Civilinė byla Nr. 2A-422-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00118-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1021-479/2016 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams kooperatinei bendrovei ,,Palangos kredito unija” ir antstolei B. T. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. 2016-02-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-5), prašydamas pripažinti negaliojančiu 2016-01-08 turto perdavimo išieškotojui aktą ir taikyti restituciją – grąžinti išieškotojui perduotą nekilnojamąjį turtą – du žemės sklypus, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad atsakovė antstolė B. T., 2014-11-20 priėmusi vykdyti Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarės J. D. 2014-11-19 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 151 172 Eur skolos atsakovei KB „Palangos kredito unija“ išieškojimo, išieškojimą nukreipė į ieškovo ir įkaito davėjos R. M. hipoteka įkeistą turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su jo priklausiniais. Pasak ieškovo, antstolė ignoravo daugkartinius prašymus skirti įkeisto turto vertės ekspertizę, nepagrįstai vadovavosi išieškotojos pateiktu UAB ,,Lituka“ ir Ko turto vertinimu, kuriame buvo nustatyta 134 673 Eur ginčo turto vertė, nors jį atlikęs turto vertintojas nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą ir todėl šis turto vertinimas yra neteisėtas. Po neįvykusių pirmųjų varžytynių antstolė ginčijamu 2016-01-08 aktu šį turtą išieškotojai KB „Palangos kredito unija“ perdavė už nepagrįstai mažą, t. y. pradinę neįvykusių varžytynių 107 739 Eur kainą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-05 sprendimu (b. l. 97-100) ieškovo A. M. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei KB ,,Palangos kredito unija” 650 Eur atstovavimo išlaidų, o valstybei –2 186 Eur žyminio mokesčio.  
4. Teismas sprendime nurodė, kad ginčo turto vertinimą atlikusi UAB „Lituka“ ir Ko turi teisę verstis turto ar verslo vertinimo veikla, jai yra išduotas pažymėjimas Nr. 000056, vertinimą atliko A. B., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, taigi antstolė pagrįstai parduodamo iš varžytinių turto rinkos kainą nustatė pagal išieškotojos į vykdomąją bylą pateiktą turto vertinimą.
5. Teismas padarė išvadą, kad antstolė nepažeidė CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatytos ekspertizės skyrimo tvarkos. 2015-01-20 patvarkymu ji įpareigojo ieškovą sumokėti 330 Eur už ekspertizę, skundas dėl šio patvarkymo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-03 nutartimi buvo atmestas, o Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-23 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nepaisant įsiteisėjusių teismų procesinių dokumentų, ieškovas nustatytos  sumos už turto vertės ekspertizę nesumokėjo, todėl antstolės 2015-05-06 patvarkymu pagrįstai  buvo atsisakyta skirti ekspertizę ir paskelbtos pirmosios varžytynes pagal turto vertintojo pateiktus duomenis.  
6. Atmesdamas kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kad buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios areštuoto turto įkainojimą (CPK 681 str.), teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-14 nutartyje jau yra konstatuota, jog antstolė pagrįstai neskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti bei teisėtai paskyrė turto varžytynes. Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-19 nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį taip pat paliko nepakeistą. 
7. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad antstolė šiuo konkrečiu atveju privalėjusi atsižvelgti į areštuoto turto  įtraukimo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą faktą, ieškovo teigimu, lemiantį  ypatingą turto vertintojo kvalifikaciją. CPK 681 ir CPK 682 straipsniuose nėra nuostatų, kad nekilnojamojo turto teisinė padėtis nulemia kitokią turto vertės nustatymo tvarką.
8. Teismas sprendė, kad ieškovas CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 718, 722 straipsnių pažeidimų neįrodė, ką patvirtina ir jau įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai. Konstatavęs, kad perduoto turto vertė buvo nustatyta nepažeidžiant galiojančių imperatyvių teisės aktų reikalavimų, kad perduoto išieškotojai turto vertę nulėmė ne atsakovių kurie nors veiksmai, bet turto rinkoje susiklosčiusi situacija, teismas nenustatė teisinio pagrindo ir restitucijos taikymui.
9. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, susijusių su jo teisių pažeidimu, kai po turto perdavimo išieškotojai išliko jo pareiga sugrąžinti išieškotojai turtu nepadengtą 43 433 Eur skolos likutį, teismas pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia nukreipti išieškojimą į skolininko turtą ir tuomet, kai išieškotojui perduoto turto vertė nepadengia visos skolos. Be to, ieškovas turėjo galimybę pasiūlyti savo pirkėją, tačiau šia teise nepasinaudojo.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas A. M. apeliaciniame skunde prašo (b. l. 103-106) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-05 sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, prijungti naują rašytinį įrodymą – 2015-12-01 turto arešto akto kopiją. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:    
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad CPK 682 straipsnyje numatyta ekspertizės skyrimo tvarka nebuvo pažeista. Teismas ignoravo faktą, kad antstolė nepranešė apie ketinimą ekspertu skirti savo pažįstamą G. T., neskyrė pigiau tokią ekspertizę sutikusio atlikti eksperto V. Š., neinformavo ieškovo, kad turi būti sumokėta papildoma 80 Eur suma už prašomą atlikti ekspertizę.
2. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad skundas dėl 2015-01-20 patvarkymo Klaipėdos apylinkės teismo 2015-03-03 nutartimi buvo atmestas. Šie teisminiai procesai vyko ne dėl ekspertizės paskyrimo ar įkeisto turto įkainojimo, o dėl eksperto kandidatūros. Skundas buvo atmestas ne todėl, kad teismai antstolės veiksmus vertino kaip teisingus ir teisėtus, bet todėl, jog ekspertizė vykdomojoje byloje dar nebuvo paskirta, konkretus ekspertas ar ekspertinė įstaiga patvarkyme nenurodyta, todėl dar nebuvo pagrindo spręsti dėl eksperto nušalinimo.  
3. Ieškinyje nebuvo nurodyta, kad antstolė privalėjo atsižvelgti į tai, jog areštuotas turtas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų daiktų kultūros vertybių registrą ir turtui įvertinti buvo reikalinga ypatinga turto vertintojo kvalifikacija. Ieškinyje buvo teigiama, kad tariamą įkainojimą atlikęs asmuo nėra įtrauktas į Teisingumo ministro patvirtintą teismo ekspertų sąrašą, todėl šio įkainojimo negalima laikyti tikrąja įkeisto turto verte.   
4. Nors Klaipėdos apylinkės teismas 2016-06-09 nutartimi buvo sustabdęs varžytynių vykdymą iki bus išnagrinėti skundai dėl antstolės veiksmų, tačiau antstolė šią aplinkybę ignoravo ir atgaline data surašė 2015-12-01 turto arešto aktą Nr. S-15041543, kuris iš vykdomosios bylos dingo. Vėliau neaiškiu pagrindu jis buvo panaikintas ir paskubomis turtas perduotas išieškotojui, o vykdomoji byla užbaigta.
5. Jei įkeistas turtas būtų įkainotas tikrąją jo verte, o ne pagal antstolės patvarkyme nustatytą kainą, tai net ir nepardavus jo įsiskolinimas būtų visiškai padengtas.
6. Nors teismas du kartus atidėjo bylos nagrinėjimą atsakovės prašymu ir teisėjui išvykus, tačiau ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkino, taip pat nebuvo atsižvelgta į jo prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu teismas pažeidė ieškovo teisę būti išklausytam, teisę teikti papildomus įrodymus ir kviesti liudytojus.  

11. Atsakovė antstolė B. T. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 151-155) prašo šio skundo netenkinti, prijungti naujus įrodymus – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:  
1. Nepagrįsti skundo argumentai, kad UAB ,,Lituka” ir Ko atliktas turto vertinimas yra neteisėtas, kai turto vertintojas nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Tokiu atveju bet kurio kvalifikuoto turto vertintojo parengta turto vertinimo ataskaita nėra teisėta, nes turto vertę nustato asmuo, neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė lygiai tokias pat išvadas, išnagrinėjęs ieškovo skundą dėl antstolės veiksmų.   
2. Teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė nepažeidė CPK 681 straipsnio reikalavimų. Ieškovui nesutikus su vertintojo nustatyta turto kaina, 2015-01-20 patvarkymu jis buvo įpareigotas į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti pinigines lėšas, būtinas ekspertizei atlikti (CPK 682 str. 3 d.). Dėl šio patvarkymo teisėtumo pasisakė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai (Klaipėdos miesto civilinė byla Nr. 2-3803-965/2015; Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-820-513/2015). Tačiau ieškovas šio patvarkymo neįvykdė ir nurodytos sumos nesumokėjo, todėl 2015-05-07 buvo paskelbtos pirmosios turto varžytynės (CPK 718 str.), o 2015-06-08 priimtas patvarkymas dėl neįvykusių varžytynių, kadangi jose nedalyvavo nė vienas dalyvis. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad turtas buvo įkainotas tinkamai.   
3. Įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-14 nutartimi, priimta byloje Nr. 2-9437-796/2015, bei Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-19 nutartimi, priimta byloje Nr. 2S-1812-459/2015, konstatuota, jog antstolė tinkamai nustatė turto kainą, o jos veiksmai yra teisėti. 
4. Ieškovo argumentai, kad antstolė klastojo dokumentus, atgaline data surašė 2015-12-01 turto arešto aktą, neatitinka tikrovės, jais siekiama suklaidinti teismą. Turto arešto aktai yra rengiami elektroniniu būdu ir duomenys automatiškai perduodami Turto areštų akto registrui. Iš kartu su atsiliepimu antstolės teikiamų naujų rašytinių įrodymų matyti, kad minėto akto pagrindu areštas buvo taikomas laikotarpiu nuo jo surašymo iki 2016-01-13. Šio akto byloje fiziškai nebuvo, nes jo priėmimo metu vykdomoji byla kartu su ieškovo skundu dėl antstolio veiksmų buvo išsiųsta teismui. 

12. Atsakovė KB ,,Palangos kredito unija” atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 163-165) prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:  
1. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų ginčijęs turto vertinimo teisėtumą, todėl kvalifikuoto vertintojo atliktas turto vertinimas laikytinas teisėtu ir galiojančiu, o antstolė neturėjo pagrindo abejoti turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto verte.
2. Pirmosios turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis, todėl darytina išvada, jog parduodamo turto kaina neatitiko rinkos sąlygų. Be to, ieškovas turėjo teisę pats surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str.). 
3. Turto vertės klausimas buvo analizuojamas dviejuose teisminiuose procesuose, kurių metu Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas pasisakė, kad antstolės veiksmai nustatant turto vertę buvo teisėti ir pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo   

14. Apeliantas A. M. su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2015-12-01 turto arešto akto Nr. S-15041543 kopiją. Jo teigimu, šis aktas surašytas atgaline data, išieškojimą vykdžiusiai antstoliai siekiant kuo greičiau perduoti turtą išieškotojui, šio akto nėra vykdomojoje byloje. Atsakovė antstolė B. T. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, iš kurių matyti kokiu pagrindu ir kokiu laikotarpiu apelianto turto atžvilgiu buvo taikomas areštas. Šie įrodymai, antstolės teigimu, paneigia apelianto skundo argumentus dėl suklastoto 2015-12-01 turto arešto akto ir antstolės veiksmų neteisėtumo.
15. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, siekiant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme,  privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausantį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikį pateikimą ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą  jį priimti. 
16. Nagrinėjamu atveju nei viena iš šių sąlygų išimties taikymui šalių nėra įrodinėjama ar nustatyta. Todėl, atsižvelgiant į įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo nustatymo tikslus bei į aplinkybę, kad byloje pakanka duomenų patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pagal tuos argumentus, kurie įvardijami apeliaciniame skunde (CPK 320 str. 1 d.), teisėjų kolegija nei apelianto, nei atsakovės teikiamų naujų dokumentų nepriima.

Dėl sąlygų pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2016-01-08 turto perdavimo išieškotojui akto Nr. S-16001061, kuriuo antstolė B. T. perdavė išieškotojai  KB ,,Palangos kredito unija“ varžytinėse neparduotą turtą – du žemės sklypus, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus kiemo statinius, teisėtumo, apeliantui šį aktą ginčijus argumentais dėl vykdymo procese netinkamai įgyvendintų turto rinkos kainos nustatymo procedūrų, taip pat dėl jo teisių pažeidimo, kai perduoto išieškotojai turto vertės nepakako jo skolai padengti. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai  įvertino vykdymo procese susiklosčiusias aplinkybes ir kitų teismų spręstus jame klausimus, taip pat keliami eksperto, kuriam antstolė siekė pavesti atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nepatikimumo dėl jo pažinties su antstole ir turto vertinimo išvadų dėl vertintojo kvalifikacijos (jo neįtraukimo į teismo ekspertų sąrašą) nepatikimumo klausimai.  
18. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje Vykdymo procesas nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytinių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra turto pardavimas ar perdavimas išieškotojui už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 str. 1 d. 6 p.).
19. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Taip pat reikalinga atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimus, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą. Todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
20. Patvirtinančiais minėtą išimtinio atvejo taisyklę gali būti laikomi ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytinių akto (ar, atitinkamai, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iš varžytinių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).
21. Pažymėtina, kad būtent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
22. Nors aptartose kasacinio teismo išnagrinėtose bylose buvo sprendžiami varžytynių aktų (ne)galiojimo klausimai, tačiau pateiki išaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat aktualūs ir sprendžiant dėl turto perdavimo išieškotojui akto galiojimo, nes abiejų aktų nuginčijimo pagrindų teisinis reguliavimas yra identiškas ir nustatytas CPK 602 straipsnyje 
23. Tokių kasacinio teismo išaiškinimų bei nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto skundo teiginiais, kad areštuotas turtas buvo įkainojamas netinkamai, pažeidžiant procedūras, ir vien jau dėl to jo kaina skelbtų varžytinių momentu buvusi neteisinga. Pažymėtina, kad apeliantas nė nesiekė byloje įrodinėti vienintelės galinčios paneigti ginčo akto teisėtumą ir jo galiojimą aplinkybės – kad antstolės patvarkyme nustatyta pagal turto vertinimo ataskaitos duomenis kaina buvusi esmingai mažesnė už rinkos kainą (nutarties 20 p. cituota kasacinio teismo praktika), ir įrodymų, pavyzdžiui, kitų turto vertintojų arba asmenų, įrašytų į teismo ekspertų sąrašą, parengtų turto vertinimo išvadų su ieškiniu nepateikė, nors būtent apeliantui, inicijavusiam tokio pobūdžio ginčą, teko pareiga minėtas aplinkybes įrodyti (CPK 12 str.,178 str.). Neturint byloje panašios, kaip turto vertinimo ataskaita, įrodomosios reikšmės palyginamųjų duomenų, atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamu aktu pažeistų esminių ieškovo teisių, turto vertės nepakakus jo skolai padengti.
24. Aiškiai stokoja pagrįstumo ir tokie apelianto skundo teiginiai, kad vykdymo procese antstolė nesilaikė reikiamų procedūrų ar pažeidė jo, kaip skolininko, informavimo pareigą, nenurodžiusi apie reikalingos sumokėti už eksperto paslaugas sumos. Iš prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0005/14/02230 medžiagos matyti, kad antstolė B. T., vykdydama išieškojimą pagal atsakovės KB ,,Palangos kredito unija“ pateiktą Palangos miesto 2-ojo notaro biuro 2014-11-20 vykdomąjį įrašą Nr. JD-5600 dėl 151 171,98 Eur (521 966,62 Lt) skolos išieškojimo iš apelianto, nukreipiant išieškojimą į sutartine hipoteka įkeistą turtą, 2015-01-06 priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo. Turtas šiame patvarkyme buvo įkainotas 134 673,31 Eur (465 000 Lt) suma vadovaujantis išieškotojos pateikta UAB ,,Lituka“ ir Ko 2014-03-10 turto vertinimo ataskaita (v. b. l. 33-35; prie vykdomosios bylos pridėta turto vertinimo ataskaita ir jos santrauka, v. b. l. 36).  
25. Apeliantas pasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis ir 2015-01-09 pateikė skundą dėl antstolės patvarkymo įkainoti turtą (v. b. l. 37). Skundas buvo grindžiamas tokiais argumentais, kad išvaržomo turto vertinimas atliktas neatsižvelgus į turto unikalumą, jo rekonstrukcijai išleistas lėšas, jį atliko ekspertas, kuris nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Taip pat prašė antstolės įvertinti išvadą pateikusio eksperto kvalifikaciją ir nurodyti, kokia suma ir į kokią sąskaitą turėtų būti sumokėta už ekspertizės atlikimą.  
26. Antstolė 2015-01-06 patvarkymu patenkino šį apelianto skundą, kreipėsi į ekspertus dėl vertinimo darbų kainos ir, atsižvelgdama į suteiktą informaciją, įpareigojo apeliantą per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos sumokėti 330 Eur turto vertinimo ekspertizės išlaidoms padengti. Apeliantas taip pat buvo informuotas, kad jeigu per nustatytą terminą lėšos nebus pervestos, bus skelbiamos ginčo turto varžytynės (v. b. l. 39-47). Apeliantas, nesutikdamas ir su turto vertinimo ekspertizės būsimais kaštais, pateikė dar vieną skundą dėl antstolės veiksmų ir jame nurodė, kad antstolė neužklausė visų ekspertų, kurie turto vertinimo ekspertizę atliktų už mažesnę kainą (v. b. l. 48). Antstolė šį skundą, su juo nesutikdama (v. b. l. 55-59), kartu su vykdomąja byla nusiuntė išnagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-03 nutartimi, o vėliau ir Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-23 nutartimi atsakė į apelianto skundų dėl antstolės veiksmų, priimant patvarkymus, susijusius su ketinimais skirti ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti, argumentus ir juos pripažino nepagrįstais (v. b. l. 61-65, 69-70).  
27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šie teismai, vertindami antstolės veiksmų teisėtumą, netikrino ir nepasisakė dėl 2015-01-20 patvarkymo, kuriuo apeliantas buvo įpareigotas už ekspertizę sumokėti 330 Eur, teisėtumo. Tačiau, priešingai nei tvirtina apeliantas, Klaipėdos apylinkės teismo 2015-03-03 nutartimi (v. b. l. 61-65) buvo sprendžiama ne tik dėl apelianto prašymo nušalinti galimą kandidatą ekspertizei atlikti – G. T., bet ir dėl patvarkymo dalies, kuria apeliantas buvo įpareigotas įmokėti lėšas ekspertizei atlikti, teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 682 straipsnio 3 dalį antstolė, gavusi skolininko prieštaravimus dėl turto įkainojimo, privalėjo įpareigoti įmokėti ekspertizei atlikti reikalingą sumą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šios bylos apelianto atskirąjį skundą, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko.   
28. Taip pat apeliantas teikė skundą ir dėl antstolės 2015-05-07 patvarkymo (v. b. l. 83) paskelbti pirmąsias turto varžytynes. Klaipėdos apylinkės teismas 2015-08-14 nutartimi (v. b. l. 172-176) ir šį skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Motyvuodamas savo sprendimą teismas pažymėjo, kad nors skolininkui buvo nustatytas terminas įmokai už ekspertizę sumokėti, tačiau jis laiku visos sumos nesumokėjo, su antstole nebendradarbiavo, nesiekė rasti kompromiso, neprašė jam atidėti likusios sumos už ekspertizę sumokėjimo, todėl antstolė, vykdydama jai įstatymo pavestas pareigas, pagrįstai priėmė patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo. Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-19 nutartimi ir šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (v. b. l. 182-183).
29. Vadinasi, išieškojimą vykdžiusios antstolės veiksmus, įskaitant ir apelianto pareigos sumokėti avansą turto vertinimo ekspertizės išlaidoms apmokėti, ne kartą tikrinusių teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais jau yra konstatuota, kad pats apeliantas netinkamai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis bei galimybe siekti išvaržomo turto rinkos vertės nustatymo ekspertų pagalba, o antstolė, įpareigodama įnešti ekspertizei atlikti reikalingą sumą, elgėsi teisėtai ir vykdymo proceso ar jo procedūrų nepažeidė. Apeliantas, pakartotinai keldamas tuos pačius klausimus tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde, iš esmės siekia paneigti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų privalomumo bei vykdytinumo (res judicata) principus (CPK 18 str.), siekia tų pačių aplinkybių kitokio teisinio įvertinimo, nors įstatymas draudžia kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus bei teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Kitokio šios situacijos vertinimo nesuponuoja ir aplinkybė, kad apeliantas nesutiko su antstolės parinkto teismo eksperto kandidatūra, nes toks nesutikimas neeliminavo jam privalomos ir vykdytinos pareigos – laiku sumokėti atitinkamo dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 90 str. 1 d., 682 str. 3 d.).
30. Nėra pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas nebuvo informuotas apie trūkstamos sumos ekspertizei atlikti sumokėjimą. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad apelianto vardu jo sutuoktinė 2015-02-09 sumokėjo į antstolės sąskaitą dalį patvarkyme nurodytos sumos – 250 Eur (v. b. l. 71), ko neginčija ir apeliantas. Pagal vykdomosios bylos medžiagą visi apeliantui siųsti patvarkymai jam įteikti asmeniškai (v. b. l. 7, 29-30, 43, 73, 82). Jam asmeniškai 2015-01-20 įteiktame patvarkyme (v. b. l. 44) aiškiai nurodyta ne tik konkreti suma, kurią jis privalėjo įmokėti, bet ir jos nesumokėjimo teisinės pasekmės – turto varžytynių paskelbimas, kainą nustatant pagal išieškotojo pateiktą turto vertinimą (v. b. l. 45-47). Taigi apeliantas, būdamas atidus bei rūpestingas vykdymo proceso dalyvis, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokio savo neveikimo pasekmes, taigi turi prisiimti kilusius neigiamus padarinius.
31. Kita vertus, apelianto skundus nagrinėję teismai jau yra konstatavę ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamam ginčui aktualias, prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, kad nėra pagrindo abejoti nustatytos ginčo turto vertės teisingumu. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nors apeliantas viso vykdymo proceso metu laikėsi pozicijos, jog išieškotojo atliktas turto vertinimas neatspindi tikrosios turto rinkos kainos, tačiau į vykdomąją bylą (ar į nagrinėjamą civilinę bylą) visiškai jokių objektyvių įrodymų tokiems savo subjektyviems teiginiams pagrįsti (kitų vertintojų nustatytos kitokios turto rinkos kainos) nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui taip nenurodo, kodėl, apelianto nuomone, turto vertinimo ataskaita, kuria rėmėsi antstolė, yra netinkama, neišsami ar ydinga. Šios išvados atžvilgiu apeliantas iš esmės neišsako jokios konkrečios kritikos, nenurodo teisės aktų, kurie, jo nuomone, buvo pažeisti atliekant šį vertinimą. Turto vertintojas ataskaitoje Nr. LLO-40330 išsamiai pagrindė vertinimo metodų parinkimą, aprašė rinkos vertės nustatymo lyginamuoju metodu procesą ir lyginamųjų objektų atrankos kriterijus, pateikė išsamius turto vertės skaičiavimus. 
32. Taigi abejoti šio dokumento, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu ar įrodomąja reikšme, nustatant ginčo turto rinkos kainą, teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia. Be to, apelianto skundo teiginius, kad turto vertė buvusi didesnė, nei vertintojo nustatyta, akivaizdžiai paneigia jau vien toks faktas, kad 2015-05-07 vykusiose pirmosiose varžytynėse(v. b. l. 75-85), kuriose turto pardavimo pradinė kaina pagrįstai buvo nustatyta pagal CPK 718 straipsnio nuostatas (80 proc. nuo rinkos vertės),  nedalyvavo nei vienas dalyvis. Atitinkamai, ir išvadą dėl pernelyg mažos turto kainos nustatymo būtų įmanoma padaryti tik tuo atveju, jei būtų atsiradę aktyviai besivaržančių pirkėjų, siūlančių didesnę už pradinę kainą. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog šiuo konkrečiu atveju turto perdavimo išieškotojui akte nurodyta kaina buvusi esmingai mažesnė nei buvo tikroji šio turto vertė, o turtas perduotas išieškotojai už neproporcingą to turto rinkos vertei sumą ir dėl to neproporcingai buvo apribotos apelianto (skolininko) nuosavybės teisės (šios nutarties 20 p.).
33. Tai nustačiusi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė, organizuodama turto išieškojimo veiksmus, laikėsi įstatymų reikalavimų bei ėmėsi CPK 681 nurodytų veiksmų turto rinkos kainai nustatyti, o  apeliantas, aktyviai naudodamasis procesinėmis teisėmis ir skųsdamas beveik visus antstolės patvarkymus,  jam pagal CPK 682 straipsnio 3 dalį tekusios procesinės pareigos sumokėti antstolės nurodyto dydžio avansą eksperto paslaugoms apmokėti neįvykdė, nepasinaudojo ir savo teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti turto pirkėją, kuris sutiktų mokėti, apelianto nuomone, adekvačią kainą už ginčo turtą (CPK 644 str. 4 p., 704 str. 1 d.).      

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų  

34. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad teismas du kartus atidėjo bylos nagrinėjimą atsakovės prašymu ir teismo iniciatyva, o į apelianto prašymą atidėti  bylos nagrinėjimą, kad jis galėtų dalyvauti teismo posėdyje arba pasirūpinti atstovavimu, nebuvo atsižvelgta, neatsižvelgta ir į prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą apeliantui pasveikus. Apelianto teigimu, jis buvo pasiruošęs pateikti akivaizdžius antstolės manipuliacijas patvirtinančius įrodymus, o dėl nepatenkintų prašymų prarado galimybę teikti papildomus duomenis, kviesti liudytojus ir pan. Teisėjų kolegija ir su šiais apelianto skundo argumentais negali sutikti.
35. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą terminą. Pažymėtina, kad šią teisę turi tiek ieškovas, tiek atsakovas. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį teismas yra įpareigotas imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, jei tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Įstatymas įsakmiai įpareigoja teismą siekti tinkamos pusiausvyros tarp proceso efektyvumo ir operatyvumo bei teisingo kilusio ginčo išnagrinėjimo.
36. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apelianto teisė teikti įrodymus ir įrodinėti buvo suvaržyta arba apribota dėl kurių nors teismo veiksmų. CPK 137 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio turinį, įtvirtinta, kad ieškovas turi šiame procesiniame dokumente nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamąsias vietas ir kitokių įrodymų buvimo vietą (CPK 135 str. 1 d. 3 p.), taip pat prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, pateikti prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas negali pateikti, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.). Apeliantas, pateikęs su ieškiniu  antstolės 2014-11-20 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolės jam adresuotą 2016-01-18 pranešimą ir 2016-01-25 patikslinantį turto arešto aktą (b. l. 11-14), taip pat duomenis, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu, jokių kitų įrodymų neteikė ir ieškinyje nenurodė, kad ketina remtis dar ir kitais įrodymais arba prašys teismo iškviesti liudyti kuriuos nors asmenis. Tokios informacijos apie ketinamus teikti į bylą papildomus įrodymus nėra ir apelianto dublike (b. l. 45-46).  
37. CPK 226  straipsnyje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi pateikti teismui visus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat  nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju teismas, 2016-04-20 gavęs atsakovų triplikus, 2016-05-03 nutartimi  (b. l. 59) paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2016-05-24 14 val., o su šios nutarties priėmimu pasibaigė ir pasirengimas nagrinėti bylą teisme (CPK 232 str.). Vadinasi, iki šios nutarties priėmimo momento apeliantas ir privalėjo nurodyti (atskleisti) visus įrodymus, kuriais ketina remtis, o jeigu tą būtų padaręs, teismas būtų išsprendęs jo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ar liudytojų iškvietimo minėta 2016-05-03 nutartimi. Pažymėtina, kad ir pateikdamas atitinkamus prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo (b. l. 82-88) apeliantas apie norą pateikti / išreikalauti į bylą papildomus įrodymus taip pat neužsiminė.
38. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas buvo pasiruošęs teikti papildomus įrodymus, bet tokią galimybę prarado negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje, yra ir deklaratyvūs, ir nederantys su pareiga bylinėtis sąžiningai, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą (t. y. iki pasirengimo nagrinėti bylą teisme pabaigos) teikti įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai arba atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.).
39. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2016-05-10 nutartimi paskirtas teismo posėdis (2016-05-24 14 val.) perkeltas į 2016-06-07 9 val. dėl atsakovės KB ,,Palangos kredito unija“ atstovės užimtumo kitoje byloje (b. l. 65, 66). Teismo 2016-06-02 nutartimi posėdžio data buvo perkelta dar kartą, šį kartą – dėl bylą nagrinėjančio teisėjo komandiruotės, o teismo posėdis paskirtas 2016-08-16 14 val. (b. l. 68). Tačiau ir šiame teismo posėdyje byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, kadangi buvo gautas apelianto prašymas nušalinti visą Klaipėdos apygardos teismą (b. l. 70). Toks prašymas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo, laikinai einančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2016-08-24 nutartimi nebuvo patenkintas (b. l. 75-76). 
40. Išsprendus pareikšto nušalinimo klausimą, apeliantas 2016-10-17 pateikė teismui prašymą paskirti kitą, nei 2016-09-07 nutartyje numatytą, teismo posėdžio datą dėl jo laikino nedarbingumo (b. l. 78, 82-83). Teismo protokoline 2016-10-17 nutartimi prašymas buvo patenkintas, o teismo posėdis atidėtas iki 2016-11-14 10 val. (b. l. 84). Tačiau ir į šį teismo posėdį apeliantas (arba jo atstovas) neatvyko, pateikdamas pakartotinį prašymą paskirti vėlesnę teismo posėdžio datą dėl analogiškos priežasties – laikino jo nedarbingumo (b. l. 88). Teismas prašymo nepatenkino ir bylą išnagrinėjo.
41. Taigi, viena vertus, apeliantas savo skunde aiškiai nepagrįstai teigia, kad teismas atsižvelgė tik į atsakovės ir paties teismo negalėjimą dalyvauti pirmuose teismo posėdžiuose, o į apelianto prašymus neatsižvelgė – du teismo posėdžiai neįvyko ir buvo atidėti vėlesniam laikui būtent dėl apelianto pateiktų prašymų.    
42. Antra vertus, pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį teismas turi diskrecijos teisę įvertinti neatvykimo priežasčių svarbą, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo (ir jo atstovo) ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi, nors byloje dalyvaujančio asmens laikinas nedarbingumas galėtų būti kliūtimi šiam asmeniui asmeniškai atvykti į teismo posėdį, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad byloje dalyvaujančio asmens liga ir jo nedarbingumas teikia besąlyginį pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą. Atidėti teismo posėdį dėl byloje dalyvaujančio asmens neatvykimo būtų pagrindas tada, jeigu be asmeninio šio bylos dalyvio atvykimo teismas negalėtų išspręsti konkrečios bylos, pavyzdžiui, kai teismui nėra žinoma šio asmens pozicija dėl byloje pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų. Bylos nagrinėjimas dėl byloje dalyvaujančio asmens ligos, kliudančios jam dalyvauti teismo posėdyje, to asmens prašymu taip pat galėtų būti atidėtas, kai dėl šios priežasties teismo procesas nėra iš esmės užvilkinamas.
43. Kai byloje dalyvaujančio asmens nedarbingumas užtrunka ilgesnį laiką, kai teismui yra žinoma šio asmens pozicija dėl byloje pareikštų reikalavimų, kai šio asmens neatvykimas nekliudo teismui teisingai išnagrinėti bylą, atidėti teismo posėdį nėra objektyvios būtinybės. Priešingu atveju būtų nepagrįstai pažeidžiama kitų proceso šalių teisė į operatyvų kilusio ginčo išnagrinėjimą ir kuo greitesnį teisinės taikos atkūrimą (CPK 2 str.), juolab kai apelianto ankstesnių prašymų (dėl teismo nušalinimo ir posėdžio atidėjimo) pagrindu prieš tai buvo atidėti jau du paskirti teismo posėdžiai, o ginčas yra susijęs dar su 2014-11-20 prasidėjusiu  skolos iš hipoteka įkeisto turto išieškojimu (b. l. 7).
44. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo procesas negali tęstis neribotą laiką, o teismo posėdžiai dėl tos pačios priežasties negali būti atidedami tiek kartų, kiek to prašo šalis. Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant ir į CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą byloje dalyvaujančio asmens pareigą rūpintis greitu bylos nagrinėjimu, inter alia (be kita ko), pasirūpinti, kad byloje jam būtų tinkamai atstovaujama tais atvejais, kai dėl užtrukusios ligos jis ilgą laiką neturi galimybės asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose.
45. Nors tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek CPK nuostatos teikia prioritetą žodiniam bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad byloje dalyvaujančio asmens teisė būti išklausytam gali būti realizuojama tik šiam asmeniui teikiant teismui paaiškinimus žodžiu. Asmuo gali realizuoti savo teisę būti išklausytam ir teikdamas teismui rašytinius paaiškinimus, nebent būtų nustatyta, kad dėl byloje tirtinų aplinkybių pobūdžio arba byloje dalyvaujančio asmens negebėjimo raštu tinkamai suformuluoti savo poziciją rašytinė paaiškinimų forma konkrečiu atveju akivaizdžiai nėra tinkama. Tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. 
46. Kaip buvo nurodyta pirmiau, teismas paskutinį kartą buvo atidėjęs šios bylos nagrinėjimą dėl apelianto ligos, o kitą teismo posėdį paskyręs po mėnesio. Tokiu atveju apeliantas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti atstovavimu nagrinėjamoje byloje, tačiau šia teise nepasinaudojo. Apie tokią galimybę apeliantui neabejotinai yra žinoma, įskaitytinai ir iš kitų teisminių procesų, kuriuose jis dalyvavo/dalyvauja asmeniškai vienoje ar kitoje procesinėje padėtyje arba kaip juridinio asmens atstovas (jo vadovas) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-52-999/2017 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.). Be to, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-302-262/2017 ir joje 2016-11-15 vykusiame teismo posėdyje  dalyvavo jo atstovas advokatas. Pažymėtina, kad šis posėdis įvyko vos vieną dieną po nagrinėjamoje byloje įvykusio 2016-11-14 teismo posėdžio,  kuriame apeliantui arba jo atstovui nedalyvaujant buvo išnagrinėta byla (b. l. 93-94). Akivaizdu, kad apeliantas, turėdamas advokatą kitoje civilinėje byloje, objektyviai turėjo galimybę savo poziciją žodžiu išdėstyti per atstovą ir 2016-11-15 teismo posėdyje, jeigu būtų vykdęs procesinę pareigą bylinėtis sąžiningai ir nevilkinti teismo proceso.   
47. Be to, apeliantas savo argumentus dėl ginčo esmės yra išdėstęs į šią bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike), taigi jo pozicija ginčo klausimu pirmosios instancijos teismui buvo žinoma. Tai konstatavus, nėra prielaidų vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti apelianto pakartotinį prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, pažeidė bylos proceso taisykles, nepagrįstai apribojo apelianto procesines teises ir dėl to ginčas buvo (ar galėjo būti) išspręstas neteisingai. Apelianto pageidavimas būti išklausytam teismo posėdyje, atsižvelgiant į kolegijos pirmiau aptartas aplinkybes bei užtrukusį tiek šios bylos, tiek ir pačios skolos išieškojimo procesą, nebuvo pakankamai svaria priežastimi dar kartą atidėti teismo posėdį, ir ypač situacijoje, kai iš esmės labai panašius jo argumentus, susijusius su ginčo turto vertinimo procedūromis, jau buvo įvertinę ir dėl jų pasisakę keturi (apylinkės ir apygardos) teismai.
48. Šiam kontekste nepagrįstu apelianto vertinimu bei subjektyvia jo nuomone pripažintini ir tokie apeliacinio skundo teiginiai, kad turtas antstolės buvo perduotas išieškotojai paskubomis, prieš tai surašius turto areštą šalims nedalyvaujant, vėliau neaiškiu pagrindu jį panaikinus, siekiant nuslėpti nusikalstamą veiklą ir klaidinti teismą. Dėl kitų skundo argumentų, kaip nereikšmingų, nepasisakytina.    
49. Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindo skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui, apeliacinės instancijos teisme patirtos apelianto bylinėjimosi išlaidos jam nekompensuotinos. Kitos bylos šalys tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.