Administracinė byla Nr. AS-690-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00206-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.2.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas O. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugsėjo 13 d. (gautas 2019 m. rugsėjo 16 d.) kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad apygardos administracinio teismo sprendimui apskųsti apeliacine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalį yra nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo terminas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė apelianto prašymu atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2019 m. rugpjūčio 13 d., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui J. P. tą pačią dieną išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis. Trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui dėl šio teismo sprendimo baigėsi 2019 m. rugsėjo 12 d., o apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 13 d., t. y. praleidus terminą viena diena.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015; 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2018).

Teismas nustatė, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti grindžiamas pareiškėjo įtempta darbotvarke, nuimant derlių, paaiškinus, kad skundo pateikimo terminas iš esmės sutapo su itin intensyvaus darbo laikotarpiu, todėl pareiškėjas nesugebėjo tinkamai organizuoti savo intensyvios darbotvarkės, ko pasėkoje, terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas.

Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atstatomas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, esktraordinarios.

Teismas nurodė, jog spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios  (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2064/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (liet. be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Teismas pažymėjo, kad apeliacinio skundo padavimo teismui terminas – trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo – yra pakankamas laikotarpis paruošti ir pateikti procesinį dokumentą – apeliacinį skundą teismui. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo interesams atstovavo advokato padėjėjas, o sprendimo nuorašas pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui J. P. išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis sprendimo paskelbimo dieną. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas turėjo pakankamai laiko parengti ir paduoti apeliacinį skundą arba pavesti tai padaryti kitam asmeniui (atstovui). Aplinkybes, kad pareiškėjui apskundimo terminas sutapo su įtempta darbotvarke, nuimant derlių, teismas laikė išimtinai subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis ir nurodė, jog su tuo sutinka ir pats pareiškėjas. Teismas, įvertinęs aplinkybes, darė išvadą, jog pareiškėjo nurodomos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikomos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis ir dėl to nepripažino jų svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas be jokio teisėto pagrindo delsė paduoti apeliacinį skundą, tad šios nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminą paduoti skundą.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjo atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarytą atstovavimo sutartį, tačiau, teismas pažymėjo, kad minėta atstovavimo sutartis jau sudaryta suėjus apeliacinio skundo pateikimo teismui terminui.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, iš byloje esančios medžiagos negalima spręsti, kad pareiškėjas terminą praleido dėl kokios nors kitos svarbios priežasties, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkino, o apeliacinio skundo, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nepriėmė ir grąžino pareiškėjui.

III.

Pareiškėjas O. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas, papildomai pažymint, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl buvo priimtas neteisingas procesinis sprendimas. Pareiškėjas teigia, jog sutinka, kad pareiškėjo nurodytos priežastys dėl ūkininko darbymečio, kuris sutapo su teismo sprendimo apskundimo terminu, savaime nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, tačiau teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas nežymiai, t. y. tik viena diena, ir atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjo siekį apskųsti teismo sprendimą, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, ir terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-1942-821/2019 palikti nepakeistą.

Atsakovas teigia, kad ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti yra pakankamas, tad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko organizuoti savo darbotvarkę taip, kad spėtų laiku kreiptis į savo atstovą ir suderinti savo poziciją dėl apeliacinio skundo argumentų. Atsakovo nuomone, aplinkybės, kad pareiškėjui apskundimo terminas sutapo su įtempta darbotvarke, nuimant derlių, turėtų būti laikomos išimtinai subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, todėl nurodomos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti laikomos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo atnaujinti terminą paduoti skundą.

Atsakovas akcentuoja, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ nustatytais terminais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo apeliacinio skundo pateikimą sąlygojusios aplinkybės (įtempta darbotvarkė nuimant derlių ir pavėluotas kreipimasis į atstovą dėl apeliacinio skundo) negali būti laikomos svarbiomis ar nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, bei nepriėmė pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 13 d. apeliacinio skundo, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. tarp jų, įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. paskelbė sprendimą, taigi pareiškėjo apeliacinis skundas dėl minėto sprendimo galėjo būti paduotas per trisdešimt kalendorinių dienų, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė 2019 m. rugsėjo 13 d., t. y. praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Asmenims praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015). 

Byloje nustatyta, jog pareiškėjo interesams pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas, o sprendimo nuorašas pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui J. P. išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis sprendimo paskelbimo dieną (2019 m. rugpjūčio 13 d.), taigi pareiškėjas jau tą pačią dieną turėjo galimybę susipažinti su teismo sprendimu. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. 2019 m. rugpjūčio 13 d. teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus ir pakankamai laiko parengti bei paduoti apeliacinį skundą arba pavesti tai padaryti kitam asmeniui (atstovui). Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo apskundimo terminas sutapo su įtempta darbotvarke, nuimant derlių, yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikoma objektyvia bei nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe ir dėl to nepripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, jog terminas buvo praleistas nežymiai (1 diena) ir tai įvyko dėl pareiškėjo kaip ūkininko darbymečio, pažymi, jog maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015; 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde pateikti argumentai leidžia teigti, jog apeliacinis skundas teismui nebuvo pateiktas laiku dėl pareiškėjo nerūpestingumo ir neatidumo, o pareiškėjo įtempta darbotvarkė negali būti pripažinta pakankamai svarbia, išskirtine aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog net ir atsižvelgus į mažą termino praleidimo trukmę, aplinkybių, leidžiančių atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, nagrinėjamu atveju nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria terminas neatnaujintas ir pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyta priimti, teisėjų kolegijos vertinama kaip teisėta ir pagrįsta. Pagrindų, dėl kurių pareiškėjo skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                Audrius Bakaveckas

                                                                        Arūnas Dirvonas

                                                                        Milda Vainienė