Civilinė byla Nr. e2S-895-601/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02172-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6838-947/2024 pagal ieškovės E. V. patikslintą ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, kooperatinė bendrovė Akademinė kredito unija.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. vasario 28 d. buvo iškelta ir šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. V. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

2.       Ieškovė 2024 m. kovo 13 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti naudojimosi turtu tvarką, numatant, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė E. V. naudosis ir valdys transporto priemonę „VOLVO XC60“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo transporto priemonė). Ieškovė nurodė, kad jai minėta transporto priemonė yra būtina, nes ji gyvena Kauno rajone ir kasdien vežioja nepilnametį sūnų į mokyklą, įvairius užsiėmimus, važiuoja pati į darbą, apsipirkti ir pan. Tuo tarpu atsakovas 2024 m. kovo 12 d. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia ieškovės darbo vietos, nuplėšė valstybinių numerių lentelę nuo transporto priemonės, juos sulankstė ir išsivežė. Ieškovė kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Regitra“ dėl valstybinių numerių lentelės išdavimo, tačiau buvo atsisakyta išduoti numerius, motyvuojant tuo, jog ginčo transporto priemonės valdytoju ir savininku yra įregistruotas tik atsakovas, o ne abu sutuoktiniai, todėl tik atsakovas gali kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl valstybinių numerių lentelės išdavimo. Atsižvelgiant į tai, iki teismas išspręs bylą, yra būtina taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Ieškovės įsitikinimu, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nepažeis atsakovo interesų, nes atsakovas naudojasi kita transporto priemone, t. y. „AUDI A6“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam nėra jokio poreikio naudotis ginčo transporto priemone, kuria išimtinai naudojasi tik ieškovė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2024 m. kovo 18 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nustatė, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo ieškovė E. V. naudosis ir valdys ginčo transporto priemonę. Teismas taip pat įpareigojo atsakovą D. V. netrukdyti ieškovei E. V. naudotis ir valdyti šią transporto priemonę.

4.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje, be kita ko, yra sprendžiama dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kad ginčo automobilis yra registruotas atsakovo vardu, todėl jis nevaržomai gali jį perleisti tretiesiems asmenims, kad šis automobilis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra dalintinas turtas (ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai asmenine nuosavybės teise šį automobilį), kad atsakovas turi realias galimybes laikinai, iki kol bus išspręstas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo, naudotis kita santuokos metu įgyta transporto priemone, kad ieškovė yra dirbantis asmuo ir jai automobilis reikalingas darbinėje veikloje bei rūpinantis nepilnamečiu vaiku, siekdamas apsaugoti ieškovės bei jos nepilnamečio vaiko turtinius ir asmeninius neturtinius interesus, sprendė, kad egzistuoja pagrindas ieškovės prašymą tenkinti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovas D. V. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido naudotis ieškovei ginčo transporto priemone, nes būtent atsakovas iš savo asmeninių lėšų įsigijo ir remontavo ginčo transporto priemonę bei ja nuolat naudojosi;

8.2.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas turi galimybę ir gali naudotis transporto priemone „AUDI A6“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Anot apelianto, ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso UAB „Renti“, o jis VĮ „Regitra“ duomenų bazėje yra įregistruotas tik kaip valdytojas (šią transporto priemonę jis nuomojosi). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jo darbo užmokestis yra apie 1 000–1 500 Eur, jis turi mokėti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, būsto nuomą, toliau nuomotis transporto priemonę „AUDI A6“ už 382,95 Eur/mėn. jis neturi finansinių galimybių;

8.3.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsakovas gyvena priemiestyje, kur viešasis transportas važiuoja tris kartus per dieną, paskutinis autobusas važiuoja 17.20 val., kai tokiu metu atsakovas dar dirba, o galimybės įsigyti kitą transporto priemonę neturi, taigi neturi su kuo vykti į/iš darbo. Juolab, kad ieškovė niekada nesinaudojo ginčo transporto priemone, o ir gyvena vietovėje, kur yra prekybos centras, kuriame ji gali apsipirkti, ir nuolat važiuoja viešasis transportas. Be to, vaikas į mokyklą ir iš jos visada važiuoja su viešuoju transportu – ieškovė net ir šalims gyvenant kartu niekada jo nevežiodavo.

2.       Atsiliepime ieškovė E. V. apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovo D. V. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

9.1.       Ieškovei ginčo transporto priemonė yra būtina, kadangi ji gyvena Kauno rajone ir kasdien vežioja nepilnametį sūnų į mokyklą, įvairius užsiėmimus, važiuoja pati į darbą, apsipirkti. Negalėdama naudotis ginčo transporto priemone, ieškovė patirtų papildomų išlaidų;

9.2.       Nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo teiginiai, jog ginčo transporto priemonė buvo įgyta iš asmeninių atsakovo lėšų, kadangi šis turtas buvo įgytas santuokos metu iš sutuoktinių santuokos metu uždirbtų pajamų. Taip pat ir remontuojama transporto priemonė buvo iš bendrų sutuoktinių lėšų, o ne atsakovo asmeninių lėšų. Be to, lizingo įmokas už šią transporto priemonę bankui mokėjo ir iki šiol moka ieškovė, todėl tai nėra vien atsakovo asmeninė nuosavybė, kaip šis teigia;

9.3.       Atsakovas turi realias galimybes laikinai, iki kol bus išspręstas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo, naudotis transporto priemone „AUDI A6“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ir, nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad ši transporto priemonė yra nuomojama, ieškovė tokios informacijos neturi. Anot jos, atsakovas visą laiką jai teigė, jog ši transporto priemonė pereis jų nuosavybėn, t. y., jog tai yra išperkamoji nuoma. Todėl ieškovei kyla pagrįstų abejonių dėl 2023 m. kovo 8 d. sutarties su UAB „Renti“ pasirašymo aplinkybių, juolab, kad į bylą yra pateikta šalių nepasirašyta transporto priemonės nuomos sutartis. Be to, ieškovės įsitikinimu, yra nelogiška transporto priemonės nuomos kaina; ieškovė nebūtų sutikusi nuomotis transporto priemonės neturint galimybės jos įsigyti savo nuosavybėn;

9.4.       Atsakovas melagingai nurodo, jog jis esą nuomojasi būstą. Nėra pateikta jokios nuomos sutarties ir įrodymų apie jo mokamą kokį nors nuomos mokestį. Ieškovei yra žinoma, jog atsakovas gyvena pas savo tėvus, kurie gyvena Kauno mieste, todėl jokių papildomų išlaidų atsakovas dėl to nepatiria. Ir, nors atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kauno r., ieškovė pažymi, kad šiuo adresu kažkada seniai gyveno atsakovo tėvai, tačiau turtas šiuo adresu yra parduotas, todėl atsakovas negali ten gyventi ar nuomotis;

9.5.       Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog dengia kreditorinius įsipareigojimus. Priešingai, visus santuokoje prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus dėl ginčo transporto priemonės, sodybos ir šeimos būsto, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė, dengia ieškovė. Atsakovui išsikėlus iš šeimos namų, jis atsisakė prisidėti prie sutuoktinių turimų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad būtų dar kažkokie ieškovei nežinomi atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai, atsakovas nepateikė;

9.6.       Kadangi atsakovas uždirba per mėnesį 1 000–1 500 Eur, jokių išlaikytinių neturi, gyvena pas tėvus, laikytina, kad turi visas galimybes nuomotis transporto priemonę „AUDI A6“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), arba susirasti nuomotis pigesnę transporto priemonę, arba naudotis viešuoju transportu, kuris Kauno mieste yra patogus. Priešingai nei ieškovė, kuri gyvena Kauno rajone ((duomenys neskelbtini)), o dirba Kauno mieste ((duomenys neskelbtini)), sūnų vežioja į mokyklą, būrelius, kurie yra Kauno mieste. Be to, (duomenys neskelbtini) yra vos viena maža maisto prekių parduotuvė, todėl yra nepatogu joje apsipirkti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

10.       Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė transporto priemonės „AUDI A6“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, 2023 m. kovo 8 d. tarp atsakovo D. V. ir UAB „Renti“ sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, penkias 2022 m. išrašytas sąskaitas už ginčo transporto priemonės remonto paslaugas. Ieškovė su atsiliepimu teismui pateikė šalių susirašinėjimą žinutėmis, kuriose prašoma grąžinti automobilio numerius, 2024 m. kovo 17 d. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio kopiją ir banko sąskaitų išrašus / mokėjimo nurodymus už 2022 m. sausio 1 d.–2024 m. vasario 23 d. laikotarpį, kuriuose yra duomenys apie UAB „SB lizingas“ mokamus įsipareigojimus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad 2024 m. sausio 30 d. E. V. sumokėjo 1 103 Eur sumą UAB „SB lizingas“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tris mokėjimų pavedimus 2024 m. atsakovui D. V., mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskolos imoka“.

11.       Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

12.       Atsižvelgiant į tai, jog šalių pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.

14.       Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).

15.       CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CK 3.65 straipsnyje yra nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos šeimos bylose. Minėto CK straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta galimybė įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra prevencinio pobūdžio ir yra taikomos ginčo šalių faktinei arba teisinei padėčiai (status quo) išsaugoti. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

16.       Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

17.       Byloje ginčo dėl pirmosios sąlygos egzistavimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl argumentų, kurie susiję su grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, nustatymu.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).

19.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tarp jų ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė, be kita ko, ieškiniu prašo priteisti jai ginčo transporto priemonę, o solidariąją prievolę UAB „SB lizingas“ pagal 2022 m. sausio 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonei „VOLVO“ įsigyti) pakeisti į asmeninę E. V. prievolę. Atsakovas prašo, be kita ko, priteisti minėtą transporto priemonę jam, šalių prisiimtus skolinius įsipareigojimus palikti solidaria prievole, priteisiant ieškovei 3 000 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią ginčo transporto priemonę. Taigi, abi šalys po santuokos nutraukimo siekia nuosavybės teisių į ginčo transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo ieškovė naudosis ir valdys ginčo transporto priemonę, o atsakovas netrukdys ieškovei naudotis ir valdyti šią transporto priemonę. Atsakovas su tokiu sprendimu nesutinka, argumentuodamas tuo, kad (i) šią transporto priemonę atsakovas ne tik įsigijo ir remontavo iš savo asmeninių lėšų, bet ir ja nuolat naudojosi; (ii) jis gyvena priemiestyje, o dirba mieste; šiuo maršrutu susisiekimas viešuoju transportu yra nepatogus, todėl jam būtina transporto priemonė, kai tuo tarpu ieškovė, likusi gyventi santuokoje įgytame būste, turi galimybę naudotis viešuoju transportu; (iii) jis neturi finansinių galimybių naudotis kita transporto priemone. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie argumentai yra nepakankami šioje proceso stadijoje kitaip sureguliuoti tarp šalių kylančius nesutarimus dėl ginčo transporto priemonės naudojimo iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

20.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo transporto priemonė yra registruota atsakovo vardu (registracijos data 2022 m. sausio 19 d.). Šiai transporto priemonei įsigyti, atsakovas 2022 m. sausio 13 d. su UAB „SB lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau visas įmokas dengiant šį kreditorinį įsipareigojimą mokėjo ieškovė. Tuo tarpu atsakovas rūpinosi šios transporto priemonės remontu 2022 m. sausio 24 d.–2022 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčo transporto priemonė buvo naudojama šeimos poreikių tenkinimui (ja rūpinosi abu sutuoktiniai). Tuo tarpu šalims nustojus kartu gyventi, akivaizdu, šia transporto priemone disponuoja ieškovė. Tokia išvada darytina iš to, kad atsakovas neneigia nuėmęs nuo ginčo transporto priemonės valstybinius numerius tam, kad ieškovė negalėtų šia transporto priemone naudotis. Taigi, šalių santykiai yra konfliktiški, todėl šalims gera valia nepasidalijant laikina teise naudotis transporto priemone (iki santuokos nutraukimo ir turto padalijimo teismo sprendimu), akivaizdžiai egzistuoja poreikis laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba šį teisinį santykį sureguliuoti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

21.       Spręsdamas kuriam iš sutuoktinių transporto priemonė yra labiau reikalinga, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ginčo automobilis yra registruotas atsakovo vardu, todėl jis nevaržomai gali jį perleisti tretiesiems asmenims, kad šis automobilis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra dalintinas turtas, kad ieškovė yra dirbantis asmuo ir jai automobilis reikalingas darbinėje veikloje bei rūpinantis nepilnamečiu vaiku. Tuo tarpu tai, kad ginčo transporto priemonė yra registruota atsakovo vardu, nepatvirtina, kad jis ją įsigijo ir remontavo iš savo asmeninių lėšų, kadangi bylos duomenimis paskolos įmokas mokėjo būtent ieškovė. Be to, aplinkybė, iš kokių lėšų buvo įsigytas automobilis, bus nustatyta bylos nagrinėjimo metu (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese ginčas dėl faktinių aplinkybių nesprendžiamas). Kita vertus, nors atsakovas tvirtina, kad jis gyvena priemiestyje, tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (pvz., būsto nuomos sutarties), tuo tarpu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Todėl spręsti apie galimybę jam vykti į/iš darbo teismas neturi pakankamai duomenų. Juolab, kad byloje nėra duomenų ir apie jo darbovietės lokalizaciją. Negana to, apeliantas nurodė, kad jo gaunamą darbo užmokestį sudaro 1 000–1 500 Eur, dėl ko jis, neva, neturi finansinių galimybių naudotis kita transporto priemone, tačiau duomenų nei apie jo darbo užmokesčio dydį, nei apie kitas pajamas ar turimą turtą teismui nepateikė. Dėl ko teismui nepakanka duomenų įvertinti atsakovo finansinių galimybių naudotis kita transporto priemone. Taigi, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, siekiant apsaugoti ieškovės bei jos nepilnamečio vaiko turtinius ir asmeninius neturtinius interesus, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą nutartį dėl teisės ieškovei naudotis minėtu automobiliu nustatymo.

22.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės, jos proporcingos ir nepažeidžia ekonomiškumo principo. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas