Baudžiamoji byla Nr. M1-1031-718/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04743-2020-20
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1.; 1.1.14.; 2.8.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. lapkričio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,
sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,
dalyvaujant prokurorui V. G.,
E. S., jo artimam šeimos nariui V. Č., gynėjai advokatei G. K.,
ekspertui D. T.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokusimas, nedirbančiam, turinčima neįgalumą, neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, prašoma taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones.
Teismas
n u s t a t ė:
E. S.tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: E. S. 2020 m. vasario 01 d., apie 01 val. įlipęs į apšvietimo stulpą, esantį prie (duomenys neskelbtini), tyčia apipylė benzinu ir padegė ant jo pritvirtintą stacionarų automobilio greičio matuoklį. Tokiu būdu E. S. visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantį turtą, padarydamas 7986 eurų žalą.
Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė E. S..
E. S. parodė, kad 2020 m. vasario mėnesį, nakties metu, sugadino greičio matuoklį. Pasiėmė buksyrinį lyną, įsipylė į plastikinę tarą benzino, ir tokiu būdu padegė greičio matuoklį. Alkoholio nevartoja, vaistus vartoja pastoviai. Yra neįgalus, 50 procentų darbingas, gauna 130 Eur pašalpą. Mama yra mirusi, sesuo gyvena Italijoje. Gyvena jis pas neįgalų tėvą su drauge I. J.. Jo tėvą prižiūri V. Č.. Sutinka priverstinai gydytis.
Liudytoja I. J. parodė, kad 1,5 metų gyvena su E. S., turi 7 mėnesių vaiką, Tą naktį E. S. išėjo su draugu, grįžo 6 val. ryte ir nuėjo miegoti. Buvo blaivas. Po savaitės atvyko policija ir papasakojo apie įvykį. E. sakė, kad vienas padarė nusikaltimą. Alkoholio jis nevartoja, vaistus vartoja. Jam sveikata pablogėja rudenį ir pavasarį. Mano, kad jam reikia gydytis.
V. Č. parodė, kad ji daug metų prižiūri E. S. tėvą, kartu ir jį prižiūri. E. yra paslaugus, Bet kai užeina priepuoliai, jis būna neorentuotas. Rudenį ir pavasarį jam prasideda priepuoliai. Mano, kad jam reikia gydytis.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. S. parodė, kad 2020 m. vasario mėnesį, nakties metu, sugadino greičio matuoklį. Automobiliu privažiavo prie greičio matuoklio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, užmetė ant matuoklio virvę ir pririšęs virvę prie automobilio bandė greičio matuoklį nulaužti, nutempti. Nepavykus to padaryti, grįžo namo. Po kelių valandų jis nusprendė greičio matuoklį padegti. Nuvažiavo į arčiausiai buvusią EMSI degalinę, nusipirko porą litrų benzino, supylė jį į plastikinę tarą, ir apie 04.00 val. ryto vėl nuvažiavo prie to paties greičio matuoklio. Į tarą įkišo popieriaus ir pririšęs šią tarą prie kabojusios virvės ant greičio matuoklio, padegė. Matė, kad plastikinė tara užsidegė. Turi sveikatos problemų, susijusių su psichika. Po minėto įvykio jis apie tris savaites gydėsi psichikos sveikatos centre. Dėl minėto įvykio labai gailisi. Žalos atlyginti neturi galimybės. Minėto įvykio metu buvo blaivus, t.y. nebuvo vartojęs alkoholio. Tuo metu jis nelabai suvokė ką darė ( t. 2, b.l 85-86).
Liudytoja K. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba degalinėje EMSI, (duomenys neskelbtini), operatore. 2020 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, darbo metu, atvykę policijos pareigūnai paprašė parodyti vaizdo kamerų įrašus. Vadovei paprašius pažiūrėti kartu vaizdo įrašą, ji pamatė vieną klientą, kuris lankėsi degalinėje jos pamainų budėjimo metu. Pirmojo apsilankymo metu minimas klientas pirko mašinos tempimo lyną, oranžinės spalvos. Po valandos jis vėl užėjo į degalinę, vėl apžiūrinėjo tempimo lynus, tačiau ar dar kartą pirko tempimo lynus, nepamena ( t. 2, b.l. 70-71).
Liudytoja A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-02-01, apie 01.00-01.30 val., kartu su broliu L. M. vyko į tėvų namus nuo Klaipėdos centro į (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pravažiavus (duomenys neskelbtini), ji pastebėjo vyriškį, stovintį greta greičio matuoklio. Greta jo stovėjo BMW markės, 7 serijos, E 65 modelio, šlapio asfalto spalvos automobilis. Pastebėjusi šį vyriškį sulėtino greitį, norėjo pažiūrėti ką jis daro tokiu paros metu. Sekančią dieną mama jiems pasakė, kad minėtoje vietoje greičio matuoklis yra sugadintas. Šią informaciją ji pamatė socialiniuose tinkluose ( t. 1, b.l. 118-119).
Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja L. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ( t.1 b.l. 134).
Iš 2020-02-01 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad greičio matavimo prietaisas, esantis apšvietimo stulpe, prie (duomenys neskelbtini), aplankstytas, aprūkęs, užmesta virvė su metaliniu kabliu, aprūkęs šaligatvio grindinys, ant šaligatvio mėtosi nuodeguliai. Virvė išimta ( t.1, b.l 30-37 ).
Iš pateiktos medžiagos dėl gaisro ir fotolentelių matyti, kad gaisro židinys yra ant apšvietimo stulpo pritvirtintame greičio matuoklyje, esančiame (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Klaipėdoje. Tikėtina gaisro kilimo priežastis- tyčinis padegimas ( t. 1, 38-47 ).
LTEC specialisto išvadoje Nr.11-320 ( 20 ) nurodyta, kad tirti pateiktame degėsių pavyzdyje yra degaus skysčio – benzino pėdsakų ( t.1, b.l 48-49 ).
Iš 2020-02-25 kratos protokolo matyti, kad kratos metu iš (duomenys neskelbtini), namo, kuriame gyvena E. S., paimta oranžinės spalvos virvė ( 1 t., b.l 146-155 ).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-154/2020 konstatuota, kad E. S. uždraustos veikos padarymo metu sirgo šizofreniniu sutrikimu, manijos tipas, dėl kurio jis negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai jų valdyti. Šiuo metu E. S. serga šizoefektiniu sutrikimu. Lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo ekspertizės metu nenustatyta. Jis gali suvokti savo veiksmų esmę ar juos valdyti. Su E. S. galima atlikti procesinius tyrimo veiksmus. Dėl dažnų lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimų E. S. rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones-ambulatorinį stebėjimą ir gydimą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamą vietą ( t.2, b.l. 146-150 ).
Ekspertizės aktui paaiškinti teisme apklaustas ekspertas D. T. parodė, kad E. S. ankščiau buvo taikytos medicininio pobūdžio priemonės. Jo kritika nepakankama. Jis neturėdamas teisių vairuoja automobilį, kartais dėl nemigos pavartoja alkoholį. Jis pats taip sakė. Gyvena nuosavame name su tėvu ir sugyventine. Rekomenduoja jam priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Stacionarinio gydymo nereikia. Bus stebima jo būsena, ir esant būtinumui, gydymo priemonė gali būti keičiama. E. S. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo šizofreniniu sutrikimu, manijos tipas, dėl kurio jis negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai jų valdyti. Šiuo metu E. S. serga šizoefektiniu sutrikimu. Šiuo metu jis gali suvokti savo veiksmų esmę ar juos valdyti, galima su E. S. atlikti procesinius tyrimo veiksmus.
Dėl priverčiamosios medicinos priemonės
Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: liudytojų parodymai, apžiūros, kratos protokolais, specialisto išvada, patvirtina, kad šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė E. S.. Teismas konstatuoja, kad E. S., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje. Nustatyta, kad jis tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu- įlipęs į apšvietimo stulpą, esantį prie (duomenys neskelbtini), tyčia apipylė benzinu ir padegė ant jo pritvirtintą stacionarų automobilio greičio matuoklį. Tokiu būdu E. S. visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantį turtą, padarydamas 7986 eurų žalą.
E. S. įstatymo uždrausta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti, E. S. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo šizofreniniu sutrikimu, manijos tipas, dėl kurio jis negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai jų valdyti. Šiuo metu E. S. serga šizoefektiniu sutrikimu. Lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo ekspertizės metu nenustatyta. Šiuo metu jis gali suvokti savo veiksmų esmę ar juos valdyti. Dėl dažnų lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimų E. S. rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones-ambulatorinį stebėjimą ir gydimą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamą vietą.
Ekspertizės aktui paaiškinti ir papildyti teisme apklausta ekspertas D. T. tvirtino psichiatrinės ekspertizės išvadas. Nurodė, kad E. S. rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis stebėjimas ir gydymas Klaipėdos psichikos sveikatos centre.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas, į ligos eigą, susirgimo sunkumą, į patologinę būklę, ekspertų išvadą, mano, kad E. S. reikia priverčiamojo gydymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, E. S. perduodamas ambulatoriniam stebėjimui ir gydymui pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Kitaip vertinti teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, neturint kitokių duomenų, pagrindo nėra. Todėl, atsižvelgiant į E. S. padarytos veikos pobūdį, susirgimo sunkumą, bei vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, E. S. taikytina ekspertizės akte nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis- Klaipėdos psichikos sveikatos centre, Klaipėda, Galinio pylimo 3. Esant minėtam susirgimui, būtinumui teikti E. S. efektyvią medicinos pagalbą bei atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, skirti kitokio stebėjimo sąlygas pagrindo nėra.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo „ If P&C Insurance AS“ filialo civilinis ieškinys dėl 5732 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad„ If P&C Insurance AS“ filialas, vadovaudamasis įmonių turto draudimo sutartimi, išmokėjo draudėjui 5732 Eur draudimo išmoką, ir įgyja regreso teisę šią pinigų sumą susigrąžinti iš žalą padariusio asmens. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę, civilinis ieškinys baudžiamajame procese dėl nusikalstamos veikos turtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kurią padarė nepakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas, nes nėra visų jo sudėties požymių – nėra vieno iš subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas, ir toks asmuo nėra kaltinamasis. Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, išieškojimo tvarką. Šiuo atveju E. S. nėra kaltinamasis, jo atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas negali spręsti civilinio ieškinio klausimo, nes tokios galimybės nenumato Baudžiamojo proceso kodeksas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog E. S. pavojingos veikos padarymo metu sirgo šizofreniniu sutrikimu, manijos tipas, dėl kurio jis negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai jų valdyti, jis buvo nepakaltinamas, todėl E. S. veika padarytos žalos išieškojimo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka. Dėl paminėtų priežasčių civilinio ieškovo „ If P&C Insurance AS“ filialo civilinis ieškinys dėl 5732 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.
Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD su vaizdo įrašu ir pokalbių išklotinėmis, saugomi byloje voke, nutarčiai įsiteisėjus paliktini saugoti byloje. Virvės ir jų dalys, nuodėguliai, troso dalis, saugomi Klaipėdos AVPK saugojimo patalpose, nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1punktu, 4 dalimi, 392 straipsniu, baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
n u t a r i a:
E. S. taikyti priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis- Klaipėdos psichikos sveikatos centre, Klaipėda, Galinio pylimo 3.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškovo „ If P&C Insurance AS“ filialo civilinį ieškinį dėl 5732 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD su vaizdo įrašu ir pokalbių išklotinėmis, saugomus byloje voke, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Virves ir jų dalis, nuodėgulius, troso dalį, saugomus Klaipėdos AVPK saugojimo patalpose, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Laimutė Venckuvienė