Baudžiamoji byla Nr. 2K-433/2012
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00518-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1; 1.1.8.10.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. V. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš L. B.) – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, pagal 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. E. buto) – laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams; pagal 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš D. S. buto) – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė iš B. Ž.) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal minėtą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nuosprendį.
Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nuosprendis, kuriuo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nuosprendis pakeistas. V. V. V. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su kitomis paskirtomis bausmėmis ir paskirta ta pati galutinė subendrinta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis nekeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimo ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
V. V. V. pagal BK 290 straipsnį nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 5 d. apie 23.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kaune, (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje ir prie minėto namo išplūsdamas necenzūriniais žodžiais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Kauno apskrities VPK PR (duomenys neskelbtini) patrulius G. M. ir S. K.
Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 10 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – nukentėjusiosios L. B. turtą: grandinėlę su pakabuku, vestuvinį žiedą ir kitus du žiedus, kurio bendra vertė 1800 Lt.
Be to, jis pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 27 d. apie 16.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su V. M., dėl kurio tyrimas atskirtas, bendrais veiksmais, abiem plėšiant duris nuo apsauginės grandinėlės bei V. M. daužant duris rankomis ir taip jas išlaužiant, įsibrovė į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini); V. M. panaudojant fizinį smurtą prieš buto savininkę O. M. - pargriaunant ją ant grindų ir suduodant smūgį koja į krūtinę, taip padarant nukentėjusiajai sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą nukentėjusiosios turtą: rankinę su mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 2680s“, pinigais – 200 Lt ir neįgalumo pažymėjimu, iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiosios turto už 550 Lt.
Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 19 d. 19.00 val. iki 20 d. 9.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su V. M., pasinaudodami pagrobtais raktais, įsibrovė į R. E. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą nukentėjusiosios turtą: laikrodį, piniginę, nešiojamąjį kompiuterį, fotoaparatą, iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiosios turto už 3200 Lt.
Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 22 d. apie 4.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą D. S. turtą: fotoaparatą „Fujifilm“, tris auksines grandinėles, auksinius auskarus ir 70 Lt, iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiosios turto už 1390 Lt.
Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 25 d., apie 19 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) prie 72-ojo namo, atvirai pagrobė svetimą B. Ž. turtą: nutraukė nuo nukentėjusiosios peties rankinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas, akiniai su dėklu, piniginė, 20 Lt, elektroninis važiavimo bilietas, iš viso atvirai pagrobė svetimo nukentėjusiosios turto už 355 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. V. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžius ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą vertindami V. V. V. padarytas nusikalstamas veikas ir bendrindami už jas paskirtas bausmes. Jis yra nuteistas už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnyje, bei už vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Todėl, kasatoriaus nuomone, taikydamas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 10 dalimi. Be to, bendrindamas bausmes pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, teismas turėjo atsižvelgti į to paties straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, ji negali viršyti šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Bylą nagrinėję teismai minėtas BK 63 straipsnio nuostatas taikė netinkamai ir paskyrė kasatoriui per griežtą bausmę.
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo V. V. V. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl kasatoriaus padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Nuteistojo kaltė pagrįsta teisiamajame posėdyje ištirtais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais, be to, jis pats teisme neneigė savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo teiginys dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo vertinant ir kvalifikuojant kasatoriaus padarytas nusikalstamas veikas yra nepagrįstas.
BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas reglamentuoja bausmių už kelias nusikalstamas veikas bendrinimą apėmimo būdu tuo atveju, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Priešingai nei nurodo kasatorius, BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų taikymas nesuponuoja to paties straipsnio 10 dalies taikymo. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Iš baudžiamosios bylos ir joje priimtų skundžiamų nuosprendžių matyti, kad V. V. V. padarytos nusikalstamos veikos neatitinka tęstinei nusikalstamai veikai taikomų reikalavimų. Visos jo padarytos nusikalstamos veikos įvykdytos skirtingu laiku, skirtingomis aplinkybėmis ir veikiant skirtinga tyčia, todėl nėra jokio pagrindo taikyti BK 63 straipsnio 10 dalyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės padarius tęstinę nusikalstamą veiką.
Kasacinio skundo teiginys, kad teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, turėjo atsižvelgti į to paties straipsnio 7 dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, ji negali viršyti šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Kasatoriui pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir jį iš dalies pakeitusiu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos vienos rūšies - laisvės atėmimo - bausmės, kurias subendrinus, galutinė subendrinta laisves atėmimo bausmė neviršija BK 63 straipsnio 7 dalyje numatyto 20 metų laisvės atėmimo. Kitos rūšies bausmės kasatoriui nebuvo paskirtos.
Atsiliepime nurodoma, kad skirdami V. V. V. bausmes teismai atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nuteistojo asmenybę, nusikaltimų sunkumą, kaltės rūšį ir formą, neišnykusius teistumus ir kt.). Už visas nusikalstamas veikas kasatoriui paskirtų bausmių ir galutinės bausmės dydžio pagrįstumo klausimas buvo išspręstas išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagal jo apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, susijusią su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu bendrinant kasatoriui paskirtas bausmes. Be to, pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Baudžiamasis įstatymas, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis BK 56 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam, kaip pavojingam recidyvistui skiriant už kiekvieną nusikalstamą veiką griežtesnes negu straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmes, jas bendrinant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę, pritaikytas tinkamai. Pagrindo tenkinti V. V. V. kasacinį skundą ir sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę nėra.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl tęstinės veikos ir BK 63 straipsnio 10 dalies
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai bendrindami bausmes turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 10 dalimi, kur pasakyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.
Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Nusikaltimų nuosavybei bylose paprastai teismai kaip tęstinę nusikalstamą veiką kvalifikuoja tokią veiką, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams.
Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kasatorius padarė vieną BK 180 straipsnio 2 dalyje, vieną – 290 straipsnyje, po dvi 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek BK 178 straipsnio 1 dalyje, tiek to paties straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamas veikas kasatorius padarė skirtingu laiku, o turtas buvo pagrobtas iš skirtingų nukentėjusiųjų: BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarytos 2010 m. liepos 10 d. ir 2010 m. gruodžio 22 d., o turtas pagrobtas atitinkamai iš nukentėjusiųjų L. B. ir D. S.; BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarytos 2010 m. lapkričio 19 d. ir 2010 m. gruodžio 25 d., o turtas pagrobtas iš atitinkamai iš nukentėjusiųjų R. E. ir B. Ž.
Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad kasatorius padarė tęstines nusikalstamas veikas ir jam taikyti BK 63 straipsnio 10 dalį.
Dėl BK 63 straipsnio 7 dalies taikymo
Kasaciniame skunde neteisingai interpretuojama BK 63 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyti maksimalūs subendrintos bausmės dydžiai.
BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaip pasakyta BK 63 straipsnio 1 dalyje, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Tačiau pagal BK 63 straipsnio 7 dalį kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, - šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius nuteistas už šešių nusikalstamų veikų padarymą, o už šias veikas paskirtos skirtingo dydžio laisvės atėmimo bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bei 1, 4, 9 dalimis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Kadangi galutinė subendrinta bausmė neviršija BK 63 straipsnio 7 dalyje nustatytos dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmės, todėl šio straipsnio nuostatų bendrindami bausmes teismai nepažeidė.
Dėl paskirtos bausmės (BK 54 straipsnio 2 dalis)
Kasatorius nurodo, kad teismai jam paskyrė per griežtą bausmę, tačiau savo teiginio nemotyvuoja.
Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę ir pažymėjo, kad kasatorius padarė net šešias nusikalstamas veikas, iš kurių – du apysunkiai ir vienas sunkus nusikaltimas, praeityje teistas net dešimt kartų, nusikaltimus daro nuolat, beveik visi jie – turtiniai. Taip pat teismas pažymėjo, kad jau 2001 m. kovo 23 d. teismo nuosprendžiu kasatorius buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu, ir po šio pripažinimo vėl keletą kartų buvo teistas už tyčinius turtinius nusikaltimus, jo teistumai neišnykę. Be to, kasatorius niekus nedirba, o turtiniai nusikaltimai tapo jo pragyvenimo šaltiniu, tai rodo asmens polinkį nusikalsti ir nenorą taisytis.
Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kasatoriui kaip pavojingam recidyvistui pagrįstai paskyrė griežtesnes negu straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmes. Taigi nustatant bausmės dydį baudžiamasis įstatymas kasatoriui pritaikytas tinkamai, švelninti paskirtąją bausmę nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. V. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Vladislovas Ranonis
Gintaras Goda