Baudžiamoji byla Nr. 1-311-1009/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32401-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.1.; 2.4.1.2.; 2.4.1.3

 (S)

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 12 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,

sekretoriaujant Rasai Budreckienei,

dalyvaujant prokurorui A. E.,

kaltinamajam D. K., jo gynėjai advokatei D. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis jaunesniuoju specialistu Viešojo saugumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas,

n u s t a t ė :

D. K. 2018-07-07, apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0231 nustatyta 2,03 prom., pagal specialisto išvadą Nr. T‑A 7081/2018(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,03 prom., etilo alkoholio), vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. T..

Kaltinamasis D. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad praėjusių metų liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, naktį, buvo kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, vakarojo. Būdamas neblaivus įsėdo į automobilį ir su juo pavažiavo apie 100 metrų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, nes dėl neblaivumo neatsiminė visų įvykio aplinkybių. Atsimena, kad įsėdo į automobilį, nes ieškojo cigarečių. Buvo nelabai adekvatus ir dėl to nepastebėjo, kad įsėdo ne į draugo, o į svetimą automobilį. Savo elgesį vertina labai blogai, jaučia didžiulę gėdą dėl tokio savo elgesio. 

Kaltinamojo D. K. kaltė be visiško jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 str.).

Liudytojai I. M., R. T., V. Š., A. K. apklausti ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasi pavažiavo apie 80 metrų, įsėdęs į užvestą automobilį, kaltinamąjį atpažino iš jo nuotraukų ir parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (T I, b. l. 58-60, 64-67, 70-71, 74-79, 82-90, 93-94, 97-102, 105-110, 113-114, 117-122, 126-134).

Liudytojas A. U. parodė, kad 2018-07-08, apie 0.00 val., dirbant su vyresniuoju patruliu K. T., buvo gautas pranešimas iš Šiaulių AVPK budėtojo, kad kaimo turizmo sodyboje ,, (duomenys neskelbtini)" nepažįstami asmenys sėdo į  automobilį ,,Mitsubishi" ir išvažiavo, o pranešėjos vyras nusivijo vagis. Nuvykus į įvykio vietą R. T. ir I. M. paaiškino, kad nepažįstamas asmuo, eidamas pro pavėsinę, kurioje jie buvo, įsėdo į jų stovintį užvestą automobilį ir pavažiavo apie 100 metrų, po to sustojo, išlipo ir nuėjo prie kitų pavėsinių. R. T. ir I. M. nurodė D. K., jam buvo nustatytas girtumas. Jis atrodė akivaizdžiai neblaivus, iš judesių, koordinacijos, sklindančio alkoholio kvapo, nerišlios kalbos (T I., b. l. 161-162).

Liudytojas K. T. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas A. U. (T I,  b. l. 167-168).

Iš 2018-07-08 ir 2018-09-05 įvykio vietos apžiūros protokolų ir fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje.  Apžiūrėtas automobilis M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo aikštelėje, galu link keliuko (T I, b. l. 9-15, 17, 14-29). Automobilis pagal pakvitavimą perduotas saugoti I. M. (T I, b. l. 35).

Iš Tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2018-07-08, apie 00.00 val,. buvo gautas pranešimas, kad kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ ką tik nepažįstamas asmuo atėjo į pranešėjos kompaniją, sėdo į automobilį ir išvažiavo, pranešėjos vyras nusivijo automobilį. Nuvykus į įvykio vietą R. T. ir I. M. policijos pareigūnams paaiškino, kad nepažįstamas asmuo, eidamas pro pavėsinę, kurioje jie buvo, įsėdo į jų stovintį ir užkurtą automobilį, pavažiavo apie 100 m., po to sustojo, išlipo ir nuėjo prie toliau esančių pavėsinių. Vėliau paaiškėjo, kad R. T. ir I. M. nurodytas asmuo yra D. K.. Jam 2018-07-08, 01.11 val., buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas (T I, b. l. 30).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 7081/2018(01) matyti, kad D. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,02 ‰ (promilės) etilo alkoholio (T I, b. l. 40).

Įrodymai, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo remiamasi lingvistine ,,vairuoti“ prasme, pagal kurią vairuoti – reiškia valdyti vairu, vairavimo veiksmas nesiejamas su nuvažiuotu keliu, vairavimas nėra privalomai sietinas netgi su automobilio vidaus variklio, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė, užvedimu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens.

Kaltinamasis D. K. prisipažino, kad 2018-07-07 vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Iš specialisto išvados matyti, kad jo kraujyje yra daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio, t. y. nustatyta 2,03 % (promilės) etilo alkoholio kraujyje. Apklausti liudytojai R. T., V. Š., A. K., I. M. patvirtino, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, tokias pačias aplinkybes jie nurodė ir įvykio vietą apklaustiems pareigūnams A. U. ir K. T.. 

Duomenų, kad šie įrodymai gauti neteisėtais būdais byloje nėra, taip pat nėra šiems įrodymams prieštaraujančių duomenų.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų viseto pagrindu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo D. K. kaltė visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis, jo gynėja bei valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teisme prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. K. anksčiau neteistas (T II, b. l. 25), kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, todėl laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad kaltinamasis atitinka ir kitas aukščiau nurodytas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas.

Kaltinamasis D. K. bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, žala nepadaryta, todėl jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas.

Kaltinamasis D. K. neteistas (T II., b. l. 25), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (T II, b. l. 26-28), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, skatintas (T II., b. l. 57).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje yra pateiktas rašytinis laiduotojos R. M. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą. R. M. yra neteista (T II., b. l. 64), administracine tvarka nebausta (T II, b. l. 65), charakterizuojama teigiamai ( T II, b. l. 63). Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, tai, kad ji yra kaltinamojo sesuo, su juo nuolat bendrauja, kritiškai vertina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad R. M. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo D. K., taip pat laiduotojos R. M. asmenybę, laiduotojos asmenines savybes, tai, kad padaryta viena nusikalstama veika, nusikalstamais veiksmais kaltinamasis nesiekė turtinės naudos, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas paskirtinas be užstato, nustatant minimalų įstatymo nustatytą laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis). 

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Šiuo konkrečiu atveju, teismas išnagrinėjęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad D. K. padaryta nusikalstama veika truko itin trumpą laiką, jis automobiliu nuvažiavo ne daugiau kaip 150 metrų, nusikalstamą veiką baigė savanoriškai, o ne buvo sulaikytas kitų asmenų ar policijos pareigūnų, niekam nebuvo padaryta žala, kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbdavio charakterizuojamas puikiai, ne kartą skatintas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybą. Šios aplinkybės rodo, kad D. K. nėra linkęs nusikalsti, nusikalto atsitiktinai, o tai rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad kaltinamajam šiuo konkrečiu atveju skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį. Teismas laiko, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir baudžiamasis procesas yra pakankamos baudžiamojo poveikio priemonės nubaudimo tikslams pasiekti. 

Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T II., b. l. 22-23) –  nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Teismas, remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

D. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. M., gimusios 1982-10-15, atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos D. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti D. K., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. M. kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                              Sigita Kazlauskienė