Byla Nr. 1N-96/2014

        Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00048-2013-2

        Procesinio sprendimo kategorijos: 

(S)

        2.12.3.; 2.1.16.2.12.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 27 d.

Vilnius

          Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

           viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. G. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties, kuria pašalinta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamojo V. Č. turtui – butui su rūsiu ir palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties likusi dalis, kuria trims mėnesiams buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo V. Č. turtui – pinigams ir pareiškėjo S. G. turtui – automobiliui.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė :

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 1-99-300/2014 V. Č. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), t. y. tuo, kad 2013 metais Šiaulių mieste neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis. 

Be to, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kitiems kaltinamiesiems, tačiau nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas su jais nėra susijęs.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimu (patikslintu 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu) ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos ir S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į turtą: automobilį „M. B.“, S320, pagamintą 2001 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant S. G. disponuoti šiuo turtu.

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties dalis, kuria trims mėnesiams, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. G. turtui – automobiliui „M. B.“, S320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant S. G. disponuoti šiuo turtu.

Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad byloje yra duomenų, jog automobilį „M. B.“ nuosavybės teise įgijo V. Č., kaltinamas narkotinių (ir psichotropinių) medžiagų platinimu, tačiau užregistravo S. G. vardu. Atsižvelgiant į tai byloje yra galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, todėl šiuo metu laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę.

Pareiškėjas S. G. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį. Pareiškėjas nesutinka su jam taikomu laikinu nuosavybės teisės apribojimu, nes automobilis „M. B.“  priklauso jam asmenine nuosavybės teise, apie ką parodė ir bylos tyrimo metu apklausta jo sutuoktinė. Ji pats tyrėjui tiksliai nurodė už kiek ir kokiomis aplinkybės įsigijo automobilį. S. G. skunde pažymi, kad jau 21 metų turi nuolatinį darbą ir pragyvenimo šaltinį, todėl turėjo visas galimybes susitaupyti 9800 litų 20 metų senumo automobiliui, kurį nusipirkęs užregistravo „Regitroje“, draudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, naudojo savo reikmėms.

Pareiškėjo S. G. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam/ arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bylą perdavus į teismą, nuosavybės teisės apribojimo arba jo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojimas.

BK 723 straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams. Pareiškėjo skundą nagrinėjantis teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nevertina, ar turtas, kuriam taikomas apribojimas, gautas iš nusikalstamos veikos, ar bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Visi šie klausimai bus išspręsti teismo nuosprendžiu, tačiau iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam ir jo šeimos nariui (patėviui S. G.) šiuo metu taikomas pagrįstai. Netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas, todėl šioje baudžiamojoje byloje turi būti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas tiek į kaltinamojo V. Č., tiek į jo šeimos nario – pareiškėjo S. G. turtą.

BPK 151 straipsnio nuostatų prasme, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Tokiu asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į S. G. šeimos nario – posūnio V. Č. galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (sunkūs nusikaltimai), laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį negali būti vertinama kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, jos taikymo sąlygos ir pagrindai neišnyko.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad ja yra taisyta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis, pašalinant dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo V. Č. turtui – butui su rūsiu. Tačiau skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje neteisingai nurodoma taisomos nutarties data (ne 2014 m. birželio 2 d., o 2014 m. gegužės 30 d.). Atsižvelgiant į tai, kad iš bylos dokumentų matyti, kad būtent 2014 m. gegužės 30 d. teisiamojo posėdžio metu buvo sprendžiamas prokuroro prašymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, o jokia kita nutartis tą dieną priimta nebuvo, klaidingai nurodyta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties data skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties aprašomojoje dalyje vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida, nekeičianti sprendimo esmės.

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartis atitinka įstatymo reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

S. G. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį.

           Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                Svajūnas Knizleris