Administracinio nusižengimo byla Nr. II-994-369/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01342-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 16.9.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24387-2022 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24387-2022 A. D. buvo nubaustas 60 eurų bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 415 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, t.y., dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11.26 val. (duomenys neskelbtini) automobiliui „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatlikta techninė apžiūra, valstybinis numeris negalioja ir automobilio eksploatacija uždrausta (b.l. 8-9).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. D. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad automobilis „Chevrolet Trax“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis vairavo eismo įvykio metu, nėra jo nuosavybė, todėl vadovaujantis Susisiekimo ministro įsakymu patvirtinto Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo III skyriaus nuostatomis jis neturi pareigos rūpintis kitam asmeniui priklausančio automobilio technine apžiūra. Automobilis priklauso kitam asmeniui, pareiškėjas tik buvo paprašytas pervežti juo krovinį. Dėl šios priežasties jis nėra tinkamas subjektas traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 2 ir 3 dalis. Be to, skundžiamame nutarime klaidingai nurodytos aplinkybės, kad „automobiliui neatlikta techninė apžiūra, valstybinis numeris negalioja ir automobilio eksploatacija uždrausta“. Jo vairuotas automobilis buvo su galiojančiu valstybiniu numeriu, jo eksploatacija nebuvo uždrausta. Faktas, kad automobilio techninė apžiūra buvo pasibaigusi prieš kelias savaites, o jo savininkas buvo pamiršęs ją praeiti, nepadaro automobilio techniškai netvarkingu ir negalimu eksploatuoti. Jo dalyvavimas viešajame eisme nebuvo sustabdytas (b.l. 2-3).
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pareigūnas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nustatė, kad nekyla abejonių, jog A. D. 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11.26 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, valstybinis numeris negalioja ir automobilio eksploatacija uždrausta. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 223, 226 punktų nuostatomis, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja, ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. SEAKĮ 27 straipsnio 4 dalis nustato, kad Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta ar negalioja motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme sustabdomas. Sustabdžius leidimą motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme, leidimo sustabdymo metu šių transporto priemonių ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai laikomi negaliojančiais. A. D. vairavęs transporto priemonę atitiko SEAKĮ 2 straipsnio 84 punkte nustatytą transporto priemonės valdytojo sąvoką, todėl jam pagal KET 227 punktą kilo pareiga užtikrinti, kad jo valdoma transporto priemonė atitiktų transporto priemonei keliamus reikalavimus (b.l. 36-40).
Pareiškėjas A. D. 2022 m. gruodžio 19 d. el. paštu pateikė rašytinį paaiškinimą dėl administracinių nusižengimų, kuriame nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir savo skunde (b.l. 43-45).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir Institucijos atstovas, būdami tinkamai informuoti apie skundo nagrinėjimo teismo posėdyje laiką, datą ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti skundo nagrinėjimą nepateikė. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, skundas nagrinėjamas nedalyvaujant proceso šalims, rašytinio proceso tvarka.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą arba vairavimą neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.
Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimą, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo).
Kelių eismo taisyklių 223 punkte nurodyta, jog eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. KET 226 punktas nustato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Analogiškus reikalavimus nustato ir SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalis.
Aplinkybė, kad A. D. 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11.26 val. (duomenys neskelbtini)vairavo automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neabejotinai nustatyta byloje surinkta medžiaga: policijos pareigūno O. G. 2022 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, pareiškėjo rašytiniu paaiškinimu, jos neginčija ir pats pareiškėjas skunde. Pareiškėjas taip pat neginčija aplinkybės, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. automobiliui „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros galiojimo terminas buvo pasibaigęs, o nauja privaloma techninė apžiūra nebuvo atlikta. Pagal VĮ Regitra duomenis, privaloma techninė apžiūra automobiliui buvo atlikta tik 2022 m. rugsėjo 2 d. (b.l. 47-48).
A. D. neigia, kad jo veikoje buvo ANK 415 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų nusižengimų sudėtis, kadangi jis nėra automobilio „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ar valdytojas, todėl neprivalo užtikrinti, kad jo vairuotas automobilis atitiktų transporto priemonei, dalyvaujančiai viešajame eisme KET ir SEAKĮ nustatytus reikalavimus, o būtent, kad automobiliui būtų atlikta privaloma techninė apžiūra ir galiotų valstybiniai numeriai.
Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde netinkamai interpretuoja ANK 415 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų teisės normų dispozicijas, o būtent administracinių nusižengimų objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose straipsniuose nustatyta administracinė atsakomybė ne transporto priemonės savininkui ir ne už tai, kad pati transporto priemonė neatitinka transporto priemonei dalyvaujančiai viešajame eisme keliamų reikalavimų. Minėtame ANK straipsnyje nustatyta atsakomybė už jo atitinkamose dalyse nurodytais požymiais apibrėžtų transporto priemonių vairavimą, ir straipsnio sankcijose nurodytas trauktinas atsakomybėm specialus subjektas – vairuotojas. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar automobilį, neturintį techninės apžiūros, vairavo savininkas, valdytojas ar kitas asmuo. Atsakomybei pagal šio straipsnio 2-3 dalis kilti užtenka dviejų aplinkybių: 1) transporto priemonė yra be galiojančios privalomos techninės apžiūros, jos eksploatacija yra uždrausta, jos valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, 2) asmuo ją vairavo. Šiuo atveju asmens administracinė atsakomybė kildinama iš to, kad A. D. vairuodamas transporto priemonę kaip padidinto pavojaus šaltinį, nepasirūpino išsiaiškinti, ar ji atitinka privalomus viešajame eisme dalyvaujančiai transporto priemonei reikalavimus.
Be to, pagal KET 227 punkto nuostatas viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 84 punktą transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Taip pat ir pareiškėjo minimo Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo III skyriaus 7 punktas nurodo, kad transporto priemonę privalomai apžiūrai pateikia jos valdytojas, t.y., nebūtinai savininkas. A. D. nurodė, kad jis valdė automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paprašytas pervežti krovinį, todėl automobilį jis valdė panaudos teise. Prieš dalyvaudamas viešajame eisme, jis turėjo įsitikinti, kad jo vairuojama transporto priemonė atitinka KET 226 punkto reikalavimus.
SEAKĮ 27 straipsnio 4 dalis nustato, kad Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta ar negalioja motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra arba kad motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir (ar) nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kad neatliktos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme sustabdomas (išskyrus motorines transporto priemones ir (ar) priekabas, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti). <...> Pašalinus priežastis, lėmusias motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymą (motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties atveju, įregistravus naują motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininką ar valdytoją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas panaikina šio leidimo sustabdymą ir motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba vėl gali dalyvauti viešajame eisme. <...> Sustabdžius leidimą motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme, leidimo sustabdymo metu šių transporto priemonių ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai laikomi negaliojančiais.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 89.1 punktą, VĮ „Regitra“ per 5 darbo dienas transporto priemonių registre įrašo duomenis apie leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme sustabdymą, kai iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos gaunami duomenys, kad neatlikta transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra.
Iš šių teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad jei transporto priemonės privalomos techninės apžiūros galiojimo terminas yra pasibaigęs, jos dalyvavimas viešajame eisme nėra leidžiamas, jis sustabdomas, valstybinio numerio galiojimas taip pat sustabdomas, todėl skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo vairuoto automobilio eksploatacija 2022 m. rugpjūčio 6 d. buvo draudžiama, o valstybinis numeris negaliojo, yra teisingas ir objektyviai įrodytas. Nors pareiškėjas nurodo, kad privalomos techninės apžiūros termino pasibaigimas automatiškai nedaro transporto priemonės techniškai netvarkinga, tačiau kita vertus be tos apžiūros ir jos rezultatų įforminimo nėra jokios garantijos, kad automobilis yra techniškai tvarkingas.
Kita vertus, iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo turinio, pateikto 2022 m. gruodžio 19 d. paaiškinimo matyti, kad A. D. nesupranta savo kaltinimo esmės, kad jis traukiamas atsakomybėn ne už tai, kad neatliko vairuotos transporto priemonės privalomos techninės apžiūros, o už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privaloma techninė apžiūra, o to pasekoje jai sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme (uždrausta eksploatacija) ir negalioja valstybinis numeris.
ANK 609 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodoma <...> administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; <...>. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2019 m. vasario 12 d. Nr. 2AT-6-628/2019, 2020 m. kovo 31 d. Nr. 2AT-11-628/2020).
Teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolo ir skundžiamo nutarimo turiniu, konstatuoja, kad faktinės nusižengimo aplinkybės juose nurodytos netiksliai, o būtent nenurodant visų ANK 415 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytų nusižengimų sudėties objektyviųjų požymių, o būtent veikos – paties vairavimo fakto. Būtent šios aplinkybės nebuvimas klaidino pareiškėją, kuris laikė, kad yra baudžiamas už transporto priemonės savininko pareigų neatlikimą. Pažymėtina, kad nusižengimo esmė ir pareiškėjo kaip transporto priemonės valdytojo pareigos jam būtų aiškesnės, jei skundžiamame nutarime būtų padarytos nuorodos į atitinkamus KET ar SEAKĮ straipsnius, reglamentuojančius reikalavimus, keliamus transporto priemonei, dalyvaujančiai eisme ir jos valdytojui.
Kadangi bausdama už šį nusižengimą, Institucija aprašydama nusižengimo esmę tiksliai nesurašė nusižengimo sudėties požymių, tuo pačiu ir suklaidino pareiškėją dėl jo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto tinkamumo, sudarydama jam prielaidas manyti, kad jis baudžiamas už tai, kad neatliko ne jam priklausančiai transporto priemonei privalomos techninės apžiūros, o ne dėl to, kad vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros ir be galiojančio valstybinio numerio. Tokiu būdu jam buvo sudaryta kliūtis tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniui keliamų reikalavimų nesilaikymas laikytinas esminiu proceso pažeidimu. Tai sudaro teismui pagrindą naikinti skundžiamą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24387-2022, o administracinio nusižengimo bylą perduoti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, atsižvelgus į nutartyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo surašymo trūkumus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r ė :
tenkinti pareiškėjo A. D. skundą iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24387-2022 panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas