Civilinė byla Nr. e2-1777-241/2018
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02056-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1103-479/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Gyvenimo viltis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės viešosios įstaigos „Gyvenimo viltis“ priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pilkasis granitas“ dėl rangos sutarties kainos sumažinimo, skolos ir nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Pilkasis granitas“ ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ „Gyvenimo viltis“ 11 936 Eur skolos ir 290 Eur delspinigių. Nurodė, kad 2015 m. sausio 21 d. šalys sudarė statybos darbų rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti globos namų rekonstrukcijos darbus, sutarties kaina 448 680,78 Eur. 2015 m. kovo 16 d. šalys sudarė papildomą susitarimą ir numatė, kad ieškovė įsipareigoja atlikti naujo statinio pamatų, pirmojo aukšto grindų darbus, dalį statinio išorės darbų, kurių bendra vertė 16 000 Eur. Ieškovė pateikė atsakovei pasirašyti 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą dėl apmokėjimo už statybos darbus, kurių vertė 2 101 Eur. Atsakovė šią PVM sąskaitą – faktūrą pasirašė, bet už darbus su ieškove neatsiskaitė. 2016 m. kovo 1 d. atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra dėl sumokėjimo už statybos darbus, kurių vertė 9 834 Eur, tačiau atsakovė šioje sąskaitoje nurodytos sumos taip pat nesumokėjo.
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir statybos rangos sutartyje bei papildomame sutarime numatytas darbų atlikimo kainas sumažinti 8 969,96 Eur, priteisti iš ieškovės atsakovei 1 703,67 Eur delspinigių, 2 860,29 Eur skolos už sunaudotą vandenį ir elektrą, 1 592,62 Eur nuostolių, įpareigoti ieškovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti defektų šalinimo darbus, o ieškovei neįvykdžius teismo įpareigojimo, suteikti atsakovei teisę atlikti defektų šalinimo darbus ieškovės lėšomis. Nurodė, kad ieškovė statybos darbus atliko netinkamai ir 2016 m. sausio 22 d. pateikė atsakovei garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo pašalinti statybos darbų trūkumus. Be to, ieškovė neatliko statinio aplinkotvarkos darbų, kurių vertė 7 247 Eur, neįrengė užuolaidų, kurių vertė 1 400 Eur, neužsakė akustinių tyrimų ir neperdavė statinio kadastrinių matavimų bylos, kurių išlaidos sudaro 322 Eur. Kadangi ieškovė pavėlavo perduoti statybos darbus pagal 2016 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą ieškovė privalo sumokėti atsakovei 1 704 Eur delspinigių. Ieškovė taip pat nesumokėjo atsakovei 2 860 Eur už statybos darbų atlikimo metu sunaudotą vandenį bei elektros energiją. Projekto finansuotoja Centrinė projektų valdymo agentūra atsisakė sumokėti atsakovei 1 593 Eur dėl nukrypimo nuo techninio projekto. Kadangi nukrypimai atsirado dėl ieškovės kaltės, atsakovė prašė teismo šias išlaidas priteisti iš ieškovės ir tuo atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.
3. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi civilinė byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kadangi 2018 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovei UAB „Pilkasis granitas“ iškelta bankroto byla.
4. 2018 m. liepos 24 d. atsakovė VšĮ „Gyvenimo viltis“ pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo atsisakė reikalavimo įpareigoti ieškovę pašalinti statybos darbų trūkumus. Atsakovė nurodė, kad statybos trūkumų pašalinimo išlaidos sudarys 15 006 Eur, todėl šia suma prašė teismo sumažinti statybos darbų kainą. Atsakovė palaikė ankstesnius priešieškinio reikalavimus dėl 1 704 Eur delspinigių, 2 860 Eur skolos už ieškovės sunaudotą vandenį ir elektrą priteisimo, taip pat reikalavimą atlyginti 1 593 Eur nuostolius, atsiradusius dėl nukrypimo nuo techninio projekto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės VšĮ „Gyvenimo viltis“ ieškovei BUAB „Pilkasis granitas“ 2 406 Eur skolą, sumažino ieškovės BUAB „Pilkasis granitas“ atliktų statybos darbų kainą 9 834 Eur; patvirtino atsakovės VšĮ „Gyvenimo viltis“ 7 030 Eur finansinį reikalavimą ieškovės BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto byloje.
6. Teismas nurodė, kad pagal 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 101 Eur už atliktus darbus pagal lokalinę sąmatą. Taigi atsakovė skolą pripažino, nors šalys darbų priėmimo – perdavimo akto ir nesurašė. Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal šią sąskaitą – faktūrą statybos darbai yra atlikti su trūkumais, todėl atsakovė neturi pagrindo reikalauti sumažinti statybos darbų kainos. Atsakovei be svarbios priežasties atsisakius sumokėti 2 101 Eur sumą, ji iš atsakovės priteistina ieškovei.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius už sutrumpintą 184 dienų laikotarpį yra įrodytas ir tenkinamas, todėl ieškovei priteisiama 77 Eur delspinigių suma. Teismas nurodė, kad atsakovė uždelsė sumokėti skolą 18 mėnesių ir 19 dienų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 228 Eur palūkanos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimų prevencijos įstatymą. Teismas sprendė, kad dėl nurodytų aplinkybių bendra iš atsakovės ieškovei priteisiama skola sudaro 2 406 Eur (2 178 Eur + 228 Eur).
8. Dėl ieškovė pareiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės 9 834 Eur skolą pagal 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų aktą Nr. 13 teismas nustatė, kad pagal nurodytą aktą atsakovė priėmė ieškovės atliktus architektūrinius, vandentiekio, vandens tinklų, šildymo, šilumos gamybos, aplinkotvarkos darbus, tačiau byloje yra pateiktas 2016 m. sausio 22 d. garantinis raštas, kuriame užfiksuota, kad fasado darbai yra atlikti su trūkumais, o aplinkotvarkos darbai neužbaigti.
9. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė statybos darbų trūkumus pašalino. Be to, ieškovė pateikė teismui specialistų A. S., J. S. paruoštą ataskaitą dėl statybos darbų trūkumų, kurioje nurodyta, jog cokolio tinkavimo, dažymo darbai atlikti nekokybiškai, nustatytas kritulių patekimas į vidaus patalpas, nekokybiška sienų hidroizoliacija, netinkamas lauko konstrukcijų paruošimas ir dažymas, netinkama stogo pakalimo apdaila. Teismas nurodė, kad ieškovė specialistų išvados nepaneigė, todėl padarė išvadą, kad pagal 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą ieškovė prašo priteisti skolą už darbus, kurie yra atlikti nekokybiškai. Dėl netinkamai atliktų statybos darbų, kurie yra nurodyti priėmimo – perdavimo akte Nr. 13, atsakovė įgijo teisę reikalauti sumažinti darbų kainą ir pagal minėtą sąskaitą – faktūrą darbai, kurių vertė 9 834 Eur, neturi būti dengiami atsakovės lėšomis.
10. Dėl atsakovės VšĮ „Gyvenimo viltis“ reikalavimų dalies sumažinti darbų kainą, t. y. dėl 5 172 Eur (15 006 Eur - 9 834 Eur), teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė darbų priėmimo – perdavimo aktų. Be to, ieškovė pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą, kad būtų sumažinta nekokybiškai atliktų darbų kaina. Taigi apmokėtų darbų kaina negali būti mažinama. Jeigu atsakovė reikalautų nuostolių atlyginimo, tai yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.
11. Teismas nurodė, kad 2016 m. sausio 27 d. darbų priėmimo – perdavimo akte yra konstatuota, jog atsakovė turi teisę į delspinigius pagal sutarties 6.3 punktą. 2015 m. sausio 21 d. sutartyje nurodyta, kad darbai turi būti atlikti iki 2015 m. birželio 30 d., o 2015 m. kovo 16 d. sutartyje nurodyta, kad statybos darbai turi būti atlikti per 2 mėnesius. Teismas nustatė, kad ieškovė privalėjo statybos darbus užbaigti iki 2015 m. birželio 30 d., kad ieškovė nepateikė įrodymų apie delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2016 m. sausio 27 d. netinkamą skaičiavimą, todėl, teismo vertinimu, atsakovės prašymas priteisti iš ieškovės 1 704 Eur delspinigių yra pagrįstas.
12. Teismas nurodė, kad ieškovės pareiga sumokėti už vandenį bei elektros energiją numatyta šalių sudarytos statybos rangos sutarties 5.9 punkte. Be to, pagal šį punktą rangovas privalėjo įsirengti apskaitos prietaisus ir pagal juos sumokėti už vandenį bei elektros energiją. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad ji apskaitos prietaisus buvo įrengusi, taip pat byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, jog atsakovei priklausančio pastato gyventojai trukdė ieškovei atlikti statybos darbus ar naudojosi elektra, vandeniu. Teismas sprendė, kad ieškovė taip pat laisva valia pasirašė 2016 m. sausio 27 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą ir tuo pripažino atsakovės teisę reikalauti skolos už sunaudotą vandenį bei elektros energiją, todėl šią priešieškinio dalį teismas tenkino.
13. Teismas pažymėjo, kad pagal 2018 m. gegužės 4 d. Centrinės projektų valdymo agentūros paaiškinimą, agentūra nekompensavo atsakovei 1 593 Eur dėl nukrypimo nuo techninio projekto sprendimų bei specifikacijų. Pagal šalių sudarytos rangos sutarties 10 punktą statybos dokumentai turėjo būti keičiami tik pasirašant pakeitimų dokumentus ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad šalys buvo raštu pasirašiusios techninio projekto sprendimų pakeitimus. Teismas darė išvadą, jog ieškovė be svarbios priežasties pakeitė techninio projekto, specifikacijų reikalavimus, todėl privalo atlyginti atsakovės patirtus 1 593 Eur nuostolius.
14. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei iškelta bankroto byla, teismas sprendė, jog 6 procentų procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo priešieškinio priėmimo iki nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo, t. y. iki 2018 m. vasario 19 d. Kadangi bendra atsakovei priteisiama skola sudaro 6 157 Eur (1 704 Eur + 2 860 Eur + 1 593 Eur), 6 procentų dydžio metinės palūkanos už 13 mėnesių sudaro 403 Eur (31 Eur x 13 mėn.). Bendra priteistinos skolos suma yra 6 560 Eur.
15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei iškelta bankroto byla, nutarė patvirtinti atsakovės VšĮ „Gyvenimo viltis“ 7 030 Eur (6 560 Eur skola + 470 Eur iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos) finansinį reikalavimą ieškovės BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė BUAB „Pilkasis granitas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškovės ieškinio ir patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės 9 834,40 Eur skolą, 212,75 Eur delspinigius ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Darbai pagal statybos darbų rangos sutartį buvo atlikti, patikrintas jų atlikimas bei kiekiai ir konstatuotas jų atlikimas sutartyje nustatytai vertei, t. y. sutartis yra įvykdyta. Projekto finansuotojas pripažino tinkamai atliktais atsakovės pateiktus finansavimui visus projekto metu ieškovės atliktus darbus, o tai patvirtina, kad darbai buvo atlikti tinkamai visa apimtimi pagal atliktų darbų aktą Nr. 13. Pasirašytas abiejų šalių atliktų darbų aktas Nr. 13 turi juridinę galią ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu.
16.2. Atsakovė teisme neginčijo, kad pagal atliktų darbų aktą Nr. 13 buvo atlikti ir atsakovei perduoti šie statybos darbai: lauko ir vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklai, šildymas, vėdinimas, šilumos gamyba, elektrotechnika, įskaitant galios padidinimo išlaidas, vietoje 17 KW į 36 KW, informacinių sistemų įrengimo darbai, kūdros darbai. Atsakovė ginčijo tik fasado (architektūros) ir aplinkotvarkos darbų atlikimo tinkamumą. Net darant prielaidą, kad šie fasado ir aplinkotvarkos darbai buvo atlikti netinkamai arba su trūkumais, teismas nepagrįstai nepriteisė skolos už atliktus darbus, dėl kurių ginčo nėra, ir kurių vertė sudaro 5 865 Eur. Priešingu atveju, atsakovė turėjo įrodyti, jog aktas sudarytas nepagrįstai, t. y. jame nurodyti visi darbai neatlikti arba atlikti netinkamai.
16.3. Ginčą dėl 9 834 Eur reikalavimo teismas išsprendė remdamasis vien specialisto išvada, tačiau nurodyta išvada pateikta teismui net nesprendus klausimo dėl ekspertizės poreikio buvimo. Teismui nusprendus byloje atlikti ekspertizę, bylos dalyviai būtų įgiję atitinkamas procesines teises tiek ekspertizės vykdytojo parinkimo, tiek ekspertui pateiktinų klausimų apimties nustatymo klausimais ir kt. Bylos atveju, atsakovės vienašališku sprendimu pasirinktų specialistų parengta išvada neturi jokios įrodomosios galios byloje vien tuo pagrindu, kad teismas apskritai nedalyvavo ekspertizės skyrime.
16.4. Specialisto išvados įrodomąją galią paneigia ir tai, kad joje nėra nurodoma tirto objekto apžiūros data. Tikėtina, kad specialistai objekto net neapžiūrėjo, kadangi nurodoma, kad remtasi tyrimui pateiktu 2016 m. kovo 21 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Jei specialistai ją rengtų savo surinktų duomenų pagrindu, nėra suprantamas antstolio rinktų duomenų teikimo tikslas. Be to, išvadoje pateikiama foto fiksacija ir išvadų dėstomoji dalis nėra siejamos su pastato, kuris tiriamas, konkrečiomis vietomis plano prasme. Išvadoje pateikti skaičiavimai atlikti nesant duomenų, kuo remiantis į juos įtraukti taisytinų defektų dydžiai, t. y. nėra nurodyti apskaičiuotų dydžių pagrindai.
16.5. Teismas nutarė sumažinti ieškovės atliktų statybos darbų kainą, tačiau mažinti jau atliktų darbų kainos negalima. Įvykdytos sutarties vertės teismas negali sumažinti, kadangi nėra pagrindo teismo sprendimu neigti/pakeisti materialaus pobūdžio faktus apie atliktų darbų kiekį bei vertę. Atsakovės nurodomi teiginiai galėtų būti vertinami juos pateikus kaip pretenziją rangovui dėl netinkamo darbų atlikimo ar garantinių įsipareigojimų vykdymo.
16.6. Atliktų darbų kainos mažinimas nėra galimas ir tuo pagrindu, kad ieškovei iškelta bankroto byla, o bankroto procese yra draudžiami įskaitymai. Atsakovės mokėtinos sumos mažinimas atsakovės nurodomais pagrindais reikštų faktinį įskaitymą bankroto procese, t. y. mokėtinos sumos mažinimu būtų tenkintas atsakovės pareikštas reikalavimas atitinkama suma mažinant ieškovės reikalavimą atsakovei.
16.7. Savo patirtais nuostoliais atsakovė nurodo lėšų sumą, kurios Centrinė projektų valdymo agentūra neapmokėjo. Dėl šio sumos ieškovės atlikti darbai buvo pripažinti ne netinkamai atliktais kokybės prasme, o neatitinkančiais nustatytai projekto sąmatinei vertei, t. y. darbai atlikti nukrypstant nuo projekte nustatytų sąmatinių dydžių (vieni darbai atlikti pigiau, kiti brangiau). Tačiau tai, kad 1 592,66 Eur sumą už ieškovės tinkamai atliktus ir perduotus atsakovei darbus turi apmokėti pati atsakovė, nelaikytina atsakovės patirta žala. Ieškovė darbus atliko kaip rangovas pagal sutartį, sudarytą ne su projekto finansuotoju, o su darbų užsakovu – atsakove. Būtent atsakovė, kaip finansavimą siekiantis gauti projekto vykdytojas turėjo pareigą ir buvo atsakinga už projekto vykdymo sąmatų išlaidų kontrolę. Kadangi atsakovė nenurodė, kad ieškovė neatliko darbų pagal minimą 1 592,66 Eur sumą, atsakovė neturi pagrindo neatsiskaityti pagal sudarytą rangos sutartį.
16.8. Atsakovė 2 860,29 Eur sąskaitą už vandenį ir elektrą išrašė nepateikusi jokių joje nurodomų suvartotų resursų dydžių pagrindų, t. y. kokiu pagrindu įrašyti būtent tokie suvartotų resursų duomenys. Be to, darbų atlikimo objekte tebegyveno dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo neiškeldinti resursus neabejotinai naudoję gyventojai.
16.9. Iškėlus ieškovei bankroto bylą atsakovei nėra sustabdomas palūkanų skaičiavimas, priešingai negu ieškovei. Teismas, tenkindamas reikalavimą dėl skolos priteisimo, turėjo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
17. Atsakovė VšĮ „Gyvenimo viltis“ prašo ieškovės BUAB „Pilkasis granitas“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Statybos rangos sutarties nuostatų analizė leidžia teigti, jog atsakovė neapmokėtą sutarties kainos dalį pagrįstai sulaikė dėl nustatytų defektų ir tokios ieškovei neapmokėtos sumos dalimi atliktas sutarties kainos sumažinimas negali būti laikomas netinkamu. Atliktas sutarties kainos sumažinimas nėra susijęs tik su daliniame akte Nr. 13 nurodytų atliktų darbų trūkumais, tačiau su visais iš sutarties darbų atsirandančiais trūkumais, mažinant fiksuotos sutarties kainos dalį, ieškovei nesumokėtos sumos dalimi, todėl ieškovė neturėjo jokio tikslo ar pagrindo prašyti teismo naikinti dalinį aktą.
17.2. Ieškovės argumentai, kad visi atlikti darbai buvo apmokėti projektą finansavusios agentūros, visiškai nereikšmingi šioje byloje, kadangi ieškovės padarytų defektų pašalinimo sąnaudos yra ženkliai didesnės nei teismo sumažinta darbų kaina. Ieškovei defektų pašalinimas kainuos daugiau, negu sumokėjo projektą finansavusi agentūra ir šiuos defektus ieškovė privalės šalinti savo lėšomis.
17.3. Atsakovė savo reikalavimus dėl darbų kainos sumažinimo grindė objektyviu, leistinu ir teismo priimtu įrodymu – specialisto, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją, išvada, kurioje užfiksuoti atliktų darbų defektai. Ieškovė žinodama, kad į bylą yra pateiktas rašytinis įrodymas, patvirtinantis statybos darbų defektus, nesiėmė jokių veiksmų, kad paneigtų defektų egzistavimą. Nors ieškovė teigia, jog paskyrus teismo ekspertizę ji būtų galėjusi užduoti klausimus, tačiau neprašė teismo skirti byloje ekspertizę.
17.4. Atsakovė neprašė keisti kainos, kaip tai bando parodyti ieškovė, tačiau prašė teismo pritaikyti sutartinės civilinės atsakomybės nuostatas, t. y. pasinaudoti vienu iš įstatyme nurodytų pažeistų teisių gynybos būdų. Be to, ieškovė nepagrįstai nurodo, jog darbų kainos mažinimas negalimas kai viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė. Šioje konkrečioje situacijoje nebuvo atliktas įskaitymas, tačiau buvo sumažinta darbų kaina atsakovės nesumokėtos sumos dalimi už konstatuotus defektus. Kainos dalies sumažinimas už darbus su trūkumais ir neatliktus darbus yra susijęs ne su priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymu, o su reikalavimo sumokėti visą kainą pagrįstumo klausimu.
17.5. Pagal rangos sutartį rangovas privalėjo įsirengti apskaitos prietaisus ir pagal juos sumokėti už vandenį bei elektros energiją. Ieškovė neįrodė, kad ji apskaitos prietaisus buvo įsirengusi. Byloje taip pat nėra pateikta patikimų įrodymų, jog atsakovei priklausančio pastato gyventojai naudojosi elektra ar vandeniu.
17.6. Teismas tinkamai įvertino tai, kad 1 593 Eur nuostoliai atsirado dėl nukrypimo nuo techninio projekto. Pagal šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas statybos dokumentai turėjo būti keičiami tik pasirašant pakeitimų dokumentus ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad šalys buvo raštu pasirašiusios techninio projekto sprendimų pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog ieškovė be svarbios priežasties pakeitė techninio projekto bei specifikacijų reikalavimus, todėl privalo atlyginti dėl to kilusius nuostolius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl atsiskaitymo pagal 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų aktą Nr. 13
19. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
20. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).
21. Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).
22. Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų priėmimo–perdavimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
23. CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
24. Kasacinis teismas rangos bylose yra atkreipęs dėmesį į rangovo ir užsakovo prievolių įvykdymo sustabdymo svarbą. CK 6.58 straipsnyje (atitinkamai įtvirtintas reguliavimas ir CK 6.207 straipsnyje) nustatyta dvišalės sutarties šalių teisę sustabdyti prievolės įvykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti. CK 6.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
25. 2015 m. sausio 21 d. bylos šalių sudarytos statybos rangos sutarties Nr. GV-1 skyriuje „Darbų perdavimas-priėmimas“ 8.1 punkte nustatyta, kad užsakovas perima darbus kai visi darbai baigti pagal sutartį ir kai pasirašomas darbų perdavimo-priėmimo aktas. Rangovas užbaigęs darbus, su prašymu dėl darbų perdavimo-priėmimo raštu privalo kreiptis į statinio statybos techninės priežiūros vadovą. Sutarties 9.4 punkte nustatyta, kad tarpiniam mokėjimui gauti, rangovas privalo pateikti užsakovui atliktų darbų akto du egzempliorius ir PVM sąskaitą-faktūrą. Užsakovas, gavęs šiame punkte minimus dokumentus, per 10 dienų privalo patvirtinti pasirašydamas atliktų darbų aktą, išskyrus 9.4.1 ir 9.4.2 punktuose nurodytus atvejus. 9.5 punkte numatyta, kad galutiniam mokėjimui gauti rangovas gali pateikti mokėjimo dokumentus tik tada, kai šalys pasirašo darbų perdavimo-priėmimo aktą ir statybos pridavimo aktą bei rangovas ištaiso visus smulkius defektus ir nebaigtus darbus, įvardintus priėmimo metu.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą priteisti 9 834 Eur skolą kildina pagal 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų aktą Nr. 13, t. y. pagal dokumentus, kurie buvo skirti tarpiniam mokėjimui gauti. Pagal nurodytą aktą ieškovė patvirtino, o atsakovė pripažino atliktus architektūrinius, vandentiekio, vandens tinklų, šildymo, šilumos gamybos, aplinkotvarkos darbus. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad galutiniu 2016 m. sausio 27 d. darbų perdavimo-priėmimo aktu UAB „Pilkasis granitas“ perdavė, o VšĮ „Gyvenimo viltis“ priėmė visus statybos rangos darbus pagal rangos darbų sutartį Nr. GV-1. Perdavimo-priėmimo akto 2 punkte nurodyta, kad už atliktus darbus užsakovas įsipareigoja sumokėti rangovui likusią 9 834,40 Eur su PVM sumą, išskyrus sumą, kuri bus įskaičiuota už priskaičiuotus delspinigius, vadovaujantis sutarties 6.3 punktu, ir susidariusią skolą už elektrą ir vandenį, vadovaujantis sutarties 5.9 punktu, šalių sudarytoje sutartyje nustatytą tvarka. Perdavimo-priėmimo akto 2 punkte nurodyta, kad užsakovas neturi rangovui pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės.
27. Nagrinėjamu atveju atsakovė VšĮ „Gyvenimo viltis“ byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė teismo sumažinti statybos darbų kainą 15 006 Eur defektų šalinimo išlaidų suma. Ieškovė savo priešieškinį iš esmės grindė 2018 m. balandžio 17 d. specialistų A. S. ir J. S. išvada, kurioje konstatuotas cokolio (statinio architektūra) nekokybiškas tinkavimas ir dažymas, dalies stogo dangos nesandarumas, fasado tinkuoto armuotu tinku nekokybiškas dažymas, dalies vidaus sienų nekokybiška hidroizoliacija, metalinių lauko laiptų ir panduso konstrukcijų korozija dėl netinkamo paruošimo ir dažymo, nekokybiška stogo pakalimo apdaila, vidaus patalpų, pakabinamų lubų pažeidimai dėl drėgmės poveikio, vidaus patalpų, lubų ir sienų aptaisytų gipskartonio lakštais pažeidimai (įtrūkimai ir deformacijos), išorės laiptų nekokybiškas aptaisymas plytelėmis, nebaigti atlikti teritorijos tvarkymo darbai. Statybos defektų šalinimo išlaidos įvertintos 15 006 Eur. Atsakovė taip pat pateikė 2016 m. sausio 22 d. garantinį raštą, kuriame UAB „Pilkasis granitas“ įsipareigojo ištaisyti statybos darbų trūkumus – fasado sienos dekoratyvinį tinką tarp ašių A ir B bei užbaigti aplinkotvarkos darbus.
28. Kaip minėta nutarties 21-25 punktuose, nepaisant to, kad užsakovas visus statybos darbus priėmė be išlygų (pastabų darbų kokybei), jis nepraranda teisės ginčyti rangovo reikalavimo priteisti už atliktus ir perduotus darbus (prašyti sumažinti darbų kainą), remdamasis perdavimo-priėmimo metu nepastebėtais neakivaizdžiais darbų trūkumais (CK 6.665 straipsnis). Be to, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, nėra svarbu ir tai, kad ne visi darbai, už kuriuos nagrinėjamu atveju rangovas pagal tarpinio mokėjimo dokumentus neatsiskaitė, nesutampa su specialistų išvadoje konstatuotais darbų trūkumais. Pažymėtina, kad užsakovas turi teisę nevykdyti savo prievolės atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus ir tuo atveju jeigu rangovas nėra pašalinęs netinkamai atliktų darbų trūkumų (CK 6.58 straipsnis, 6.658 straipsnio 5 dalis).
29. Nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad didžioji dalis statybos darbų defektų, įvardintų 2018 m. balandžio 17 d. specialistų išvadoje, negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo-priėmimo metu. Išvadoje nurodyto pobūdžio statybos darbų trūkumai (stogo dangos nesandarumas, metalinių konstrukcijų korozija, sienų ir lubų įtrūkimai, nekokybiško tinkavimo ir dažymo žymės, kt.) įprastai atsiranda tik po kurio laiko, kai eksploatuojamą statinį veikia įvairūs aplinkos veiksniai – drėgmė, šaltis, karštis, todėl jie laikytini neakivaizdžiais defektais. Be to, pati ieškovė 2016 m. sausio 22 d. garantiniu raštu patvirtino dalies statybos darbų trūkumų egzistavimą bei įsipareigojo nurodytus trūkumus ištaisyti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktos specialistų išvados patikimumu. Nurodyta išvada yra pakankami išsami, prie išvados pateikti statybos techniniai reglamentai, kuriais vadovaujanti turėjo būti atliekami statybos darbai, defektai yra užfiksuoti ir fotonuotraukose. Apelianto nurodyti teiginiai dėl specialistų išvados patikimumo laikytini tik deklaratyviais, defektų egzistavimo faktas nepaneigtas jokiais įrodymais. Be to, bylos nagrinėjimo metu apeliantė neprašė teismo skirti statybos techninės ekspertizės.
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 9 834 Eur skolos, atsiradusios pagal 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų aktą Nr. 13 priteisimo. Apeliantės argumentai, susiję su byloje atliktu įskaitymu, atmestini. Atsiliepime į skundą atsakovė teisingai nurodė, kad, kainos dalies sumažinimas už darbus su trūkumais ir neatliktus darbus yra susijęs ne su vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymu, o su reikalavimo sumokėti visą darbų kainą pagrįstumo klausimu.
Dėl atsakovės patirtų nuostolių ir ieškovės pareigos atsiskaityti už komunalines paslaugas
31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2018 m. gegužės 4 d. Centrinės projektų valdymo agentūros paaiškinimą, agentūra nekompensavo atsakovei 1 593 Eur dėl nukrypimo nuo techninio projekto sprendimų bei specifikacijų. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, jog ieškovė be svarbios priežasties pakeitė techninio projekto, specifikacijų reikalavimus, todėl privalo atlyginti atsakovės patirtus 1 593 Eur nuostolius. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad dėl šio sumos ieškovės atlikti darbai buvo pripažinti ne netinkamai atliktais kokybės prasme, o neatitinkančiais nustatytai projekto sąmatinei vertei, t. y. darbai atlikti nukrypstant nuo projekte nustatytų sąmatinių dydžių (vieni atlikti pigiau, kiti brangiau). Būtent atsakovė, kaip finansavimą siekiantis gauti projekto vykdytojas, turėjo pareigą ir buvo atsakinga už projekto vykdymo sąmatų išlaidų kontrolę.
32. Iš byloje esančių Centrinės projektų valdymo agentūros 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. gegužės 4 d. raštų matyti, kad 2016 m. sausio 7 d. – 2016 m. sausio 8 d. buvo atliktas ginčo objekto patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad patalpoje 227 pagal techninį projektą turėjo būti įrengta lubų apdaila iš gipso kartono, jį nuglaistant ir nudažant, tačiau faktiškai įrengtos segmentinės pakabinamos lubos; patalpose 127 ir 129 pagal techninį projektą turėjo būti įrengtos segmentinės pakabinamos lubos, tačiau faktiškai įrengtos gipso kartono lubos; techninio projekto brėžiniuose nurodyta, kad turėjo būti įrengtos oro tiekimo ir ištraukimo sieninės grotelės, tačiau faktiškai įrengti lubiniai, įleidžiami oro tiekimo ir ištraukimo difuzoriai; techniniame projekte numatyta, kad patalpose turėjo būti įrengti du nerūdijančio plieno vandens gyvatukai, tačiau faktiškai įrengti du elektriniai gyvatukai (neįrengti prievadai vandens gyvatukams). Centrinė projektų valdymo agentūra sprendė, kad dėl nukrypimo nuo techninio projekto 1 592,66 Eur išlaidos pripažintinos netinkamomis.
33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateiktos abiejų rangos sutarties šalių pasirašytos lokalinės sąmatos (sudarytos pagal 2015 m. spalio mėn. kainas), kuriomis buvo pakeistos (patikslintos) pirminės sąmatos (sudarytos pagal 2014 m. balandžio mėn. kainas). Iš patikslintų sąmatų matyti, kad šalys susitarė 127 patalpoje montuoti gipso kartono lubas, ginčo objekte įrengti oro tiekimo ir ištraukimo difuzorius, sumontuoti du elektrinius rankšluosčių džiovintuvus (gyvatukus), 227 patalpoje montuoti pakabinamas „Armstrong“ tipo lubas. Taigi priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, sutarties šalys raštu susitarė dėl nukrypimo nuo techninio projekto ir specifikacijų, atsakovė nurodytus darbus priėmė be išlygų, todėl nėra pagrindo teigti, kad Centrinės projektų valdymo agentūros atsisakymas finansuoti nurodytą darbų dalį (kainų skirtumus) laikytinas rangovo (ieškovės) sukelta žala užsakovui (atsakovei). Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo patenkintas nepagrįstai.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės pareigos atsiskaityti už darbų atlikimo metu sunaudotą vandenį ir elektros energiją. Ieškovės pareiga sumokėti už vandenį bei elektros energiją pagal įsirengtus apskaitos prietaisus numatyta šalių sutarties 5.9 punkte. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad ji buvo įrengusi apskaitos prietaisus, taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, jog statybos darbų atlikimo metu atsakovei priklausančio pastato gyventojai naudojosi elektra bei vandeniu. Pažymėtina, kad ieškovė, pagal sutarties sąlygas neįsirengusi atskirų apskaitos prietaisų, pati prisiėmė riziką, kad atsiskaitymo už komunalines paslaugas dydis gali būti nustatytas pagal bendrų apskaitos prietaisų rodmenis.
Dėl palūkanų skaičiavimo ir priteistinų sumų dydžio
35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai atsakovei pareikšti 2016 m. rugsėjo 1 d., bankroto byla ieškovei iškelta 2018 m. vasario 6 d., teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 19 d. Taigi ieškovė įgijo teisę į 8,05 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimų prevencijos įstatymą, o ieškovės skola atsakovei sudaro 2 178 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė uždelsė sumokėti skolą 18 mėnesių ir 19 dienų. Vienos mėnesio palūkanos sudaro 15 Eur, 1 dienos – 9 Eur. Teismas sprendė, kad dėl nurodytų aplinkybių bendra iš atsakovės ieškovei priteisiama skola sudaro 2 406 Eur (2 178 Eur + 228 Eur).
36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės reikalaujamos 6 procentų procesinės palūkanos taip pat turi būti skaičiuojamos nuo priešieškinio priėmimo iki nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. vasario 19 d. Teismas nurodė, kad bendra atsakovei priteisiama skola sudaro 6 157 Eur (1 704 Eur + 2 860 Eur + 1 593 Eur), o 6 procentų dydžio metinės palūkanos už 13 mėnesių yra 403 Eur (31 Eur x 13 mėn.), atitinkamai bendra iš ieškovės atsakovei priteistinos skolos suma yra 6 560 Eur.
37. Skunde nurodoma, kad iškėlus ieškovei bankroto bylą atsakovei nėra sustabdomas palūkanų skaičiavimas, priešingai negu ieškovei. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės, turėjo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiam apeliantės atskirojo skundo argumentui ir pažymi, kad kasacinio teismo išaiškinta, kad būtent skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, nutraukiamas tiek palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją, tiek palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
38. Nagrinėjamu atveju bankroto byla yra iškelta tik ieškovei BUAB „Pilkasis granitas“, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad iš atsakovės (skolininkės) VšĮ „Gyvenimo viltis“ ieškovei BUAB „Pilkasis granitas“ priteistinos 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo iki nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – 2018 m. vasario 19 d. Atsižvelgiant į tai, nurodyta nutarties dalis keistina, nustatant, kad ieškovei BUAB „Pilkasis granitas“ iš atsakovės priteistinos 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistus 2 178 Eur yra skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo (nutarties) visiško įvykdymo.
39. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 1 593 Eur nuostolių atlyginimo, yra pagrindas perskaičiuoti iš ieškovės atsakovei priteistinų palūkanų dydį ir bendrą priteistiną sumą. Atsakovei iš ieškovės priteistina skola sudaro 4 564 Eur (1 704 Eur + 2 860 Eur), o 6 procentų dydžio metinės palūkanos už 13 mėnesių yra 296,66 Eur (22,82 Eur x 13 mėn.), atitinkamai bendra iš ieškovės atsakovei priteistinos skolos suma yra 4 860,66 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
40. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 650 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė patyrė 850 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) – ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 5,6 procentai, atsakovės patenkintų priešieškinio reikalavimų dalis – 22,96 procentai. Atsižvelgiant į nurodytas proporcijas, iš atsakovės ieškovei priteistina 36,40 Eur, iš ieškovės atsakovei 195,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Bylos šalys įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Šioje nutartyje nustatytas netinkamas byloje esančių įrodymų vertinimas ir netinkamas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies pakeisti – iš atsakovės VšĮ „Gyvenimo viltis“ ieškovei BAUB „Pilkasis granitas“ priteisiant 2 178 Eur skolos, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo (nutarties) visiško įvykdymo ir 36,40 Eur bylinėjimosi išlaidas bei ieškovės BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto byloje patvirtinant atsakovės VšĮ „Gyvenimo viltis“ 5 055,82 Eur finansinį reikalavimą (4 564 Eur skolos + 296,66 Eur palūkanų + 195,16 Eur bylinėjimosi išlaidų) (CPK 185 straipsnis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį iš dalies pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Gyvenimo viltis“, j. a. k. 300138748, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pilkasis granitas“, j. a. k. 170091790, 2 178 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų) skolą, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 2 178 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. rugsėjo 1 d. iki teismo nutarties visiško įvykdymo ir 36,40 Eur (trisdešimt šešių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Sumažinti 9 834 eur (devyniais tūkstančiais aštuoniais šimtais trisdešimt keturiais eurais) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ atliktų statybos rangos darbų kainą.
Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ bankroto byloje patvirtinti atsakovės viešosios įstaigos „Gyvenimo viltis“ 5 055,82 Eur (penkių tūkstančių penkiasdešimt penkių eurų 82 ct) finansinį reikalavimą.
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pilkasis granitas“ 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminio mokesčio permoką.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovei viešajai įstaigai „Gyvenimo viltis“ 100 Eur žyminio mokesčio permoką“.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Konstantinas Gurinas
Egidija Tamošiūnienė