Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-13660-957/2014

                                                                     Proceso Nr. 4-68-3-13225-2014-1

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,

sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P.,

nukentėjusiajam V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

G. P. 2014 m. spalio 14 d., 17 val. Vilniuje, Minties g. 4, vairuodama automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Chrysler Town & Country“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino. Taip G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu G. P. kaltę kliudžius kitą automobilį pripažino ir paaiškino, kad išties galėjo kontaktuoti su kitu automobiliu, tačiau tiesiog kontakto nepajuto, todėl ir neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Įvykio metu jai reikėjo išvažiuoti, buvo paliktas nedidelis tarpas tarp automobilių, buvo tamsu, ji važiavo atbuline eiga, po to į priekį ir tikėtina kliudė kitą transporto priemonę, tačiau to nepajuto, net automobiliu grįžo į tą pačią vietą ir jį paliko ten stovėti. Kitą dieną pamatė kvietimą į policiją. Pradžioje galvojo, kad kitas automobilis įvažiavo į jos automobilį. Su kaimynu, kurio automobilis apgadintas nekontaktavo, tikėjosi susitikti policijoje, yra pasiryžusi kompensuoti žalą.

Nukentėjusysis V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną pastatė automobilį kieme. Tarp 17 ir 19  val. atėjo ir nuvažiavo į  darželį pasiimti vaikų. Po to pastebėjo, kad jo automobilis apgadintas. Nei darbe, nei prie darželio automobilio niekas negalėjo apgadinti, nes tam nebuvo objektyvių galimybių. Mano, kad G. P. manevruodama automobiliu galėjo nepajusti kontakto, nes kiemas mažas, buvo tamsu, greitis galėjo būti nedidelis, juo labiau, kad grįžusi ji pastatė automobilį lygiai toje pačioje vietoje. Šiuo metu su G. P. sutarė, kad ji atlygins 400 Lt padarytą žalą, jai pretenzijų neturi. 

G. P. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio G. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jos padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2). Administracinėn atsakomybėn traukiama G. P. 2014 m. spalio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, 2014 m. spalio 14 d. apie 20 val. pastatė savo automobilį „Volvo S60“ kieme adresu Vilniuje, Minties g. 4. 2014 m. spalio 16 d. ryte apie 7.30 val. pastebėjo, jog automobilis apgadintas. Prieš tai, apie, t. y. 2014 m. spalio 14 d., 17 val. išvažinėjo atbulomis ir galimai užkabino už jos stovėjusį automobilį, kadangi išvažiavimui visai nebuvo vietos. To, jog kliudė kitą automobilį, nepastebėjo. Vėliau grįžo į tą pačią vietą ir paliko automobilį (b. l. 9). V. S. 2014 m. spalio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2014 m. spalio 14 d. apie 17.00 val. pastatė automobilį „Chrysler Town & Country” kiemo, esančio Vilniuje, Minties gatvėje, tarp 4 ir 6 numeriu pažymėtų namų, aikštelės centre. Apie 19 val. Išvažiavo į parduotuvę ir apšviestoje vietoje pastebėjo, jog automobilis apgadintas. Pats automobilio apgadinti negalėjo. Mano, jog eismo įvykis galėjo įvykti tarp 17 ir 19 val. Kitos dienos rytą pastebėjo, jog kieme stovi automobilis „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su šviežia braukimo žyme tame pačiame aukštyje, kaip ir apgadinimas, ant jo vairuoto automobilio. Tai pastebėjęs, iškvietė policijos pareigūnus. Įtaria, jog kontaktas įvyko minėtam automobiliui manevruojant kieme (b. l. 10). Šiuo rašytiniu paaiškinimu V. S. patikslino savo 2014 m. spalio 15 d. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 8). Analogiškas aplinkybes V. S. parodė ir apklausiamas teismo posėdžio metu. Policijos pareigūno D. K. 2014 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime išdėstytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir V. S. rašytiniuose paaiškinimuose bei parodymuose, be to, nurodyta, jog automobilių apgadinimų pobūdis ir aukštis atitinka (b. l. 4). Šią aplinkybę patvirtina ir abiejų automobilių nuotraukos fotolentelėje, kur užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 11-13). Šiuos byloje surinktus įrodymus detalizuoja kita bylos medžiaga: eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), policijos įvykio registro išrašas (b. l. 7). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, kad G. P., vairuodama transporto priemonę, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl tokia jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir už tai, kad ji, 2014 m. spalio 14 d., 17.00 val. Vilniuje, Minties g. 4, vairuodama automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepalikusi tarpo iš šono, kliudžiusi stovintį automobilį „Chrysler Town & Country“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadinusi, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos, taip pažeidusi KET 222 punkto reikalavimus. Protokole tokia G. P. veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). G. P. nuosekliai paaiškino, jog nesuprato kliudžiusi kitą transporto priemonę. Šios aplinkybės nepaneigia ir byloje nustatyti abiejų transporto priemonių apgadinimai (įbrėžimai), kurie vizualiai savo pobūdžiu yra iš esmės nedideli, todėl veikiau leidžia spręsti, jog vairuotoja išties galėjo nesuvokti automobilio kontakto. Teismas pažymi, jog šiuo atveju svarbus ir G. P. elgesys po eismo įvykio, t. y. nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama G. P., apgadinusi kitą transporto priemonę ir išvažiavusi, vėliau automobilį pastatė tame pačiame kieme (toje pačioje vietoje), kuriame ir įvyko susidūrimas. Taigi, vairuotoja nebandė slėpti savo automobilio, taisyti ar kitaip maskuoti automobilio defektų, atsiradusių kontakto metu, ar imtis kitų veiksmų, kurie leistų išvengti atsakomybės, o tai tik patvirtina G. P. duotus paaiškinimus, jog iš karto apgadinimų ji nepastebėjo, kartu sudaro pagrindą išvadai, jog ji apskritai nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu šie apgadinimai galėjo atsirasti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės nustatytos iš esmės remiantis tik faktiniais duomenimis bei pačios G. P. nuoširdžiais parodymais, kitų eismo įvykio liudytojų nėra. Atsižvelgus į tai, kas aptarta pirmiau, teismas konstatuoja, jog G. P. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas G. P. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (kita transporto priemonė apgadinta nestipriai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, administracine tvarka iki šiol nebausta. G. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kas pirmiau aptarta, teismas daro išvadą, jog G. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 302 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais,

n u t a r i a:

G. P. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai vieno šimto litų (100 Lt) dydžio baudą.

G. P. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas                                                                                                                  Marijus Kursevičius