Civilinė byla Nr. 2YT-6890-1077/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01802-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.2.7.1; 3.5.16; 3.5.18
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) L. G. skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Neringa Lipeikienė, I. Ž. (išieškotoja).
Teismas
n u s t a t ė :
1. pareiškėjas L. G. padavė antstolei Neringai Lipeikienei 2025 m. sausio 13 d. skundą, kuriame reikalaujama: 1) panaikinti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo ir šioje dalyje vykdomąją bylą nutraukti; 2) panaikinti patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 3) panaikinti patvarkymo dalį dėl skolos išieškojimo – dalyje dėl 2 081 Eur išlaikymo įsiskolinimo, 313 Eur/mėn. fiksuoto mokėjimo dydžio nuo (duomenys neskelbtini) ir vykdymo išlaidų išieškojimo; 4) panaikinti turto arešto aktu pritaikytą turto areštą ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 5) grąžinti į L. G. sąskaitas išieškotas pinigines lėšas, jeigu tokios buvo išieškotos.
2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) per Antstolių informacinę sistemą pareiškėjui buvo įteiktas raginimas įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti išlaikymo įsiskolinimą ir mokėti nuo (duomenys neskelbtini) (priešieškinio priteisti išlaikymą vaikui pateikimo teismui dienos) indeksuotą fiksuoto 230 Eur/mėn. dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. G., su kuriuo pareiškėjas nesutinka. Išieškotojos paskaičiuotą 2 081 Eur išlaikymo įsiskolinimą sudaro tik indeksuotos sumos skirtumas nuo fiksuoto dydžio.
3. Jokio fiksuoto dydžio išlaikymo įsiskolinimo nebuvo, kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad I. Ž. (buvusi pavardė I. N.) ir L. G. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas pakvitavimas „Dėl pinigų išlaikymo gavimo“, kuriame nurodyta, kad I. N. pareiškia, jog (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo dieną iš L. G. materialiniam išlaikymui iki sūnaus pilnametystės gavo 19 800 Eur (150 Eur x 132 mėn.). I. N. patvirtina, kad L. G. savo prievolę sūnaus M. G. išlaikymui yra įvykdęs tinkamai ir pretenzijų jam dėl to neturi bei neturės ateityje.
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-798-803/2022 pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo rezoliucinę dalį, priteisiant iš L. G. sūnaus M. G. išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. priteisė mažesnį išlaikymo dydį nei buvo priteisęs pirmosios instancijos teismas. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo atbuline data indeksuoti išlaikymo dydžio, nes pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį vaiko poreikiams tenkinti 2022 m. kovo 8 d. tėvas privalėjo skirti ne daugiau kaip 230 Eur/mėn., kurios ženkliai užteko ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (priešieškinio priteisti išlaikymą vaikui pateikimo teismui dienos) iki Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo dienos.
5. Pažymi, kad draudimas indeksuoti priteistas išlaikymo vaikui sumas atbuline data teismo sprendimo priėmimo atžvilgiu numatytas tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punkte, kuris nustato, kad neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Vertina, kad išieškotoja nepagrįstai remiasi teismų praktika, neva išlaikymo indeksacija privalo būti taikoma nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo teikto išlaikymo vaikui permoka sudaro 1 476,61 Eur sumą ir nėra jokio išlaikymo įsiskolinimo.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2107 dėl 150 Eur dydžio išlaikymo vaikui mokėjimo įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 20 d., dėl ko indeksacija pagal minėtą sprendimą taikoma tik nuo (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių išieškotoja be jokio teisinio pagrindo paskaičiavo indeksuotą išlaikymo sumą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
7. Be to, (duomenys neskelbtini) išieškotoja pakvitavimu patvirtino, jog jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra ir (duomenys neskelbtini) sprendimu nebuvo priteistas joks išlaikymo įsiskolinimas, o visi vykdomieji raštai išieškotojai buvo grąžinti kaip įvykdyti. Dėl nurodytų priežasčių išieškotoja paskaičiavimo lentelėje nepagrįstai įtraukia mokėtino išlaikymo dydžius ir indeksuotas sumas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
8. Nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas pateiktas vykdyti (duomenys neskelbtini), todėl išieškotoja turi teisę reikalauti išieškoti indeksuotinas sumas tik už paskutinius penkerius metus, t. y. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių išieškotojos paskaičiavimo lentelėje nurodytos indeksuotos sumos iki (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstos.
9. Antstolė Neringa Lipeikienė 2025 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. 0062/24/01769-SK-2 nutarė atsisakyti patenkinti minėtą pareiškėjo skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
10. Nurodė, kad iš pateikto skundo turinio matyti, kad skolininkas iš esmės nesutinka su išieškotojos nurodytu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu bei jam apskaičiuoti taikytu indeksacijos pradžios momentu. Skolininko nuomone, indeksacija turėtų būti taikoma nuo (duomenys neskelbtini) metų. Pažymėtina, jog vykdymo proceso metu klausimas dėl indeksacijos pradžios momento buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-30734-1014/2024. Šios nutarties skolininkas neskundė. Ji yra nepanaikinta ir įsiteisėjusi.
11. Suinteresuotas asmuo I. Ž. pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo L. G. skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų atmesti kaip nepagrįstą.
12. Nurodo, kad jokie tėvų susitarimai (pakvitavimai) patys savaime nepaneigia ir neužkerta teisės nei vienam iš tėvų, įskaitant ir tvarkančiam išlaikymo lėšas uzufrukto teise, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tarpusavio susitarimais tėvai negali paneigti ir periodinių išmokų indeksavimo. Juolab, kad išlaikymas yra skiriamas nepilnamečiam vaikui ir tik jo interesais, o tėvai šias lėšas tvarko tik uzufrukto teise. Kitaip būtu paneigtas teisės aktuose įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
13. Teisme 2025 m. vasario 13 d. gauti pareiškėjo (skolininko) L. G. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis palaiko savo skundo reikalavimus ir nesutinka su antstolės 2025 m. sausio 17 d. patvarkyme ir išieškotojos atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
14. Papildomai pažymėjo, kad išieškotojos kartu su atsiliepimu į skundą pateiktoje antstolio Mindaugo Dabkaus 2024 m. spalio 29 d. pažymoje Nr. S-24-28-41605 nurodyta nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. birželio 12 d. mokėtina išlaikymo 3 098,20 Eur suma vykdomojoje byloje Nr. 0028/19/01049 yra akivaizdžiai nepagrįsta ir klaidinanti teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2107 patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kadangi teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir nuo tos dienos pareiškėjas privalėjo teikti išlaikymą vaikui, todėl indeksacija 2018 metais negalėjo būti taikoma, o nuo 2019 m. vasario 1 dienos mokėtinas išlaikymas su indeksacija sudarė tik 152,85 Eur (150 x 101,9/100). Taip pat antstolis neteisingai paskaičiavo indeksuotas išlaikymo sumas ir už visus kitus metus. Akivaizdu, jog išieškotojos kartu su atsiliepimu į skundą pateiktoje antstolio Mindaugo Dabkaus 2024 m. spalio 29 d. pažymoje Nr. S-24-28-41605 nurodyta mokėtina išlaikymo su indeksacija 12 158,20 Eur suma yra akivaizdžiai nepagrįsta ir klaidinanti teismą. Juolab, jog antstolis mokėtiną išlaikymo sumą sudubliavo ir paskaičiavo iki 2022 m. kovo 8 d., nors privalėjo paskaičiuoti iki 2019 m. spalio 8 d., nes nuo šios dienos pareiškėjas turi mokėti po 230 Eur.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
skundas atmestinas.
Dėl pareiškėjo (skolininko) rašytinių paaiškinimų pridėjimo prie bylos
15. Teisme 2025 m. vasario 13 d. iki paskirto teismo posėdžio pradžios gauti pareiškėjo (skolininko) L. G. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis palaiko savo skundo reikalavimus ir nesutinka su antstolės 2025 m. sausio 17 d. patvarkyme ir išieškotojos atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
16. Atsižvelgiant į tai, kad šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, šie pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai su priedais pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis).
Dėl skundo esmės
17. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolės Neringos Lipeikienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0062/24/01769 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-52-494/2021 dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo.
18. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir vykdomosios bylos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 patvirtino L. G. ir I. G. gyvenimą skyrium (separaciją) nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. ir sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių, kurios 2.2 punktu šalys susitarė, kad L. G. įsipareigoja mokėti materialinį išlaikymą sūnaus M. G. išlaikymui po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki sūnaus pilnametystės.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutarties 2.2 punkte nustatė materialinio išlaikymo vaikui teikimo tvarką, pagal kurią pareiškėjas L. G. įsipareigojo mokėti sūnaus M. G. išlaikymui po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo santuokos nutraukimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Remiantis LITEKO duomenimis, šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 22 d.
20. Ieškovė I. Ž., kreipdamasi į teismą civilinėje byloje Nr. e2-52-494/2021 (šios civilinės bylos dalis, šalims sudarius taikos sutartį, buvo nutraukta, todėl toliau buvo nagrinėjama bylos dalis dėl atsakovės (laikant ją ieškove) I. Ž. priešieškinio dėl pakvitavimo pripažinimo negaliojančiu ir išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo), prašė teismo padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 nustatytą išlaikymą nuo 150 Eur iki 350 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punktą ir nusprendė priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 350 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2019 m. spalio 8 d.) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną I. Ž..
21. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą, nurodydamas, kad iš L. G. nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteistina po 230 Eur, mokamų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo dienos kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, o lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną I. Ž.. Vilniaus apygardos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį, 2022 m. kovo 22 d. nutartyje nurodė, kad, Vilniaus apygardos teismui 2022 m. kovo 8 d. priėmus nutartį, įsigaliojo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2107 patvirtintos 2017 m. birželio 12 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 papunktį, todėl atsakovas, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį dokumentą, privalo teikti išlaikymą po 230 Eur nuo 2022 m. kovo 8 d.
22. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartyje nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymą. Nurodė, kadangi nagrinėjamoje byloje nereikia nustatyti naujų faktinių aplinkybių, teismo padaryta teisės taikymo klaida gali būti pašalinta kasaciniame teisme, todėl spendė, kad keistina Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties dalis, kuria nuspręsta nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteisti po 230 Eur, mokamų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo dienos kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nurodant, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteisti 230 Eur mokami kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2019 m. spalio 8 d.) iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną; kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat sprendė, kad nustačius, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai nustatė padidinto išlaikymo mokėjimo pradžios momentą, kaip nepagrįstą panaikinti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties išaiškinimo.
23. 2024 m. rugpjūčio 29 d. skolininkui L. G. buvo išsiųsti patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-62-31940, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-62-31941 bei raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-24-62-31942. Antstolės Neringos Lipeikienės 2024 m. spalio 3 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-62-36553, nenustačius susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, vykdomoji byla buvo užbaigta. 2024 m. spalio 14 d. antstolės kontoroje buvo gautas išieškotojos I. Ž. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti 2024 m. spalio 3 d. patvarkymą dėl proceso šalių prašymų Nr. S-24-62-36552 bei 2024 m. spalio 3 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-62-36553, vykdomąją bylą Nr. 0062/24/01769 atnaujinti ir tęsti išieškojimo veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-30734-1014/2024 šis išieškotojos skundas buvo patenkintas ir antstolės Neringos Lipeikienės 2024 m. spalio 3 d. patvarkymas dėl proceso šalių prašymų Nr. S-24-62-36552 bei 2024 m. spalio 3 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-62-36553 buvo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, vykdydama minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį, 2024 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. S-24-62-46885 antstolė atnaujino vykdomąją bylą, taip pat buvo priimtas patvarkymas dėl išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-62-46888 ir raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-24-62-46890.
24. 2025 m. sausio 13 d. antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjo (skolininko) L. G. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriame reikalaujama: 1) panaikinti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo ir šioje dalyje vykdomąją bylą nutraukti; 2) panaikinti patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 3) panaikinti patvarkymo dalį dėl skolos išieškojimo – dalyje dėl 2 081 Eur išlaikymo įsiskolinimo, 313 Eur/mėn. fiksuoto mokėjimo dydžio nuo 2023 m. sausio 26 d. ir vykdymo išlaidų išieškojimo; 4) panaikinti turto arešto aktu pritaikytą turto areštą ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 5) grąžinti į L. G. sąskaitas išieškotas pinigines lėšas, jeigu tokios buvo išieškotos. Antstolė 2025 m. sausio 17 d. patvarkymu atsisakė tenkinti šį skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nors pareiškėjas skundo rezoliucinėje dalyje aiškiai neįvardijo, kuriuos konkrečius patvarkymus jis prašo panaikinti, tačiau iš skundo motyvų galima spręsti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės sprendimu atnaujinti vykdomąją bylą ir skundžia vėliau priimtus antstolės patvarkymus dėl išlaikymo išieškojimo.
25. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).
26. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-30734-1014/2024 buvo patenkintas pareiškėjos I. Ž. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo teismas panaikino antstolės Neringos Lipeikienės 2024 m. spalio 3 d. patvarkymą dėl proceso šalių prašymų Nr. S-24-62-36552 bei 2024 m. spalio 3 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-62-36553. Ši teismo nutartis 2024 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjo.
27. Teismas pažymėjo, kad kilus klausimui dėl indeksavimo pradžios momento (nuo kurios datos turi būti skaičiuojamas Aprašo 7 punkte numatytas 6 mėnesių terminas iki vasario 1 d.), svarbu atkreipti dėmesį į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Šiaulių apygardos teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai byloje išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis teismo sprendimu buvo priteistas nuo konkrečios datos, Aprašo 7 punkto nuostatos turi būti taikomos laikant atskaitos tašku ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o išlaikymo priteisimo dieną (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-393-856/2019). Analogiškos praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas, išaiškinęs, kad kai išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis priteistas nuo konkrečios datos, indeksavimo 7 punkto nuostatos turi būti taikomos laikant atskaitos tašką ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o dieną nuo kada priteistas išlaikymas (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1082-112/2015).
28. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismų pateiktas Aprašo 7 punkto aiškinimas, kad tokiais atvejais, kai teismo sprendime tiesiogiai įtvirtinama konkreti data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas, pastaroji data ir turi būti laikoma atskaitos tašku, atitinka indeksavimo instituto taikymo tikslus ir padeda juos pasiekti. [...] Indeksavimas yra periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, ir yra taikomas siekiant apsaugoti vaiko, kuriam priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y., kad jam teismo atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią, kaip ir išmokos nustatymo momentu. Taigi, jei teismas procesiniame sprendime nustato konkrečią nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis pradžios datą, būtina užtikrinti, kad būtent nuo šios datos išlaikymo dydis turėtų tokią pačią perkamąją galią ir į ateitį (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2687-794/2023, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-888-653/2024).
29. Atsižvelgiant į nurodytą teismų plėtojamą teisės aktų aiškinimą, teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje konstatavo, kad antstolė patvarkymuose neteisingai aiškino indeksavimo pradžios momentą, nes išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis teismo sprendimu buvo priteistas nuo konkrečios datos (2019 m. spalio 8 d.), todėl nepagrįstai skundžiamuose patvarkymuose sprendė, kad nėra susidariusio įsiskolinimo ir užbaigė vykdomąją bylą. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų (vykdomosios bylos nutraukimo) kasacinis teismas pripažino, kad antstolis neturėjo pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, nes skolininkui nevykdant indeksavimo pareigos pareiškėja teisėtai kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo, t. y. dėl kasatoriaus nesumokėtos indeksuoto išlaikymo vaikui sumos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).
30. Sutiktina su antstolės 2025 m. sausio 17 d. patvarkyme, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas, pateiktu vertinimu, kad pareiškėjas iš esmės skundžia teismo jau išspręstus teisės normų taikymo klausimus. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu, nuo kurio momento turėtų būti taikomas išlaikymo indeksavimas. Pareiškėjo vertinimu, išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksacija gali būti taikoma tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau, kaip minėta, teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje jau konstatavo, kad šiuo atveju išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis teismo sprendimu buvo priteistas nuo konkrečios datos (2019 m. spalio 8 d.), todėl būtent šis momentas ir turėtų būti laikomas atskaitos tašku, sprendžiant, nuo kada taikytina periodinių išmokų indeksacija, vadovaujantis Aprašo nuostatomis.
31. Pareiškėjas vertina, kad išlaikymo indeksavimas galimas tik į ateitį nuo teismo sprendimo priteisti išlaikymą vaikui priėmimo dienos ir negali būti taikomas atgaline data nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Priešingu atveju, anot pareiškėjo, susidarytų teisiškai ydinga situacija, iš esmės keičianti teismo sprendimo priėmimo metu nustatytus poreikius ir tėvų finansines galimybes ir išlaikymą privalantis teikti tėvas ar motina privalėtų skirti vaiko išlaikymui daugiau nei buvo priteista teismo sprendimu ir daugiau nei buvo realiai vaiko poreikiai. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjo teisiniu vertinimu.
32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkte nustatyta, kad indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Aprašo 4 punkte įtvirtinta, kad periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Aprašo 5 punkte įtvirtinta indeksuotos sumos apskaičiavimo tvarka, numatant, kad periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Aprašo 9 punkte numatyta, jog skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.
33. Kaip minėta, teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tuo atveju, kai byloje išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis teismo sprendimu buvo priteistas nuo konkrečios datos, Aprašo 7 punkto nuostatos turi būti taikomos laikant atskaitos tašku ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o išlaikymo priteisimo dieną (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-393-856/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1082-112/2015).
34. Pareiškėjas šioje byloje pateiktu skundu iš esmės nesutinka su ankstesnėje teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-30734-1014/2024 pateiktais, taip pat teismų praktikoje suformuluotais išaiškinimais dėl indeksavimo pradžios momento, tačiau nenurodo faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų jau sukurtų precedentų. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis yra įsiteisėjusi.
35. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtų precedentų (sprendimų analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų (precedentų tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).
36. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų jau sukurtų precedentų analogiškose bylose. Pareiškėjas nesutinka su teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, jog tuo atveju, kai byloje išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis teismo sprendimu buvo priteistas nuo konkrečios datos, indeksavimo pradžios momentas nustatomas ne teismo sprendimo priėmimo dieną, o išlaikymo priteisimo dieną. Tačiau tokie teismų praktikoje pateikti išaiškinimai pagrįsti, be kita ko, tuo, jog asmuo, kreipdamasis į teismą, nurodo tokį išieškojimo išlaikymo dydį, kuris reikalingas kreipimosi į teismą metu, tačiau praėjus kuriam laikui, ši suma jau gali būti nuvertėjusi, todėl ji turi būti indeksuojama ir tai daroma atskaitos tašku laikant sprendime nurodytą priteisto išlaikymo datą. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą (su indeksacija) nekiltų. Sutiktina su išieškotojos atsiliepime į skundą pateiktu vertinimu, kad būtent toks teisės normų aiškinimas atitinka teisės aktuose įtvirtintą prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
37. Kaip matyti iš pareiškėjo (skolininko) skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų skaičiavimų lentelės, pareiškėjas sūnui teiktiną 230 Eur išlaikymą indeksuoja nuo 2023 m. vasario 1 d., atskaitos tašku laikant Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą. Tačiau, kaip minėta, šiuo atveju atskaitos tašku, nustatant indeksavimo skaičiavimo pradžios momentą, laikytina data, nuo kada išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis teismo sprendimu buvo priteistas, t. y. 2019 m. spalio 8 d. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš išieškotojos pateiktų skaičiavimų, išieškotoja 230 Eur indeksuoja tik nuo 2022 m. kovo 8 d., nors, remiantis Aprašo 7 punkto nuostatomis, tokia indeksacija galėtų būti taikoma nuo 2021 m. vasario 1 d. Išieškotojos ir antstolės pateikti išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimai sutampa. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės apskaičiuotu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, nenurodė aplinkybių, kad antstolės skaičiavimai aritmetiškai būtų buvę neteisingi, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.
38. Pareiškėjas akcentuoja, kad pakvitavimu išieškotoja patvirtino, kad iki pakvitavimo išdavimo dienos pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs prievolę teikti vaikui išlaikymą ir jokio išlaikymo įsiskolinimo 2017 m. gegužės 30 dienai nebuvo. Tačiau, kaip neginčija ir pats pareiškėjas, 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimas patvirtina išlaikymo įsiskolinimo nebuvimą jame nurodytai konkrečiai dienai. Pažymėtina, kad antstolė, skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo dydį, atsižvelgė į tai, kad 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimu išieškotoja patvirtino iš pareiškėjo gavusi 19 800 Eur išlaikymo sumą, kadangi ši suma yra minusuojama iš išlaikymo įsiskolinimo. Pareiškėjas skunde pažymi, kad jo sumokėta vienkartinė išlaikymo suma 2017 m. gegužės 30 d. turėjo žymiai didesnę perkamąją galią nei šiuo metu. Tačiau pareiškėjo sumokėtas išlaikymas atitiko geros moralės principus ir jo sūnaus interesus. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusios situacijos ir nukrypti nuo aptartų išlaikymo indeksavimo taisyklių.
39. Kaip matyti iš antstolio Mindaugo Dabkaus 2024 m. spalio 29 d. pažymos Nr. S-24-28-41605, antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje buvo vykdomi 2019 m. birželio 7 d. vykdomasis raštas Nr. 2YT-8158-897/2016 dėl išlaikymo išieškojimo po 150,00 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki sūnaus pilnametystės. Taip pat antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje buvo vykdomas 2019 m. birželio 7 d. vykdomasis raštas Nr. 2YT-28090-1044/2017 dėl išlaikymo išieškojimo po 150,00 Eur nuo 2017 m. birželio 12 d. iki sūnaus pilnametystės. Šioje pažymoje antstolis nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. birželio 12 d. L. G. turėjo sumokėti 3 098,20 Eur išlaikymo. Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2022 m. kovo 8 d. L. G. turėjo sumokėti 9 060,00 Eur išlaikymo. Kaip nurodoma šioje pažymoje, iš viso skolininkas L. G. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. kovo 8 d. išieškotojai I. Ž. turėjo sumokėti 12 158,20 Eur, o pagal pateiktą pakvitavimą nurodė, kad sumokėjo 19 800,00 Eur, todėl buvo nustatyta, kad išlaikymo skolos nėra, o vykdomosios bylos buvo 2022 m. balandžio 12 d. nutrauktos. Pažymėtina, kad būtent ši antstolio Mindaugo Dabkaus nurodyta išlaikymo suma (12 158,20 Eur), apskaičiuota 2022 m. kovo 8 d., yra atimama iš pareiškėjo sumokėtos išlaikymo sumos, antstolei Neringai Lipeikienei apskaičiuojant pareiškėjo įsiskolinimo likutį.
40. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad antstolio Mindaugo Dabkaus 2024 m. spalio 29 d. pažymoje Nr. S-24-28-41605 nurodyta mokėtina išlaikymo su indeksacija 12 158,20 Eur suma yra akivaizdžiai nepagrįsta ir klaidinanti teismą. Tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad šioje antstolio pažymoje nurodytas išlaikymo dydis būtų buvęs apskaičiuotas neteisingai. Kaip minėta, pagal byloje nustatytas aplinkybes, išlaikymas pareiškėjo sūnui buvo priteistas dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016, nustatant, kad L. G. įsipareigoja mokėti materialinį išlaikymą sūnaus M. G. išlaikymui po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki sūnaus pilnametystės. Kaip matyti iš antstolio Mindaugo Dabkaus 2024 m. spalio 29 d. pažymos Nr. S-24-28-41605, būtent toks išlaikymo dydis ir buvo skaičiuojamas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, taip pat nenustatė aplinkybių, kad antstolis Mindaugas Dabkus būtų neteisingai taikęs ir skaičiavęs išlaikymo indeksaciją.
41. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas pateiktas vykdyti 2024 m. rugpjūčio 29 d., todėl, pareiškėjo vertinimu, išieškotoja turi teisę reikalauti išieškoti indeksuotinas sumas tik už paskutinius penkerius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu. Remiantis CPK 607 straipsnio 1 dalimi, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Kaip minėta, iš antstolio Mindaugo Dabkaus 2024 m. spalio 29 d. pažymos Nr. S-24-28-41605 nustatyta, kad skolininkas L. G. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. kovo 8 d. išieškotojai I. Ž. turėjo sumokėti 12 158,20 Eur, o pagal pateiktą pakvitavimą nurodė, kad sumokėjo 19 800,00 Eur, todėl buvo nustatyta, kad išlaikymo skolos nėra, o vykdomosios bylos buvo 2022 m. balandžio 12 d. nutrauktos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad pareiškėja būtų praleidusi senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti.
42. Teismas taip pat neturi jokio faktinio pagrindo sutikti su pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytu argumentu, kad antstolis Mindaugas Dabkus mokėtiną išlaikymo sumą sudubliavo ir paskaičiavo iki 2022 m. kovo 8 d., nors privalėjo paskaičiuoti iki 2019 m. spalio 8 d., nes nuo šios dienos pareiškėjas turi mokėti po 230 Eur. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių skaičiavimų, antstolis Mindaugas Dabkus iki 2022 m. kovo 8 d. apskaičiavo 150 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą su indeksacija, o išieškotoja nuo 2019 m. spalio 8 d. papildomai paskaičiavo tik skirtumą, susidarantį tarp antstolio Mindaugo Dabkaus skaičiuotos išlaikymo sumos ir nuo 2019 m. spalio 8 d. priteisto 230 Eur išlaikymo sumos (pavyzdžiui, išlaikymo suma už 2019 m. lapkričio mėnesį paskaičiuota iš 230 Eur atėmus 159 Eur antstolio Mindaugo Dabkaus skaičiuotą išlaikymo dydį, tokiu būdu gaunant lentelėje nurodytą 71 Eur dydžio išlaikymą). Taigi išlaikymo sumos nėra sudubliuotos.
43. Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad antstolė tinkamai įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje išdėstytus nurodymus. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti jo skundą. Todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
priimti 2025 m. vasario 13 d. teisme gautus pareiškėjo L. G. rašytinius paaiškinimus su priedais (DOK-23446).
Pareiškėjo L. G. skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilija Ranceva