Baudžiamoji byla Nr. M1-1794-573/2014

Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00967-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.7.; 2.8.11. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 26 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nukentėjusiajam R. M., nukentėjusiajam M. J., kaltinamojo V. Š. atstovei pagal įstatymą V. S., gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, ekspertui K. M., kaltinamajam V. Š. nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo

V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštojo išsilavinimo, išsituokusiam, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, Kaune, neteistam: 2013-12-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprintojo režimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 138 str. 1 d., ir

n u s t a t ė :

V. Š., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, 2013-08-09 apie 15.15 val., viešoje vietoje - prie pastato, esančio Birželio 23 - osios g. 27 E, Kaune savo pareigas einančiam policijos pareigūnui - Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. M. grumtynių metu neatsargiai spyrė į koją, tuo jam padarydamas dalinį dešinio kelio vidinio šalutinio raiščio plyšimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.

V. Š. kaltė įrodinėjama sekančiais įrodymais:

- nukentėjusiojo R. M. parodymais, iš kurių matyti, kad gavęs informacijos, jog paieškomas V. Š. yra netoli savo darbo vietos, su kolega nuvyko jo sulaikyti. V. Š. jie prisistatė, parodė pažymėjimus, paklausė „kas ji toks“. Vyriškis prisistatė Š.. Paprašius vykti su jais, V. Š. bandė pasišalinti. Jie jį perspėjo, kad bus priversti panaudoti jėgą. V. Š. aktyviai priešinosi, stumdėsi, rėkė, išvadino banditais, liepė iškviesti policiją. Besimuistant V. Š. stuktelėjo jam į koją. Pajutęs skausmą jis nukrito, bet V. Š. rankos nepaleido, nes turėjo informacijos, kad pas V. Š. gali būti peilis. Minutę, pusantros sėdėjo ant žemės kol skausmas praėjo, po to atsistojo. Po to V. Š. uždėjo antrankius ir išsivežė į policijos komisariatą. V. Š. jam sužalojo dešinę koją, pripažintas apysunkis sužalojimas. Dėl patirto sužalojimo turėjo dvi operacijas. Tai vyko grumtynių metu. Žmogus stumdėsi. Jie dviese V. Š. vos uždėjo atrankius. Jis nesako, kad V. Š. jam specialiai įspyrė. Nors jie jam prisistatė, pasakė dėl ko atvažiavo, bet vyriškis vis tiek priešinosi, bandė bėgti;

- nukentėjusio M. J. parodymais, iš kurių matyti, kad jis yra policijos pareigūnas. Su kolega R. M. ir dar su studente jie buvo nuvykę į V. Š. darbo vietą. Atvykę jam prisistatė, parodė pažymėjimus, pasakė, kad reikės vykti su jais į policijos komisariatą. Tuomet V. Š. nuo jo nusisuko. Jis paėmė V. Š. už rankos. V. Š. ranką ištraukė. Jie V. Š. sakė nesipriešinti, nes bus priversti panaudoti fizinę jėgą. Bandė jį sulaikyti. Tuo metu V. Š. buvo stambaus sudėjimo. Įvyko grumtynės. Raktas buvo pas V. Š. rankose. V. Š. trinktelėjo jam per veidą, per akinius. Tuo metu, kai laikė V. Š. ranką, nenorėjo, kad jis ją ištrauktų, nes kišenėje galėjo turėti peilį. Tai nebuvo muštynės, bet V. Š. tyčiniais veiksmais bandė išsilaisvinti. Iš pradžių ant vienos rankos uždėjo antrankius, po to ant kitos, įsodino V. Š. į tarnybinį automobilį ir pristatė į Centro PK. Apžiūros metu pas V. Š. kišenėje buvo rastas peilis. Jei neklysta, tai buvo atlenkiamas peilis. Vieną kartą iškelta ranka jam kliuvo per akinius. V. Š. tai padarė stengiantis ištrūkti, jis jam nieko nesakė, tik šaukė: „padėkit, banditai muša“, išvadino visokiais žodžiais. Negali pasakyti, kuo V. Š. užsiėmė angare, jie jį rado prie angaro;

- liudytojos A. Č. parodymais, iš kurių matyti, kad policijos įstaigoje ji atliko praktiką. Pareigūnai pasiūlė jai kartu važiuoti į iškvietimą. Nuvyko prie sandėlio, adreso tiksliai neprisimena. Vyriškis ten berods kažką su metalu darė. Pareigūnai prisistatė, paklausė vyriškio vardo, pavardės. Jie paprašė vykti į policijos komisariatą, o vyriškis atsisakė, bandė pabėgti. Vyko grumtynės. Ją užkalbino civiliai žmonės. Prisimena, kad suspaudė vyriškį į kampą, vyras vienam iš pareigūnų pakišo koją. Vyriškis rėkė, kad tai ne tikra policija. Kišenėje buvo įdėti jo raktai. Civiliai žmonės išėmė raktus, užrakino patalpas ir atidavė raktus. Vyriškį įsodino į tarnybinį automobilį. Ji sėdėjo šalia vyriškio. Jis sakė, kad turi imunitetą, kad jie negali jo vežti. Jos klausė, ar ji turi sąžinės. Vyriškis bandė išvengti paties sulaikymo. Ji galėjo nepastebėti, ar vyriškis turėjo ką nors kišenėje, bet raktus turėjo;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos specialisto išvada Nr. G 2778/13(02), kuria R. M. konstatuotas dalinis dešinio kelio vidinio šalutinio raiščio plyšimas, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 12, 13);

- daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis R. M. pateikė akinių dėklą „Redstins“ su regėjimo akinais „Redstins“ (b. l. 20).

- daiktų apžiūros protokolu, fotolentelėmis prie jo, iš kurių matyti, kad apžiūrėti akiniai, užfiksuotas bendras akinių dėklo ir akinių vaizdas, užfiksuoti akinių „Redstins“ apgadinimai (b. l. 21, 22 – 24);

- daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis M. J. savo iniciatyva pateikė akinius nuo saulės, juodais stiklais, juodos spalvos rėmeliais (b. l. 26);

- daiktų apžiūros protokolu, fotolentelėmis prie jo, iš kurių matyti, kad apžiūrėti akiniai, užfiksuotas bendras akinių vaizdas, ant akinių dešinės pusės stiklo užfiksuoti apgadinimai (b. l. 27, 28).

Remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais, tai yra nukentėjusiųjų, liudytojos parodymais, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvada nėra pagrindo pripažinti įrodyta, kad V. Š., 2013-08-09, viešoje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einantiems policijos pareigūnams, policijos pareigūnui R. M. sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, o padarytos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 138 str. 1 d.

Dėl BK 286 straipsnio. BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Pažymėtina, kad ir ATPK 187 str. numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui. ATPK 187 str. numatyti pasipriešinimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2009). Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą teismas nustatė, kad sulaikomas V. Š., Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. M. griebė už marškinių ir įspyrė į koją, o Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui M. J. sudavė ranka per veidą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą, tačiau atsižvelgiant į nustatytas sulaikymo aplinkybes (policijos pareigūnai buvo apsirengę civiliais drabužiais, automobilį pastatę toliau, V. Š. darbo vieta jį sulaikius galėjo būti likusi neapsaugota) bei V. Š. psichinę būklę konstatuojama, kad tokie veiksmai - stuktelėjimas į koją grumtynių metu ir sudavimas per veidą išlaisvinant sugriebtas rankas - pasireiškė natūralia ir spontaniška neadekvačia reakcija į įvykio metu susiklosčiusią situaciją. Bylos duomenys patvirtina, jog V. Š. veiksmai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 286 str.

Taigi, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad V. Š. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 286 str., požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, požymių, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta kai padaręs priešingą teisei veikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje. Kauno apylinkės teismo nutartimi V. Š. paskirta atlikti ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 52 - 53).

Tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo momentu V. Š. buvo nepakaltinamas, patvirtina byloje esantis 2014 m. kovo 18 d. - balandžio 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 88TPK-29/2014. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas teismo posėdžio metu patvirtino ekspertas K. M., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. V. Š. kaltinamas tyčia įspyręs R. M. į koją, tuo jam padarydamas dalinį dešinio kelio vidinio šalutinio raiščio plyšimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine tyčia. Iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad siekdamas išvengti sulaikymo V. Š. besimuistydamas stuktelėjo jam į koją, pajutęs skausmą jis nukrito. Kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad V. Š. tyčia įspyrė nukentėjusiajam į koją siekdamas jį sužaloti, nenustatyta, todėl konstatuotina, kad V. Š. nepadarė veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., tačiau padarė veiką, numatytą BK 139 str. 1 d., t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjęs R. M. prašė V. Š. atžvilgiu taikyti atitinkamas poveikio priemones, todėl konstatuotina, kad nukentėjusiojo skundas yra.

V. Š. veikų darymo metu turėjo psichikos sutrikimų, todėl negalėjo suvokti savo nusikalstamų veikų pobūdžio ir negalėjo savo veiksmų valdyti.

BK 17 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Pagal BK 17 str. 2 d., asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 str.

Teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad V. Š. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl pripažintina, kad Baudžiamojo kodekso uždraustų veikų padarymo metu jis buvo nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Iš ekspertizės akto (b. l. 56 - 57) ir kitos bylos medžiagos matyti, kad tiek veikų padarymo, tiek šiuo metu V. Š. turi psichikos sutrikimą – organinį kliedesį (F06.2), panašų į šizofreniją. Veikos padarymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, pavojingumo ir jų valdyti. Jam rekomendavo skirti priverčiamojo pobūdžio medicininio poveikio priemones – priverstinį gydymą specializuotoje psichiatrinėje gydymo įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Aplinkybėms, ar V. Š. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, ar jam būtinas priverstinis gydymas specializuotoje psichiatrinėje gydymo įstaigoje, teismas apklausė ekspertą K. M., kuris parodė, kad V. Š. reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį gydymą specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, tačiau nurodė, kad V. Š. yra gydomas, prieš darbuotojus nebuvo agresyvus, todėl V. Š. būtų galima palikti gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, rekomenduoja priverstinį gydymą stacionariai, o dėl sąlygų, palieka spręsti teismui.

Teismo posėdyje apklausta V. Š. dukra V. S. parodė, jog jis neagresyvus, jai neteko susidurti su agresijos priepuoliais, yra išsilavinęs, supranta, kad yra gydomas, tačiau nesuvokia, kad jam reikalingas gydymas. Gydytis jis nesutinka, mano, kad yra sveikas. Ji pasirūpintų vaistų vartojimu, tačiau, ar jis vartotų vaistus, nežino. Aplinkiniams jis nepavojingas. Tėvas gyvena vienas. Gyventi kartu su tėvu galimybių neturėtų. Šiuo metu jis elgiasi keistokai.

Teismas nenustatė, kad V. Š. dukra V. S. ar kiti šeimos nariai, esant reikalui, galėtų prižiūrėti V. Š. ir juo pasirūpinti ir tai neatitinka realios situacijos. Dėl galimybių užtikrinti medicinos priemonių taikymo paskirtis V. Š. kitais būdais, tokių galimybių šiuo metu nėra. Ekspertas patvirtino, kad V. Š. yra gydomas, gydymas tęsiamas nepilnus metus, V. Š. dar nėra pasveikęs. Bylos duomenimis artimųjų ar giminaičių, kurie galėtų padėti užtikrinti V. Š. gydymą namų sąlygomis, nėra. Jo dukra patvirtino, kad V. Š. gyvena vienas, o gyventi kartu nėra galimybių. Ekspertas patvirtino, kad dėl psichikos sutrikimo lydimų kliedesių V. Š. elgesys gali būti pavojingas aplinkiniams.

Esant paminėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, V. Š. skirtinas stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 2 p., BPK 403 str., 404 str., teismas

n u t a r i a:

V. Š., kuris būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Kauno apylinkės teisme. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.

Teisėjas                                                                                                                      Dainius Ročys