbuotojai tinkamai informavo ieškovą apie galimas tokios
operacijos pasekmes. Ieškovas nurodo, kad jam iš atsakovo priteistina 175 200
Lt turtinei žalai bei 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Sveikatos
priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais
teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams (Pacientų teisių ir žalos
sveikatai atlyginimo įstatymo 13
str. 1 d.) yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK
6.283
str., Pacientų teisių ir žalos
sveikatai atlyginimo įstatymo 12
str.), konstatuojama tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės
atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp
neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK
6.246, 6.247, 6.248,
6.249 str.). Neteisėtus
veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo,
reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas). Žalą padariusio asmens kaltė
preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti
nereikia (CK
6.248
str. 1 d.).
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos dėl netinkamo gydymo, yra ne
kartą pabrėžęs, kad tokiais atvejais susiduriama su profesine civiline
atsakomybe. Profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo
standartai. Taigi profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas,
nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas,
profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
taip pat yra konstatavęs, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant
civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimą klausimą, turi būti
taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio
standartas. Taigi, sprendžiant, ar atsakovo darbuotojų veiksmai buvo neteisėti,
būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicininės paslaugos buvo teikiamos
dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl
šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių
medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos
nuostatomis (2001 m. lapkričio 14 d.
nutartis civilinėje byloje L. M. S. prieš Kauno Raudonojo
Kryžiaus ligoninę, Nr. 3K-3-1140/2001;
2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. V., D. L. V. prieš Kauno
2–ąją klinikinę ligoninę, Nr. 3K-3-1180/2003;
2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje O. R., M. R., V. R. ir kt.
prieš Vilniaus universiteto Santariškių klinikas, Nr. 3K-3-16/2004,
2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje
byloje J. R. ir Z. R. prieš Vilniaus universiteto Santariškių klinikas, Nr. 3K-3-206/2005, ir kt.). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali
pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų
atlikimu. Dėl to teismas tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas
parinko tinkamus gydymo metodus, tinkamus medikamentus, bet ir ar jis tinkamus
gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai. Profesinės gydytojo
atsakomybės atveju būtina turėti galvoje gydytojo profesijos, jo teikiamų
paslaugų, šios veiklos metu tarp gydytojo ir paciento susiklostančių santykių
specifiką. Paprastai gydytojas negali garantuoti, kad bus pasiektas konkretus
rezultatas, pvz., kad ligonis bus išgydytas. Teismų praktikoje pripažįstama,
kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja tokia prievolė,
pagal kurią gydytojas turi pareigą užtikrinti, kad prievolė būtų vykdoma dedant
maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo,
atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.
Kaip
jau minėta, ieškovą operavusių gydytojų kaltės įrodinėti nereikia, tačiau
nagrinėjamu atveju apeliantui išlieka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus,
žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį.
Byloje
esantis Chirurginės operacijos protokolas Nr. 2822 patvirtina, kad 2003 m.
lapkričio 18 d. ieškovas buvo operuotas pakartotinai esant indikacijai, jog
nepatenkinama 2003 m. lapkričio 17 d. operacijos metu įsuktų sraigtų padėtis.
Šios operacijos metu sraigtai buvo pašalinti. Ieškovo nuomone, tokiu būdu buvo
pašalintos neigiamos prieš tai atliktos operacijos pasekmės. Pažymėtina, kad to
paties protokolo Nr. 2822 operacijos aprašyme užfiksuota, jog revizavus sraigtų
kanalą jokių trūkumų nenustatyta, o sraigtai išimti esant neaiškiai klinikinei
situacijai, be to, siekiant, kad būtų galima tikslesnė pooperacinė diagnostika.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog medicininis terminas ,,indikacija“
reiškia simptomą, požymį, rodantį, kad reikia, galima panaudoti tam tikrą
gydymą, vaistą (Tarptautinių žodžių žodynas. Vyriausioji enciklopedijų
redakcija: Vilnius, 1985, p. 210). Taigi, vien protokole nurodytos indikacijos
negali būti vertinamos kaip nepatenkinamos įsuktų sraigtų padėties konstatavimas.
Tokius teisėjų kolegijos teiginius patvirtina ir Mykolo Romerio universiteto
Teismo medicinos instituto 2007 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės akte Nr. EDG
29(114)/08(01) išdėstytos išvados, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp
ieškovo sveikatos būklės pasikeitimo ir atliktų operacijų nėra, jog 2003 m.
lapkričio 18 d. operacijos metu nebuvo nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 17 d.
operacija turėjo kokių nors trūkumų (t. 1, b. l. 140-151).
Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas
apeliaciniame skunde nurodo, jog eksperto A. R. išvados
negali būti laikomos objektyviomis ir nešališkomis, nes kai kuriems jo paties pacientams po atliktų analogiškų
operacijų buvo kilę tokių pat komplikacijų, tačiau ir šį skundo argumentą
teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma, ekspertizę be A. R. atliko dar trys ekspertai, antra, įstatyme nustatyta,
kad eksperto išvada teismui
neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK
218 str.). Teisėjų
kolegija, vertindama ekspertų išvadas,
atsižvelgia į jų ryšį su kitais įrodymais, į tai, kad ekspertų atsakymai į
teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais ir
iš esmės neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
Apeliantas teigia, kad prieš atliekant 2003 m. lapkričio 17 d. operaciją jam nebuvo
suvokiama forma pranešta apie galimus gydymo rezultatus, apie sveikatos
priežiūros sistemoje teikiamas
kitokio pobūdžio paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti.
Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas turi teises, numatytas Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Pagal Pacientų teisių ir žalos
sveikatai atlyginimo įstatymo, galiojusio tuo
metu, kai buvo atlikta operacija, 6 straipsnį pacientas turi
teisę į visapusišką informaciją. To paties įstatymo 5 straipsnio nuostatos
numato teisę pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros
įstaigą ir kt. Iš byloje esančio 2003 m. spalio 3 d. medicininių dokumentų
įrašo kopijos matyti, jog prieš atliekant operaciją ieškovas svarstė operacijos
galimybes, tačiau dar nebuvo tam apsisprendęs (t. 1, b. l. 14). Tai patvirtina
ir ieškovo atstovo parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t.
2, b. l. 70). Be to, kitame apeliacinės instancijos teismo posėdyje pats
ieškovas nurodė, kad konsultacijoms
gauti naudojosi ne tik atsakovo, bet ir kitų gydymo įstaigų pagalba, paminėjo,
jog VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės chirurgas
rekomendavo kitokį gydymo metodą, kuris ieškovui pasirodė nepriimtinas (t. 2,
b. l. 81).
Teisėjų
kolegijos nuomone, net ir manant, kad prieš
operaciją paciento pasirašytas dokumentas apie sutikimą operuotis nėra
pakankamas pagrindas teigti, jog pacientas jam suprantama forma buvo
supažindintas su atliekama operacija ir galimomis pasekmėmis, visgi pirmiau
paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas iki operacijos keletą kartų konsultavosi ambulatoriškai su kitais
gydytojais, jį konsultavo gydytojų konsultacinė komisija (t. 1, b. l. 29) ir
iki pasirašydamas sutikimą operuotis turėjo žinoti apie galimas operacijos
pasekmes. Todėl laikytina, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję
su informacijos stoka, nes ieškovas turėjo pakankamai galimybių gauti jį
dominančią informaciją (CPK 185 str.). Tai patvirtina ir faktai, kad operacija
ieškovui buvo pasiūlyta tik pritaikius konservatyvų gydymą (reabilitaciją) bei
kad iš pradžių dvejojęs dėl jam siūlomos atlikti operacijos, praėjus daugiau
negu vieno mėnesio laikotarpiui, su tokia operacija ieškovas galiausiai sutiko.
Iš
bylos medžiagos matyti, jog abi operacijos buvo atliktos tinkamai, ligonio
priežiūra buvo adekvati jo būklei, ieškovas buvo gydomas visuotinai
pripažintais gydymo metodais, gydymo įstaigos atidumą patvirtina bylos šalių
neginčijami faktai, jog ieškovui buvo suteiktos įvairių specialistų
konsultacijos.
Remdamasi
tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog
atsakovas ar jo darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus ar neįvykdė savo profesinės pareigos būti maksimaliai atidūs,
rūpestingi, atsargūs ir dėmesingi.
Pasisakydama apie žalos faktą ir dydį, teisėjų kolegija
konstatuoja, jog byloje nėra ginčo, kad po operacijos ieškovo būklė pablogėjo.
Ieškovas nurodo, jog dėl pablogėjusios sveikatos jam padaryta turtinė ir neturtinė
žala. Ieškovo apskaičiavimu, per mėnesį jam reikia 600 Lt, kad galėtų sumokėti
už kiekvieną darbo dieną atliekamas reabilitacijos procedūras. Kadangi nuo
operacijos atlikimo iki senatvės pensijos ieškovui buvo likę 292 mėn., ieškovas
patirs 175 200 Lt dydžio turtinę žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad net
padarius išvadą, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (nors, kaip minėta,
nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai konstatuoti nebuvo), ieškovas neįrodė
tokio turtinės žalos dydžio. Nors operacija atlikta 2003 m. lapkričio 17 d. ir
nuo šios dienos apeliantas skaičiuoja žalą, byloje nėra pateikta nė vieno
įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovas turėjo išlaidų reabilitacijos procedūroms
(CPK 178 str.).
Neturtinę žalą ieškovas motyvavo pasikeitusia (pablogėjusia)
gyvenimo kokybe (negalėjimu dirbti mėgstamą darbą, sportuoti, vairuoti
standartinės įrangos automobilį), dvasiniais ir fiziniais išgyvenimais ir tokią
žalą ieškovas įvertino 200 000 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog
ieškovas teismo posėdyje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme
(t. 2, b. l. 70) nurodė, kad jis naudoja transporto priemonę ir pats vairuoja,
todėl teiginys, kad jis gali vairuoti tik specialų transportą, yra nepagrįstas.
Taip pat nepagrįstas teiginys dėl visiško darbingumo praradimo – byloje esantys
duomenys patvirtina, jog ieškovas yra II grupės invalidas, jam nustatytas 40
proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 72, 106). Atkreiptinas dėmesys, jog
ieškovas nuo 1983 m. kartais jautė skausmą kairėje kojoje, nuo 2003 m.
rugpjūčio 12 d. jautė didelius skausmus kairėje kojoje, 2003 m. rugpjūčio 25 d.
buvo hospitalizuotas, išrašytas 2003 m. rugsėjo 5 d. varginant kojų tirpimui,
silpnumui, rekomenduojant tęsti ambulatorinę reabilitaciją bei prognozuojant,
jog ieškovas bus labai nedarbingas (t. 1, b. l. 13, VšĮ Kauno Šilainių
poliklinikos R. S. asmens sveikatos istorija). Taigi dar
iki operacijos ieškovas kurį laiką buvo nedarbingas ir tai taip pat patvirtina
ilgą laiką tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas. Teisėjų kolegijos nuomone,
išdėstyti duomenys nepaneigia pablogėjusios apelianto sveikatos, taip pat
pasikeitusios gyvenimo kokybės, tačiau neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad
yra priežastinis ryšys tarp žalos atsiradimo ir gydytojų veiksmų atliekant
operaciją ar netinkamai informuojant ieškovą apie galimas operacijos pasekmes.
Kartu
pažymėtina, kad Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 1 punktas numato
pareigą pacientui rūpintis savo sveikata. Kaip matyti iš 2004 m. vasario 28 d.
VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės Neurologinės reabilitacijos skyriaus
išrašo iš medicininių dokumentų kopijos, ieškovas iš minėtos ligoninės,
išliekant čiurnų skausmui, išrašytas anksčiau laiko paties prašymu (t. 1, b. l.
12). Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas ne visada naudojosi jam siūloma ir
teikiama nemokama medicinos pagalba, ir leidžia daryti išvadą, kad ieškovas
savo noru atsisakė dalies paslaugų (fizioterapijos (taip pat ir kojų masažo),
kineziterapijos, refleksoterapijos, skirtos skausmui mažinti), kurias ieškinyje
įvardijo kaip būtinas.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios
instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo nustatytos atsakovo deliktinės
atsakomybės dėl ieškovo sveikatos pablogėjimo sąlygos – neteisėti veiksmai (CK
6.246 str.) žala ir
priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir apelianto patirtos žalos
(CK
6.247 str.). Atmesdamas
ieškinį, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą,
kurio keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Konstantinas Gurinas
Nijolė Piškinaitė