Administracinė byla Nr. A-2139-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00399-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. Al-292 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Skuodo rajono savivaldybės gydytojui (vyriausiajam specialistui) P. P.“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas) paskirtą nuobaudą – pastabą.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       Ginčijamu įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už tarnybinį nusižengimą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) įtvirtinto tarnybinės etikos principo – sąžiningumo ir nešališkumo – nesilaikymą, nes pareiškėjas nebuvo objektyvus, priimdamas sprendimus, viešai pateikė negatyvią informaciją, demonstravo simpatijas, antipatijas ir išskirtinį dėmesį atskiriems asmenims ir jų grupėms.

2.2.       Iš Administracijos sudarytos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 20 d. išvados Nr. (4.1.23)-R2-978 „Dėl valstybės tarnautojo P. P. tarnybinio nusižengimo tyrimo” (toliau – ir Išvada), negalima suprasti, kokius ir kada sprendimus priimdamas pareiškėjas nevengė asmeniškumų, nes pareiškėjas tokių sprendimų nėra priėmęs, todėl yra nubaustas už tai, ko nepadarė. Išvadoje nepateikta nė vieno fakto, patvirtinančio nesąžiningą elgesį, nes pareiškėjas tarnyba niekada nepiktnaudžiavo ir nesinaudojo padėtimi savanaudiškais tikslais. Pareiškėjas yra apkaltintas už tai, kad viešai pateikė negatyvią informaciją, nors teisės aktų nuostatos to nedraudžia. Pareiškėjas mano, kad yra nubaustas už VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir Skuodo PSPC) darbo kritiką ir rekomendaciją pacientams, ilgai laukiantiems priėmimo pas šeimos gydytoją, dirbantį Skuodo PSPC, pasirinkti šeimos gydytoją, dirbantį VšĮ Mosėdžio PSPC (toliau – ir Mosėdžio PSPC). Naudojimasis konstitucinėmis teisėmis: teise turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teise kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą negali būti pripažintas atsakomybę sukeliančiu tarnybiniu nusižengimu.

2.3.       Tarnybinė nuobauda yra persekiojimo už kritiką pasekmė, tą patvirtina atsakovo 2020 m. kovo 6 d. raštas Nr. (4.1.23) - R2-570 „Dėl atsistatydinimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų”, kuriame pareiškėjui priskiriama atsakomybė ne tiktai už jo, bet ir Skuodo rajono gyventojo D. S. žodžius bei pokalbio toną. Nesutikus atsistatydinti, po savaitės buvo gautas Skuodo PSPC kolektyvo pareiškimas, pagal kurį pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Administracijos Teisės personalo ir dokumentų valdymo skyriaus darbuotojos yra aktyvios mobingo prieš pareiškėją dalyvės, tačiau pareikštas nušalinimas Komisijos narėms nebuvo patenkintas. Komisijos narės veikė šališkai ir neobjektyviai vertino išsakytą kritiką Skuodo PSPC. Komisijos šališkumą patvirtina ir tas faktas, kad pareiškėjui į pateiktus klausimus pareikalauta atsakyti tą pačią dieną, o Skuodo PSPC pateikti informaciją nustatytas 5 dienų terminas. Komisijos narė A. B. pateikė pareiškėjui klausimą, kodėl jis kalbėjo apie galimą susidorojimą, nors pati parengė 2020 m. kovo 6 d. reikalavimą atsistatydinti iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, todėl toks Komisijos narės elgesys vertintinas kaip tyčiojimasis, žeminantis pareiškėjo orumą.

2.4.       Viešai išsakyta kritika dėl Skuodo PSPC yra pagrįsta. Nors ši gydymo įstaiga skelbia, jog jos prioritetas – pasiekti, kad Skuodo rajono savivaldybėje dirbtų toks gydytojų skaičius, kuris užtikrintų savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, tačiau blokuoja visas pareiškėjo pastangas įdarbinti naujus gydytojus. Jau 2017 metais kilo konfliktas tarp pareiškėjo ir Skuodo PSPC direktoriaus V. K. dėl gydytojos S. L. įdarbinimo, nors gyventojai skundėsi, kad tenka ilgai laukti priėmimo pas šeimos gydytoją. Audito ataskaitoje apie Darbo kodekso nuostatų įgyvendinimą Skuodo rajono viešosiose įstaigose nurodyta, kad Skuodo PSPC nesudaryta darbo taryba; joje vadovaujamasi visiškos materialinės atsakomybės sutartimis, kurios neturi juridinės galios. Tai charakterizuoja V. K. kaip autokratišką ir nekompetentingą įstaigos vadovą, tačiau jam už padarytus pažeidimus tarnybinės nuobaudos netaikomos.

2.5.       Valstybinės ligonių kasos reitinguoja Lietuvos gydymo įstaigas, jos vertinamos pagal gerus darbo rezultatus (toliau – ir GDR), ir skatinamos pagal pasiektus rodiklius. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gruodžio 16 d. paskelbtą reitingą Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras užėmė 406 vietą iš 409, o VšĮ Mosėdžio PSPC – 376 vietą. Vertinama pagal 16 rodiklių, iš kurių net 14 priskiriami šeimos gydytojo komandai, pvz., kiek laiko reikia laukti priėmimo pas šeimos gydytoją (Skuodo PSPC – tai trunka iki 16 dienų , o VšĮ Mosėdžio PSPC šeimos gydytojas priima tą pačią arba kitą po registracijos dieną). Rajono gyventojų supažindinimas su reitingavimo rezultatais nėra kurios nors įstaigos protegavimas, o tiktai faktinės padėties konstatavimas. Pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos pagerinti Skuodo rajono pirminės sveikatos įstaigų darbą ne tiktai nesulaukė pritarimo, tačiau tapo persekiojimo už kritiką įrankiu.

3.       Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Administracija savo atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1.       Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus Skuodo PSPC medicinos kolektyvo pareiškimą, kuriame reiškiamas nepasitikėjimas pareiškėju, prašoma kuo skubiau išspręsti susidariusią komplikuotą situaciją ir, atsižvelgiant į gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo funkcijas, prašoma jo veiklos įvertinimo. Administracijos direktorius sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją, kuri atliko tyrimą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo.

3.2.       Komisija 2020 m. kovo 20 d. įteikė pareiškėjui pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodė, kad paaiškinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo gali būti pateiktas iki 2020 m. kovo 31 d. 17 val. Pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo, bet apkaltino Komisijos nares mobingu bei prašė jas nušalinti. Administracijos direktorius netenkino pareiškėjo prašymo dėl nušalinimo. Komisija, tęsdama tyrimą ir norėdama užtikrinti pareiškėjo teisę pakartotinai pasinaudoti galimybe pateikti paaiškinimus, bei įvertinusi tai, kad baigiasi tarnybiniam patikrinimui atlikti skirtas terminas, 2020 m. balandžio 16 d. pasikvietė pareiškėją apklausti žodžiu. Pareiškėjas sutiko atsakyti į klausimus, bet paprašė juos pateikti raštu, nes reikėjo laiko atsakymams suformuluoti. Suderinus su pareiškėju, nutarta, kad jis atsakymus pateiks kitą dieną, t. y. 2020 m. balandžio 17 d. Pareiškėjas kitą dieną atsakymų nepateikė, taip pat neprašė pratęsti termino atsakymams pateikti, todėl pareiškėjo teiginys, jog jam duota tik viena diena pateikti paaiškinimus, neatitinka tikrovės, nes 2020 m. balandžio 16 d. Komisijos raštas dėl paaiškinimo pateikimo yra pakartotinis.

3.3.       Komisija, atlikdama galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą, aiškinosi, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Siekdama įvertinti ir patikrinti visas aplinkybes, faktus ir įrodymus, Komisija išnagrinėjo tyrimui reikšmingus vaizdo įrašus ir dokumentus. Kadangi tiriamuose dokumentuose buvo pateikta informacija, kurios aplinkybes ir faktus galėjo paaiškinti tik Skuodo PSPC vadovas, Komisija papildomai pateikė klausimus Skuodo PSPC direktoriui. Skuodo PSPC 2020 m. balandžio 15 d. rašte Nr. R3-181 „Dėl informacijos pateikimo” pateikė atsakymus, kurie buvo įvertinti Išvadoje.  

3.4.       Atliekant tyrimą, buvo nagrinėjami 5 epizodai dėl galimai neetiško pareiškėjo elgesio. Komisija išklausė vaizdo įrašus ir patvirtino, kad tai, kas paminėta Skuodo PSPC darbuotojų pareiškime, atitinka įraše išgirstas frazes, pareiškėjo kalboje nustatyta ir daugiau prieštaringų išsireiškimų apie mediciną Skuodo rajone, kurių pareiškime nepažymėta. Pareiškėjo dalyvavimas vaizdo įrašų transliacijose aptarinėjant Skuodo rajono medicinos padėtį, kritikuojant vadovybę, valstybės tarnautojų, kitų įstaigų darbuotojų veiklą, vertintinas kaip nepateisinamas etikos taisyklių laikymosi požiūriu.

3.5.       Komisija atlikusi tyrimą, nustatė neteisėtus pareiškėjo veiksmus, t. y. kad pareiškėjas pažeidė valstybės tarnybos etikos principus, 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. kovo 4 d. socialinio tinklo „Facebook” grupėje (duomenys neskelbtini) paskelbtuose vaizdo įrašuose kartu su Skuodo miesto gyventoju D. S. aptarinėdamas Skuodo rajono medicinos problemas, skatindamas rajono gyventojus naudotis Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centro teikiamomis paslaugomis, akivaizdžiai demonstruodamas savo simpatijas šiai įstaigai bei antipatijas Skuodo PSPC, pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Valstybės tarnautojas ir laisvu nuo tarnybos laiku turi vengti elgtis taip, kad suformuotų neigiamą nuomonę apie valstybės tarnybą.

3.6.       Komisija nustatė priežastinė ryšį tarp pareiškėjo neetiško elgesio ir kilusių pasekmių: pareiškėjas viešais pasisakymais sumenkino Skuodo rajono savivaldybės administracijos įvaizdį kitų įstaigų (Skuodo PSPC) atžvilgiu, supriešino Skuodo PSPC medikų bendruomenę su pacientais, su Mosėdžio PSPC, tą patvirtino Skuodo PSPC medicinos darbuotojų kolektyvo pareiškimas, kuriame reiškiamas ir nepasitikėjimas savivaldybės gydytoju (vyriausiuoju specialistu) bei prašoma jo veiklos įvertinimo.

3.7.       Komisija, spręsdama dėl pareiškėjo kaltės, įvertinusi pareiškėjo viešai pateiktus komentarus ir išreikštą negatyvią nuomonę apie VšĮ Skuodo PSPC veiklą, gydytojus ir administraciją, vertino, kad pareiškėjo veiksmai buvo padaryti sąmoningai, suvokiant (veikiant tyčia) ir suprantant, kad iš to gali kilti neigiamų pasekmių, šių pasekmių siekiant arba sąmoningai leidžiant joms kilti. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iki tarnybinio nusižengimo padarymo pareiškėjo tarnybinė veikla vertinta gerai, du kartus skatintas vienkartine pinigine išmoka Kalėdų proga.

3.8.       Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą, ginčijamu įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

3.9.       Atsakovas sutinka, kad rašytinių sprendimų pareiškėjas nepriėmė, nes tai nėra jo funkcija, bet sprendimai gali būti priimami ir atlikti tam tikrus asmeninius veiksmus, kaip ir šiuo atveju buvo pasirinktas būdas viešai kritikuoti vieną iš kuruojamų įstaigų, o kitą reklamuoti.

3.10.       Atsakovas nurodo, kad Administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus specialistės nevykdė mobingo, kadangi jos vykdė tiesioginės pareigas ir Administracijos direktoriaus pavedimas atlikti tarnybinius patikrinimus. Pareiškėjas tokią nuomonę susidarė, nes vienu metu buvo gauti keturi skundai dėl jo veiksmų, pagal du iš jų buvo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimai, o kitus skundus nagrinėti taip pat pavesta Administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus specialistams. Pareiškėjas pats nerodo jokios iniciatyvos bendradarbiauti, skundžia Administracijos veiksmus. Komisijos nare buvo paskirta Administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja S. J., kuri rengė Komisijos išvadą. Tyrimo metu vykdytos žodinės apklausos, o po to raštu pateiktus tuos pačius klausimus, pareiškėjas traktuoja kaip Administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus specialistų tyčiojimąsi iš jo, nors tie klausimai buvo tik tiesiogiai susiję su jo asmeniniais veiksmais ir skunde nurodytais faktais. Administracijos 2020 m. kovo 6 d. raštas pareiškėjui dėl atsistatydinimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

3.11.       Pareiškėjo pasirinktas kritikavimo viešai metodas gal ir būtų pateisinamas, jeigu tai būtų daręs Skuodo gyventojas, o ne savivaldybės gydytojas, kuris kuruoja visų savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kurio pareiga – būti nešališku kiekvienos kuruojamos įstaigos atžvilgiu. Kritika gali ir turi būti reiškiama, bet tik tinkamais metodais, o nesukeliant neigiamų pasekmių, t. y. neįnešant sumaišties kritikuojamame kolektyve ir nedarant to sistemingai.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Teismas nustatė, kad patikrinimui aktualiu laikotarpiu, priimant ginčijamą įsakymą ir šiuo metu pareiškėjas eina Skuodo rajono savivaldybės gydytojo (vyriausiojo specialisto) pareigas (yra valstybės tarnautojas).

6.       Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. A1-234, sudarant tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją. Komisija 2020 m. balandžio 20 d. pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (4.1.23)-R2-978, kurioje pasiūlė pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Ginčijamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Iš ginčijamo įsakymo turinio matyti, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2, 6 punktais, VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 17.1, 18 punktais, atsižvelgus į Komisijos Išvadą.

7.       Teismas, vertindamas skundžiamo įsakymo teisėtumą, vertino, ar pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ar skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, ir ar paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį.

8.       Teismas, spręsdamas dėl Komisijos narių galimo šališkumo, vadovavosi Tvarkos aprašo 5 ir 7 punkto nuostatomis. Teismas konstatavo, Komisija susideda iš komisijos pirmininkės L. B. (Administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja), ir narių: A. B. (Administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė), S. J. (Administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja), bei padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju Komisijos sudėtis atitiko Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius dėl galimo Komisijos narių šališkumo (siunčiant raštą dėl atsistatydinimo, užduodant netinkamus klausimus, nustatant labai trumpą terminą paaiškinimui pateikti ir kt.), sprendė, kad minėtos aplinkybės grindžiamos subjektyviais argumentais ir samprotavimais. Teismas, pasisakydamas dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 6 d. rašto „Dėl atsistatydinimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų”, pažymėjo, kad šis raštas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jo turinys nebuvo vertinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Teismas nurodė, kad Komisiją sudarė trys narės, o ne tik A. B., Komisijos narės nepasirašė Skuodo PSPC medicinos darbuotojų kolektyvo 2020 m. kovo 12 d. pareiškimo, kuris buvo pagrindas pradėti pareiškėjo veiksmų tarnybinį patikrinimą. Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nenustatė, kad Komisija buvo šališka, nesiėmė priemonių objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištirti galimo nusižengimo aplinkybių, buvo suinteresuota paskirti pareiškėjui nuobaudą, pareiškėjui nebuvo suteikta teisė teikti paaiškinimus per tinkamus terminus, todėl atmetė pareiškėjo teiginius dėl Komisijos narių šališkumo.

9.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties, nustatė, kad pareiškėjas su D. S. 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. kovo 4 d. socialinio tinklo „Facebook” grupėje (duomenys neskelbtini) paskelbtuose įrašuose aptarinėjo Skuodo rajono medicinos problemas, skatino naudotis Mosėdžio PSPC teikiamomis paslaugomis, dėstė savo nuomonę apie Skuodo PSPC medikų kolektyvą, darbo tvarką, kokybę ir pan. Skuodo PSPC medicinos darbuotojų kolektyvas 2020 m. kovo 12 d. pareiškimu kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės merą ir tarybą, reikšdamas nepasitikėjimą pareiškėju bei prašydamas spręsti susidariusią situaciją.

10.       Komisija 2020 m. kovo 20 d. pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą informavo pareiškėją apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo nurodyta, yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo – VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimo. Komisija 2020 m. balandžio 16 d. pakartotinai paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą. Atlikusi tarnybinį patikrinimą, Komisija surašė ir Administracijos direktoriui pateikė tarnybinio patikrinimo Išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas sąmoningai, veikiant tyčia, pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, padarė tarnybinį nusižengimą – nesilaikė VTĮ įtvirtinto pagrindinio valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principo – sąžiningumo ir nešališkumo, nebuvo objektyvus, priimdamas sprendimus nevengė asmeniškumų, viešai pateikė negatyvią informaciją, demonstravo savo simpatijas ir antipatijas ir išskirtinį dėmesį atskiriems asmenims ir jų grupėms.

11.       Teismas, vadovaudamasis VTĮ 33 straipsniu, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl tarnybinių nusižengimų vertinimo, padarė išvadą, kad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas turėtų analizuoti, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, at tarnautojo veiksmuose yra nusižengimo sudėtis.  

12.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo veiksmai Išvadoje įvertinti kaip VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimas, t. y. sąžiningumo ir nešališkumo principo, numatančio, kad valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms.

13.       Teismas konstatavo, jog byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas Skuodo rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojas (vyriausiasis specialistas), socialinio tinklo svetainėje „Facebook” grupėje (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašuose, paskelbtuose 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. kovo 4 d. aptaria Skuodo PSPC problemas, gydytojų darbą, personalo formavimo politiką ir kt.

14.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija, kad vaizdo įrašuose išsakė anksčiau minėtą kritiką Skuodo PSPC, tačiau nurodo, jog šiuo atveju yra apkaltintas už tai, kad viešai pateikė negatyvią informaciją bei mano, kad yra nubaustas už Skuodo PSPC darbo kritiką ir rekomendaciją pacientams, ilgai laukiantiems priėmimo pas šeimos gydytoją Skuodo PSPC pasirinkti šeimos gydytoją, dirbantį VšĮ Mosėdžio PSPC.

15.       Teismas atkreipė dėmesį, kad etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Viešai išsakyta kritika turi nekenkti valstybės valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos. 

16.       Teismas pažymėjo kad pareiškėjui inkriminuotos VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos įtvirtina svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus bei įpareigoja valstybės tarnautoją laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, būti objektyviu, priimant sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms. Teismas nurodė, kad nuomonę reiškiantys asmenys kito adresato atžvilgiu turi stengtis nuomonę pateikti laikantis etikos normų. Pareiškėjas turi teisę laisvai reikšti savo asmeninę nuomonę, tačiau viešai išsakyta kritika turi būti objektyvi, pagrįsta ir nekenkti valstybės valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos.

17.       Teismas sutiko su Komisijos padarytomis išvadomis, jog nors ir ne tarnybos metu bei pasinaudojant teise laisvai reikšti savo asmeninę nuomonę, pareiškėjas kritiką Skuodo PSPC išsakė pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Iš vaizdo įrašuose esančių pareiškėjo komentarų turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas, kritikuodamas VšĮ Skuodo PSPC vadovybę, valstybės tarnautojų, kitų įstaigų darbuotojų veiklą, nurodė tam tikrus neigiamus faktus apie šios įstaigos, jos darbuotojų veiklą (medikai tyčia kryptingai neatlieka savo paslaugų, yra „draugysčių paslaugų tinklas, švogerizmas”, įstaigos gero darbo rodiklis gauti kuo daugiau pinigų, VšĮ Skuodo PSPC pinigai paskirstomi neefektyviai, nepasiekia gydytojų, šeimos gydytojas yra visiškai nevertinamas, perspektyvi daktarė buvo tyčia neįdarbinta, turint slaptą tikslą nėra suinteresuota priimti naujų gydytojų, įstaiga nesirūpina paprastais žmonėmis), tačiau jų nei vaizdo įraše, nei teismui pateiktuose dokumentuose, paaiškinimuose jų nepagrindė, o tik teikė savo asmeninę nuomonę. Teismas sprendė, kad tokie pareiškėjo neobjektyvūs (niekuo nepagrįsti) teiginiai galėjo suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie Skuodo PSPC. Pareiškėjo vaizdo įraše išsakyti vertinimai, jog Mosėdžio PSPC dirba geriau, bei raginimas, nepatenkintus Skuodo PSPC teikiamomis paslaugomis, prisirašyti prie Mosėdžio PSPC, demonstruoja jo simpatijas, antipatijas bei išskirtinį dėmesį konkrečiai įstaigai. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog toks patarimas buvo duotas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos reitingus, pažymėjo, kad tinkamas valstybės tarnautojo elgesys šiuo atveju būtų interesantui nurodyti oficialius reitingus ir pasiūlyti, įvertinus juos, pačiam pasirinkti konkrečią jo interesus tenkinančią įstaigą.

18.       Teismas vertino, jog Išvada parengta laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. nurodant pareiškėjo paaiškinimų dėl jų turinį, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė pareiškėjas, tarnybinio nusižengimo subjektą, objektą, objektyviąją ir subjektyviąją puses, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei Komisijos padarytas išvadas – pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą. Administracijos direktorius, vadovaudamasis minėta Išvada, priėmė ginčijamą įsakymą taip pat laikydamasis VTĮ bei Tvarkos aprašo nuostatų reikalavimų. Pareiškėjas šioje byloje neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybes, susijusias su jam inkriminuotais pažeidimais. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Teismas spendė, kad ginčijamo Įsakymo panaikinti nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra, jis yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjui skirta švelniausia nuobauda adekvati pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III.

19.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. A1-292 pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

20.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus, neaptarė jų savo sprendime ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Veika, kurią atsakovas ir teismas kvalifikavo kaip tarnybinį nusižengimą, neturi teisės pažeidimų sudėčiai būdingų požymių. Konstitucijos 25 ir 33 straipsniuose įtvirtinta laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą nesuderinama tiktai su nusikalstamais veiksmais, kitais atvejais ji negali būti ribojama. Be to, Konstitucijoje įtvirtintas imperatyvus draudimas persekioti už kritiką. Teismo išvada, kad pareiškėjo negatyvi nuomonė apie Skuodo PSPC darbą nepagrįsta įrodymais, o Komisija tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo ginčo situaciją, yra klaidinga, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių objektyvių duomenų.

20.2.       Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gruodžio 16 d. paskelbto reitingo duomenis apie Skuodo PSPC, bei pažymi, jog pareiškėjas išnagrinėjo jo rezultatus. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė darbo grupės posėdžio, įvykusio 2017 m. rugsėjo 8 d., protokole Nr. A3-12 užfiksuotus gydytojos S. L. įdarbinimo Skuodo PSPC nesklandumus, o taip pat kitus šitos gydymo įstaigos darbo trūkumus, tačiau teismo sprendime šis įrodymas nepaminėtas ir nevertintas. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktus duomenis dėl patekimo pas gydytoją trukmės, mini TBC tyrimo duomenų klastojimą Skuodo PSPC, kurią pasisakydamas laidoje socialiniame tinkle „Facebook“ įvardino kaip „švogerizmą“, nurodo, kad Skuodo PSPC direktorius V. K. per 13 metų buvo valstybės tarnautojas ir tuo pačiu laiku dirbo šitos gydymo įstaigos vadovu, nors tai nesuderinama su VTĮ 18 ir 19 straipsnių nuostatomis.

20.3.       Prašymas panaikinti tarnybinę nuobaudą pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas paviršutiniškai ir vienašališkai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, teismo sprendime neįvertinti ir nepaminėti pareiškėjo pateikti įrodymai apie Skuodo PSPC darbą. Toks pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų neargumentuotas ignoravimas yra neteisingos teismo išvados, kad pareiškėjas kritikavo Skuodo PSPC, neturėdamas jokių įrodymų apie blogą šitos gydymo įstaigos darbą, prielaida.

20.4.       Pareiškėjas teigia, kad valstybės tarnautojo statusas neapriboja žmogaus ir piliečio teisių, kurias garantuoja Konstitucijos 25, 29, 33 ir kiti straipsniai. 

20.5.       Pareiškėjo padarytame tarnybiniame nusiengime nėra nustatyta visų pažeidimo elementų, kadangi, tarnybos objektu pripažįstant nustatytą valstybės tarnybos tvarką, o objektyviąja puse – neteisėtą valstybės tarnautojo elgesį (tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas). Pareiškėjo pasisakymai socialiniuose tinkluose negali būti kvalifikuojami kaip tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas. Valstybės tarnautojo naudojimasis žmogaus ir piliečio konstitucinėmis teisėmis (turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą teismo sprendimu), negali būti pripažintas atsakomybę sukeliančiu tarnybiniu nusižengimu, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra diskriminacinis, pažeidžiantis visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teismą ir kitas valstybės institucijas bei pareigūnus principą. Skirti tarnybinę nuobaudą už ne visai etišką kalbėjimą laidos metu nebuvo teisinio pagrindo.

20.6.       Nei Komisija, nei teismas nenurodė, kuo pasireiškė pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė, nes subjektyviąją teisės pažeidimo pusę apibūdina ne tiktai pažeidėjo kaltė, bet ir jo padarytos veikos tikslas bei motyvai. Pareiškėjo tikslas buvo ginti Skuodo rajono gyventojų ir Skuodo PSPC pacientų viešąjį interesą gauti kokybiškas ir savalaikes medicinos paslaugas, didinant šios įstaigos darbuotojų skaičių, tačiau dėl tokios iniciatyvos pareiškėjas patiria mobingą.

20.7.        Pareiškėjo pateiktų argumentų dėl iš Komisijos narių patiriamo mobingo bei jų šališkumo pirmosios instancijos teismas nevertino. Teismas byloje nevertino Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 6 d. rašto „Dėl atsistatydinimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų”, nors jis yra akivaizdus įrodymas, patvirtinantis Komisijos narės A. B. šališkumą, todėl toks teismo elgesys patvirtina teismo priimto sprendimo nepagrįstumą. 

20.8.       Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo teiginio, jog pareiškėjo išsakytas vertinimas, kad jis demonstruoja simpatijas Mosėdžio PSPC, pažymi, jog neturėjo tikslo demonstruoti išskirtinį dėmesį ar simpatijas Mosėdžio PSPC, bet konstatavo tuo metu buvusią faktinę padėtį dėl patekimo pas gydytojus trukmės abejose įstaigose, bei abiejų gydymo įstaigų reitingus. Pareiškėjo teigimu, jis tokiu būdu teikė suinteresuotiems asmenims informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą (tapti Mosėdžio PSPC pacientais) (VTĮ 3 str. 1 d. 8 p.)

20.9.       Byloje nenustatyti faktai, patvirtinantys nesąžiningą pareiškėjo elgesį, nes pareiškėjas niekada nepiktnaudžiavo tarnyba ir nesinaudojo tarnybine padėtimi savanaudiškais tikslais. Visų pareiškėjo poelgių tikslas ir motyvas yra siekis, kad Skuodo rajono gyventojų viešasis interesas gauti kokybiškas ir savalaikes medicinos paslaugas būtų visiškai patenkintas. Už rūpinimąsi gyventojų sveikata karantino metu dėl COVID-19 ligos Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras skyrė pareiškėjui apdovanojimą „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“.

21.       Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

21.1.       Atsakovas nesutinka su skunde išdėstytu teiginiu, kad prašymas panaikinti tarnybinę nuobaudą buvo nagrinėjamas paviršutiniškai ir vienašališkai, kad teismo sprendime neįvertinti ir nepaminėti pareiškėjo pateikti įrodymai apie Skuodo PSPC darbą. Regionų apygardos administracinio teismas nagrinėjo visus byloje pateiktus įrodymus, leido teikti prašymus ir sprendime išsamiai pasisakė tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek ir dėl įrodymų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas ignoravo tam tikrus procesinius veiksmus.

21.2.       Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad valstybės tarnautojui negali būti draudžiama naudotis žmogaus ir piliečio konstitucinėmis teisėmis turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti, kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, bei pažymi, jog teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus nėra absoliuti, nes pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. P. P. pasirinktas kritikavimo viešai metodas nėra tinkamas savivaldybės gydytojui, kuris kuruoja visų savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kurio pareiga būti nešališku kiekvienos kuruojamos įstaigos atžvilgiu. Kritika gali ir turi būti reiškiama, bet tik tinkamais metodais, o nesukeliant neigiamų pasekmių, t. y. neįnešant sumaišties kritikuojamame kolektyve ir nedarant tai sistemingai.

21.3.       Pareiškėjui Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro apdovanojimas buvo skirtas Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu už prisidėjimą prie pandemijos suvaldymo, o ne už savivaldybės gydytojo, kaip valstybės tarnautojo, tiesioginių pareigų vykdymą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

22.       Byloje kilo ginčas dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. Al-292 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Skuodo rajono savivaldybės gydytojui (vyriausiajam specialistui) P. P.“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

23.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

24.       ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007  m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr.  A822-1321/2013 ir kt.). Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

26.       Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

27.       Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui ir pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo naikinti atsakovo priimto ginčijamo įsakymo.

28.       Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004). Klausimas, ar valstybės tarnautojas gali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už veikas, padarytas ne tarnybos metu, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1627-556/2019). Taigi sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

29.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jog nagrinėjamu atveju, tiriant pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, yra nustatyti visi teisės pažeidimo sudėties elementai (pažeidimo padarymo faktas (neetiški, neigiami pasisakymai), jį padaręs valstybės tarnautojas (pareiškėjas), pasekmės (institucijos, kurioje dirba pareiškėjas, diskreditavimas), priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (tyčia). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nors ir ne tarnybos metu, naudodamasis teise laisvai reikšti savo asmeninę nuomonę, kritiką VšĮ Skuodo PSPC išsakė pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, numatantį, kad valstybės tarnautojas turi laikytis sąžiningumo ir nešališkumo principo, t. y. privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms, ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą.

30.       Vertinant pareiškėjo argumentą, jog, nustatant tarnybinio nusižengimo sudėtį, nebuvo nustatyta subjektyvioji pusė – kaltė, kadangi ji apibrėžiama pagal veikos tikslą ir motyvus, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo tikslas buvo ginti Skuodo rajono gyventojų teises gauti tinkamas medicinines paslaugas, nagrinėjamu atveju sutiktina su Komisijos išvada, jog pareiškėjas suprato, jog neobjektyvios kritikos reiškimas viešoje erdvėje sukels neigiamas pasekmes, ir sąmoningai to siekė (t. y. sąmoningai diskreditavo VšĮ Skuodo PSPC, siekdamas, kad pacientai rinktųsi VšĮ Mosėdžio PSPC).

31.       Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nebuvo nustatyta objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (netinkamas pareigų atlikimas). Pagal VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės tarnautojas privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; o pagal šios dalies 5 punktą –  privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių. VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintas sąžiningumo ir nešališkumo principas bei bendrosios (universaliosios) valstybės tarnautojo pareigos (VTĮ 16 str. 1 d. 1 ir 5 p.) inter alia (be kita ko) apibrėžia ir valstybės tarnautojo elgesio standartus ne darbo metu – vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus, kurių nepaisymas yra teisinis pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti. Akcentuotina, jog reikalavimas iš valstybės tarnautojų laikytis bendrųjų etikos principų tik tiesiogiai atliekant jų pareigybės aprašyme numatytas funkcijas būtų neprotingas ir nesuderinamas su valstybės tarnybos tikslais (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, viešai reikšdamas neobjektyvią kritiką, nesilaikė sąžiningumo ir nešališkumo tarnybinės etikos principo, t. y. netinkamai vykdė valstybės tarnautojo pareigas. 

32.       Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už asmeninės nuomonės reiškimą, kurį garantuoja Konstitucija. 

33.       Remiantis LVAT praktika dėl tarnybinės atsakomybės ir valstybės tarnautojo teisės reikšti savo nuomonę santykio, pažymėtina, kad viešai išsakyta kritika turi nekenkti valstybės valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos (žr., pvz., 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2561/2011).

34.       Nagrinėjamu atveju, nors ir ne tarnybos metu, pareiškėjas, pasinaudodamas teise laisvai reikšti savo, kaip gydytojo, nuomonę, tai padarė neetiškai. Pareiškėjas, kritikuodamas VšĮ Skuodo PSPC vadovybę, valstybės tarnautojų, kitų įstaigų darbuotojų veiklą, nurodė tam tikrus neigiamus faktus ir asmeninę nuomonę apie šios įstaigos, jos darbuotojų veiklą, tačiau jų nepagrindė. Pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti duomenys (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gruodžio 16 d. paskelbtas gydymo įstaigų reitingas, Audito ataskaita apie Darbo kodekso nuostatų įgyvendinimą Skuodo rajono viešosiose įstaigose ir kt.) nepagrindė pareiškėjo išsakytos kritikos VšĮ Skuodo PSPC darbuotojų, administracijos atžvilgiu. Ginčo pasisakymų metu nebuvo pateikiami tik faktai, bet buvo pateikiamas negatyvus ir kritiškas vienos įstaigos ir jos darbuotojų vertinimas, menkinimas, kuris nebuvo objektyvus. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad etiškas valstybės tarnautojo elgesys turėjo apsiriboti faktų išdėstymu, siūlant asmenims juos įvertinti ir patiems pasirinkti konkrečią jų interesus tenkinančią įstaigą, bet nedemonstruojant akivaizdžios antipatijos VšĮ Skuodo PSPC bei išskirtinio dėmesio VšĮ Mosėdžio PSPC.

35.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl galimo Komisijos narių mobingo pareiškėjo atžvilgiu, bei Komisijos narių galimo nešališkumo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir detaliai įvertino pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus minėtu klausimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu Komisijos narių šališkumo vertinimu (žr. Nutarties 8 p.), bei padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė teiginių, jog tarnybinio patikrinimo komisija buvo šališka, nesiėmė priemonių objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištirti galimo nusižengimo aplinkybių, buvo suinteresuota paskirti pareiškėjui nuobaudą.

36.       Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojams skiriamos VTĮ nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (VTĮ 33 str. 2 d.). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2072-492/2021).

37.       Įsakymu pareiškėjui skirta švelniausia VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje numatyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuobauda atitinka pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo kaltę ir jį charakterizuojančius duomenis, todėl laikytina proporcinga ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu visiškai atitinka administracinę jurisprudenciją.

38.       Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

39.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.