Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-180-2009].doc
Bylos nr.: 2A-180/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-180/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. kovo 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

dalyvaujant ieškovui R.  S. ,

ieškovo atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui,

atsakovo atstovui H. D. ,

trečiajam asmeniui K. V. A. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-201-510/2008 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikoms, dalyvaujant tretiesiems asmenims K. V. A. , E. K. , G. V. , dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas R.  S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikoms (toliau – KMUK), dalyvaujant tretiesiems asmenims K. V. A. , E. K. , G. V. , dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 12 d. jis buvo hospitalizuotas VšĮ KMUK Neurochirurgijos klinikos Stuburo smegenų ir periferinių nervų chirurgijos skyriuje, stuburo chirurgijos sektoriuje, kur buvo gydomas iki 2003 m. gruodžio 10 d. 2003 m. lapkričio 17 d. ieškovas buvo operuotas chirurgų K. V. A. , E. K. ir G. V. . Po atliktos operacijos ieškovo savijauta labai pablogėjo, jis ėmė jausti labai didelius skausmus, dėl ko 2003 m. lapkričio 18 d. buvo dar kartą operuotas chirurgų K. V. A. ir E. K. . Iš Chirurginės operacijos protokolo Nr. 2822 matyti, kad indikacijos šiai operacijai buvo nepatenkinama į slankstelius įsuktų sraigtų padėtis. Ieškovo nuomone, antroji operacija buvo atlikta siekiant pašalinti sraigtus, įsuktus pirmosios operacijos metu. Šis faktas bei tai, kad operacija buvo atlikta labai skubiai, rodo, kad antroji operacija buvo atlikta neplanuotai, siekiant pašalinti neigiamas prieš tai atliktos operacijos pasekmes. Po atliktų operacijų ieškovas jautė didelius fizinius skausmus, išgyveno stiprų dvasinį sukrėtimą, šoką dėl abiejų kojų pėdų parezės, todėl nuo 2003 m. gruodžio 10 d. iki 2004 m. sausio 26 d. gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikų Neuroreabilitacijos poskyryje, kur, be kitų vaistų, ieškovas buvo gydomas nuskausminamaisiais vaistais ir antidepresantais, buvo paskirtos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos. Tai, kad depresinio pobūdžio sutrikimų ieškovui anksčiau nebuvo užfiksuota, rodo po atliktų operacijų patirtus emocinius išgyvenimus, dvasines kančias. 2003 m. gruodžio 30 d. ieškovas buvo pripažintas antros grupės invalidu, nors iki tol buvo darbingas. Ieškovo teigimu, jo kojų parezė yra 2003 m. lapkričio 17 d. atliktos operacijos pasekmė. Ieškovas pažymėjo, jog sutikimą operuotis jis pasirašė 2003 m. lapkričio 17 d. jau būdamas operacinėje prieš pat operaciją ir jau veikiamas vaistų. Dabar ieškovas neturi galimybių sportuoti, dirbti mėgstamo darbo pagal įgytą specialybę, negali gyventi visaverčio gyvenimo, pasidarė uždaras, jautrus, vairuoti galėtų tik specialiai įrengtą automobilį. 2005 m. vasario 10 d. būtent dėl kojų pėdų parezės ieškovas kryptelėjo dešinę pėdą. Dėl įvykusio kojos lūžio 2005 m. vasario 18 d. jis buvo operuotas. Šis įvykis tik dar labiau sustiprino ieškovo išgyvenimus, tiek fizines, tiek dvasines kančias, susijusias su 2003 m. lapkričio 17-18 dienomis atsakovo atliktų operacijų pasekmėmis. Šiuo metu tik vieną kartą per metus ieškovas turi teisę pasinaudoti nemokamomis reabilitacijos procedūromis, kurios ieškovui būtinos kiekvieną dieną. Ieškovo apskaičiavimu, kadangi kiekviena reabilitacijos procedūra yra mokama ir kainuoja mažiausiai 30 Lt, o šios procedūros jam reikalingos kiekvieną dieną, vien tik vienai pačiai pigiausiai procedūrai atlikti per 20 darbo dienų reikėtų 600 Lt. Skaičiuojant tai, kad ieškovui nuo operacijos atlikimo dienos (2003 m. lapkričio 17 d.) iki senatvės pensijos (2028 m. kovo 12 d.) buvo likę 292 mėnesiai, išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, vertintinos 175 200 Lt. Tokio dydžio yra ir turtinė žala. Ieškovas prašo be turtinės žalos atlyginti ir 200 000 Lt neturtinę žalą.

Atsakovas VšĮ KMUK su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad po operacijos, pasilpus pėdoms, ieškovas buvo operuotas pakartotinai (2003 m. lapkričio 18 d.), galvojant, kad yra blogai įsukti transpedikuliniai sraigtai. Bet operacijos metu nustatyta, jog nerviniai elementai nepažeisti, sraigtų padėtis gera. Sraigtai išimti, kad ateityje būtų galima patikslinti pėdų pasilpimo priežastį. Atlikus kompiuterinę tomografiją ir magnetinio rezonanso tomografiją, konstatuota, jog nerviniai elementai nepažeisti, stuburo kanale matomi įprasti pooperaciniai pakitimai. Atsakovo darbuotojai ieškovui gydyti naudojo tinkamą taktiką, taikė medicinos praktikos bei mokslo pasiekimus. Kadangi nėra atsakovo darbuotojų kaltės, negali atsirasti prievolė atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Kaip konstatuota Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2006 m. rugsėjo 1 d. išvadoje, R.  S. buvo nedarbingas dėl stuburo ligos ir prieš jam atliktą operaciją.

Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškinio argumentams įvertinti reikalingos specialios medicininės žinios, todėl 2007 m. gegužės 9 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę. Teismas konstatavo, jog ekspertizę atlikę Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertai nurodė, kad buvo indikacijos 2003 m. lapkričio 17 d. operacijai atlikti – šios operacijos metu į stuburo slankstelius įsuktų sraigtų padėtis buvo patenkinama, po atliktos operacijos gydytojai operatyviai ir kvalifikuotai reagavo į ieškovo nusiskundimus. Teismas pažymėjo, jog ekspertai konstatavo, kad 2003 m. lapkričio 18 d. operacijos metu nebuvo nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 17 d. operacija turėjo kokių nors trūkumų, o antrosios operacijos metu sraigtai buvo išsukti ir pašalintas fiksatorius dėl neaiškios klinikinės situacijos, kad būtų galima tikslesnė pooperacinė diagnostika. Teismas sprendė, jog šie ekspertų atsakymai paneigia ieškovo ieškinio argumentą, jog antroji operacija buvo atlikta turint tikslą pašalinti pirmosios operacijos trūkumus. Be to, pažymėjo, jog teismo posėdžio metu apklaustas vienas iš ekspertizę atlikusių ekspertų A. R. nurodė, kad tokio pobūdžio operacijas atlieka apie 20 metų ir tokių komplikacijų pasitaiko, kad tai yra natūralus procesas. Nors ieškovas teigė, kad jį operavę gydytojai nesielgė atidžiai ir rūpestingai, tačiau teismas akcentavo, kad ieškovas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė gydytojų neatidumas ar nerūpestingumas. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovo sveikatos būklė po operacijų pablogėjo, tačiau šiuo atveju atsakovo civilinė atsakomybė galėtų atsirasti tik nustačius, kad ieškovo sveikatos pablogėjimą sukėlė atsakovo gydytojų atlikti medicininiu požiūriu netinkami veiksmai (neveikimas). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovo sveikatos būklė pablogėjo dėl ieškovą operavusių gydytojų kaltės.

Ieškovas R.  S. apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškinį. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Iš neplanuotai atliktos 2003 m. lapkričio 18 d. Chirurginės operacijos protokolo Nr. 2822 matyti, kad indikacijos operacijai buvo nepatenkinama į slankstelius įsuktų sraigtų padėtis. Tai užfiksuota ir ekspertizės akto išvadose. Be to, prieš atliekant ieškovui operaciją 2003 m. lapkričio 17 d., jam nebuvo suvokiama forma pranešta apie galimus gydymo rezultatus, galimus padarinius, apie sveikatos priežiūros sistemoje teikiamas kitokio pobūdžio paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti. Teismas nenagrinėjo šių aplinkybių.

2. Teismas ieškinį atmetė dėl to, kad nenustatė operavusių gydytojų kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką gydytojų civilinę atsakomybę gali lemti net ir pati lengviausia kaltės forma, dėl to teismai tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, tinkamus medikamentus, bet ir ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai. Kaltė dėl netinkamai įsuktų sraigtų tenka tik šį veiksmą atlikusiems ieškovą operavusiems gydytojams, todėl laikytina, jog ieškovą operavusių gydytojų kaltė yra įrodyta protokole Nr. 2822 užfiksuotais duomenimis. Remiantis išvardintomis aplinkybėmis laikytina, jog teismas netinkamai aiškino kaltės sampratą ir netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio nuostatas.

3. Teismas nepasisakė dėl aplinkybių, jog prieš ieškovui atliekant operaciją jam suvokiama forma nebuvo pranešta apie galimus gydymo rezultatus, galimus padarinius, apie sveikatos priežiūros sistemoje teikiamas kitokio pobūdžio paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti. Ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos sužinoti kito specialisto nuomonę apie siūlomą gydymą, jis nebuvo informuotas apie tai, ar po gydymo turės pasikeisti jo gyvenimo stilius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001, nurodė, kad, aiškinant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, paciento sutikimas vienam ar kitam gydymui yra gynybos pagrindas tik tada, kai pacientas buvo absoliučiai tiksliai informuotas apie numatomus gydymo metodus, priemones, pasekmes. Atsakomybė gydytojui taikytina, kai šis pažeidė nurodytą profesinę pareigą. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. rugsėjo 1 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. lA-94-466K nurodyta, kad ieškovui diagnozuota pooperacinė komplikacija yra ne tik galima, bet ir viena dažniausiai pasitaikančių. Ieškovas privalėjo apie jam kilusių komplikacijų tikimybę būti visapusiškai informuotas iki operacijos, tačiau apie tai ieškovas nebuvo informuotas, nes informacijoje, kurią prieš operaciją jis pasirašė, tokios nuorodos nėra.

4. Sprendžiant klausimą, ar yra priežastinis ryšys šioje byloje, būtina įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad ekspertai kategoriškai nei patvirtino, nei paneigė, dėl kokių priežasčių ieškovas tapo neįgalus. Be to, kaip nurodė A. R. , kai kuriems jo paties pacientams po atliktų analogiškų operacijų buvo kilę tokių pat komplikacijų. Todėl tokio eksperto išvados negali būti laikomos objektyviomis ir nešališkomis.

Atsakovas VšĮ KMUK atsiliepimu į ieškovo R. S. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvai:

  1. Ekspertizės akte aiškiai išdėstyta, jog antrosios operacijos metu nebuvo nustatyta, kad pirmoji operacija turėjo kokių nors trūkumų. Ieškovas buvo gydomas visuotinai pripažintais gydymo metodais. Tai, kad pacientui gydymo metu buvo suteiktos įvairių specialistų konsultacijos, rodo gydytojų stengimąsi maksimaliai padėti pacientui. Ieškovą operavo chirurgas, turintis didžiausią tokių operacijų atlikimo patirtį Lietuvoje, tačiau kadangi ieškovui atlikta operacija yra sudėtinga, galimas neurologinių defektų pagrubėjimas, dažniausiai susijęs su kraujotakos sutrikimais arba neaiškiomis priežastimis. Nagrinėjamu atveju būklės pablogėjimas grindžiamas sutrikusia spinaline kraujotaka, o ne atliktos operacijos pasekme.
  2. Pacientas jam suprantama forma buvo supažindintas su atliekama operacija ir galimomis pasekmėmis. Apie tai byloja prieš operaciją paciento pasirašytas dokumentas apie sutikimą operacijai. Pacientas buvo operuotas ne iš karto, iki operacijos keletą kartų konsultavosi su kitais gydytojais, todėl teiginys, kad ieškovas buvo neapsisprendęs operuotis, yra nepagrįstas.
  3. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ieškovas nurodė, jog jis naudoja transporto priemonę ir pats vairuoja, todėl teiginys, kad jis gali vairuoti tik specialų transportą, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas teiginys apie darbingumo praradimą – ieškovas dar iki operacijos buvo nedarbingas.
  4. Nėra žinoma jokių ligų ar traumų, po kurių reikėtų nepertraukiamai kas dieną atlikti reabilitacijos procedūras sanatorijoje ar reabilitacijos klinikoje.

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas nustačius faktines bylos aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau bylą nagrinėti neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, ar dėl atsakovo veiksmų 2003 m. lapkričio 17 d. ieškovui VšĮ KMUK atlikus operaciją, kurios metu į stuburo slankstelius buvo įsukti 4 sraigtai, pablogėjo ieškovo sveikata ir ar atsakovo darbuotojai tinkamai informavo ieškovą apie galimas tokios operacijos pasekmes. Ieškovas nurodo, kad jam iš atsakovo priteistina 175 200 Lt turtinei žalai bei 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str. 1 d.) yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 str., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 str.), konstatuojama tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (CK 6.248 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos dėl netinkamo gydymo, yra ne kartą pabrėžęs, kad tokiais atvejais susiduriama su profesine civiline atsakomybe. Profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Taigi profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimą klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Taigi, sprendžiant, ar atsakovo darbuotojų veiksmai buvo neteisėti, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje L. M. S. prieš Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę, Nr. 3K-3-1140/2001; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. V., D. L. V. prieš Kauno 2–ąją klinikinę ligoninę, Nr. 3K-3-1180/2003; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje O. R., M. R., V. R. ir kt. prieš Vilniaus universiteto Santariškių klinikas, Nr. 3K-3-16/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. R. ir Z. R. prieš Vilniaus universiteto Santariškių klinikas, Nr. 3K-3-206/2005, ir kt.). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismas tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, tinkamus medikamentus, bet ir ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai. Profesinės gydytojo atsakomybės atveju būtina turėti galvoje gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų, šios veiklos metu tarp gydytojo ir paciento susiklostančių santykių specifiką. Paprastai gydytojas negali garantuoti, kad bus pasiektas konkretus rezultatas, pvz., kad ligonis bus išgydytas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja tokia prievolė, pagal kurią gydytojas turi pareigą užtikrinti, kad prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Kaip jau minėta, ieškovą operavusių gydytojų kaltės įrodinėti nereikia, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantui išlieka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį.

Byloje esantis Chirurginės operacijos protokolas Nr. 2822 patvirtina, kad 2003 m. lapkričio 18 d. ieškovas buvo operuotas pakartotinai esant indikacijai, jog nepatenkinama 2003 m. lapkričio 17 d. operacijos metu įsuktų sraigtų padėtis. Šios operacijos metu sraigtai buvo pašalinti. Ieškovo nuomone, tokiu būdu buvo pašalintos neigiamos prieš tai atliktos operacijos pasekmės. Pažymėtina, kad to paties protokolo Nr. 2822 operacijos aprašyme užfiksuota, jog revizavus sraigtų kanalą jokių trūkumų nenustatyta, o sraigtai išimti esant neaiškiai klinikinei situacijai, be to, siekiant, kad būtų galima tikslesnė pooperacinė diagnostika. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog medicininis terminas ,,indikacija“ reiškia simptomą, požymį, rodantį, kad reikia, galima panaudoti tam tikrą gydymą, vaistą (Tarptautinių žodžių žodynas. Vyriausioji enciklopedijų redakcija: Vilnius, 1985, p. 210). Taigi, vien protokole nurodytos indikacijos negali būti vertinamos kaip nepatenkinamos įsuktų sraigtų padėties konstatavimas. Tokius teisėjų kolegijos teiginius patvirtina ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2007 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės akte Nr. EDG 29(114)/08(01) išdėstytos išvados, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovo sveikatos būklės pasikeitimo ir atliktų operacijų nėra, jog 2003 m. lapkričio 18 d. operacijos metu nebuvo nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 17 d. operacija turėjo kokių nors trūkumų (t. 1, b. l. 140-151).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog eksperto A. R. išvados negali būti laikomos objektyviomis ir nešališkomis, nes kai kuriems jo paties pacientams po atliktų analogiškų operacijų buvo kilę tokių pat komplikacijų, tačiau ir šį skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma, ekspertizę be A. R. atliko dar trys ekspertai, antra, įstatyme nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.). Teisėjų kolegija, vertindama ekspertų išvadas, atsižvelgia į jų ryšį su kitais įrodymais, į tai, kad ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais ir iš esmės neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Apeliantas teigia, kad prieš atliekant 2003 m. lapkričio 17 d. operaciją jam nebuvo suvokiama forma pranešta apie galimus gydymo rezultatus, apie sveikatos priežiūros sistemoje teikiamas kitokio pobūdžio paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, galiojusio tuo metu, kai buvo atlikta operacija, 6 straipsnį pacientas turi teisę į visapusišką informaciją. To paties įstatymo 5 straipsnio nuostatos numato teisę pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą ir kt. Iš byloje esančio 2003 m. spalio 3 d. medicininių dokumentų įrašo kopijos matyti, jog prieš atliekant operaciją ieškovas svarstė operacijos galimybes, tačiau dar nebuvo tam apsisprendęs (t. 1, b. l. 14). Tai patvirtina ir ieškovo atstovo parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 70). Be to, kitame apeliacinės instancijos teismo posėdyje pats ieškovas nurodė, kad konsultacijoms gauti naudojosi ne tik atsakovo, bet ir kitų gydymo įstaigų pagalba, paminėjo, jog VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės chirurgas rekomendavo kitokį gydymo metodą, kuris ieškovui pasirodė nepriimtinas (t. 2, b. l. 81).

Teisėjų kolegijos nuomone, net ir manant, kad prieš operaciją paciento pasirašytas dokumentas apie sutikimą operuotis nėra pakankamas pagrindas teigti, jog pacientas jam suprantama forma buvo supažindintas su atliekama operacija ir galimomis pasekmėmis, visgi pirmiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas iki operacijos keletą kartų konsultavosi ambulatoriškai su kitais gydytojais, jį konsultavo gydytojų konsultacinė komisija (t. 1, b. l. 29) ir iki pasirašydamas sutikimą operuotis turėjo žinoti apie galimas operacijos pasekmes. Todėl laikytina, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su informacijos stoka, nes ieškovas turėjo pakankamai galimybių gauti jį dominančią informaciją (CPK 185 str.). Tai patvirtina ir faktai, kad operacija ieškovui buvo pasiūlyta tik pritaikius konservatyvų gydymą (reabilitaciją) bei kad iš pradžių dvejojęs dėl jam siūlomos atlikti operacijos, praėjus daugiau negu vieno mėnesio laikotarpiui, su tokia operacija ieškovas galiausiai sutiko.

Iš bylos medžiagos matyti, jog abi operacijos buvo atliktos tinkamai, ligonio priežiūra buvo adekvati jo būklei, ieškovas buvo gydomas visuotinai pripažintais gydymo metodais, gydymo įstaigos atidumą patvirtina bylos šalių neginčijami faktai, jog ieškovui buvo suteiktos įvairių specialistų konsultacijos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovas ar jo darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus ar neįvykdė savo profesinės pareigos būti maksimaliai atidūs, rūpestingi, atsargūs ir dėmesingi.

Pasisakydama apie žalos faktą ir dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra ginčo, kad po operacijos ieškovo būklė pablogėjo. Ieškovas nurodo, jog dėl pablogėjusios sveikatos jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovo apskaičiavimu, per mėnesį jam reikia 600 Lt, kad galėtų sumokėti už kiekvieną darbo dieną atliekamas reabilitacijos procedūras. Kadangi nuo operacijos atlikimo iki senatvės pensijos ieškovui buvo likę 292 mėn., ieškovas patirs 175 200 Lt dydžio turtinę žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad net padarius išvadą, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (nors, kaip minėta, nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai konstatuoti nebuvo), ieškovas neįrodė tokio turtinės žalos dydžio. Nors operacija atlikta 2003 m. lapkričio 17 d. ir nuo šios dienos apeliantas skaičiuoja žalą, byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovas turėjo išlaidų reabilitacijos procedūroms (CPK 178 str.).

Neturtinę žalą ieškovas motyvavo pasikeitusia (pablogėjusia) gyvenimo kokybe (negalėjimu dirbti mėgstamą darbą, sportuoti, vairuoti standartinės įrangos automobilį), dvasiniais ir fiziniais išgyvenimais ir tokią žalą ieškovas įvertino 200 000 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas teismo posėdyje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 70) nurodė, kad jis naudoja transporto priemonę ir pats vairuoja, todėl teiginys, kad jis gali vairuoti tik specialų transportą, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas teiginys dėl visiško darbingumo praradimo – byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas yra II grupės invalidas, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 72, 106). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nuo 1983 m. kartais jautė skausmą kairėje kojoje, nuo 2003 m. rugpjūčio 12 d. jautė didelius skausmus kairėje kojoje, 2003 m. rugpjūčio 25 d. buvo hospitalizuotas, išrašytas 2003 m. rugsėjo 5 d. varginant kojų tirpimui, silpnumui, rekomenduojant tęsti ambulatorinę reabilitaciją bei prognozuojant, jog ieškovas bus labai nedarbingas (t. 1, b. l. 13, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos R. S. asmens sveikatos istorija). Taigi dar iki operacijos ieškovas kurį laiką buvo nedarbingas ir tai taip pat patvirtina ilgą laiką tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas. Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstyti duomenys nepaneigia pablogėjusios apelianto sveikatos, taip pat pasikeitusios gyvenimo kokybės, tačiau neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad yra priežastinis ryšys tarp žalos atsiradimo ir gydytojų veiksmų atliekant operaciją ar netinkamai informuojant ieškovą apie galimas operacijos pasekmes.

Kartu pažymėtina, kad Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 1 punktas numato pareigą pacientui rūpintis savo sveikata. Kaip matyti iš 2004 m. vasario 28 d. VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės Neurologinės reabilitacijos skyriaus išrašo iš medicininių dokumentų kopijos, ieškovas iš minėtos ligoninės, išliekant čiurnų skausmui, išrašytas anksčiau laiko paties prašymu (t. 1, b. l. 12). Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas ne visada naudojosi jam siūloma ir teikiama nemokama medicinos pagalba, ir leidžia daryti išvadą, kad ieškovas savo noru atsisakė dalies paslaugų (fizioterapijos (taip pat ir kojų masažo), kineziterapijos, refleksoterapijos, skirtos skausmui mažinti), kurias ieškinyje įvardijo kaip būtinas.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo nustatytos atsakovo deliktinės atsakomybės dėl ieškovo sveikatos pablogėjimo sąlygos – neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.) žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir apelianto patirtos žalos (CK 6.247 str.). Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kurio keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.  

 

 

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Artūras Driukas

 

                                                                                                            Konstantinas Gurinas

 

                                                                                                            Nijolė Piškinaitė