Pranešėja R. Zubernienė                            Civilinė byla Nr. 2S-1473-112/2012

Teisėjas M. Ūsas                             Procesinio sprendimo kategorijos:

        110.1; 122.3.      (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Blum Baltic“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-14 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Ekolita“ pareiškimą skolininkei UAB „Blum Baltic“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

kreditorės UAB „Ekolita“ Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl 78673,82 Lt skolos, 4054,79 Lt delspinigių, 8,06 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 865,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Blum Baltic“. Kreditorė pareiškimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausantį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas pareikšto reikalavimo ribose – 82728,61 Lt. Nurodė, kad skolininkė vengia sumokėti skolą, todėl mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-05-14 nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Blum Baltic“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, ir tik jo nesant, piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, areštą, neviršijant 82 728,61 Lt sumos. Nurodė, kad kreditorės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolininkė gera valia ilgą laiką vengia įvykdyti prievolę, šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Blum Baltic“ prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-14 nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškinio suma nėra didelė, turi pakankamai turto, vykdo komercinę-ūkinę veiklą. Apeliantės manymu, pavojaus dėl turto perleidimo nėra, nes skolininkės turtas reikalingas komercinei-ūkinei veiklai vykdyti. Teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia proporcingumo principą, gali turėti įtakos skolininkės turtiniams interesams ir ūkinei komercinei veiklai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Ekolita“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ilgalaikio turto ataskaita neatspindi realios įmonės turtinės padėties. Tai, kad skolininkė yra ūkio subjektas, nepatvirtina fakto, kad ji dirba pelningai. Nurodo, kad antstolio A. Selezniovo kontoroje yra 3 vykdomosios bylos skolininkės atžvilgiu, mano, kad teismas pagrįstai apribojo skolininkės turtines teises. Teigia, kad skolininkė atsiskaityti vengia, todėl skolininkės argumentai apie gerą finansinę padėtį nepagrįsti.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininkės finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pareikštas dėl 82 728,61 Lt sumos. Tokia pinigų suma laikytina didele ir vien ši aplinkybė gali apsunkinti kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad teismas turi užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl pagrįstai teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo skolininkės turtą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesuvaržė skolininkės teisių - pirmiausia areštavo jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant – pinigines lėšas.

Taip pat pažymėtina, kad vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia skolininkės teisių ir teisėtų interesų, teisingumo, lygiateisiškumo ar ekonomiškumo principų pažeidimo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jos interesams. Be to, savo teises ir teisėtus interesus apeliantė gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydama teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdama alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                               Rimvida Zubernienė