Administracinė byla Nr. eA-3351-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00593-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas, Departamentas) direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. P9 ,,Dėl pripažinimo S. K., I. K. ir A. K. padariusiais tarnybinius nusižengimus, tarnybinių nuobaudų jiems skyrimo ir siūlymo atlyginti žalą“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas S. K. (pareiškėjas) pripažintas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte ir pareiškėjui būtų paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, bei priteisti pareiškėjui visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog Įsakyme, be kita ko, buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nustatytą VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte, nes nesilaikė Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 2 dalies ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 nuostatų, šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto nesavanaudiškumo pricipo, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, 3.3 papunktyje nustatyto nesavanaudiškumo principo, netinkamai vykdė Kriminalinės žvalgybos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V313, 7.1. papunktyje (Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V341 (toliau – ir ankstesnis pareigybės aprašymas), 7.1 papunktyje (ankstesnio pareigybės aprašymo 7.5 papunktyje, 7.11 papunktyje (ankstesnio pareigybės aprašymo 7.22 papunktyje) nustatytas tarnybines funkcijas, netinkamai atliko pareigas ir funkcijas, nustatytas Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V327, 6 punkte, 11.1, 11.2, 11,14 ir 11.5 papunkčiuose, sudarė sąlygas pažeisti ir pažeidė Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų kriminalinės žvalgybos veiklos finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 11RN7(RN), (toliau – ir Finansavimo aprašas) 22, 23, 29.2, 52.3, 52, ir 54 punktų nuostatas. Taip pat skundžiamu Įsakymu pareiškėjui pasiūlyta gera valia atlyginti Kalėjimų departamentui galbūt padarytą 254,94 Eur žalą. Tam, kad nebūtų pradėta piniginių lėšų išieškojimo procedūra, pareiškėjas žalą atlygino. Nors jis iš tarnybos atleistas savo noru (asmeniškai jam prašant) Departamento direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. P-8 „Dėl S. K. atleidimo iš tarnybos“, tačiau atsakovas po jo atleidimo priėmė skundžiamą Įsakymą, kuris jam sukelia teisines pasekmes, nes po jo pareiškėjas nebegali eiti jokių pareigų valstybės tarnyboje dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitikimo.
3. Pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su Įsakymo dalimi, kuria jam būtų paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. 2017 m. lapkričio 16 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą
Nr. 1KŽ503 (RN) nebuvo nurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas galbūt pažeidė nurodytas teisės aktų nuostatas, taip pat klaidingai nurodytos faktinės aplinkybės, galėjusios turėti įtakos neteisingam pareiškėjo tarnybos įvertinimui. Taip pat tarnybinio patikrinimo atlikimo metu pareiškėjas
2017 m. lapkričio 10 d. teikė l. e. Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas V. D. tarnybinį pranešimą Nr. 1KŽ275(RN), prašydamas įvertinti tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos pareigūnų veiklos teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgiant į Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau joks sprendimas nebuvo priimtas, buvo užrašyta rezoliucija „Susipažinau“, grąžinant dokumentą pareiškėjui. Analogišką prašymą pareiškėjas 2018 m. sausio 4 d. teikė ir Kalėjimų departamento direktoriui R. K., tačiau šis, susipažinęs su dokumentu, neužrašė jokios rezoliucijos, pareiškėjui dokumentas taip pat buvo grąžintas ir žodžiu buvo pasakyta dokumento kopiją pateikti atliekamo patikrinimo komisijai. Nepaisydama to, tarnybinio patikrinimo komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, konstatavo, kad pareiškėjas vilkino ir trukdė tyrimą, nors visa jų reikalaujama informacija jiems buvo pateikta.
4. Pareiškėjas teigė, kad jam buvo leista susipažinti su 2018 m. sausio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 1IKŽ29(RN) (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), bet jos kopija jam įteikta nebuvo (taip, kaip numatyta Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių ir Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir Tarnybos organizavimo taisyklės) 84 punkte). Be to, Tarnybinio patikrinimo išvada yra „Riboto naudojimo“. Viso tarnybinio patikrinimo metu tarnybinį patikrinimą atliekanti komisija sąmoningai ar nesąmoningai pareiškėjui skirtuose dokumentuose teikė klaidingus duomenis apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, nevertino pareiškėjo paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta neteisėtai ir nepagrįstai, yra neadekvati, nesąžininga ir neproporcinga. Tai sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes – jis negali eiti jokių pareigų valstybės tarnyboje, nes neatitinka nepriekaištingai reputacijai nustatytų reikalavimų.
5. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas su Tarnybinio patikrinimo išvada yra supažindintas pasirašytinai 2018 m. sausio 12 d. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo teisę iki jam suteikto leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija „Slaptai“ panaikinimo. Išvadą parengęs komisijos pirmininkas, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, įvertinęs galimas įslaptintos informacijos praradimo ar atskleidimo grėsmes, žinodamas, kad pareiškėjui sudarytos visos sąlygos susipažinti su Išvada bei visais jos dokumentais įstatymo nustatytoje saugumo zonoje, nepriėmė sprendimo padaryti šio dokumento kopiją. Dėl to, kad pareiškėjas neturėjo Išvados kopijos, jo teisė susipažinti su šiuo ir kitais įslaptintais dokumentais nebuvo pažeista, jo gynybos Kalėjimų departamentas niekaip negalėjo apsunkinti.
7. Atsakovas teigė, kad tarnybinis patikrinimas buvo inicijuotas ir pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo surašytas atsižvelgiant į tą informaciją, kuri buvo išdėstyta Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnų 2017 m. lapkričio 14 d. pažymoje apie kriminalinės žvalgybos lėšų panaudojimo Kriminalinės žvalgybos skyriuje patikrinimą
Nr. 1-IKŽ-494 (RN), iš kurios komisija nustatė, kad pareiškėjas, 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 31 d. laikotarpiu teikdamas finansines ataskaitas pasibaigus ataskaitiniams laikotarpiams (mėnesiui), niekada nebuvo grąžinęs nepanaudotų kriminalinės žvalgybos lėšų atsakingam skyriaus pareigūnui, nors buvo nustatyti ataskaitiniai laikotarpiai, kai pareiškėjas prašydavo šių lėšų, jas gaudavo, tačiau šių lėšų panaudojimo pagal paskirtį nepagrindė dokumentais. Pareiškėjas lėšų panaudojimą grindė tik pateikdamas aktus su pridėtais degalinių (kuro įsigijimo) kvitais, kavinių (pirkti valgiai ir gėrimai) ir parduotuvių (pirkti maisto produktai) kvitais. Šių duomenų, sukėlusių įtarimą, pagrindu pareiškėjui ir buvo parengtas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. Kitą medžiagą komisija rinko viso tarnybinio patikrinimo laikotarpiu, t. y. iki pat Išvados surašymo.
8. Atsakovas pažymėjo, kad komisija Išvadoje ištyrė visus 2016 – 2017 m. rugsėjo mėnesio laikotarpiu padarytus pažeidimus, apie kuriuos buvo pranešta pareiškėjui, išanalizavo jo teiktus paaiškinimus ir tarnybinius pranešimus, palygino juos su surinktais faktiniais duomenimis, įvertino visas pažeidimų aplinkybes ir pobūdį teisės aktų reikalavimų aspektu ir konstatavo kriminalinės žvalgybos lėšų, išduotų pagal Finansavimo aprašo 29.2 punkte nustatytą paskirtį, pasisavinimo ir iššvaistymo faktus, įrodančius, kad pareiškėjas priešingais teisei veiksmais padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kurio požymiai nustatyti VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte. Be to, komisija pranešime apie tarnybinį nusižengimą pranešė pareiškėjui ir Išvadoje ištyrė visus 2016 – 2017 m. rugsėjo mėnesio laikotarpiu padarytus pažeidimus, susijusius su sistemingu pareiškėjui pavaldžių kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiklos nekontroliavimu, nes pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) sudarė sąlygas pavaldiems pareigūnams pažeidinėti Finansavimo aprašo, pareigybių aprašymų ir kitų teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas ilgą laiką elgėsi nesąžiningai, melavo, siekdamas išvengti atsakomybės, trukdė ir vilkino patikrinimo procedūras, todėl jis negali eiti jokių kitų pareigų bausmių vykdymo sistemoje. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, atitinka proporcingos atsakomybės neišvengiamumo principą.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Pareiškėjas S. K. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.
11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo S. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Teismas nustatė, kad Departamento direktorius Įsakymu, vadovaudamasis Statuto 29 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 30 straipsnio 6 dalies 10 punktu, Taisyklių 81.2 papunkčiu ir 82 punktu, atsižvelgdamas į Departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-469 sudarytos komisijos tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. l-IKŽ- 29(RN), pripažino, kad pareiškėjas, iki 2018 m. sausio 12 d. ėjęs Departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikė VTĮ šio įstatymo 2 dalies 3 punkte nustatyto nesavanaudiškumo principo, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 nuostatų, 29 straipsnio 6 dalies 10 punkto, Statuto 25 straipsnio 2 dalies, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, 3.3 papunktyje nustatyto nesavanaudiškumo principo, netinkamai vykdė Kriminalinės žvalgybos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-313, 7.1, 7.5, 7.11 ir 7.12 (Kriminalinės žvalgybos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-313, 7,1; 7.5; 7.12; 7.22 p.) papunkčiuose nustatytas tarnybines funkcijas, netinkamai atliko pareigas ir funkcijas, nustatytas Departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-327, 6 punkte, 11.1, 11.2, 11.4 ir 11.5 papunkčiuose, sudarė sąlygas pažeisti ir pažeidė Departamento ir jam pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų kriminalinės žvalgybos veiklos finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-1RN-7(KN), 22, 23, 29.2, 52.3, 52 ir 54 punkto nuostatas. Įsakymu konstatuota, kad S. K. turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, tačiau ji neskirtina, nes Departamento direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. P-8 „Dėl S. K. atleidimo iš tarnybos“ pareiškėjas atleistas iš tarnybos, taip pat pasiūlyta gera valia atlyginti Departamentui padarytą 254,94 Eur turtinę žalą.
15. Teismas taip pat nustatė, kad iki 2018 m. sausio 12 d. pareiškėjas ėjo Departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. 2017 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui buvo įteiktas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog yra duomenų apie tai, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, susijusį su kriminalinės žvalgybos lėšų panaudojimu ir su jam pavaldžių kriminalinės žvalgybos pareigūnų kriminalinės žvalgybos lėšų panaudojimu, t. y. nurodyta, kad pareiškėjo ir jam pavaldžių pareigūnų kriminalinės žvalgybos lėšų panaudojimo, vertinant įsigytų prekių ir surašytų tarnybinių pranešimų (įformintų užmegztų kontaktų) kiekį, pagrįstumas kelia abejonių. Pareiškėjo paprašyta paaiškinti dėl įtarimų sukėlusių lėšų panaudojimo atvejų ir pavaldžių pareigūnų lėšų panaudojimo kontrolės. Komisija, ištyrusi galimą S. K. tarnybinį nusižengimą, 2016 m .gruodžio 16 d. surašė Išvadą, kurioje konstatuoti S. K. padaryti 10 šiurkščių ir 5 kiti pažeidimai. Už dalį pažeidimų nuobaudos neskirtos, nes buvo suėjęs 1 metų nusižengimo padarymo senatis, dalis pažeidimų pripažinti mažareikšmiais, dėl kelių pažeidimų pareiškėjas pranešė pats, todėl nuobaudos netaikytos. Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog dėl šių pažeidimų nuobaudos neskirtos, dėl jų nepasisakys.
16. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis, sprendė, kad Komisija Išvadoje visiškai pagrįstai nurodė, kad prekės įsigytos ne pagal Finansavimo aprašo 29.2 punkte nustatytą paskirtį; pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė suvokti, kad jis įtariamas padaręs tarnybinius nusižengimus, už kuriuos jam skirta tarnybinė nuobauda, ar kad jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimų, kurių padarymu buvo įtariamas. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip tarnybinį nusižengimą. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad Išvados kopija nebuvo įteikta pareiškėjui, neapsunkino jo teisės ginti savo teises teismine tvarka, kadangi pareiškėjas, būdamas žvalgybos pareigūnu, turi teisę susipažinti su įslaptinta informacija (ginčo dėl šios aplinkybės nėra). Pareiškėjas susipažino su Išvada, tai patvirtino savo parašu išvados paskutiniojo 54 puslapio antroje pusėje. Be to, pareiškėjas, siekdamas parengti skundą teismui, turėjo galimybę prašyti leisti susipažinti su Išvada. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad dėl Išvados kopijos jam neįteikimo buvo apsunkinta galimybė tinkamai ginti savo pažeistas teises ir interesus teisme.
17. Teismas konstatavo, kad iš Išvados turinio matyti, jog pareiškėjui nuobauda paskirta atsižvelgus į tai, kad tyrimo metu lengvinančių aplinkybių nenustatyta, S. K. savo veiksmais trukdė Komisijai nustatyti tiesą, vykdyti patikrinimo procedūras ir tai pripažino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Be to, pareiškėjas nevykdė aukštesnio pagal pareigas pareigūno įsakymų. Pareiškėjas ilgą laiką elgėsi nesąžiningai, melavo, siekdamas išvengti atsakomybės, todėl jis negali eiti jokių kitų pareigų bausmių vykdymo sistemoje. Komisija sprendė, kad S. K., šiurkščiai pažeidęs įstatymų nuostatas, negali toliau eiti vadovaujančių pataisos pareigūno pareigų bausmių vykdymo sistemoje. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra proporcinga padarytam pažeidimui. Taip pat teismas sprendė, jog Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis, todėl ginčijamo Įsakymo dalis, kuria pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra teisėta ir pagrįsta.
III.
18. Pareiškėjas S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visų pareiškėjo turėtų atstovavimo išlaidų, kurios bus pateiktos teismui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, atlyginimą.
19. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant tiek proceso, tiek ir materialiosios teisės normas. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjo visų skundo argumentų ir motyvų, nelygino pareiškėjo nurodytų atsakovo pateiktų įrodymų, neišanalizavo pareiškėjo teismo posėdyje pateiktų argumentų, sprendimas priimtas neišnagrinėjus byloje esančių įrodymų viseto. Pirmosios instancijos teismas supainiojo Išvadoje pateikiamas faktines aplinkybes, Išvadoje aprašomų pareiškėjo S. K. tariamų nusižengimų neindividualizavo, todėl sprendime padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Nei atsakovas, nei teismas, nesigilindami į visos situacijos kontekstą, byloje esančių išslaptintų ir įslaptintų dokumentų turinį, neišsamiai ištyrė neva padarytų šiurkščių tarnybinių nusižengimų faktą, šių nusižengimų požymius.
20. Pareiškėjo nuomone, teismo argumentas, kad pareiškėjas padarė šiurkštų nusižengimą, kuris pagal VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punktą priskiriamas prie kitų nusižengimų, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams, neteisingai aiškino ir taikė šias įstatymo nuostatas. Teismas privalėjo sistemiškai aiškinti šio straipsnio nuostatas. Sistemiškai aiškinant 29 straipsnio 5 dalies, 6 dalies 10 punkto nuostatas būtina atskleisti, kas laikytina kitais šiurkščiais nusižengimais VTĮ prasme. Atsakovui nepakanka nurodyti vien tik norminius teisės aktus ir jų nuostatas, kurias tariamai pažeidė pareiškėjas, atsakovas privalo įrodyti, kad šių norminių aktų ar jų atitinkamų nuostatų pažeidimai priskiriami būtent prie šiurkščių nusižengimų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodytu kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas šio klausimo nevertino ir nenustatė, kurie Išvadoje nurodyti pažeidimai yra priskiriami prie šiurkščių bei kodėl. Taigi nei Išvadoje, nei skundžiamame sprendime nėra atskirai ir savarankiškai aptariama bei įrodoma, kurie S. K. tariamai pažeistų norminių aktų reikalavimai priskiriami prie tokių reikalavimų, kurių nesilaikymas prilyginamas šiurkštiems pažeidimams. Teismas taip pat nukrypo ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuluojamos taisyklės, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui.
21. Pareiškėjas teigia, kad teismas formaliai, be išsamesnės paties pareiškėjo teisme duotų paaiškinimų analizės, o kartu ir prieštaraudamas savo paties argumentams, nepagrįstai nurodė, jog Išvadoje aprašomi nusižengimai yra įrodyti, jie vertinami kaip šiurkštūs ir pan. pažymi, kad pareiškėjas apie 2016 m. gruodžio 16 d. Išvadą pirmą kartą sužinojo tik iš skundžiamo sprendimo teksto.
22. Pareiškėjas nurodo kad teismas neatsižvelgė į S. K. paaiškinimus ir Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-1RN-2(RN) patvirtinto Bendradarbiavimo aprašo (toliau – ir Bendradarbiavimo aprašas) nuostatas, kuriose nėra imperatyviai nurodyta, per kokį terminą turi būti pateiktas tarnybinis pranešimas tuo atveju, jeigu po susitikimo su kriminalinės žvalgybos padalinio neįformintu informacijos šaltiniu reikšminga informacija negaunama. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia fakto, kad net ir negavus vertingos informacijos, turi būti surašomas įslaptintas tarnybinis pranešimas, tačiau tokio tarnybinio pranešimo surašymui nėra keliami jokie teisiškai reikšmingi terminai.
23. Pareiškėjas nurodo, kad jis su atsakinga Kalėjimų departamento vadovybe atsiskaitė už kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų panaudojimo faktą ir dydį, tačiau į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta. Pabrėžia, kad kaip jis nurodė teismo posėdyje, apie susitikimus su kriminalinės žvalgybos padalinio neįformintais informacijos šaltiniais, o taip pat apie tai, kokios kriminalinės žvalgybos lėšos buvo panaudotos, kokiems tikslams ir kokio dydžio, visada raštu atsiskaitydavo su vadovybe. Tačiau jokie teisės aktai nenumato pareigos fiksuoti susitikimo faktą su asmeniu, nepriskirtu jokiai slaptųjų bendradarbių kategorijai, kai vertingos informacijos susitikimo metu su minėtu asmeniu negaunama. Pareiškėjas visiškai atsiskaitė už gautų kriminalinės žvalgybos lėšų panaudojimą, jų dydį ir paskirtį, t. y. pareiškėjas Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas einančiam E. G. pateikė visus išlaidas patvirtinančius dokumentus. E. G. 2016 m. spalio 28 d. aktu sutiko su kriminalinės žvalgybos lėšų panaudojimo pagrįstumu ir leido pinigines lėšas nurašyti. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų apklausęs ar gavęs rašytinius E. G. paaiškinimus šiuo klausimu. Skundžiamame sprendime teismas taip pat ignoravo Išvadoje nustatytą aplinkybę, kad S. K. laikinai atliekančiam Kalėjimų departamento direktoriaus funkcijas A. L. pateikė visus išlaidas patvirtinančius dokumentus, o A. L. susipažinęs su tarnybiniu pranešimu dėl šių lėšų panaudojimo 2017 m. liepos 31 d. aktu patvirtinto jų panaudojimo pagrįstumą ir leido šias lėšas nurašyti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai netyrė, ką reiškia Išvadoje vartojama formuluotė „S. K. paaiškinimų teiginiai formaliai neprieštarauja teisės aktams, tačiau ....“. Pažymi, kad Išvadoje vienas iš siūlymų buvo darbo grupės Finansavimo bei Bendradarbių aprašų tobulinimui sudarymas, kas reiškia, jog Komisija pripažino, jog minėtuose teisės aktuose yra netikslumų ir prieštaravimų, bet vis tiek pasiūlė nubausti pareiškėją. Tačiau teismas visiškai nevertino šių aplinkybių sprendime.
24. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
25. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, laikydamasis ABTĮ nuostatų. Pažymi, kad visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
25.1. Atsakovas teigia, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais vadovaudamasis, atmetė skundą. Jokio pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą nėra. Šiuo atveju teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė ir vadovaudamasis teismų praktika, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus, 2018 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. P9 dalies, kuria pareiškėjas pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, skiriant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, bei pasiūlyta atlyginti padarytą turtinę (254,94 Eur) žalą .
16. Ši nuobauda pareiškėjui paskirta už šias veikas: 1. už tai, kad jis mokymosi atostogų metu, 2017 m. birželio mėnesio 3 ir 9 dieną ne pagal paskirtį panaudojo bendroje sumoje 61,84 Eur lėšas, skirtas kriminalinei žvalgybai vykdyti ; 2. už tai, kad 2017 m. liepos mėnesį ne pagal paskirtį panaudojo 22,47 Eur lėšas, skirtas kriminalinei žvalgybai vykdyti; 3. už tai, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį ne pagal paskirtį panaudojo 20,80 Eur lėšas, skirtas kriminalinei žvalgybai vykdyti; 4. už tai, kad jis 2017 m. spalio 23 d. - 2018 m. sausio 4 d. laikotarpiu, siekdamas išvengti atsakomybės, trukdė bei vilkino tarnybinio patikrinimo atlikimą.
17. Pažymėtina, kad Tarnybinio patikrinimo 2018 m. sausio 12 d. išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas 2016-2017 m. laikotarpiu padarė 10 šiurkščių ir 5 penkis nešiurkščius tarnybinius nusižengimus, tačiau dėl dalies šių pažeidimų yra suėję patraukimo atsakomybėn senaties terminai.
18. Pagal Statuto 33 straipsnio 7 ir 12 dalių nuostatas tarnybinio patikrinimo išvada, yra tas juridinę reikšmę turintis dokumentas, kuriame yra suformuojamas tarnybinio nusižengimo pobūdis bei apimtis, o būtent, asmeniui inkriminuojamų veikų skaičius, jų pobūdis, nusižengimo padarymo vieta, laikas bei būdas, kaltės forma (tyčia ar dėl neatsargumo), atsakomybę sunkinančios bei lengvinančios aplinkybės ir kt..
19. Pagal Statuto 33 straipsnio 4 dalies nuostatas asmuo už veikas, kurioms suėjo patraukimo atsakomybėn senaties terminai, negali atsakyti drausmine tvarka.
20. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad skiriant tarnybinę nuobaudą asmeniui, neturi būti atsižvelgiama į tas veikas, už kurių padarymą nėra galima atsakomybė dėl senaties terminų pasibaigimo.
21. Kadangi atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, kad dalis pareiškėjui inkriminuotų veikų yra padarytos pasibaigus senaties terminams ar nesant nusižengimo sudėties, todėl šios veikos, negali įtakoti pareiškėjui skiriamos nuobaudos sunkumo ar kvalifikuojant kitas jo padarytas veikas.
22. Minėta, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjui inkriminavo tik keturias veikas, kurias vertino kaip tarnybinius nusižengimus, todėl tik šių pareiškėjui inkriminuotų veikų apimtyje, yra nagrinėjamas byloje ginčijamo atsakovo įsakymo teisėtumas bei pagrįstumas.
23. Iš pareiškėjui suformuluoto kaltinimo ir inkriminuotų veikų pobūdžio matyti, kad šios nutarties 16 punkte aptartos pirmos trys veikos yra susijusios su dvejopa pareiškėjo atsakomybe: su materialine ir drausmine, kurios pasireiškia lėšų ne pagal paskirtį panaudojimu, tuo atsakovui padarant turtinę žalą (materialinė atsakomybė) ir netinkamu finansinės atskaitomybės dokumentų tvarkymu/netvarkymu (drausminė atsakomybė).
24. Nagrinėjamu atveju, netinkamas finansinės atskaitomybės dokumentų tvarkymas/netvarkymas buvo tik priemonė atsirasti turtinei žalai. Tokia šių veikų sąsaja reiškia, kad turtinės žalos padarymas yra pagrindinė veika, o netinkamas finansinės atskaitomybės dokumentų tvarkymas/netvarkymas yra išvestinė veika iš turtinės žalos padarymo, atsiradusi kaip papildoma pasekmė, padarant turtinę žalą.
25. Tai, kad pareiškėjas netinkamai tvarkė finansinės atskaitomybės dokumentus bei padarė atsakovui turtinę žalą yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateikta šių įrodymų analize bei jų įvertinimu ir jo nebekartoja (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
26. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atsakovui padarytą turtinę žalą atlygino savo noru, tokiu būdu pripažindamas žalos atsiradimo faktą iš jam inkriminuotų veikų.
27. Už minėtų nutarties 16 punkte keturių veikų, padarymą pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
28. Bausmių už padarytus tarnybinius nusižengimus skyrimo taisyklės yra nustatytos Statuto 33 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad „Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes,“<...>
29. Iš ginčijamo įsakymo ir pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad yra padaryta išvada, jog pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta į visą padarytos atsakovui turtinės žalos dydį (254,94 Eur ).
30. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas savo veiksmais padarytą žalą atlygino savo noru. Paprastai tokie kaltininko veiksmai yra pripažįstami jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes asmuo suvokia savo veiksmų pasekmes ir jas savanoriškai pašalina. Iš visos atsakovui padarytos turtinės žalos - 254,94 Eur, trejomis veikomis, kurios gali būti pareiškėjui inkriminuotos kaip tarnybiniai nusižengimai, atsakovui buvo padaryta turtinės žalos už 105,11 Eur. Drausminės atsakomybės prasme tai ženkliai mažina jo atsakomybės mastą. Visa tai duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra savanoriškas padarytos žalos atlyginimas (Statuto 40 str. 1 d. 8 p.).
31. Kadangi nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių, skirdami pareiškėjui nuobaudą, nevertino ir į jas neatsižvelgė, todėl jų parinkta nuobauda negali būti pripažinta teisinga bei atitinkanti Statuto 39 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir yra keistina, pareiškėjui skiriant švelnesnę tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
32. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tačiau jo prašymas dėl teismo išlaidų nėra tenkinamas, nes jo reikalavimas panaikinti atsakovo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus, 2018 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. P9 dalį, kuria pareiškėjas pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, skiriant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, iš esmės nėra tenkinamas. Šiuo atveju ginčijamas įsakymas iš esmės lieka galioti, tik jis pakeičiamas paskirtos nuobaudos aspektu. Kadangi pareiškėjo reikalavimas teismui nėra materialus, todėl nėra galimybės nematerialų reikalavimą skaidyti į dalis ir pan., dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad yra jo naudai priimtas teismo sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
33. Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.“ Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad rašytinis procesas apeliacijoje yra pagrindinė teismo posėdžio forma, o žodinis bylos nagrinėjimas yra išimtis iš šios taisyklės, kuri taikoma tais atvejais, kai byloje reikia išsiaiškinti bei nustatyti atitinkamas su byla susijusias aplinkybes. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad byloje reikia aiškintis bylos aplinkybes, kurios yra neviešos, tačiau šių teiginių nesukonkretina ir nedetalizuoja. Kolegijos vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, reikalingų bylai išspręsti, todėl jų vertinimas gali būti atliktas ir be papildomo tų pačių aplinkybių analizavimo. Todėl nesant būtinybės šių aplinkybių papildomai analizuoti, nėra pagrindo tenkinti ir prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti:
pareiškėjo S. K. skundą tenkinti iš dalies ir pripažinti jį padariusiu tarnybinį nusižengimą už kurį jam skiriamas griežtas papeikimas.
Pareiškėjo S. K. prašymą dėl bylos vedimo išlaidų priteisimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė