Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00575-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.8.
3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti užstatą, civilinėje byloje pagal J. J. ieškinį atsakovui G. P. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų raštų įrašų ir turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys Z. Z., notaras G. B..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus su ieškiniu prašydamas: 1) panaikinti 2018-09-20, 2018-09-21, 2018-09-22, 2018-09-23, 2018-09-24, 2018-09-25 paprastuosius vekselius, kuriais ieškovas J. J. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti po 2 400 Eur atsakovui G. P. bei 2018-09-25 paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovas J. J. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 300 Eur atsakovui G. P.; 2) pripažinti negaliojančiais Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018-10-08 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018-10-08 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018-10-08 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018-10-08 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018-10-08 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018-10-08 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018-10-08 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) taikyti restituciją ir panaikinti antstolio Z. Z. 2020-04-07 turto
perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-20-14-2022, grąžinti perduotą turtą ieškovui J. J. bei priteisti iš G. P. 1 466,44 Eur išieškotą sumą J. J. naudai.
2. Atsakovas G. P. pateikė prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 1210 Eur dydžio užstatą, užtikrinantį atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir įpareigojo ieškovą J. J. įmokėti į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, 1210 Eur užstatą galimų atsakovo G. P. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
4. Teismas, spręsdamas klausimą, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 3 dalies pagrindas manyti, kad pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgė į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovo piktnaudžiavimas pasireiškia ir piktybišku ankstesnių priteistų bylinėjimosi išlaidų neapmokėjimu atsakovui.
5. Teismas remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, panaudojo duomenis iš teismų informacinės sistemos apie bylas, iškeltas ieškovo J. J. iniciatyva, bei šių bylų baigtį, t. y. atmestus reikalavimus (ieškinius, skundus, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo), sprendė, kad galima įžvelgti galimybę piktnaudžiauti J. J. suteiktomis procesinėmis teisėmis ir galimybę, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovas gali neatlyginti atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nuo 2018 metų spalio mėnesio Klaipėdos apylinkės teismui pateikė 5 prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (skundo) pateikimo, kurie buvo atmesti arba iš dalies tenkinti. Taip pat per šį laikotarpį buvo pateikti 4 skundai dėl antstolio veiksmų, kurie taip pat buvo atmesti. Ieškovas reiškia skundus dėl antstolio veiksmų, o per laikinųjų apsaugos priemonių institutą siekia stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kurioje iš varžytynių parduotas ieškovo nekilnojamasis turtas. Ieškovas jau buvo inicijavęs analogišką civilinę bylą Nr. e2-37-351/2021 dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių, tik kitu pagrindu.
7. Teismas, spręsdamas klausimą, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja antroji sąlyga dėl procesinių teisių piktnaudžiavimo, kuriai esant atsiranda pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalies normą, pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina sunkią ieškovo turtinę padėtį, taip pat ir tai, kad registruoto nekilnojamo turto ir piniginių lėšų sąskaitoje ieškovas neturi. Remdamasis 2021 m. pateikta pajamų deklaracija ir ieškovo nurodyta aplinkybe, jog 2021 m. jis negavo jokių pajamų, ieškovas nagrinėjamoje byloje buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėjas J. J. (toliau – apeliantas) teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį atmetant atsakovo prašymą dėl ieškovo įpareigojimo sumokėti užstatą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Teismas, atsakovo prašymą tenkino kitais motyvais, kuriais atsakovas išvis nesirėmė. Teismas skundžiamą nutartį grindė Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, kurie nesusiję su nagrinėjama byla, kadangi šioje byloje nėra nagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų, laikinųjų apsaugos priemonių, o klausimas išspręstas priimant ieškinį ir pakartotinai prašymas dėl jų nebuvo teikiamas. Nei vienoje iš teismo nurodytų bylų nenustatyta, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovo ginčų su antstoliais buvimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas gali šioje byloje piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.
8.2. Ieškinys pateiktas kitu pagrindu, būtent dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, kadangi kitoje civilinėje byloje Nr. e2-37-351/2021 teismas atsisakė šias imperatyvias teisės normas taikyti ex officio, kodėl tai turėtų būti traktuojamas kaip galimą ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis grindžianti aplinkybė – pirmosios instancijos teismas nenurodo. Todėl ne ieškovas, o ankstesnę bylą nagrinėję teismai sukūrė situaciją, kai ieškovui siekiant apginti savo teises tenka reikšti ieškinį dėl to paties dalyko kitų pagrindu, remiantis imperatyviomis teisės normomis.
8.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti šioje byloje mokėtino 441 Eur dydžio žyminio mokesčio ir atleido ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio, o teismo įpareigojimas per 10 dienų sumokėti užstato sumą 1210 Eur, kuri yra daugiau nei tris kartus didesnė nei žyminio mokesčio suma, akivaizdžiai užkerta kelią ieškovui galimybę pasinaudoti savo teisių teismine gynyba.
9. Atsakovas atstovaujamas advokato M. U., pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovas šį ieškinį motyvuoja kitais teisiniais pagrindais, tačiau reikalavimas iš esmės toks pats, koks ir buvo anksčiau išnagrinėtoje byloje – pripažinti vekselius negaliojančiais. Ieškovas visiškai ignoruoja anksčiau išnagrinėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismo konstatuotą faktą, kad vekseliai galioja nepaisant to, jog jie (vekseliai) iš tikrųjų buvo pasirašyti vieną dieną ir kad juose nurodytos sumos iki 3 000 Eur siekiant išvengti privalomos notarinės formos.
9.2. Ieškovas neneigia to fakto, kad jis neatlygino atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ankstesnėje byloje bei nesiruošia to daryti. Todėl ir šioje civilinėje byloje, esant ieškovo atžvilgiu nepalankiam teismo sprendimui, ieškovas neatlygins atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, ši aplinkybė yra itin svarbi bei skundžiama teismo nutartis taip pat atlieka prevencinę priemonę, siekiant išvengti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
11. Byloje sprendžiamas klausimas, ar tarp ieškovo ir atsakovo kilę ir spręsti ankstesni teisminiai ginčai ir ieškovo procesinis elgesys, jiems pasibaigus, sudaro pagrindą daryti šioje byloje išvadą, jog ieškovas gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų atsakovui, jei ginčo baigtis būtų palanki atsakovui, dėl ko ieškovas turi būti įpareigotas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sumokėti užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
12. CPK 95 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Teismų praktikoje šiai normai taikyti išskirtos dvi būtinos sąlygos: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir 2) tai, kad šis asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018).
13. Kadangi CPK 95 straipsnio nuostatos yra taikomos iš esmės nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar siekiant piktnaudžiavimui užkirsti kelią, šio straipsnio 3 dalies nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, jog asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pritaręs atsakovo argumentams, kad ankstesnė apelianto bylinėjimosi istorija ir jo pralaimėti ginčai liudija apie apelianto polinkį nepagrįstai bylinėtis, nepatiriant dėl to jokių išlaidų, užstato instituto taikymą grindė netinkamu – piktnaudžiaujant teise – įstatyme numatytos teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų ar ginčijamų teisių bei interesų gynimo įgyvendinimu. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo prašyme nurodomų aplinkybių visuma nesuponuoja išvados dėl apelianto galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, t. y. dėl pirmosios CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos buvimo.
15. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), bet ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikomi tokie šalies veiksmai, kai procesinėmis teisėmis yra naudojamasi ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).
16. Vadinasi, atsižvelgiant į šio instituto taikymo išimtinumą, piktnaudžiavimo teise ir, atitinkamai, jo užkardymo, pareikalaujant užstato sumokėjimo, poreikio konstatavimas ieškinio pareiškimo atveju turi būti grindžiamas konkrečiais argumentais, susijusiais su bylos iškėlimą inicijuojančio asmens kitų, nei CPK 5 straipsnyje įvardyti, tikslų turėjimu, aiškiai įvardijant šiuos tikslus, ar kitai proceso šaliai ieškinio pareiškimu sąmoningai sukeliama esmine žala. Tokių argumentų nei atsakovas savo prašyme, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė.
17. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Tačiau nei prašymą pateikęs atsakovas, nei šį prašymą nutaręs patenkinti pirmosios instancijos teismas tokiomis aplinkybėmis taip pat nesirėmė.
18. Atsakovo procesiniuose dokumentuose akcentuojamos aplinkybės, kad ieškovas ieškinį motyvuoja kitais pagrindais, tačiau reikalavimas iš esmės toks pat kaip ir buvo ankščiau išnagrinėtoje byloje, taip pat nesumoka anksčiau kitoje byloje iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kaip jau ir anksčiau buvo vertinta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, negali būti pripažintos aiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis prielaida, lemiančia fakto, kad asmuo sieks išvengti kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, konstatavimą ir būtinumą taikyti užstato institutą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-125-330/2021, 2021 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433-450/2021).
19. Kritikuotini ir tokie atsakovo teiginiai, kad apeliantas dėl blogos turtinės padėties gali negebėti atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidų, todėl tą turi padaryti iš anksto. Atsakovas neįrodinėja, kad apeliantas turi pakankamai pajamų, bet jas slėps ir, piktnaudžiaudamas teise, vengs jo išlaidų, patirtų dėl inicijuotos civilinės bylos, kompensavimo, jeigu teismo sprendimas jam bus nepalankus. Pažymėtina, kad faktas, jog asmuo yra nemokus, savaime nesuponuoja jo pareigos atlikti išankstinius antrosios ginčo šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinančius mokėjimą atsiradimo, tokio reikalavimo CPK normose nėra įtvirtinta. Šiame kontekste sutiktina su apelianto pozicija, kad priešingas aiškinimas lemtų nepagrįstą teisės kreiptis į teismą suvaržymą, taip pat asmenų procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai, kad ieškovas nuo 2018 metų spalio mėnesio Klaipėdos apylinkės teismui pateikė 5 prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (skundo) pateikimo, kurie buvo atmesti arba iš dalies tenkinti bei per šį laikotarpį pateikti 4 skundai dėl antstolio veiksmų, kurie buvo atmesti, nesudaro pagrindo pakankamai padaryti išvadą apie apelianto piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įpareigojant iš anksto sumokėti atitinkamą sumą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Akivaizdu, kad konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą, kuri realizuojama pareiškus reikalavimus teisme ir pasirinkus konkretų tam asmeniui priimtiną savo teisių bei interesų gynimo būdą (CPK 5, 13 straipsniai), yra gerokai platesnė nei teisė į ieškinio reikalavimų patenkinimą ar skundų pateikimą. Todėl ieškinio, net ir vėliau pripažinto nepagrįstu bei atmestų skundų padavimas pats savaime nėra piktnaudžiavimas teise, jeigu nenustatomas kitų tikslų, inicijuojant civilinę bylą, turėjimas. Kaip minėta pirmiau, atsakovas savo prašyme neįvardijo jokių kitų tikslų, dėl kurių galėjo būti pareikštas šis ieškinys.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovo atskirasis skundas dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties pagrįstas, todėl tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir šioje bylos stadijoje klausimas išspręstinas atmetant atsakovo G. P. prašymą įpareigoti ieškovą J. J. sumokėti užstatą galimoms atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo G. P. prašymą dėl užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Giedrė Seselskytė