Administracinio nusižengimo byla Nr. II-28-903/2022

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01225-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.15.; 21.10.4.

 (S)

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V. ir jos atstovui advokatui L. Z.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-10049-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Institucija 2021 m. spalio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-9069-2021 E. V. už tai, kad ji būdama automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininke, nevykdė ANK 603 straipsnyje transporto priemonės savininkui nustatytos pareigos užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įvykdymo, t. y.  ji 2021 m. vasario 13 d. 17.40 val. (duomenys neskelbtini), minėtą automobilį pardavė.

Institucijos 2021 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-10049-2021 E. V. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 431 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Eur bauda.

Skundu E. V. prašo pakeisti Institucijos 2021 m. spalio 29 d. nutarimą ir paskirti mažesnę baudą nei (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, motyvuodama tuo, kad ji labai gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo, bet, jos manymu, paskirta nuobauda yra labai griežta. Nurodytą automobilį ji pardavė, kadangi reikėjo pinigų susimokėti už studijas Klaipėdos universitete. Tuo metu ji jau mokėsi paskutiniame kurse, nedirbo, jokių pajamų neturėjo. Pardavusi automobilį, sumokėjo už studijas universitete ir išvengė automobilio išlaikymo (kuras, remontas, aptarnavimas, draudimas ir kt.). Ji praeityje administracinę tvarka nebausta, neteista. Administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą savo gyvenime, materialinė padėtis yra bloga. Baigusi studijas Klaipėdos universitete negali surasti darbo pagal įgytą specialybę, todėl po studijų baigimo yra Užimtumo tarnybos ieškančių darbo įskaitoje. Nedarbo draudimo pašalpos negauna. Taigi jai paskirta 3 000 Eur bauda yra neproporcinga padaryto nusižengimo sunkumui, jos asmenybei, juolab, kad parduoto automobilio vertė bet kuriuo atveju bus išieškota iš jos, be to, labai apsunkins jos turtinę padėtį. 

Institucija atsiliepimu prašo E. V. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Įvertinus tai, kad pareiškėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo, į nusižengimo pobūdį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir E. V. skyrė minimalią baudą.

Teismo posėdžio metu E. V. paaiškino, kad ji tiksliai nepamena, kada pardavė automobilį. Jos neblaivus draugas vairavo jai nuosavybės teise priklausantį minėtą automobilį ir teismas nusprendė jį konfiskuoti. Klaipėdos apygardos teismo nutarimą yra gavusi. Šiuo metu ji įsidarbino, tačiau ji gaus tik minimalų atlyginimą. Jai šiuo metu yra labai sunku išgyventi. Su savo draugu ji jokių santykių nepalaiko, nes dėl jo turėjo labai daug bėdų. Ji 2021 m. gegužės 19 d. Klaipėdos universitetui už mokslus sumokėjo 360 Eur, tiksliai nepamena, ar mokėjo už vieną ar už du pusmečius. Jai į elektroninį paštą iš policijos atsiuntė lapą, kuriame buvo parašytas vienas sakinys, jog negali parduoti automobilį. Kai gavo elektroninį laišką, ji jo neperskaitė. Tikrai negalvojo, kad taip bus, t. y. iš nekalto asmens konfiskuos automobilį. Duodama paaiškinimą, ji pasakė, jog ji nebuvo informuota, jog negali parduoti automobilio, tačiau policijos pareigūnas jai pasakė, kad jie atsiuntė dokumentus ir tai reiškia, jog ji buvo informuota. Jie neatsakingi, jei asmuo neskaito, kas yra atsiųsta. Paskirta bauda ir VMI automobilio išieškojimo sumos yra labai didelės ir tai jai būtų nepakeliama našta. Ji tikrai gailisi taip pasielgusi.

Iš 2021 m. spalio 6 d. paaiškinimo matyti, kad E. V. nurodė, jog 2020 gruodžio mėnesį iš saugomos aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pasiėmė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio aikštelei pateikė sprendimą dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo. Žinojo ir ją buvo įspėję, jog automobilio negali parduoti. Kadangi buvo susiklosčiusi nepakeliama finansinė situacija (turėjo apmokėti skolą už mokslus), tai automobilį pardavė (12 b. l.).

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. prašymo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę matyti, kad E. V. prašo grąžinti automobilį (13 b. l.).

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. Institucijos sprendimo dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Institucijos specialistė nusprendė grąžinti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkei (16 b. l.).

Iš 2021 m. gegužės 10 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad prašo Institucijos spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį ar 187 straipsnio 1 dalį ar dėl administracinės teisenos pradėjimo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, nes VMI automobilio nerado, kadangi 2021 m. rugsėjo 28 d. E. V. VMI el. laišku atsiuntė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, jog 2021 m. gegužės 13 d. automobilis parduotas (18 b. l.).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo matyti, kad vidutinė 2006 m. gamybos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina Lietuvoje yra 2 503,00 Eur su PVM (19 b. l.).

Iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad E. V. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė T. P. už 560 Eur (24 b. l.).

Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones duomenų bazės matyti, kad E. V. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė T. P. 2021 m. gegužės 13 d. (57-58 b. l.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas tenkintinas iš dalies.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už šio kodekso 603 straipsnyje nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją, nevykdymą ir užtraukia baudą asmenims nuo 3 000 iki 4 300 eurų ir įmonių, įstaigų, organizacijų ar jų filialų vadovams – nuo 4 200 iki 6 000 eurų. 

ANK 603 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos.

Kadangi E. V. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, teismas toliau pasisakys tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismo nuomone, Institucijos nutarimu E. V. už pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 3 000 eurų bauda, yra pernelyg griežta ir neproporcinga jos padarytam nusižengimui bei jos asmenybei. E. V. protokolo ir nutarimo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, šis administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, pasireiškusio nerūpestingumu, administracine tvarka per paskutinius 5 metus yra bausta tik 6 kartus už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 417 straipsnio 2 dalyje, 418 straipsnio 1 dalyje, baudas sumokėjusi, kas rodo, kad aptariamas nusižengimas yra atsitiktinis jos gyvenime, šiuo metu dirba, tačiau gauna minimalų atlyginimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas E. V. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Be to, teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime (taip pat ir administracinio nusižengimo protokole) neteisingai nurodyta, jog E. V. administracinį nusižengimą padarė 2021 m. vasario 13 d., nes iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones duomenų bazės matyti, kad E. V. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė 2021 m. gegužės 13 d. Kadangi šis netikslumas nekeičia administracinio nusižengimo esmės, jis ištaisytinas pakeičiant atitinkamas skundžiamo nutarimo dalis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r ė:

E. V. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-10049-2021 (ROIK: 21146207051) E. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 3 dalyje, paskirtą 3 000 Eur baudą sumažinti iki 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų).

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-10049-2021 dalis, kuriose nurodyta, kad E. V. administracinį nusižengimą padarė 2021 m. vasario 13 d., nustatant, kad administracinį nusižengimą E. V. padarė 2021 m. gegužės 13 d.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                               Gintaras Stonkus