Civilinė byla Nr. e2S-366-794/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03825-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kreedex“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimu atmestas ieškovo J. Š. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kreedex“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė atsakovei iš ieškovo 968,00 Eur advokatų patirtų bylinėjimosi išlaidų, bei 13,28 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-902-640/2024 ieškovo J. Š. apeliacinis skundas atmestas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Taip pat atsakovei UAB „Kreedex“ iš ieškovo J. Š. priteista 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 16 d. gautas atsakovės UAB „Kreedex“ atstovo advokato Anatolijaus Novikovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo prašo išduoti vykdomąjį raštą S. A. dėl priteistų ir pagal sutartį perleistų bylinėjimosi išlaidų – 1355,20 Eur. Nurodo, kad 2024-05-23 UAB „Kreedex“ ir S. A., įvertinę 2024-04-23 Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-902-640/2024 (36 p.: Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, juridinio asmens atstovai turi teisę sumokėti už įmonę jai išrašytas sąskaitas, juo labiau, kad į nagrinėjamą civilinę bylą buvo pateiktas įgaliojimas, kuriuo tretiesiems asmenims buvo tokia teisė suteikta), pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 240523, pagal kurią UAB „Kreedex“ perleido S. A. priteistas bylinėjimosi išlaidas – 1355,20 Eur, kuriuos pastaroji buvo sumokėjusi už bendrovę.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą prašymo trūkumams pašalinti, t. y. teismui nėra žinoma pačios S. A. pozicija dėl vykdomojo rašto išdavimo, kitaip tariant, minėtas asmuo pats nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo; taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai atstovaujantis advokatas yra ir S. A. atstovas šioje byloje.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 26 d. gautas S. A. pasirašytas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo prašo išduoti vykdomąjį raštą S. A. dėl priteistų ir pagal sutartį perleistų bylinėjimosi išlaidų – 1355,20 Eur. Nurodo, kad 2024-05-23 UAB „Kreedex“ ir S. A., įvertinę 2024-04-23 Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-902-640/2024 (36 punktą), pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 240523, pagal kurią UAB „Kreedex“ perleido S. A. priteistas bylinėjimosi išlaidas – 1355,20 Eur, kuriuos pastaroji buvo sumokėjusi už bendrovę.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 23 d., 2024 m. spalio 18 d. ir 2024 m. spalio 18 d. gauti ieškovo J. Š. prieštaravimai/atsiliepimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuose pateikė prašymą atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą S. A.. Nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą, kaip tai numato įstatymai. Šiuo atveju jo padėtis žymiai pablogėja, nes nauja kreditorė yra užsienio pilietė ir teismas nepriima jo ieškinių jos atžvilgiu. UAB „Kreedex“ turi ir kitų kreditorių, kurių naudai yra priteistos ir išieškomos skolos per antstolius, bet nėra pateikti duomenys, kad jie buvo informuoti apie reikalavimų perleidimus. Tokiu būdu UAB „Kreedex“ siekia išvengti grąžinti iš jų priteistas skolas. Be to, sutartyje nurodytas UAB „Kreedex“ adresas neegzistuoja, visi nurodyti adresai ir kontaktai melagingi; nurodytos banko sąskaitos nepriklauso UAB „Kreedex“; sutartį pasirašo direktorius A. V., kuris nėra direktorius ir nedirba UAB „Kreedex“. Reikalavimo perleidimo sutartis yra galimai suklastota.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi tenkino UAB „Kreedex“ ir S. A. prašymus, t. y. pakeitė atsakovę UAB „Kreedex“, kuriai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-562-600/2024, iš ieškovo J. Š. priteista 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-902-640/2024, priteista 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos teisių perėmėja S. A.. Taip pat teismas naujajai atsakovei S. A. nutarė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-562-600/2024, įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-902-640/2024, pagrindu.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ir S. A. 2024 m. gegužės 23 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 240523, kurios pagrindu atsakovė perleido S. A. reikalavimo teisę į 1 355,20 Eur skolą, kurią sudaro 968 Eur ir 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Teismas taip pat nustatė, jog iš pateiktos sutarties matyti, kad atsakovės vardu ją pasirašė A. V. (sutartyje klaidingai parašyta – A. V.). Teismui patikrinus Juridinių asmenų registro duomenis, nustatyta, kad minėtas asmuo yra registruotas atsakovės vadovu nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d., todėl kaip nepagrįstus atmetė ieškovo teiginius esą A. V. negalėjo pasirašyti reikalavimo perleidimo sutarties atsakovės vardu.

10.       Taip pat teismas kaip nepagrįstus ir neįrodytus atmetė ieškovo argumentus, kad teismui pateikta reikalavimo perleidimo sutartis yra suklastota, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį.

11.       Teismas, vadovaudamasis sutarties laisvės principu, kaip teisiškai nepagrįstus vertino ieškovo argumentus, esą reikalavimo teisė į ieškovo skolą atsakovei galėjo būti perleista tik bylos dalyviams.

12.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovės ir naujosios kreditorės sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis neprieštarauja įstatymų nuostatoms (byloje nėra tokių duomenų), todėl šalys turėjo laisvę sudaryti šią sutartį.

13.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra atlyginęs bylinėjimosi išlaidų atsakovei, o apie reikalavimo perleidimą ieškovas buvo informuotas teismo tvarka (CK 6.109 straipsnio 7 dalis), todėl su ieškovo teiginiu, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą nesutiko.

14.       Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovo teiginiai, kad jo procesinė padėtis dėl reikalavimo perleidimo pablogės, nėra pagrįsti įrodymais, o jo argumentai, susiję su kitomis tarp šalių buvusiomis bylomis, šalių elgesiu išieškojimo proceso metu, nėra šios bylos dalykas, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15.       Ieškovas J. Š., atstovaujamas advokato Dmitrijaus Bogdanovo, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį ir įvertinti, ar nebuvo pažeistas CPK 21 straipsnyje reglamentuotas nešališkumo principas. Atskirojo skundo argumentai:

15.1.                      2024-09-26 per advokato Anatolijaus Novikovo paskyrą buvo pateiktas prašymas S. A. vardu, bet jokios atstovavimo sutarties, suteikiančios teisę advokatui A. Novikovui atstovauti S. A., nebuvo pateikta, todėl 2024-09-19 nutartyje nurodyti trūkumai pašalinti nebuvo.

15.2.                      Nurodo, kad nuo 2024-09-26 iki 2024-10-18 jokios informacijos byloje Nr. e2-562-600/2024 pateikta nebuvo, taip pat neaišku koks jo pateiktų prieštaravimų likimas, nes niekas į juos nereagavo, t. y. nei priėmė, nei atmetė. 2024-10-18 per EPP pakartotinai pateikė savo prieštaravimus, kuriuos jau buvau pateikęs 2024-09-23, bet jokios teisėjos rezoliucijos vėl nesulaukė, informacija apie pateiktus prieštaravimus byloje per EPP matoma nebuvo.

15.3.                      Ieškovas 2024-10-22 parašė elektroniniu paštu laišką teismo pirmininkei, nes per EPP teikiami dokumentai buvo ignoruojami, šio laiško gavimo taip pat niekas nepatvirtino. 2024-10-24 parašė elektroniniu paštu analogišką laišką teisėjai R. K., bet laiškas buvo ignoruotas. 2024-11-05 pakartotinai pateikė užklausą elektroniniu paštu teismui ir teismo pirmininkei ir teismas patvirtino laiško gavimą. 2024-11-13 elektroniniu paštu buvo gautas iš teismo atsakymas Nr. V2-1270-2024, kuriame pateikta akivaizdžiai tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. kad visi jo siųsti dokumentai buvo priimti teisėjos rezoliucija 2024-11-12. Iš gauto teismo atsakymo ir EPP duomenų yra akivaizdu, kad iš pradžių teisėja R. K. pašalino jo nurodytus duomenis EPP, o jau tada teismo pirmininkės pavaduotojas sukūrė ir pateikė jam atsakymą į „nepagrįstus“ elektroninius laiškus. 

15.4.                      2024-11-25 teismas priima skundžiamą nutartį, kurios kažkodėl nesiunčia suinteresuotam asmeniui S. A., nes gavėjų sąraše jos nėra, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu advokatui suteikta teisė ir ją atstovauti. 

15.5.                      Pažymi, kad teismas buvo informuotas, jog UAB „Kreedex“ turi skolų kitiems kreditoriams, todėl šios įmonės turtinės teisės yra areštuotos ir ji neturi teisės perleisti reikalavimo teisės, kol neatsiskaitė su savo kreditoriais ir areštai nėra panaikinti.

15.6.                      Pateikta 2024-05-23 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 240523 kelia pagrįstas abejones, nes direktoriumi prisistatantis A. V. neturi jokių UAB „Kreedex“ apskaitos dokumentų, kurie jam turėjo būti perduoti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas jau ne kartą buvo informuotas ir gali patikrinti JAR, kad įmonė nuo 2018 m. neteikia finansinių ataskaitų, kas leidžia abejoti, kad direktorius juos turi. Abejones dėl sutarties klastojimo patvirtina teismui pateikti duomenys, kad UAB „Kreedex“ sąskaitos bankuose buvo uždarytos 2020 m. rugsėjo mėn., o duomenys apie sutartyje nurodytą užsienyje esančią sąskaitą VMI nėra pateikti.

15.7.                      Be to, šioje byloje buvo pateiktas pradinis ieškinys atsakovėms UAB „Kreedex“ ir S. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo, reikalavimo teisės perleidimo sutarties ir atlikto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, bet teismas nepriėmė ieškinio. 2023-03-20 nutartimi teismas reikalavo pateikti ieškinio ir jo priedų vertimą į atsakovei (S. A.) suprantamą kalbą (rusų). Dabar situacija vėl kartojasi, nes bandant pateikti ieškinį prieš S. A., iš ieškovo nuolat reikalaujama išversti visus ieškinius ir priedus į rusų kalbą. Taigi šie argumentai yra ir šios bylos dalykas, nes būtent šioje byloje neteisėtai buvo pažeistos ieškovo teisės, nes nebuvo priimtas pateiktas pirminis ieškinys. 

15.8.                      A. V. nedirba UAB „Kreedex“, nėra joks direktorius, todėl negalėjo pasirašyti jokių sutarčių (tuo labiau su esminėmis klaidomis). 

15.9.                      Iš pateiktos informacijos ir dokumentų yra akivaizdžiai matyti, kad visą bylos nagrinėjimo laiką reikalavimai buvo keliami tik ieškovui, o UAB „Kreedex“ ir advokatas A. Novikovas galėjo nepateikti jokių dokumentų, įrodančių jų teiginius, galėjo neteikti teismo reikalaujamų dokumentų, o būtent ieškovas turėjo juos paneigti ir pateikti įrodymus, kurių jam niekas neteikė (pvz. duomenis iš bankų, kas uždarė sąskaitas, dėl ko negalėjo mokėti paskolos pagal sutartį). Visi ieškovo prašymai buvo atmetami, atsisakoma išreikalauti įrodymus, iškviesti ir apklausti A. V.. Kyla pagrįstas klausimas, ar tikrai CPK 21 str. reglamentuotas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas reiškia, kad teisėjas turi teisę netrukdomai tyčiotis iš proceso dalyvio ir klastoti duomenis byloje. 

16.       Atsakovė UAB „Kreedex“ ir pareiškėja S. A., atstovaujamos advokato Anatolijaus Novikovo, pateikė atsiliepimą į ieškovo J. Š. atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš J. Š. S. A. naudai 484,00 Eur advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą).

16.1.                      Ieškovas nenurodo, kokias materialinės teisės normas teismas pritaikė netinkami.

16.2.                      Kaip nepagrįsti ir neįrodyti atmestini ieškovo nurodyti argumentai, kad teismui pateikta reikalavimo perleidimo sutartis yra suklastota, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį (CPK 179 straipsnis), o savo teiginį grindžia tuo, kad neva A. V. nėra bendrovės vadovas, nors iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad yra priešingai.

16.3.                      Ta aplinkybė, kad A. V. nesudarė su bendrove darbo sutarties, nedaro reikalavimo sutarties negaliojančia, nes bendrovės vadovas be darbo santykių atlieka ir pavedimo santykius vadovaudamasis bendrovės įstatais ir AB įstatymu.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria teismas tenkino atsakovės ir suinteresuoto asmens prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

20.       Ieškovas 2025 m. vasario 18 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė papildomus prašymus ir paaiškinimus dėl ginčo esmės. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartyje nurodė, kad „bylą pagal ieškovo J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties paskirti nagrinėti teisėjui Vaclovui Paulikui“, tačiau skundas pateiktas dėl 2024 m. lapkričio 25 d. teismo nutarties.

21.       CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

22.       Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas iš esmės siekia papildyti savo atskirąjį skundą bei iš dalies teikia atsikirtimus į atsakovės bei S. A. atsiliepimo argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį formuojamos teismų praktikos kontekste, nutaria rašytinių paaiškinimų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimti.

23.       Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartyje nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties data, dėl kurios ieškovas pateikė atskirąjį skundą, laikytina kaip rašymo apsirikimas ir teismas ieškovo atskirąjį skundą nagrinėja dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

24.       Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovas J. Š., 2023 m. balandžio 18 d. patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kreedex“ 3000 Eur neturtinės žalos, taip pat atlyginti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Kreedex“ iš ieškovo J. Š. 968 Eur advokatų patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 13,28 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą (civilinės bylos Nr. e2-562-600/2024). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo J. Š. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą bei atsakovei UAB „Kreedex“ iš ieškovo J. Š. priteisė 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2A-902-640/2024).

25.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2-562-600/2024 pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad S. A. 2023 m. gegužės 26 d. apmokėjo gavėjui advokatui Anatolijui Novikovui 1258,40 Eur sumą, mokėjimo paskirtis „išankstiniam apmokėjimui PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Serija ANK Nr. 245/2023, sumokėta UAB Kreedex vardu“ (Swedbank mokėjimo pavedimas). Be to, S. A. 2024 m. vasario 29 d. apmokėjo gavėjui advokatui Anatolijui Novikovui 387,20 Eur sumą, mokėjimo paskirtis „išankstiniam apmokėjimui PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Serija ANK Nr. 2257/2024, sumokėta UAB Kreedex vardu“ (Luminor banko sąskaitos išrašas).

26.       2024 m. gegužės 23 d. tarp pardavėjo UAB Kreedex (atstovaujamo direktoriaus A. V.) ir gavėjo S. A. sudaryta Reikalavimų perleidimo sutartis Nr. 240523, pagal kurią pardavėjas 2024 m. gegužės 23 d. perleido visą reikalavimą į J. Š., kilusį iš teismo sprendimų dėl procesinių išlaidų atlyginimo, bendra suma – 1 355,20 Eur.

27.       Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi tenkino pareiškėjų UAB „Kreedex“ ir S. A. prašymus ir pakeitė atsakovę UAB „Kreedex“ jos teisių perėmėja S. A. bei naujajai atsakovei S. A. nutarė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-562-600/2024, įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-902-640/2024, pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nėra atlyginęs bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Kreedex“, apie reikalavimo perleidimą ieškovas buvo informuotas teismo tvarka (CK 6.109 straipsnio 7 dalis), ieškovo procesinė padėtis dėl reikalavimo perleidimo nepablogės, todėl sprendė, kad šiuo atveju atsakovės ir naujosios kreditorės sudaryta Reikalavimų perleidimo sutartis neprieštarauja įstatymų nuostatoms (byloje nėra tokių duomenų), todėl šalys turėjo laisvę sudaryti šią sutartį.

28.       Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę.

29.       Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Bendruosius reikalavimo perleidimo klausimus reglamentuoja CK 6.101-6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje bei 6.102 straipsnyje yra apibrėžti reikalavimo perleidimo ribojimai.

30.       CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

31.       Reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

32.       Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui.

33.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

34.       Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutartis ieškovui buvo pateikta teismo tvarka, ieškovas turėjo galimybę su ja susipažinti ir pateikė savo nuomonę dėl šios sutarties, todėl laikytina, jog jis tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą.

35.       Pirmiausia ieškovas atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, nes advokatas Anatolijus Novikovas, pateikęs prašymą už pareiškėją S. A., neturėjo teisės jos atstovauti. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl trūkumų pašalinimo, pirmiausia akcentavo, jog teismui nežinoma pačios S. A. pozicija dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. minėtas asmuo pats nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o kartu pažymėjo ir tai, kad nėra duomenų apie advokato atstovavimą S. A.. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 26 d. buvo gautas pačios S. A. pasirašytas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodyta pareiškėjos pozicija dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, jog teismo nutartimi nustatyti trūkumai tinkamai pašalinti. Pažymėtina, jog kartu su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą pateikta teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp S. A. ir advokato Anatolijaus Novikovo, kas patvirtina atstovavimo santykius.

36.       Be to, ieškovas atskirajame skunde teigia, kad pateikta 2024 m. gegužės 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 240523 kelia pagrįstas abejones, nes A. V. nedirba UAB „Kreedex“, nėra joks direktorius, todėl negalėjo pasirašyti jokių sutarčių (tuo labiau su esminėmis klaidomis), be to direktoriumi prisistatantis A. V. neturi jokių UAB „Kreedex“ apskaitos dokumentų, kurie jam turėjo būti perduoti įstatymo nustatyta tvarka.

37.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis iš Juridinių asmenų registro apie atsakovės UAB „Kreedex“ vadovą, teisingai nustatė, jog UAB „Kreedex“ vadovu nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. yra A. V., todėl pagrįstai atmetė ieškovo teiginius esą A. V. negalėjo pasirašyti reikalavimo perleidimo sutarties atsakovės vardu.

38.       Pažymėtina, kad bendrovės vadovo veikla yra dvejopa, t. y. vidiniuose santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas (organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus), o išoriniuose santykiuose, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – vadovas veikia kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas ir atstovas. Šiuo atveju A. V., būdamas UAB „Kreedex“ vadovu (ką patvirtina Juridinių asmenų registro duomenys), veikė kaip bendrovės atstovas jos vardu, todėl turėjo teisę sudaryti Reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registre įregistruotas bendrovės vadovas veikė bendrovės vardu ir šiuo atveju darbo santykių klausimo vertinimas ir aiškinimas yra neesminis.

39.       Be to, aplinkybė, jog Reikalavimo perleidimo sutarties 3 puslapyje ties informacija apie šalis nurodyta, jog ją pasirašo direktorius „A. V.“, o ne „A. V.“ nėra esminė, dėl kurios būtų galima teigti, kad minėta sutartis kelia pagrįstų abejonių, nes akivaizdu, kad tik sutarties 3 puslapyje klaidingai nurodyta UAB „Kreedex“ direktoriaus pavardė. Pažymėtina, kad sutarties 1 puslapyje atsakovės UAB „Kreedex“ direktoriaus rekvizitai nurodyti be klaidų.

40.       Nustačius, jog 2024 m. gegužės 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi nėra pažeidžiamos skolininko (ieškovo) teisės ir labiau suvaržomos jo prievolės, nes Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Kreedex“ neperdavė daugiau teisių nei turėjo į ieškovą (t. y. perleistas reikalavimas į ieškovą susideda dėl procesinių išlaidų atlyginimo bendrai 1 355,20 Eur), ir nesant duomenų, kad ieškovas būtų atlygines priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi UAB Kreedex ir S. A. sudaryta 2024 m. gegužės 23 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 240523 ir jos pagrindu pakeitė išieškotoją UAB Kreedex jos teisių perėmėja S. A..

41.       Pažymėtina, jog ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl to, jog direktoriumi prisistatantis A. V. neturi jokių UAB „Kreedex“ apskaitos dokumentų, kurie jam turėjo būti perduoti įstatymo nustatyta tvarka ar tai, jog ieškovui bandant pateikti ieškinį prieš S. A., iš ieškovo nuolat reikalaujama išversti visus ieškinius ir priedus į rusų kalbą, nėra niekaip susiję su skundžiama nutartimi, nepagrindžia jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstas išvadas ar netinkamai vertino faktines aplinkybes sprendžiant klausimą dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo pagal įsiteisėjusios teismų sprendimus.

42.       Be to, ieškovas nurodo, kad nuo 2024-09-26 iki 2024-10-18 jokios informacijos byloje Nr. e2-562-600/2024 pateikta nebuvo, t. y. neaišku jo pateiktų prieštaravimų priėmimas/atmetimas, todėl 2024-10-18 per EPP pakartotinai pateikė savo prieštaravimus, kuriuos jau buvau pateikęs 2024-09-23, bet teisėjos rezoliucijos nesulaukė, informacija apie pateiktus prieštaravimus byloje per EPP matoma nebuvo.

43.       Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų civilinėje byloje Nr. e2-562-600/2024 nustatė, jog pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-562-600/2024 ir joje 2024 m. rugsėjo 16 d. gavus atsakovės UAB „Kreedex“ atstovo advokato Anatolijaus Novikovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo užvesta kita civilinė byla Nr. e2VP-25961-600/2024, todėl ieškovo J. Š. teikti atsiliepimai/prieštaravimai į atsakovės prašymą yra užregistruoti civilinėje byloje Nr. e2VP-25961-600/2024. Minėtoje civilinėje byloje matyti, jog ieškovas 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė atsiliepimą DOK-140774 (2024 m. lapkričio 12 d. teisėjos rezoliucija nuspręsta „Prijungti“), 2024 m. spalio 18 d. pateikė atsiliepimą DOK-156457 (2024 m. lapkričio 12 d. teisėjos rezoliucija nuspręsta „Prijungti“) ir 2024 m. spalio 21 d. pateikė atsiliepimą DOK-156893 (2024 m. lapkričio 12 d. teisėjos rezoliucija nuspręsta „Teikiamas analogiškas prieštaravimui dėl vykdomojo rašto išdavimo (DOK-140774), kurio priėmimo klausimas išspręstas). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė visų ieškovo teiktų atsiliepimų/prieštaravimų priėmimo klausimą. Be to, iš bylos domenų LITEKO matyti, kad tiek ieškovui, tiek jo atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui 2024 m. lapkričio 14 d. išsiųstas pranešimas dėl posėdžio rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje Nr. e2VP-25961-600/2024, todėl ieškovui bei jo atstovui turėjo ir galėjo būti žinoma apie bylos proceso eigą bei jo procesinių dokumentų priėmimo klausimus prisijungus per EPP šioje civilinėje byloje.

44.       Ieškovas taip pat kelia klausimą dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, argumentuodamas tuo, jog visą bylos nagrinėjimo laiką reikalavimai buvo keliami tik ieškovui, o atsakovė ir jos atstovas galėjo nepateikti dokumentų, įrodančių jų teiginius, neteikti teismo reikalaujamų dokumentų, o būtent ieškovas turėjo juos paneigti ir pateikti įrodymus, kurių jam niekas neteikė (pvz. duomenis iš bankų, kas uždarė sąskaitas, dėl ko negalėjo mokėti paskolos pagal sutartį), be to, visi ieškovo prašymai buvo atmetami, atsisakoma išreikalauti įrodymus, iškviesti ir apklausti A. V..

45.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

46.       Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai, nagrinėjantys bylą, turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

47.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga nenustatė objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas nušalinimo teismo sudėčiai nereiškė, su bylą nagrinėjančio teismo sudėtimi sutiko, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamu atveju nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo. Pažymėtina, jog tai, kad teismas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo ar tikėjosi ieškovas, negali būti pagrindu pripažinti bylą nagrinėjusią teisėją šališka arba pažeidusia įrodymų vertinimo taisykles.

48.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines situacijos aplinkybes, pagrįstai pakeitė atsakovę UAB „Kreedex“ jos teisių perėmėja S. A. ir naujajai atsakovei S. A. pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-562-600/2024, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

49.       Kiti atskirajame skunde ir / ar atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

51.       Atsakovė UAB „Kreedex“ ir pareiškėja S. A. atsiliepime į ieškovo J. Š. atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš ieškovo J. Š. S. A. naudai 484,00 Eur advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą). Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas Serija ANK Nr.001673 ir 2024 m. gruodžio 6 d. mokėjimo pavedimo nustatyta, jog advokatui už paslaugas apmokėjo S. A..

52.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų maksimalių dydžių, todėl jos S. A. priteisiamos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).

53.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti S. A. iš ieškovo J. Š. 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Vaclovas Paulikas